Chrysler Voyager 1998: Vartotojų atsiliepimai ir eksploatacijos ypatumai

„Chrysler Voyager“ - tai erdvus ir universalus minivenas, dažnai vadinamas tikru šeimos autobusu ant ratų. Jis puikiai tinka tiek didelėms šeimoms, tiek darbui ar ilgoms kelionėms, atperkantis didesnes kuro sąnaudas savo talpumu ir komfortu. Nors automobilis pasižymi patogumu ir patikimumu, reikia atsižvelgti į tam tikrus eksploatacijos niuansus ir galimas problemas, ypač perkant senesnių metų modelius.

Salonas ir komfortas

Viena iš stipriausių „Chrysler Voyager“ pusių yra jo erdvus ir komfortiškas salonas. Platūs durų angos užtikrina patogų įlipimą ir išlipimą keleiviams, ypač vyresnio amžiaus ar stambesniems žmonėms. Salonas yra labai erdvus, sėdintys alkūnėmis nesidaužo, o aukštiems žmonėms (pvz., 192 cm ūgio) jis laikomas idealiu variantu. Automobilis minkštai rieda, todėl kelionėse juo tikrai malonu. Žiemą salonas išlieka šiltas, o automobilis pakankamai gerai užsiveda net ir prie -30 laipsnių šalčio.

Salono universalumas ir talpumas

„Chrysler Voyager“ yra labai universalus. Išėmus galines sėdynes, galima vežti didelius krovinius, tokius kaip baldai, įrankiai ar statybinės medžiagos. Tai geras darbinis arklys, puikiai tinkantis tiek šeimai, tiek statyboms. Taip pat jau minėtas universalumas pasitarnauja ir darbui - kam reikia tokio dydžio mašinos, tas ją naudos ir kaip šeimos automobilį, ir kroviniams vežti. Mieste prie gabaritų greitai priprantama, situacija nėra kritiška. „Voyager“ yra vienas talpiausių lengvųjų automobilių antrinėje rinkoje.

Ergonomikos ir apdailos trūkumai

Nors salonas erdvus, kai kurie vartotojai pastebi ergonomikos ir kokybės trūkumus. Pavyzdžiui, vairas nesireguliuoja, o tai yra didelis minusas, nes prisireguliuoti sėdėseną galima tik su sėdyne. Kondicionierius sunkiai susitvarko esant karštam orui. Taip pat, nors tai yra didelis automobilis, bagažo vietos kartais pasirodo mažoka, kaip iš tokios mašinos būtų galima tikėtis daugiau. Reiktų kelti ant stogo bagažinę arba naudoti saloną. Apdaila labai priklauso nuo įrangos lygio, todėl rekomenduojama rinktis maksimaliai sukomplektuotą automobilį, kas dyzeliniuose variantuose pasitaiko rečiau.

Varikliai ir dinamika

„Chrysler Voyager“ buvo montuojami įvairūs varikliai, kurie turi savo privalumų ir trūkumų. Svarbu atkreipti dėmesį į variklio tipą ir priežiūrą, nes tai tiesiogiai veikia automobilio patikimumą ir eksploatacijos kaštus.

Benzininiai varikliai

• 2.0 l 133 AG ir 2.4 l 150 AG 4 cilindrų varikliai: šie varikliai dažniausiai sutinkami europietiškuose modeliuose. Jų pagrindinis minusas - lengvai perkaista, o problemų išvengti nepavyks. Kartais 4 cilindrų variklius tenka remontuoti po 70 000-120 000 km. Daugelis vartotojų teigia, kad 2.4 l variklis yra silpnokas, atsižvelgiant į automobilio svorį (1750 kg tuščias, o su keleiviais ir bagažu - iki 2 tonų). 150 arklio galių gali būti nepakankama tokiai masei išjudinti ir vežti.
• V6 3.3 l 158 AG ir 3.8 l 178/183 AG varikliai: šie varikliai laikomi geriausiais. Laikydamiesi amerikietiškos tradicijos, jie nėra labai galingi, tačiau pasižymi puikiomis darbinėmis charakteristikomis ir ilgai tarnauja. Be to, juos gerokai pigiau aptarnauti negu 4 cilindrų automobilius. 3.3 l varikliai sutinkami dažniau ir kainuoja pigiau už 3.8 l. Su 3.0 l V6 varikliu, 1999 metų „Voyager“ modelis per 3 metus nuvažiavo 80 000 km be didelių problemų. Dinamika gera, tačiau reikia turėti omenyje, kad tai ne lenktyninis bolidas.

Dyzeliniai varikliai

• 2.5 l 116 AG „VM“ variklis: šis variklis dažniausiai sutinkamas europietiškuose modeliuose ir laikomas pavojingiausiu. Nors variklis neblogas ir ekonomiškas, jo remontas kainuos pasakiškus pinigus. Rekomenduojama ieškoti automobilio su nedidele rida arba naujo.
• 2.8 CRD variklis: tai patikimas ir ilgaamžis variklis, jei jis reguliariai prižiūrimas. Didžioji dalis problemų kyla dėl praleistų tepalų keitimų ar apleistos profilaktikos. Dažniausiai minimos problemos yra EGR vožtuvo užsikimšimas (ypač naudojant mieste trumpiems atstumams), turbinos problemos (jei nekeičiami tepalai dažniau nei rekomenduoja gamintojas ir neleidžiama varikliui „atvėsti“). Vairuotojų atsiliepimai rodo, kad šis variklis puikiai tinka ilgiems atstumams ir kroviniams vežti. Autobanuose jis maloniai traukia, tačiau mieste sąnaudos kartais erzina.

Kuro sąnaudos

Kuro sąnaudos priklauso nuo variklio ir eksploatacijos sąlygų. Su 3.0 l V6 varikliu sąnaudos yra apie 14-15 l/100 km. Su 2.8 CRD dyzeliniu varikliu važiuojant trasoje degalų užtenka maždaug 10 litrų pagal kompiuterio parodymus (su dujomis - 40% mažiau), o mieste - 15-16 litrų 100 kilometrų. Priekiniais ratais varomas „Voyager“ su V6 varikliu mieste gali sunaudoti iki 20 l kuro 100 km.

Važiuoklė ir pakaba

„Chrysler Voyager“ važiuoklė yra pritaikyta komfortui, tačiau turi ir savo silpnųjų vietų.

Pakaba

Priekinė pakaba tikrai nėra pritaikyta prastiems Lietuvos keliams. Ypač jei tenka važiuoti prastesniais keliais. Priekiniais ratais varomi „Chrysler Voyager“ turi seną, bet labai patikimą priklausomą pakabą su ištisine sija, lingėmis ir amortizatoriais. Priekinė pakaba paprasta ir daugmaž patikima. Rutulinės atramos ir amortizatoriai turėtų laikyti iki 100 000 km, tačiau dažniau teks keisti stabilizatoriaus įvores ir atramas, bei stebulių guolius.

Klirensas

Klirensas yra žemokas, todėl su šiuo automobiliu nerekomenduojama važinėti bekele. Jis momentaliai įsirauš į minkštą gruntą, o atkąsti ir ištempti automobilį, sveriantį apie dvi tonas, nėra lengva. Labai žemai pasodinti bamperiai nuolat primena apie save parkuojantis prie bordiūrų, todėl norėtųsi didesnio klirenso.

Transmisija

Dauguma „Chrysler Voyager“ automobilių yra komplektuojami su automatine pavarų dėže (APD), tačiau galima rasti ir modelių su mechanine pavarų dėže (MPD).

Automatinė pavarų dėžė (APD)

Nors gamintojas oficialiai nenumato pavarų dėžės alyvos keitimo, patyrę savininkai ir servisų meistrai rekomenduoja alyvą keisti kas 60-80 tūkst. kilometrų. Ignoruojant šią rekomendaciją, APD gali nuvilti. Kartais, net ir reguliariai lankantis techninio aptarnavimo stotyse, transmisiją rimtai remontuoti tenka po 70 000-100 000 km, o po 150 000 km APD gedimai jau normalu. Remontas yra labai nepigus. Rekomenduojama, pastebėjus pirmuosius nesklandumus APD veikloje, iškart važiuoti į servisą. Galbūt užteks pakeisti frikcionus, bet ir tai kainuos nemažai.

Mechaninė pavarų dėžė (MPD)

Mechaninė pavarų dėžė laikoma patikima.

Visų keturių varančiųjų ratų sistema (4x4)

Kartais galima sutikti „Chrysler Voyager“ su V6 varikliu ir visais keturiais varančiaisiais ratais (4x4). Jei rasite tokį automobilį geros būklės ir už prieinamą kainą, jums pasisekė. Žiemą problemų tikrai neturėsite. Tokiai transmisijai pretenzijų nėra, tačiau „Chrysler Voyager 4x4“ eksploatacija kainuoja daugiau negu priekiniais ratais varomų modelių, taip pat gerokai didesnės kuro sąnaudos.

Elektronika ir kiti aspektai

Elektronikos problemos

Šio automobilio silpna vieta - elektros instaliacija. Dažniausiai problemos prasideda dėl surūdijusių arba atšokusių kontaktų, perdegusių relių. Laimė, sistemą patikrinti galima kompiuteriu, taip lengviau rasti gedimus. Prieš perkant tokią mašiną reikia patikrinti visų elektroninių sistemų, žibintų, stiklo valytuvų, ventiliatorių ir t. t. veikimą. Senesniuose modeliuose pasitaiko ir įvairių elektronikos smulkmenų, tokių kaip langų keltuvų, centrinio užrakto ar įvairių jutiklių sutrikimai.

Žibintai

Tolimosios ir artimosios šviesos yra silpnokos. Galima važiuoti su tolimosiomis ir praktiškai nieko neakinti. Ypač 1995-2001 m. JAV rinkai skirtuose „Chrysler Voyager“ priekiniai žibintai silpnoki, ir žiemą, mažai apšviestuose keliuose gali kilti sunkumų. Nusipirkus tų metų mašiną vertėtų iškart sumontuoti papildomas lemputes arba sumontuoti ksenoninius žibintus.

Kitos problemos

• Ventiliatoriaus vėsinimo daviklis yra įdėtas po priekiniu bamperiu, o tai, atsižvelgiant į tai, kiek ant kelių išpilama reagentų, yra jo mirtis.
• Dažna bėda rudenį ir pavasarį, pavažinėjus per balas, ant variklio patenka vandens ir ima cyrpti įtempėjo guolis.
• Pirmasis „Voyager“ modelis pasirodė 1983 m. 1995 m. pristatytas antros kartos „Voyager“. 2001 m. pasirodė trečiosios kartos „Chrysler Voyager“, kuris, tiesą sakant, tebuvo antros kartos „Voyager“ modernizacija.

Europos ir Amerikos rinkos modelių skirtumai

Yra dviejų tipų „Chrysler Voyager“ - skirti Amerikos ir Europos rinkoms. Iš pirmo žvilgsnio skirtumų nedaug, bet atidžiau pažvelgus matyti, kad Europai skirtose mašinose spidometras sužymėtas kilometrais, jų geresnė garso izoliacija, kietesnė pakaba, kitoks vairo mechanizmas, priekiniai žibintai stikliniai, o posūkių žibintai geltoni. Patirtis rodo, kad europietiški automobiliai patikimesni, bet jų eksploatacija brangesnė. Tarkim, priekiniai „amerikiečio“ žibintai pigesni ir jų paprasčiau gauti.

Priežiūra ir patarimai

Šis automobilis yra iš tų, kurie patys sulūžtų, jei jų neprižiūrėti. Norint išvengti didelių gedimų, būtina reguliari techninė priežiūra. Nors einamieji reikalai, tokie kaip tepalų keitimas, yra svarbūs, aplaidumas gali kainuoti daug daugiau. Rekomenduojama rinktis geresnių metų modelius, nes jų varikliuose vietoj pagrindinio diržo stovi krumpliaračiai.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

• Ar 2.8 CRD variklis patikimas?

  Taip, tai patikimas ir ilgaamžis variklis, jei jis reguliariai prižiūrimas. Didžioji dalis problemų kyla dėl praleistų tepalų keitimų ar apleistos profilaktikos.

• Kokios dažniausios 2.8 CRD problemos?

  Dažniausiai minimos EGR, automatinės pavarų dėžės priežiūros ir turbinos problemos. Daugeliu atvejų jos susijusios su rida ir eksploatacijos ypatumais.

• Ar brangu išlaikyti Chrysler Grand Voyager?

  Išlaikymas nėra pigus kaip mažo miesto automobilio, tačiau pagal dydį ir komfortą kaštai vertinami kaip adekvatūs. Tvarkingas automobilis reikalauja mažiau netikėtų investicijų.

• Ar tinka šeimai ir ilgoms kelionėms?

  Taip, tai viena stipriausių šio modelio pusių. Erdvus salonas, komfortiška pakaba ir galingas variklis puikiai tinka ilgoms kelionėms su šeima.

tags: #chrysler #voyager #1998 #atsiliepimai