Daugelis dyzelinių automobilių vairuotojų dažnai neteisingai supranta mirksinčios kaitinimo žvakių lemputės reikšmę, ir tai gali sukelti didesnių problemų. Šiame straipsnyje aptarsime, ką reiškia mirksinti pakaitinimo žvakių lemputė, kokios yra dažniausios priežastys ir kaip elgtis tokioje situacijoje.
Pakaitinimo žvakių funkcija ir veikimas
Pakaitinimo žvakės ir pakaitinimo žvakių relė montuojamos automobiliuose su dyzeliniais varikliais. Vietoj įprastų žvakių, kurios kibirkšties pagalba uždega kuro mišinį, dyzeliniuose varikliuose kuro mišinį iki tam tikros temperatūros sušildo pakaitinimo žvakės. Pakėlus slėgį, dyzelinas sprogsta. Pakaitinimo žvakės yra dyzelinių variklių sudedamoji dalis, atliekanti šildymo funkciją.
Didžiausia darbo dalis tenka kuro, patenkančio į sistemą, šildymui, tačiau tuo pat metu šildomas ir antifrizas (aušinimo skystis). Rezultatas - lengviau užsivedantis ir greičiau darbinę temperatūrą pasiekiantis variklis.
Esant žemai aplinkos temperatūrai ir šaltam variklio paleidimui, pakaitinimo žvakės padeda sušildyti cilindrus. Tai ypač aktualu žiemą, kai lauke temperatūrai nukritus žemiau nulio kuro mišinys mašinoje irgi atšąla. Labai svarbu, kad cilindrai sušiltų pakankamai, kitaip tariant, kaitinimas netruktų per ilgai. Priešingu atveju, žvakės sugadinamos. Jų ilgaamžiškumą ir tikslų kaitinimo laiką padeda reguliuoti svarbus automobilio užvedimo elementas - pakaitinimo žvakių relė.
Kiek automobilyje yra cilindrų, tiek yra žvakių. Kiekviename variklio cilindre yra po vieną kaitinimo žvakę. Dyzeliniuose varikliuose gali būti iki dešimties kaitinimo žvakių. Jos paprastai būna sumontuotos į patį cilindrą. Šios žvakės yra tiesiogiai sujungtos su variklio valdymo bloku, kuris, naudodamas savąjį mikroprocesorių, analizuoja variklio duomenis bei reguliuoja jų veikimą.
Pakaitinimo žvakės moderniuose varikliuose veikia labai preciziškai. Jos turi jungtį su variklio bloku, kuris analizuoja visus prieinamus duomenis realiu laiku. Taip valdymo blokas nustato, kada įjungti ir išjungti srovę, o taip pat ir kokį srovės kiekį paduoti.
Vos įjungus degimą ir prietaisų skydelyje pasirodžius spiralės simboliui, per kaitinamąją žvakę ima tekėti elektros srovė. Ji per keletą sekundžių įkaitina variklio cilindrų degimo kamerose esančių žvakių galus iki 1000 °C. Kamera nėra didelė, todėl greitai įkaista. Spiralės simbolis užgęsta.
Kai specialus, būtent už kaitinimo žvakes atsakingas modulis nustato laiką ir paleidžia elektros srovę, ji teka į kiekvieną žvakę, kuri matomai švyti. Įpurškiamas kuras kontaktuoja su žvakėmis ir šyla. Dabar gaminamos naujos kartos kaitinamosios žvakės, turinčios keraminį kaitinamąjį elementą. Elementas per kelias sekundes įkaista iki 1300 laipsnių ir dyzelinį variklį galima paleisti esant labai žemoms temperatūroms.
Kaitinamoji žvakė, kai veikia ilgiau negu reikia tik varikliui užvesti, degimo kameroje padeda palaikyti aukštą temperatūrą. Tada degalai geriau sudega, o variklis dirba ritmingai ir mažiau rūksta. Sukant raktelį, žvakės iš karto kaista ir šildo kurą, kad variklis lengviau užsivestų. Jos patiria didelę apkrovą, tad tam tikru periodiškumu jas reikia keisti.
Pakaitinimo žvakės ir uždegimo žvakės: skirtumai
Žmonės dažnai painioja kaitinimo žvakes ir uždegimo žvakes, tačiau tai yra du labai skirtingi transporto priemonės komponentai. Uždegimo žvakės yra atsakingos už kibirkšties, uždegančios degalų ir oro mišinį benzininių transporto priemonių degimo kameroje sukūrimą. Dyzelinėse transporto priemonėse žvakės nenaudojamos, nes dyzelio degimo kameroje jos negamina pakankamai mišinio šilumos. Dyzeliniuose varikliuose cilindras suspaudžiamas stipriau, todėl jiems uždegti reikia daugiau šilumos.
Pakaitinimo žvakė yra pieštuko formos metalo gabalas, kurio gale yra kaitinimo elementas, kaitinantis gaunamus degalus ir orą, kad būtų skatinamas efektyvus kuro deginimas dyzeliniame variklyje. Degalų deginimas skirtas tam, kad variklis pradėtų dirbti ir automobilis važiuotų. Uždegamoji žvakė benzininiame variklyje sudaryta iš dviejų elektrodų, tarp kurių yra 0,6-0,9 mm tarpelis, plieninio korpuso, keraminio izoliatoriaus. Varžtas ir centrinis elektrodas sujungti elektrai laidžiu stiklo lydiniu. Centriniai elektrodai gaminami iš siliciu, nikeliu, magniu legiruoto plieno. Kad būtų pagerintas šilumos nutekėjimas, elektrodai gali turėti varinę šerdį.
Mirksinčios pakaitinimo žvakių lemputės reikšmė
Mirksinti pakaitinimo žvakių lemputė dyzeliniuose automobiliuose dažniausiai signalizuoja apie tam tikras variklio ar elektronikos problemas. Tai nėra tik pakaitinimo žvakių gedimo ženklas - ši lemputė gali įspėti apie įvairius gedimus, susijusius su variklio, išmetimo ar valdymo sistema. Kontrolinės lemputės piktograma dažniausiai bus ritė ir gintaro spalvos deganti lemputė.
Kiekvieną kartą įjungus degimą, kaitinimo žvakių lemputė trumpai užsidega - tai normalu. Problema prasideda, kai ši lemputė pradeda mirksėti važiuojant arba dega nuolat, net kai variklis jau įšilęs. Mirksinti spiralė daugelyje dyzelinių automobilių veikia kaip bendrasis gedimų indikatorius.
Pagrindinės priežastys, kodėl mirksi pakaitinimo žvakių lemputė
Dažniausiai pasitaikančios priežastys:
- Kaitinimo žvakės gedimas. Kai sistema užfiksuoja rimtesnį gedimą, automobilis persijungia į vadinamąjį avarinį režimą - angliškai „limp mode”. Tai reiškia: variklis dirba, važiuoti galima, bet galia apribota. Paprastai greičiau nei 80-90 km/val. Avarinis režimas - ne bausmė, o apsauga. Sistema tyčia apriboja variklį, kad būtų išvengta didesnės žalos.
- DPF filtro užsikimšimas - ypač dažna mieste važiuojančių dyzelistų problema. Filtras negali atlikti regeneracijos trumpomis kelionėmis ir kimba. DPF filtras yra tokios struktūros, kad jis visada privalo užsikimšti suodžiais, o po to išsivalyti. Dažnai pakaitinimas mirksi, kai suodžių filtras pasiekia tam tikrą užsikimšimo lygį, po kurio prasideda regeneracija - savaiminis suodžių išdeginimas pačiame bakelyje. Kuo dažniau matote mirksinčią spiralę, tuo didesnė tikimybė, kad kažkas negerai su išdeginimu. Gali būti, kad DPF filtras pilnai nebeišsivalo ir pavažiavus 2-3 šimtus kilometrų vėl bando valytis.
- EGR vožtuvo gedimas - sugedęs arba užsikimšęs išmetamųjų dujų recirkuliacijos vožtuvas. Jei prietaisų skydelyje esanti lemputė pradeda mirksėti, vadinasi, turite problemų su EGR ar variklio valdymo bloku.
- Turbinos veiklos sutrikimai.
- Stabdžių šviesos jungiklio gedimas. Netikėtai gali atrodyti, kad stabdžių šviesos jungiklio gedimas yra susijęs su mirksinčia pakaitinimo žvakių lempute. Šis jungiklis dažnai yra susijęs su variklio valdymo sistema.
- Deganti „Check Engine“ lemputė. Jei kompiuteris aptinka gedimus, jis stengiasi apie tai perspėti vairuotoją. Lemputė dažniausiai užsidega pradėjus automobiliui judėti. Ant „Check Engine“ lemputės „kabo“ ne viena dešimtis galimų gedimų.
Vienas iš pagrindinių simptomų, lydinčių mirksinčią pakaitinimo žvakių lemputę, yra dingusi trauka. Ši problema atsiranda, kai variklis įsijungia į avarinį režimą („limp mode“) dėl aptikto gedimo. Avarinis režimas riboja variklio galią ir apsukas, kad būtų išvengta didesnės žalos. Jei lemputė mirksi ir variklis praranda galią, gali būti užsikimšęs DPF filtras. Ilgai važinėjant mieste ir trumpais atstumais, filtras nesugeba atlikti regeneracijos, todėl užsikemša.
Dyzelino kietųjų dalelių filtro veikimas
Simptomai, rodantys pakaitinimo žvakių gedimus
Pakaitinimo žvakės, kaip ir kitos detalės, laikui bėgant susidėvi ir jas reikia keisti. Kai kaitinimo žvakė neveikia tinkamai, degimo kamera neturi papildomos šilumos, kurios reikia norint užsidegti.
- Sunkus variklio užvedimas šaltu oru. Vienas iš pirmųjų požymių yra sunkiai paleidžiamas variklis. Vienas dažniausių požymių, pranešantis apie pakaitinimo žvakės gedimą, yra sunkiai užvedamas automobilio variklis. Jei automobilio niekaip nepavyksta užvesti, tikėtina, kad problema kyla dėl blogai veikiančių arba visai sugedusių pakaitinimo žvakių ar jų valdymo bloko. Tokia pakaitinimo žvakė nesušildo cilindrų normaliam variklio paleidimui, o blogai veikiantis valdymo blokas nurodo netinkamus laiko intervalus žvakės veikimui. Abu veiksniai daro neigiamą įtaką variklio užvedimui, ypač šaltuoju metų laiku. Tokiose situacijose, norint paleisti variklį, reikia daug ilgiau jį sukti starterio pagalba, tad gali reikėti pakartotinių bandymų užvesti. Esant šaltai žiemos temperatūrai, vargu ar dyzelinis variklis išvis užsikurs, jeigu yra sugedusi pakaitinimo žvakė.
- Netolygus variklio darbas tuščiąja eiga. Jei viena ar daugiau pakaitinimo žvakių yra išdegusios, apsinešusios anglies junginiais arba pažeistos, variklį bus vis sunkiau užvesti esant žemai temperatūrai, o jei tai padaryti visgi pavyks, jo darbas tuščia eiga bus netolygus. Jeigu laisva eiga nėra tolygi ir variklis dreba, purtosi ar vibruoja, problema gali būti su žvakėmis.
- Balti arba juodi dūmai iš išmetimo sistemos. Taip pat prieš pat užsivedant varikliui išmetimo sistema gali išspjauti kamuolį baltų dūmų. Jei darbinio takto metu nepasiekiama pakankamai aukšta temperatūra, gali pasirodyti balti dūmai. Tai yra iki galo nesudegęs dyzelino ir oro mišinys, kuriam sklindant pro išmetimo sistemą taip pat galima užuosti degalų kvapą. Balti dūmai užvedant variklį gali būti matomi sugedus pakaitinimo žvakėms arba jų valdymo blokui. Jų atsiradimą taip pat gali lemti ir kiti faktoriai, pavyzdžiui, žemi alkūninio veleno sūkiai, pernelyg mažas suspaudimo laipsnis ir degalų tiekimo sistemos gedimai. Juodi dūmai atsiranda degant pernelyg riebiam mišiniui, kuriame per daug degalų ir nepakankamas kiekis oro. Dyzelinių variklių degimo procesui įtakos gali turėti ne tik pernelyg didelis degalų kiekis ar sutrikęs oro padavimas, tačiau ir netinkamai veikiančios pakaitinimo žvakės.
- Padidėjusios degalų sąnaudos ir galios praradimas. Degalų sąnaudas lemia degimo temperatūra ir mišinio sudėtis, o kartais optimaliam variklio darbui įtakos turi ir pakaitinimo žvakių būklė. Jei pakaitinimo žvakės neveikia taip, kaip turėtų, reikiama temperatūra nebus pasiekta. Jei pakaitinimo žvakės neveikia ir reikiama temperatūra nėra pasiekiama, sumažės maksimali variklio išvystoma galia. Neįprastai didelės degalų sąnaudos gali būti geras papildomas indikatorius greta kitų aukščiau jau išvardintų simptomų.
Užfiksavus bent vieną iš šių simptomų, rekomenduojama ilgai nedelsiant kreiptis į specialistus, kurie galėtų profesionaliai atlikti diagnostiką ir pašalinti gedimus. Laiku pastebėjus galimas problemas pavyks išvengti nemalonios situacijos, kuomet sustojus šalikelėje tenka kviesti techninę pagalbą.
Pakaitinimo žvakių relės vaidmuo ir gedimai
Pakaitinimo žvakių relė yra esminė dyzelinio variklio dalis, kuri rūpinasi variklio užvedimu žemoje temperatūroje. Pagrindinė šios rėlės funkcija yra užtikrinti efektyvų pakaitinimo žvakių pašildymą prieš variklio užvedimą šaltu oru.
Kaip veikia pakaitinimo žvakių relė
- Aktyvacija: kai pasukate automobilio raktelį į degimo padėtį, rėlė įjungiama.
- Energijos tiekimas: aktyvavus rėlę, ji lygiagrečiai sujungia pakaitinimo žvakes.
- Pakaitinimo žvakių šildymas: elektros srovė teka per pakaitinimo žvakes, kurios iš esmės yra maži kaitinimo elementai, esantys variklio degimo kameroje.
- Šildymo laikas: rėlė palaiko pakaitinimo žvakių maitinimą tam tikrą laikotarpį, paprastai apie 5-15 sekundžių, priklausomai nuo variklio ir aplinkos temperatūros.
- Variklio užvedimas: kai pakaitinimo žvakės pakankamai įkaista, variklį galima vesti.
Pakaitinimo žvakių relė paprastai yra įmontuota variklio skyriuje, netoli cilindro galvutės. Rėlė dažniausiai yra šalia pačių pakaitinimo žvakių, šalia automobilio akumuliatoriaus arba starterio. Vis dėlto, kai kuriuose modeliuose rėlė gali būti ir bendroje rėlių/saugiklių dėžutėje, kuri įprastai yra po priekiniu stiklu arba variklio skyriaus kampe. Galiausiai, konkreti vieta gali labai skirtis priklausomai nuo transporto priemonės markės ir modelio.
Sugedusios pakaitinimo žvakės rėlės simptomai
Sugedusios pakaitinimo žvakės rėlės simptomai dažnai yra sunkus užvedimas, ypač šaltu oru, dėl kurio užsitęsia starterio sukimas. Taip pat galite pastebėti per daug baltų arba juodų dūmų, įspėjančių apie nesudegusį kurą vedimo metu.
Pakaitinimo žvakių rėlės patikrinimas
Pakaitinimo žvakių rėlės patikrinimas nėra sudėtingas. Pradėkite nuo vizualios patikros - pažiūrėkite ar nėra laisvų jungčių, korozijos ar pažeistų laidų. Tada, naudodami multimetrą, pamatuokite įtampą rėlės gnybtuose uždegimo fazės metu. Įtampa turėtų atitikti akumuliatoriaus įtampą (paprastai apie 12 V). Papildomai išmatuokite rėlės ritės varžą - ji turi atitikti gamintojo specifikacijas.
Ką daryti, jei pastebėjote mirksinčią pakaitinimo žvakių lemputę?
Pamatę prietaisų skydelyje mirksinčią pakaitinimo žvakių lemputę, tikslaus atsakymo internete dažnai nerasite. Ant šios mirksinčios lemputės „kabo“ ne vienas klaidos kodas, todėl teigti, kad čia kažkas bus negerai su DPF filtru, EGR vožtuvu ar turbinos gedimu, nėra labai tikslu. Tam yra įranga, kuri leidžia atlikti kompiuterinę variklio diagnostiką ir viską išsiaiškinti be spėlionių.
Nevažinėkite su mirksinčia lempute ilgai. DPF filtras - vienas iš komponentų, kuris be diagnostikos gali pereiti nuo perspėjimo iki visiško gedimo. Jei nenuvažiuosite pasitikrinti, dėl ko ta spiralė pradėjo mirksėti, galite sugadinti pirmiausia tai suodžių filtrą. Jo kaina svyruoja nuo 200-300 eurų už pakaitalą su kiniškais viduriais iki originalaus, kurio kaina prasideda nuo 650 iki 2000 eurų, priklausomai nuo modelio.
Labai dažnai turime tokią situaciją: iš pradžių užsidega žvakių pakaitinimo simbolis. Jeigu nieko nedaroma ir važinėjama toliau, sekantį kartą užsidega ir DPF suodžių filtro lemputė. Dar ilgiau pavažinėjus pamatysite ir degančią „Check Engine“ lemputę.
Jei patikros metu buvo aptikta, jog pakaitinimo žvakės susidėvėjo arba sugedo, nerekomenduojame žvakių keisti patiems. Pakaitinimo žvakių keitimui reikalinga speciali įranga. Tikslus poreikis remontui gali būti nustatomas tik po diagnostikos ir apžiūros, tad visada reikia detalaus patikrinimo. Apie poreikį keisti praneša diagnostika bei vizualinis ir mechaninis patikrinimas.
Pakaitinimo žvakių keitimo periodiškumas ir kaina
Pakaitinimo žvakių valdymo blokas yra ilgaamžis, tačiau pakaitinimo žvakes rekomenduojama keisti kas tam tikrą laiką. Žvakių keitimas reikalingas dėl nusidėvėjimo, profilaktikos ar net atliekant didelį variklio remontą. Remiantis patirtimi, metalinės pakaitinimo žvakės veikia vidutiniškai 80 000 km. Nors intervalui įtakos gali turėti ir variklio eksploatavimas, ir kai kurios kitos smulkmenos, jas dažniausiai rekomenduojame keisti kas 100-150 tūkstančių kilometrų.
Rekomenduojame pasitikrinti pakaitinimo žvakes prieš kiekvieną žiemą, jei nenorite turėti problemų šaltais žiemos rytais. Jei kaitinimo žvakė sugenda dar nenuvažiavus 50 000 km, galima keisti tik ją vieną.
Pakaitinimo žvakių keitimo kaina priklauso nuo markės ir modelio, kadangi gali labai skirtis užduoties sudėtingumas. Paprastai šios paslaugos kainos prasideda nuo 21 EUR, tačiau tai patikslinama po diagnostikos. Darbų trukmė gali siekti iki kelių valandų, tačiau tai taip pat tikslinama po diagnostikos, priklauso nuo užimtumo.
| Paslauga | Kaina (nuo) | Trukmė |
|---|---|---|
| Pakaitinimo žvakių keitimas | 21 EUR | Iki kelių valandų (tikslinama po diagnostikos) |
Nulūžusių žvakių išsukimas
Dar viena problema, susijusi su kaitinimo žvakėmis, yra jų išsukimas. Tai gana sudėtingas procesas, nes žvakės gali būti labai ilgos, o tai darbą apsunkina. Nulūžusias žvakes taip pat reikės išsukti, o tik tada pakeisti. Šį darbą privalu patikėti kvalifikuotiems specialistams, nes kartais nutinka taip, kad išsukant ar išimant pakaitinimo žvakes jų galiukas pasilieka viduje. Tokius galiukus ištraukti labai sunku. Pasitaiko, kad žvakės galiukai net ir jų nekeičiant papuola į variklio vidų - tuomet variklio ardymas neišvengiamas. Norint prie jų prieiti, gali reikėti nemažai ardymo darbų.
Kur rasti pakaitinimo žvakes ir specialistus?
Jeigu pastebėjote pakaitinimo žvakių ar kitų detalių blogą veikimą savo automobilyje, visada galite kreiptis į autoservisus. Autoservisuose montuojamos žinomiausių gamintojų Bosch, Beru, NGK, Denso kokybiškos žvakės. Remontuojami įvairių modelių automobiliai - BMW, Toyota, Audi, Volkswagen ir kt. Atlikti darbai yra apdrausti bendrosios civilinės atsakomybės draudimu.
Visiems servise daromiems darbams suteikiama garantija, pavyzdžiui, 24 000 km arba 24 mėnesių. Tas pats galioja ir naujai naudojamoms dalims. Dėl garantijos, profesionalumo ir patirties remontuojant automobilių variklius, rekomenduojama žvakes keisti patikimuose servisuose. Taip pat rūpinamasi ir kitomis automobilio užvedimo sistemos ar variklio problemomis, siūlant platų paslaugų spektrą.