Aušinimo skysčio išsiplėtimo bakelio ir šildymo sistemos išsiplėtimo indo informacija

Išsiplėtimo indai yra gyvybiškai svarbūs komponentai tiek aušinimo sistemose (automobiliuose), tiek šildymo sistemose (namuose), atliekantys esminę funkciją - kompensuoti aušinimo skysčio ar šilumnešio tūrio pokyčius, atsirandančius dėl temperatūros svyravimų. Šie indai apsaugo sistemas nuo per didelio slėgio, užtikrindami jų stabilų ir efektyvų veikimą.

Aušinimo skysčio išsiplėtimo bakelis automobiliuose

Aušinimo skystis yra gyvybiškai svarbus vidaus degimo variklio komponentas, atsakingas už jo atvėsinimą iki optimalios darbinės temperatūros. Variklio generuojama šiluma efektyviai perduodama aušinimo skysčiui, o ši šiluma gali būti panaudota automobilio salono šildymui. Tačiau aušinimo sistema veikia slėgio sąlygomis, todėl būtinas specialus rezervuaras, kuris kompensuotų aušinimo skysčio tūrio pokyčius ir palaikytų optimalų sistemos veikimą. Šis rezervuaras yra aušinimo skysčio išsiplėtimo bakelis.

Kas yra aušinimo skysčio išsiplėtimo bakelis ir kodėl jis reikalingas?

Išsiplėtimo bakelis, dar vadinamas aušinimo skysčio rezervuaru, yra nedidelis plastikinis indas su sandariu dangteliu, į kurį pilamas aušinimo skystis. Jo pagrindinė funkcija - apsaugoti aušinimo sistemą nuo per didelio slėgio, kuris atsiranda varikliui kaistant ir aušinimo skysčiui plečiantis. Variklio aušinimo skysčio išsiplėtimo bakelis yra svarbus komponentas, skirtas apsaugoti variklio aušinimo sistemą nuo per didelio slėgio. Jo pagrindinė funkcija - kompensuoti aušinimo skysčio tūrio pokyčius, atsirandančius dėl temperatūros svyravimų.

• Aušinimo skysčio laikymas: pagrindinė išsiplėtimo bako funkcija yra rezervuaras, skirtas saugoti variklio aušinimo skysčio (antifrizo ir vandens mišinio) perteklių, kai variklis yra karštas. Variklio temperatūrai kylant, aušinimo skystis plečiasi. Užuot leidus šiam išsiplėtusiam aušinimo skysčiui perpildyti arba prarasti, jis nukreipiamas į išsiplėtimo baką.
• Aušinimo skysčio atkūrimas: kai variklis atvėsta, aušinimo skystis susitraukia, todėl aušinimo sistemoje susidaro vakuumas. Išsiplėtimo bakelyje yra slėginis dangtelis, leidžiantis prireikus aušinimo skystį įtraukti atgal į radiatorių ir užtikrinti, kad radiatorius liktų pilnas.
• Slėgio valdymas: išsiplėtimo bakas ir jo slėgio dangtelis taip pat atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant slėgį aušinimo sistemoje. Slėgio dangtelis turi tam tikrą slėgį, o kai slėgis sistemoje viršija šį rodiklį, dangtelis išleidžia perteklinį slėgį į išsiplėtimo baką.
• Vizualinis aušinimo skysčio lygio stebėjimas: daugelis išsiplėtimo bakų turi permatomą arba skaidrią dalį, kuri leidžia transporto priemonių savininkams ir mechanikams vizualiai patikrinti aušinimo skysčio lygį neatidarius radiatoriaus dangtelio.

Išsiplėtimo bakelis yra neatskiriama transporto priemonės aušinimo sistemos dalis, kuri padeda palaikyti tinkamą aušinimo skysčio lygį, neleidžia didėti slėgiui ir leidžia aušinimo skysčiui plėstis bei susitraukti varikliui įšylant ir vėsstant.

Bakelio vieta ir tūris

Išsiplėtimo bakelio tūris gali svyruoti nuo 1,5 iki 8 litrų, priklausomai nuo konkretaus variklio modelio. Paprastai jis yra įrengtas po variklio gaubtu. Bakelyje yra du vamzdžiai skysčio cirkuliacijai: apatinė žarna prijungta prie aušinimo linijos, o viršutinė naudojama garams ir orui pašalinti iš sistemos.

Optimalus aušinimo skysčio lygis

Optimalus aušinimo skysčio lygis turėtų būti maždaug per pusę rezervuaro aukščio, tarp MIN ir MAX žymų, esančių bako šone. Tinkamas aušinimo skysčio lygis turėtų būti tarp šių žymų.

Išsiplėtimo bakelio dangtelio svarba

Išsiplėtimo bako dangtelis yra neatsiejama sistemos dalis, turinti du svarbius vožtuvus: apsauginį ir vakuuminį. Šie vožtuvai yra būtini slėgiui bakelyje reguliuoti. Apsauginis vožtuvas išleidžia perteklinį slėgį į išsiplėtimo baką, kai sistemoje esantis slėgis viršija nustatytą ribą. Vakuuminis vožtuvas leidžia aušinimo skysčiui grįžti į sistemą, kai ji atvėsta ir susidaro vakuumas. Išsiplėtimo bako dangtelis yra suprojektuotas su dviem vožtuvais: apsauginiu ir vakuuminiu. Šie vožtuvai yra būtini tinkamam slėgio reguliavimui bakelyje, užtikrinant sistemos saugumą ir efektyvumą.

Daugumoje automobilių gamintojai ant dangtelio nurodo slėgį, prie kurio atsidaro vožtuvas (pvz., 0,9-1,2 bar japoniškiems automobiliams, 1,3-1,5 bar kai kuriems Audi modeliams). Jei ant dangtelio nėra šios informacijos, ji ieškoma automobilio techninėse sąlygose. Netinkamai veikiantis arba susidėvėjęs dangtelis gali sukelti aušinimo skysčio nuotėkius arba per didelį slėgį sistemoje, pažeidžiant žarnas ir kitus komponentus.

Pildymo ir priežiūros instrukcijos

Pildant aušinimo skystį, svarbu laikytis gamintojo nurodymų. Niekada nepildykite sistemos vien tik vandeniu, nes tai gali padidinti skysčio užšalimo pavojų, nepriklausomai nuo to, ar koncentrato yra per mažai, ar per daug. Optimalus aušalo mišinys dažniausiai yra 50% vandens ir 50% antifrizo. Naudokite tik „Volvo“ rekomenduojamą aušalą, pasižymintį antikorozinėmis savybėmis, arba aprobuotos kokybės vandenį maišykite su antifrizu. Jei abejojate dėl vandens kokybės, rinkitės paruoštą naudoti (sumaišytą) „Volvo“ rekomenduojamą aušalą.

Pildant aušinimo skystį, atsukite išsiplėtimo bakelio dangtelį ir įpilkite skysčio, kol jo lygis pasieks MAX žymą. Niekada nepildykite aušalo iki pat viršaus, kai variklis dirba darbine temperatūra, nes karštas aušalas gali sukelti nudegimus. Jei reikia papildyti aušalą varikliui dirbant, lėtai atsukite išplėtimo rezervuaro dangtelį, kad pamažu išleistumėte susikaupusį viršslėgį.

Keičiant aušalą ar aušinimo sistemos komponentus, sistemą rekomenduojama išplauti aprobuotos kokybės vandeniu arba paruoštu naudoti (sumaišytu) aušalu. Varikliui galima leisti dirbti tik su tinkamai užpildyta aušinimo sistema. Didelė chloro, chloridų ar kitų druskų koncentracija aušinimo skystyje gali sukelti aušinimo sistemos koroziją.

Galimi aušinimo skysčio išsiplėtimo bakelio gedimai

Nors išsiplėtimo bakelis yra palyginti paprastas komponentas, gali kilti šie gedimai:

• Bako nuotėkis: dėl medžiagos susidėvėjimo ar mechaninių pažeidimų bakelis gali pradėti leisti aušinimo skystį.
• Vakuuminio vožtuvo gedimas: tai gali sukelti oro patekimą į aušinimo skystį, sutrikdant jo cirkuliaciją ir aušinimo efektyvumą.
• Apsauginio vožtuvo gedimas: netinkamai veikiantis apsauginis vožtuvas gali lemti per didelį slėgio kaupimąsi sistemoje, o tai gali pažeisti jungtis ir kitas aušinimo sistemos dalis.

Dažniausios aušinimo skysčio nuotėkio priežastys

Aušinimo skystis gali prarandamas dėl įvairių priežasčių, kurios gali sukelti rimtus variklio pažeidimus ir brangius remonto darbus. Dažniausiai pasitaikančios nuotėkio priežastys yra:

• Nepriveržtos žarnų jungtys: laikui bėgant metalinės sąvaržos, laikančios gumines žarnas, gali atsilaisvinti arba sutrūkti. Drėgmė ties jungtimis gali signalizuoti apie šią problemą.
• Pažeistos žarnos: dėl amžiaus, temperatūrų svyravimų ir cheminių medžiagų poveikio žarnos gali įtrūkti, plyšti ar susidėvėti, todėl skystis gali pratekėti, ypač kai sistemoje padidėja slėgis.
• Kiauras radiatorius: korozija, išoriniai smūgiai ar natūralus nusidėvėjimas gali pažeisti radiatorių, sukeldami skysčio pratekėjimą ir sutrikdydami antifrizo cirkuliaciją.
• Nesandarus aušinimo bakelio kamštis: susidėvėjęs arba pažeistas kamštis negali tinkamai užsandarinti sistemos, leisdamas aušinimo skysčiui pasišalinti.
• Pažeista variklio galvos tarpinė: tai viena rimčiausių problemų, kai tarpinė tarp variklio bloko ir galvos praranda sandarumą. Aušinimo skystis gali patekti į cilindrus arba ištekėti iš variklio.

Požymiai, kad trūksta aušinimo skysčio

Reguliarus aušinimo skysčio lygio tikrinimas yra būtinas, tačiau svarbu atpažinti ir kitus požymius, rodančius jo trūkumą:

• Variklio temperatūros svyravimai: neįprastai aukšta temperatūra arba dažni jos svyravimai gali signalizuoti apie žemą aušinimo skysčio lygį.
• Įspėjamoji lemputė prietaisų skydelyje: daugelis automobilių turi specialią lemputę, įspėjančią apie aušinimo skysčio problemas.
• Pastebimi skysčio nuotėkiai: spalvotos (žalios, oranžinės, rožinės) dėmės po automobiliu arba aplink variklio komponentus rodo antifrizo nuotėkį.
• Garai variklio skyriuje: garų atsiradimas iš po variklio gaubto gali reikšti, kad aušinimo skystis laša ant karštų dalių ir garuoja.
• Silpna šildymo sistema: jei salono pečiukas nepučia pakankamai šilto oro, tai gali būti dėl nepakankamo antifrizo kiekio.
• Neįprastas variklio veikimas: nelygus, triukšmingas ar kitoks neįprastas variklio veikimas ekstremaliomis temperatūromis gali būti įspėjimas apie antifrizo trūkumą.

Jei pastebėjote bet kurį iš šių požymių, nedelsdami patikrinkite aušinimo skysčio lygį ir, jei reikia, papildykite jį. Susidūrus su rimtesnėmis problemomis, tokiomis kaip dideli nuotėkiai (daugiau nei 2 litrai), dūmai ar balos po automobiliu, būtina kreiptis į techninės pagalbos specialistus.

Prevencija ir reguliari priežiūra

Norint išvengti aušinimo sistemos gedimų ir nuotėkių, svarbu reguliariai tikrinti žarnas, suveržimus, radiatorių ir išsiplėtimo bakelį, įsitikinti, kad jie nėra susidėvėję ar pažeisti. Laikykitės gamintojo numatytų priežiūros reikalavimų, įskaitant aušinimo sistemos patikrą ir plovimą. Taip pat svarbu reguliariai keisti aušinimo skystį, nes laikui bėgant jis praranda savo technines savybes, tampa rūgštus ir gali sukelti koroziją bei sutrikdyti sistemos veikimą. Reguliarus ir atsakingas aušinimo sistemos priežiūra užtikrina ilgą jos tarnavimo laiką ir apsaugo variklį nuo perkaitimo ar užšalimo.

Alternatyvos tradiciniams aušinimo skysčiams: bevandeniai aušinimo skysčiai

Tradiciniai variklių aušinimo skysčiai, daugumoje automobilių ir motociklų, yra pagaminti vandens ir etilenglikolio pagrindu. Nors jie efektyviai aušina variklį, vanduo esantis jų sudėtyje turi nemažai trūkumų. Pagrindinis iš jų - vandens virimo temperatūra, kuri jūros lygyje yra 100°C. Net ir su antifrizo priedais bei padidintu slėgiu sistemoje, šis mišinys gali užvirti esant aukštai variklio temperatūrai, ypač prie degimo zonos, kur metalo temperatūra gali siekti ir viršyti 115°C.

Tokie virimo procesai sukelia garų susidarymą, kurie žymiai blogiau perneša šilumą nei skystis. Vandens garai plečiasi daugiau nei 1200 kartų, taip didindami slėgį sistemoje ir formuodami „karštus taškus“ ant metalinių paviršių. Norint to išvengti, aušinimo sistemos yra užsandarinamos ir jose sukeliamas papildomas slėgis, kuris teoriškai pakelia vandens virimo temperatūrą iki 120°C. Tačiau dinamiškoje variklio aplinkoje, kurioje yra dideli slėgio skirtumai ir sūkuriai, vandens pagrindu pagamintas aušinimo skystis gali užvirti net ir esant papildomam slėgiui.

Bevandenių aušinimo skysčių privalumai:

Bevandeniai aušinimo skysčiai, tokie kaip „Hawk Waterless Coolants“ ar „EVANS“, siūlo kitokį sprendimą. Šie skysčiai neturi vandens, todėl jų virimo temperatūra yra žymiai aukštesnė - virš 180°C. Tai užtikrina, kad aušinimo skystis išliktų skystas visame darbinės temperatūros diapazone, palaikydamas nuolatinį kontaktą su metaliniais paviršiais ir užtikrindamas efektyvų aušinimą be garų susidarymo.

• Aukštesnė virimo temperatūra: virš 180°C, kas eliminuoja garų susidarymą ir „karštų taškų“ formavimąsi.
• Atsparumas užšalimui: „Hawk“ aušinimo skystis neužšąla iki -40°C.
• Apsauga nuo korozijos: bevandenis skystis nesukelia oksidacijos ir galvanizacijos procesų, taip apsaugodamas variklį nuo korozijos.
• Ilgesnis tarnavimo laikas: „Hawk“ gali išsaugoti savo savybes daugiau nei 20 metų, arba neribotą laiką, jei nėra užterštas vandeniu.
• Mažesnė kavitacijos rizika: dėl mažesnio slėgio sistemoje, sumažėja kavitacijos ir erozijos tikimybė.
• Nenuodingumas: nenuodingas, skirtingai nuo tradicinių antifrizų, kurių sudėtyje yra etilenglikolio.

Bevandenių aušinimo skysčių naudojimo ypatumai:

Pakeičiant tradicinį aušinimo skystį bevandeniu, vandens kiekis sistemoje neturėtų viršyti 3%. Bevandenis „Hawk“ skystis gali būti maišomas su vandeniu, bet viršijus 5% vandens kiekį, prarandami visi jo privalumai. Tradiciniai aušinimo skysčiai yra toksiški ir turi būti utilizuojami pagal nustatytas taisykles.

Šildymo sistemų ir boilerių išsiplėtimo indai

Išsiplėtimo indai šildymo sistemoms - tai membraniniai slėginiai plėtimosi indai, skirti uždaroms šildymo, saulės energijos ir aušinimo cirkuliacinėms sistemoms. Jie veikia pagal statinio slėgio palaikymo principą su azoto pagalve. Šie indai yra tvirtos konstrukcijos, juos galima patikimai eksploatuoti ir jie veikia be pagalbinės energijos.

Sklandžiam ir efektyviam šildymo sistemos darbui užtikrinti reikia pasirūpinti, kad jose nesikauptų įvairios nuosėdos, nešvarumai ar rūdžių sankaupos. Pagerinti šildymo sistemos darbą galima pasirūpinant tam tikrais priedais, kurie taip pat padės sumažinti šilumos sąnaudas. Kai šildymo sistemoje kyla šilumnešio temperatūra, taip pat didėja ir vandens tūris, o vėliau vėstant vandeniui, jo tūris mažėja. Norint kompensuoti šią šilumnešio tūrio kaitą, šildymo sistemoje reikia įdiegti išsiplėtimo indą.

Išsiplėtimo indo veikimo principas

Išsiplėtimo indo šildymo sistemoms viduje yra į dvi dalis padalinta membrana arba kamera - vienoje jų yra vanduo šildymo sistemai, o kita dalis pripildyta oru arba azoto dujomis. Kai didėja šilumnešio temperatūra ir jo tūris, jis pradeda spausti membraną ir joje esančią "oro kišenę" ir taip vandens tūrio perteklius patenka į išsiplėtimo indą. Atitinkamai mažėjant temperatūrai ir tūriui šilumnešyje, oro kišenė mažėja ir iš išsiplėtimo indo vandens perteklius išstumiamas. Išsiplėtimo indai taip pat naudojami vėsinimo bei kondicionavimo sistemoms.

Išsiplėtimo indas vandens šildytuvui (boileriams)

Jeigu turite nuosavą vandens šildytuvą, tikriausiai esate girdėję ir apie jo išsiplėtimo indą. Išsiplėtimo indas reikalingas kiekvienam boileriui, tiek elektriniam, tiek kombinuotam, o jo neturint smarkiai rizikuojate sugadinti vieną ištikimiausių savo pagalbininkų namuose.

Bet kokie vandens šildymo procesai yra susiję su tūrio ir slėgio pakitimais. Šildamas vanduo ne tik kaista ir garuoja, bet ir plečiasi. Elektrinio boilerio viduje be išsiplėtimo indo susidaro itin didžiulis slėgis, kuris gali būti pavojingas darniai sistemos veiklai. Vandens išsiplėtimo indas - tai nedidelis rezervuaras, skirtas suvaldyti boileryje kylantį slėgį dėl vandens kaitimo. Šylantis ir besiplečiantis vanduo patenka į šią talpą ir taip sumažina boilerio viduje esantį slėgį, o vandeniui vėstant vanduo patenka atgal į boilerį.

Be šio proceso, boilerio viduje kylantis slėgis dėl vandens plėtimosi gali pasiekti kritinį lygį ir sugadinti svarbius šildytuvo komponentus ar vožtuvus - neatlaikę spaudimo šie gali lemti, kad boileryje šildomas vanduo išsilies į kambarį. Vandens kaitimą boileryje galite įsivaizduoti kaip pilno, sandariai uždaryto puodo virimą. Kombinuotiems boileriams išsiplėtimo indas taip pat reikalingas - nors jis ir neturi didelio vandens rezervuaro, vanduo vis tiek keliauja vamzdžiais, o kaisdamas plečiasi. Taigi, išsiplėtimo indas - itin didelės svarbos komponentas kiekvienam boileriui. Jeigu jūsų vandens šildytuvas dar neturi šio indo, turėtumėte paskubėti ir jį susimontuoti kaip galima greičiau.

120 litrų vandens šildytuvui reikia montuoti atskirą (geriamam vandeniui) skirtą bent 12 litrų išsiplėtimo indą. Geriamas vanduo su sistemos vandeniu atskirtas, todėl reikia dviejų indų (sistemos jau katile).

Išsiplėtimo indo parinkimas ir skaičiavimas

Išsiplėtimo indo parinkimas priklauso nuo to, kokios talpos indo pageidaujate. Išsiplėtimo indo dydis priklauso nuo šildymo sistemos skysčio tūrio. Išsiplėtimo indo talpa skaičiuojama 10% nuo bendro tūrio. Tačiau išsiplėtimo indo dydis priklauso nuo kompensuojamo vandens tūrio. Liaudiškai pasakius (tipinėmis sąlygomis), tai galėtų būti apie 12 proc. Kitais žodžiais tariant, kiekvienam 100 l šildymo sistemos tūrio, turėtų būti ne mažiau, kaip 12 l dydžio išsiplėtimo indas.

Dar kompensuojamo vandens tūris labai priklauso nuo išankstinio oro įpūtimo slėgio inde. Standartiškai šildymo sistemos indams jis būna 1,5 bar. Kuo tas slėgis mažesnis, tuo didesnį sistemos tūrį gali kompensuoti indas. Tačiau tas išankstinio oro įpūtimo slėgis negali būti nesveikai per mažas. Paprastai, buitinėse sistemose (katiluose ir pan.), išankstinio oro įpūtimo slėgis būna 0,75-1,0 bar. Turima galvoje, kad sistemos darbinis slėgis gali būti apie 1,5-2,2 bar (apsauginio vožtuvo suveikimo slėgis yra 3 bar). Visada reikia atsiminti, kad inde nustatomas išankstinis oro įpūtimo slėgis turi būti apie 0,3-0,5 ir daugiau bar mažesnis už laikomą sistemoje darbinį slėgį.

Vadybininkas Linas Šilkūnas, Celsis, nurodo, kad išsiplėtimo indas turi būti 7-10 proc. šildymo sistemos tūrio. Dr. Arūnas Stikliūnas, UAB Gilius ir Ko, rekomenduoja apsiskaičiuoti, kokį vandens tūrį talpina jūsų šildymo sistema. Pagal praktinius skaičiavimus, apytiksliai 100-140 l tūrio šildymo sistemai reikėtų išsiplėtimo indo, kurio dydis (talpa) būtų apie 18 l. Dviejų indų talpas galima sumuoti. Reikia įvertinti, kokio dydžio indas yra jūsų dujiniame katile. Jie gali būti gana įvairūs - 6-7-8-9-10 ir daugiau litrų. Kai kurie katilų gamintojai deklaruoja, kad jų katile įmontuoto indo užtenka šildymo sistemai iki 140 m² arba iki 140 l talpos.

Išsiplėtimo indo priežiūra ir galimi gedimai

Išsiplėtimo indo slėgis yra esminė sistemos veikimo dalis, užtikrinanti stabilų šildymo ar karšto vandens tiekimą. Jis reguliuoja slėgio pokyčius, atsirandančius dėl vandens temperatūros kilimo, taip išvengiant pernelyg didelio slėgio, kuris gali pažeisti įrangą. Optimalus slėgis turi būti nuo 1 bar iki 1,5 bar esant šaltam vandeniui. Kai sistema pradeda šilti, slėgis gali pakilti iki 2 barų. Svarbu reguliariai tikrinti išsiplėtimo indo slėgį, nes netinkamas slėgis gali sukelti pernelyg didelį vandens srautą arba padidinti įrangos nusidėvėjimą.

Rekomenduojama išsiplėtimo indą patikrinti kas pusę metų arba kas metus. Patikros metu turėtumėte įvertinti oro kišenės slėgį išsiplėtimo inde. Prieš atliekant bet kokias priežiūros / patikrinimo procedūras, atjunkite visus sistemos elektrinius įrengimus, patikrinkite sistemos slėgį ir temperatūrą. Inde esantį priešslėgį galima tikrinti tik tuomet, kai yra ištuštinta vandens sekcija esanti išsiplėtimo inde. Esant maks. tiekiamojo srauto temperatūrai įrenginys nudujinamas termiškai. Cirkuliacinius siurblius reikia išjungti, o įrangą nuorinti.

Jeigu indo užpildyti oru nepavyksta, gali būti, kad membrana yra prilipusi prie indo korpuso. Taip gali atsitikti jeigu išsiplėtimo indas stovi per šiltoje patalpoje šalia pvz. katilo. Jeigu paspaudus oro ventilį bėga vanduo, reiškia membrana yra trūkusi ir reikia keisti arba membraną (didesniuose induose, nuo 500 l) arba visą išsiplėtimo indą.

Jeigu indas prie sistemos yra prijungtas tiesiogiai, be pajungimo mazgo išsiplėtimo indui, t.y. išardomos jungties su drenažu (Jungties demonstracija), tada teks nudrenuoti vandenį iš sistemos bei indo ir atjungti jį mechaniškai nuo sistemos.

Jeigu slėgis yra per mažas, negu paskaičiuotas arba reikalaujamas konkrečiam pastatui, indą reikia papildomai pripildyti oro (rekomenduojama azotu) iki reikiamo slėgio. Iš gamyklos išėjusiame inde slėgis dažniausiai būna 1,5 bar ir, nekeičiant priešslėgio, jis gali tikti nebent 4 - 5 aukštų namui arba šildymo sistemai, kurioje palaikomas 1,7-1,9 bar slėgis. Jei slėgis šildymo sistemoje turi būti didesnis, būtina didinti indo priešslėgį, kad jis būtų 0,2-0,3 bar mažesnis nei sistemos.

Gali būti blogai parinktas išsiplėtimo indas. Be to, reikia turėti omenyje, kad išsiplėtimo indo membrana yra nesandari, per ją praeina deguonis. Taigi, išankstinio įpūtimo oro pagalvė linkusi gana greitai mažėti. Atitinkamai, mažėja ir indo geba kompensuoti sistemos vandens temperatūrinius išsiplėtimus ir susitraukimus. Tokiu būdu, gali tekti bent kartą per metus inspektuoti išsiplėtimo indą, jį atjungiant nuo sistemos, pamatuojant išankstinio įpūtimo slėgį ir jį papildant. Jeigu norime tą daryti rečiau, reikia didesnio indo, didesnės atsargos, kad rečiau reikėtų papildyti išankstinio oro išpūtimo slėgį. Taigi, visada geriau nusimatyti papildomą išsiplėtimo indą.

Cirkuliacinių siurblių montavimas

Paprastai siurblys šildymo sistemai statomas ant grįžtamosios linijos. Cirkuliacinis siurblys gali būti montuojamas ir padavimo vamzdyje, ir grįžimo vamzdyje.

tags: #ausinimo #skyscio #issipletimo #talpa