Aušinimo skysčio galiojimas ir priežiūra

Aušinimo skysčio pagrindinė paskirtis - palaikyti optimalią variklio darbinę temperatūrą cirkuliuojant aušinimo sistemoje. Be aušinimo, jis taip pat apsaugo nuo užšalimo, kavitacijos ir korozijos. To visiškai neįmanoma padaryti naudojant tik vandenį. Ypač jei naudojamas pagal automobilio gamintojo rekomendacijas, aušinimo skystis užtikrina visišką suderinamumą su medžiagomis, su kuriomis jis liečiasi.

Aušinimo skysčio sudėtis ir savybės

Aušinimo sistemos skysčiai paprastai yra sudaryti iš įvairių proporcijų monoetilengliukolio (arba propilenglikolio) ir vandens mišinio bei specialių priedų. Lygių dalių mišinio užšalimo temperatūra gali siekti -35 °C, o virimo - +125 °C.

Vanduo be priedų netinka aušinimui, nes, be terminių apribojimų, jame yra neištirpusių druskų, kurios nusėda ant sistemos detalių, mažina šilumos perdavimą ir gali jį blokuoti. Netgi distiliuotas vanduo netinka dėl savo korozinių savybių, tačiau jis naudojamas ruošiant aušinimo skysčius.

Gero aušinimo skysčio eksploatacinės savybės apima:

• Aukštą virimo temperatūrą (iki 125 °C);
• Žemą stingimo temperatūrą (iki -35 °C);
• Aukštą šiluminį laidumą;
• Korozinio poveikio radiatoriaus ir variklio konstruktyvioms medžiagoms nebuvimą;
• Pažeisti guminių, plastikinių aušinimo sistemos detalių neturėjimą;
• Geras klampumo savybes;
• Neputojimą esant didelei darbinei temperatūrai.

Glikolio svarba aušinimo skystyje

Pagrindinis ingredientas aušinimo skystyje yra glikolis. Visi aušinimo skysčiai, kurie pagal Volkswagen klasifikaciją žymimi kaip G11, G12, G12+, G12++ yra etilenglikolio ir vandens mišinys. G13 yra vandens ir propilenglikolio mišinys.

Grynas etilenglikolis kristalizuojasi ties -13 °C, tačiau pridedant vandens, jo užšalimo temperatūra krinta. Optimaliausias mišinys yra 1:1 su vandeniu. Propilenglikolis atsparesnis šalčiui - krintant temperatūrai, jis darosi ypatingai klampus, bet į kietą masę pavirsta maždaug ties -65 °C. Todėl gryno etilenglikolio ar propilenglikolio naudoti negalima dėl užšalimo pavojaus, jis skiedžiamas su vandeniu.

Bevandenis aušinimo skystis

Kas yra bevandenis aušinimo skystis? Tai etilenglikolio ir propilenglikolio mišinys, kurio sudėtyje yra ne daugiau kaip 1 procentas vandens. Bevandenį aušinimo skystį sudaro ne mažiau kaip 70 procentų etilenglikolio, propilenglikolis ir keli procentai antikorozinių priedų. Dar gali būti keletas procentų kitokių alkoholių, kad pagerintų savybes prie žemų temperatūrų. Reikia griauti mitą, kad bevandenis aušinimo skystis yra netoksiškas, nes jo sudėtyje yra 70 procentų nuodingo etilenglikolio.

Tokio aušinimo skysčio virimo temperatūra yra apie +180 °C. Užšalimo temperatūra nedeklaruojama, deklaruojamas terminas LTOL (low temperature operating limit). Bevandenio aušinimo skysčio LTOL yra -40 °C. Prie tokios temperatūros jis nesustingsta į kietą kūną, bet tampa ypatingai klampus. Jo kinematinė klampa prie -40 °C yra apie 1700 mm²/s, kai tuo tarpu įprasto aušinimo skysčio klampa prie -35 °C yra tik 73 mm²/s.

Jei nusprendėte pakeisti įprastą skystį bevandeniu, turite žinoti, kad bevandeniame aušinimo skystyje negali būti daugiau kaip 3 procentai vandens. Jei jūsų automobilio aušinimo sistemoje yra 10 litrų įprasto aušinimo skysčio, tai keičiant skysčius, sistemoje negali likti daugiau kaip 0,6 litro skysčio. Jei liks daugiau, užpiltas bevandenis skystis taps skysčiu su vandeniu, kurio savybės nebus tokios, kokios deklaruojamos.

Bevandenis aušinimo skystis turi mažiausią šilumos laidumą iš visų galimų pasirinkimų (0.27 W/m·K), kai įprastas aušinimo skystis - 0,40 W/m·K, o vanduo - 0,58 W/m·K. Tai reiškia, kad bus pats blogiausias variklio aušinimas.

Kaina: etilenglikolio kaina yra apie 1,5 euro už kilogramą, propilenglikolio - apie 3,5 euro už kilogramą, plius keli eurai už priedus. Penkių litrų savikaina yra apie 10 eurų, o bevandenių skysčių kainos siekia 80 eurų už 5 litrus.

Aušinimo skysčių tipai ir maišymas

Aušinimo skysčiai skirstomi pagal cheminę sudėtį ir technologijas. Svarbus yra skirstymas į IAT, OAT ir HOAT.

• IAT (Inorganic Acid Technology) yra pasenusi technologija, praktiškai nebenaudojama.
• OAT (Organic Acid Technology) yra be silikatų technologija, jau naudojama šiuolaikinėse transporto priemonėse.
• HOAT (Hybrid Organic Acid Technology) yra naujausia hibridinė technologija, sujungianti IAT ir OAT aušinimo skysčių privalumus.

Taip pat yra „Volkswagen“ sukurtas padalinys (nuo G11 iki G13), priklausomai nuo automobilio senumo.

Maišymo taisyklės ir rizika

Galioja taisyklė, kad IAT ir OAT skysčių maišyti negalima. Tačiau jei gamintojas rekomenduoja IAT skystį, galima įpilti OAT, bet ne atvirkščiai. Tačiau ir šiuo atveju reikia būti atsargiems, nes nors į sistemą, kurioje turėtų būti naudojamas IAT arba OAT, įpiltas HOAT nekenkia, atvirkščiai - gali (bet neprivalo) pakenkti.

Skirtingų spalvų skysčių maišyti nepatartina. Taip pat nereikėtų maišyti skirtingų gamintojų nevienodų tipų aušinimo skysčių. Geriausia pakeisti visą aušinimo skystį, nes skirtingi nuo korozijos saugantys inhibitoriai gali sudaryti naujus nereikalingus junginius arba suardyti jau esančius kompleksus.

Aušinimo skysčio spalva yra svarbi vienam skysčio gamintojui. Jei gamintojas A naudoja žalią, raudoną ir mėlyną skystį, jie skiriasi. Tačiau nebūtinai rausvas A gamintojo skystis yra tos pačios rūšies B gamintojo skystis. Skirtingi gamintojai tokią pačią spalvą gali naudoti skirtingų tipų aušinimo skysčiams, todėl, pavyzdžiui, vieno gamintojo raudonas skystis gali būti G11, o kito - G13. Sumaišius juos gali atsirasti nepageidaujama cheminė reakcija, kuri sukels sistemos gedimus.

Papildant kitą skystį nei aušinimo sistemoje esantis skystis, visada šiek tiek (gana nežymiai) pažeidžiama skysčio struktūra ir pablogėja jo savybės. Jei aušinimo sistemą reikia papildyti, skystį, kurį norite pilti, rinkitės ne pagal spalvą, bet tipą ir sudėtį.

Jei nežinote, koks yra gamintojo rekomenduojamas skystis, arba neturite galimybės juo naudotis, turėtumėte pirkti skystį, ant kurio aiškiai parašyta, kad jis maišosi su visų tipų skysčiais. Visada turėtume naudoti variklio tipui rekomenduojamą skystį.

Aušinimo skysčio keitimo periodiškumas ir svarba

Pagrindinė aušinimo skysčio paskirtis - cirkuliuojant aušinimo sistemoje palaikyti optimalią variklio darbinę temperatūrą. Kad būtų užtikrintos šios savybės, naudojamos specialios cheminės medžiagos, kurios bėgant laikui praranda savo efektyvumą, todėl klaidinga manyti, kad aušinimo skysčio keisti nereikia.

Kas kiek kilometrų ar kas kiek laiko aušinimo skystį reikėtų keisti, priklauso nuo automobilio gamintojo rekomendacijų ir aušinimo skysčio tipo. Pagal automobilių gamintojų rekomendacijas, aušinimo skystis turėtų būti keičiamas kas dvejus metus. Pavyzdžiui, aušinimo skystį „VW G11“ reikia keisti kas 2-3 metus, o „VW G12+“ - kas 5-6 metus.

Jei nežinote, kada skystis buvo keistas ir ar jau laikas tą daryti, galima identifikuoti pagal jo būseną - jis turi būti skaidrus, negali būti jokių neaiškių dalelių. Jei pastebite tokius požymius, geriau nelaukti.

Aušinimo skysčio būklės įtaka varikliui

Aušinimo skysčio nepakeitus laiku ir jam praradus naudingąsias savybes, ilgainiui kils didelių problemų:

• Perkais variklis;
• Užsikirs vandens pompa, o tada ir visas variklis;
• Atsiras korozija, kuri užterš visą sistemą ir neleis užtikrinti efektyvaus jos veikimo.

Eksploatuojant variklius, kuriuose naudojami nekokybiški aušinimo skysčiai arba kurių galiojimas pasibaigęs, dėl nuosėdų ant vidinių aušinimo sistemos paviršių susidarymo sutrinka temperatūrinis variklio darbo režimas. Esant aušinimo sistemos sutrikimams ir cilindro sienelės darbinės temperatūros padidėjimui sumažėja klampumas, suprastėja alyvos plėvelės ant cilindro paviršiaus absorbcinės savybės.

Nenumokite ranka į aušinimo skystį ir jo svarbą - laikykitės rekomendacijų ir ne tik išvengsite nemalonių gedimų, bet ir užtikrinsite sklandų variklio darbą.

Nuotėkiai ir jų prevencija

Be atitinkamos priežiūros, reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, ar sistemoje nėra aušinimo skysčio nuotėkių. Pavyzdžiui, nedidelio nuotėkio galima net nepastebėti, tačiau per ilgą laiką iš sistemos gali dingti reikšmingas kiekis skysčio, dėl ko taip pat atsiranda nemaža rizika kilti didesniems variklio gedimams. Vairuotojų ypač mėgstami įvairūs aušinimo sistemos sandarikliai ilgainiui turi neigiamų pasekmių. Greitai sustabdęs aušinimo sistemos nuotėkį sandariklis kartu su aušinimo skysčiu cirkuliuoja aušinimo sistemoje.

Aušinimo skysčio keitimo procedūra

Aušinimo skysčio keitimo procedūra nėra sudėtinga - ją galima atlikti ir namų sąlygomis. Reikia žinoti, kad keičiant skystį, jei automobilyje nėra numatyta tam specialių išleidimo angų, numovus aušinimo žarną, dalis seno skysčio liks sistemoje.

Nepamirškite, kad aušinimo skystis yra nuodinga pavojinga medžiaga, todėl privalu ją utilizuoti ir priduoti į atliekų perdirbimo įmones, o neišpilti bet kur. Saugokime gamtą!

Kai rinkoje yra labai daug produktų, reikia pasirinkti kokybiškiausius ir tinkamus konkrečiam varikliui, jų tarpusavyje nemaišant. Jokiomis aplinkybėmis negalima leisti veikti varikliui, jei skysčio yra žemiau minimalaus nustatyto lygio, nes tai kenkia varikliui ir aušinimo sistemos siurbliui.

Apsinuodijimas etilenglikoliu

Etilenglikolis yra paprasčiausias, mažiausios molekulinės masės glikolis, naudojamas kaip automobilių aušinimo skystis, stabdžių skystis, oro kondicionieriuose, plastiko gamybai, kaip tirpiklis ir kt. Pastaraisiais metais etilenglikoliu vis dažniau užpildomos patalpų šildymo sistemos.

Toksikodinamika ir simptomai

Pasisavinimas yra greitas ir visiškas pro virškinamąjį kanalą, praktiškai nepasisavinama - pro odą ir kvėpavimo takus. Maksimali koncentracija plazmoje pasiekiama po 1-4 val. Metabolizmas vyksta mirtinos (letalios) biotransformacijos būdu - apie 80 proc. etilenglikolio alkoholdehidrogenazė skaido į glikoaldehidą, vėliau susidaro glikolio ir glioksilo rūgštys, tarp galutinių metabolitų - oksalo ir (šiek tiek) skruzdžių rūgščių.

Apsinuodijimas prasideda girtumo klinika; jei buvo gerta vien tik etilenglikolio, iš burnos nėra alkoholio kvapo. Gali būti pykinimas, vėmimas, galvos skausmas, svaigimas, dezorientacija, koordinacijos sutrikimai, sunkesniais atvejais koma ir hipokalcemijos sukelti traukuliai. Ryškėja metabolinė acidozė su padidėjusiais osmosiniu ir anijoniniu tarpais, šlapime stebimi kalcio oksalato kristalai. Ši stadija vadinama CNS slopinimo arba neurologine ir turėtų trukti nuo 0,5 val. iki 12 val.

Vėliau simptomus nulemia ryškėjanti acidozė ir kalcio oksalato kaupimasis audiniuose, pvz., širdies ir plaučių. Būdinga tachipnėja ir hiperventiliacija, arterinio kraujo spaudimo svyravimai, širdies ritmo sutrikimai, sunkiais atvejais plaučių edema. Tai širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų arba kardiopulmoninė stadija (12-24 val.). Vystosi ūminis inkstų pažeidimas, retai pereinantis į lėtinį inkstų nepakankamumą. Tai nefrotoksinė arba renalinė stadija (24-72 val.).

Simptomų išreikštumas ir stadijų trukmė priklauso nuo išgerto etilenglikolio kiekio ir nuo kartu vartotų alkoholinių gėrimų kiekio. Laiku pradėjus gydyti pacientą galima išvengti vidaus organų pažeidimų.

Rekomenduojama šlapimą apšviesti ultravioletiniais spinduliais (Vudo lempa); jeigu antifrizo sudėtyje buvo fluoresceino, šlapimas turėtų šviesti mėlynai žalia spalva.

Gydymas

Skrandžio plovimas iki 1 val. vienas išgertas etilenglikolio gurkšnis ir (arba) apsinuodijimo etilenglikoliu simptomai yra indikacijos atlikti hemodializę. Gydymas priešnuodžiais turi du tikslus: slopinti etilenglikolio metabolizmą ir skatinti netoksiškų metabolitų susidarymą.

Siekiant pirmojo tikslo skiriama etanolio, turinčio didesnį afinitetą alkoholdehidrogenazei nei etilenglikolis. Būtų galima skirti alkoholdehidrogenazės inhibitoriaus fomepizolio, tačiau dėl didelės kainos šis vaistas yra praktiškai neprieinamas. Taip pat naudojami magnio sulfatas, piridoksinas, tiaminas, folio rūgštis.

Acidozė geriausiai koreguojama hemodializės metu, iki hemodializės reikia lašinti 4,2 proc. natrio hidrokarbonato tirpalo į veną. Hipokalcemijai koreguoti švirkšti į veną kalcio druskų.

tags: #ausinimo #skystis #galiojimas