Sunkūs kroviniai ant automobilio stogo: pasekmės ir sauga

Draudimo bendrovės „Ergo Insurance“ transporto žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas primena, kad iš pirmo žvilgsnio nekaltas daiktų automobiliuose gabenimas dėl neatsargumo ar neapsižiūrėjimo gali pridaryti nemenkos žalos transporto priemonėms ir kelti grėsmę eismo saugumui. Anot R. Bieliausko, kiekvieną vasarą pasitaiko nemažai atvejų, kai į draudikus kreipiasi gyventojai, kurių automobilius apgadino ant jų užkritę išorėje vežami daiktai.

Dažniausios žalos ir pavojai

„Dažniausiai nuostolių pridaro ant transporto priemonių nukritę, jas apibraižę, stiklus įskėlę ar veidrodėlius nulaužę dviračiai, vežami ant automobilio stogo ar pritvirtinti prie jo kėbulo. Taip pat gyventojai tokiu būdu šiltuoju metų laiku mėgsta transportuoti įvairias burlentes, banglentes ir valtis. Dažnai jos būna gana sunkios, todėl krisdamos pridaro didelių nuostolių“, - pasakoja R. Bieliauskas.

Avarinės situacijos kelyje

Vis tik savo automobilio apgadinimas, anot draudimo eksperto, nėra pats blogiausias dalykas, kuris gali nutikti neatsargiai vežant krovinius. „Bevažiuojant atsilaisvinę ir nuo automobilio nukritę daiktai sukelia išties pavojingas avarines situacijas. Iš paskos ar šalia važiuojančios transporto priemonės, jų vairuotojai bei keleiviai tokiais atvejais atsiduria rimtame pavojuje ir neretai nukenčia. Kaltu šiose situacijose, be abejo, lieka vairuotojas, neužtikrinęs, kad jo kroviniai būtų vežami saugiai“, - sako R. Bieliauskas.

Padidėję gabaritai ir vairuotojų klaidos

„Tipiniai su krovinių vežimu susiję eismo įvykiai įvyksta ir dėl to, kad žmonės paprasčiausiai pamiršta, jog ant stogo yra prisitvirtinę porą dviračių ar valtį. Labai dažnai vairuotojai neįvertinę to, kad krovinys automobiliui prideda papildomų centimetrų, važiuoja pro žemesnius įvažiavimus ar vartus, juos kliudo, išlaužia įvairias iškabas. Tokiais atvejais nukenčia ir žmonių vežamas turtas ir pridaroma žalos kitiems asmenims“, - pažymi R. Bieliauskas.

Krovinių gabenimas automobilio viduje ir atsakomybė

Pasak draudimo kompanijos atstovo, ne tik automobilio išorėje, bet ir viduje netinkamai vežami kroviniai gyventojams pridaro nemalonumų. „Vasara ne tik atostogų, bet ir remonto darbų, statybų metas, todėl gyventojai kartais įsigudrina savo lengvąjį automobilį paversti kone krovininiu transportu. Tam nepritaikytuose automobiliuose vežamos įvairios lentos, vamzdžiai, plytos ir trinkelės ne tik pavojingai apkrauna automobilį, dažnai trukdo vairuotojui patogiai vairuoti, blogina jo matomumą, bet neretai staigesniame posūkyje ar kelio vingyje pasislenka, nukrenta, įsiremia į langą, jį apibraižo ar netgi išdaužia. Tokiais atvejais taip pat dažnai įlenkiamas automobilio kėbulas, apgadinama jo vidaus apdaila, sėdynių apmušalai“, - dėl neatsargumo gyventojų patiriamus nuostolius vardina R. Bieliauskas.

Saugų krovinių gabenimą, anot draudimo eksperto, turi užtikrinti kiekvienas vairuotojas, todėl dėl nesaugiai vežamų daiktų patirta žala, galiojant civilinės atsakomybės draudimui, draudimo bendrovės atlyginama tik trečiosioms šalims.

Saugumo užtikrinimas

Jo teigimu, vairuotojai, naudodami prie automobilio stogo ar kėbulo pritvirtinamas bagažines daiktų vežimui, visuomet turėtų bent kelis kartus patikrinti, ar kroviniai įtvirtinti, prikabinti ir pririšti tvirtai, laikantis instrukcijų. Kelionės metu kilus abejonių dėl vežamo krovinio saugumo, pasigirdus įtartiniems garsams, reikėtų esant galimybei nedelsiant sustoti ir patikrinti, ar su kroviniu yra viskas tvarkoje. Be to, vežant krovinius automobilio išorėje reikėtų nepamiršti, kad dėl jų padidėja automobilio gabaritai, todėl manevruoti reikėtų atsargiau.

Pavojingų krovinių (ADR) gabenimas

Pavojingi kroviniai (ADR) yra ypatinga krovinių rūšis, tad jų gabenimui keliami griežtesni reikalavimai - šie kroviniai susiję su padidinta saugumo rizika. Pavojingų krovinių turinys yra potencialiai pavojingas žmonėms, gyvūnams, aplinkai ir turtui. Dar daugiau - kai kurių medžiagų nuotėkis gali turėti ilgalaikį neigiamą poveikį tam tikrai vietovei ar ekosistemai, net kainuoti gyvybes. Dėl to tokių krovinių gabenimas yra griežtai reglamentuotas ir prižiūrimas - užtikrinti saugumą padeda tarptautinės sutartys ir įvairiose šalyse atpažįstamas žymėjimas. Pavojingais kroviniais gali būti įvairios medžiagos, gaminiai, dujos - viskas, kas yra potencialiai pavojinga aplinkai. Pavyzdžiui, degios dujos ar skysčiai, įvairios nuodingos medžiagos ir kt. Pavojingų krovinių vežimas yra sudėtingas ir reikalauja ypatingų atsargumo priemonių. Būtina laikytis ne tik keliamų reikalavimų, bet ir turėti specialiųjų žinių. Tai leidžia sumažinti įvairių nelaimingų atsitikimų riziką.

ADR sutartis ir teisinis reglamentavimas

Pavojingų krovinių gabenimas yra susijęs su didesne rizika, todėl ši sritis yra griežtai reglamentuota tiek nacionaliniais, tiek tarptautiniais teisės aktais. Kaip minėta, pati ADR santrumpa kilo iš tarptautinės pavojingų krovinių gabenimo sutarties, prie kurios prisijungė daugybė šalių. ADR trumpinys reiškia nuorodą į pavojingų krovinių gabenimo Europoje sutartį, kuri buvo pasirašyta 1957 metais. Lietuva taip pat yra prisijungusi prie šios sutarties (nuo 1995 m.). Europos Sąjungoje pavojingų krovinių vežimą keliais reguliuoja ADR susitarimas - tai tarptautinis dokumentas, kurio pilnas pavadinimas skamba kaip „Europos sutartis dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais”. Pirmą kartą jis buvo pasirašytas dar 1957 metais Ženevoje, tačiau nuolat atnaujinamas - šiuo metu galioja 2023 metų redakcija. Lietuva prie šio susitarimo prisijungė dar 1996 metais, tad mūsų šalyje šios taisyklės privalomos tiek tarptautiniams, tiek vidaus vežimams. 2021 metais žodis „Europos“ buvo panaikintas iš šios sutarties pavadinimo, nes prie ADR jungiasi vis daugiau šalių, nepriklausančių ES ar Europai. ADR laikosi ne tik Europos Sąjungos (ES) šalys, bet ir prie sutarties prisijungusios kitos valstybės, pavyzdžiui, Marokas, Tunisas, Turkija ir kt.

Įstatymiškai įtvirtinti reikalavimai, kaip pavojingi kroviniai turi būti gabenami, kaip gali būti sandėliuojami ir valdomi. Vienas svarbiausių ADR krovinių gabenimą reglamentuojančių teisės aktų yra Pavojingų krovinių vežimo įstatymas.

Pavojingų krovinių klasifikacija

Pavojingi kroviniai gali pasižymėti labai skirtingomis savybėmis, o nuo jų priklauso jų gabenimo sąlygos. Siekiant išvengti perteklinių reikalavimų, ADR kroviniai yra suskirstyti į klases, kurioms taikomos skirtingos gabenimo, sandėliavimo ir valdymo taisyklės. ADR sistemoje visi pavojingi kroviniai suskirstyti į 9 klases, ir kiekviena jų turi savo specifiką bei reikalavimus. Tai nėra biurokratinis išradimas - klasifikacija padeda greitai identifikuoti pavojų ir žinoti, kaip reaguoti avarijos atveju. Pagal ADR (Europos sutartį dėl pavojingų krovinių tarptautinių gabenimų keliais) yra nustatytos devynios (pagal pavojingumo lygį skiriamos nuo 1 iki 9) pavojaus klasės. Pavojingų krovinių klasės dar kartais vadinamos tiesiog „ADR klasėmis“ ar „Kemlerio kodu“. Skiriamos 9 klasės ir detaliai numatoma, kokių saugumo priemonių reikia imtis kiekvienos nelaimės atveju.

• 1 klasė - sprogiosios medžiagos. Nuo fejerverkų iki karinių šaudmenų. Čia reikalavimai patys griežčiausi.
• 2 klasė - dujos. Suspaustos, suskystintos ar ištirpintos. Tai gali būti propanas, butanas, chloras, acetilenas.
• 3 klasė - degiosios skystos medžiagos. Benzinas, dyzelinas, acetonas, alkoholis - klasikiniai atstovai.
• 4 klasė - degiosios kietosios medžiagos. Siera, magnio milteliai, drėgni sprogmenys.
• 5 klasė - oksiduojančios medžiagos ir organiniai peroksidai. Vandenilio peroksidas, amonio nitratas.
• 6 klasė - toksiškos ir infekcinės medžiagos. Pesticidai, medicininės atliekos, biologiniai mėginiai.
• 7 klasė - radioaktyvios medžiagos. Medicininiai izotopai, branduolinis kuras.
• 8 klasė - ėsdinančios medžiagos. Sieros rūgštis, šarmai, akumuliatorių elektrolitas.
• 9 klasė - kitos pavojingos medžiagos. Ličio baterijos, asbestas, kėlimo maišai su oro pagalvėmis.

ADR krovinių žymėjimas

ADR krovinių identifikavimo reikalavimus numato tarptautinė ADR krovinių gabenimo sutartis. Ryškus skiriamasis ženklas yra oranžinės spalvos lentelė ir Kemlerio kodas. Žymėjimas padeda identifikuoti krovinį ir imtis reikiamų saugumo priemonių. ADR reglamentuoja ir pavojingų krovinių žymėjimą, galiojantį visose ADR besilaikančiose šalyse. Pavojingas krovinys žymimas ryškia oranžine lentele, kurioje nurodomas tikslus gabenamo krovinio Kemlerio kodas (pvz., 539 - degus organinis peroksidas). „Pavojingi kroviniai“ ženklai yra atpažįstami visose ADR šalyse. Papildomai ant puspriekabės ar cisternos yra žymimi ir įvairių spalvų rombai: su liepsnos simboliu (jei medžiaga degi), radiacijos simboliu (jei tai radioaktyvi medžiaga) ir pan. Žymėti reikia ne tik patį krovinį, bet ir puspriekabes bei cisternas. Šią funkciją atlieka rombo formos ženklai, pavyzdžiui, liepsna žymi, kad krovinys yra degus. Po tokiu ženklu taip pat būtina pažymėti krovinio klasę (jei yra - ir poklasį) - nelaimės atveju taip bus galima greičiau identifikuoti krovinį ir imtis atitinkamų priemonių.

Oranžinės lentelės - tai ne dekoracija. Jos turi būti pritvirtintos priekyje ir gale transporto priemonės. Jei vežamas specifinis krovinys, ant lentelės nurodomas Kemlerio numeris (pavojingumo kodas) ir JT numeris (medžiagos identifikacinis numeris). Pavyzdžiui, 33/1203 reiškia labai degų skystį (benzinas). Šie skaičiai leidžia gelbėtojams per kelias sekundes suprasti, su kuo jie susiduria.

Atsakomybė ir dokumentacija

Vairuotojas, ekspeditorius, siuntėjas - kas už ką atsako. Vienas dažniausių klaidingų įsivaizdavimų - kad visa atsakomybė gula ant vairuotojo pečių. Iš tikrųjų ADR reglamentavimas labai aiškiai paskirsto atsakomybę tarp kelių šalių, ir kiekviena jų turi savo pareigas.

• Siuntėjas - tai tas, kuris krovinį siunčia. Jo pareiga teisingai klasifikuoti krovinį, tinkamai jį supakuoti, paženklinti ir parengti visus reikiamus dokumentus.
• Vežėjas - transporto įmonė. Ji privalo užtikrinti, kad transporto priemonė atitiktų reikalavimus, vairuotojas turėtų galiojantį ADR pažymėjimą, o transporto priemonėje būtų visi privalomi saugos įrenginiai ir dokumentai.
• Vairuotojas - pirmoji grandis, kuri tiesiogiai susiduria su kroviniu. Jis privalo patikrinti dokumentus prieš pakrovimą, įsitikinti, kad krovinys tinkamai supakuotas ir paženklintas, žinoti, kaip elgtis avarijos atveju, ir turėti galiojantį ADR pažymėjimą.
• Gavėjas taip pat turi pareigas - jis negali atsisakyti priimti krovinį be rimtos priežasties ir privalo ištuštinti ir išvalyti talpyklas, jei tai numatyta susitarime.

Būtini dokumentai

Dokumentacija - tai vienas iš svarbiausių ADR reikalavimų aspektų. Vairuotojas privalo turėti tam tikrus dokumentus visą kelionę, ir jų nebuvimas gali baigtis rimta bauda ar net krovinio sulaikymu.

• Vežimo dokumentas - tai pagrindinis dokumentas, kuriame nurodoma: siuntėjo ir gavėjo duomenys, krovinio pavadinimas pagal ADR nomenklatūrą, JT numeris, pavojingumo klasė, pakuočių skaičius ir tipas, bendra masė, specialios sąlygos (jei taikomos).
• Raštiški nurodymai - tai instrukcijų lapas, kuriame nurodyta, ką daryti avarijos atveju, kaip apsisaugoti, kokias apsaugos priemones naudoti. Šis dokumentas turi būti parengtas visomis šalių, per kurias važiuojama, kalbomis.
• Vairuotojo ADR pažymėjimas - turi būti originalus ir galiojantis.
• Transporto priemonės patvirtinimo pažymėjimas - reikalingas cisternoms ir tam tikrų tipų transporto priemonėms.

Praktinis patarimas: sukurkite sau kontrolinį sąrašą ir patikrinkite jį prieš kiekvieną reisą. Tai užtrunka 5 minutes, bet gali išgelbėti nuo didelių nemalonumų. Ypač atkreipkite dėmesį į dokumentų galiojimo datas - pasibaigę dokumentai yra lygiai taip pat blogi kaip jų nebuvimas.

Priklausomai nuo konkretaus pavojingo krovinio ir jo gabenimo būdo, gali būti reikalingi tam tikri dokumentai: pavojingų krovinių transporto dokumentas, raštiška instrukcija vairuotojui, transporto priemonės tinkamumo vežti ADR krovinius sertifikatas, vežimo saugos specialisto pažymėjimas, taip pat vairuotojo pažymėjimas, patvirtinantis, jog vairuotojas gali vežti tokį krovinį, ir kiti leidimai bei dokumentai. Visi pavojingų krovinių gabenimo proceso etapai (krovimas, sandėliavimas, žymėjimas, dokumentacija, gabenimas ir kt.) yra itin griežtai reguliuojami.

Transporto priemonės ir įranga

Pavojingų krovinių vežimui skirta transporto priemonė turi atitikti griežtus techninius reikalavimus. Ir čia kalbame ne tik apie oranžines lenteles - tai tik ledkalnio viršūnė. Pirmiausia - transporto priemonės tipas. ADR nustato kelis transporto priemonių tipus: EX (sprogiosioms medžiagoms), FL (degiems skysčiams ir dujoms), AT (kitoms pavojingoms medžiagoms) ir OX (oksiduojančioms medžiagoms). Kiekvienas tipas turi savo elektros sistemos, išmetimo vamzdžio, stabdžių ir kitų sistemų reikalavimus.

Privaloma įranga

• Bent du ratų stabdžiai (pleištai), tinkami transporto priemonės svoriui.
• Du laisvai stovintys įspėjimo ženklai.
• Akių ir odos plovimo skystis (jei krovinys toksiškas ar ėsdinantis).
• Apsauginė liemenė kiekvienam ekipažo nariui.
• Žibintuvėlis kiekvienam ekipažo nariui (be metalinių dalių, galinčių sukelti kibirkštį).
• Apsauginės pirštinės ir akių apsauga kiekvienam ekipažo nariui.
• Gesintuvai - privalomų gesintuvų skaičius ir tipas priklauso nuo krovinio klasės.

Svarbus praktinis momentas: transporto priemonė turi būti reguliariai tikrinama techninės apžiūros metu, tačiau ADR reikalavimai yra papildomi ir neapsiriboja standartine techninės apžiūros programa. Kai kuriose šalyse yra specialios ADR patikros, Lietuvoje tai dažniausiai tikrina Valstybinė kelių transporto inspekcija. Transporto priemonės, vežančios pavojingus krovinius kiekiais, nurodytais atitinkamuose II dalies KN, turi būti prižiūrimos arba gali būti statomos stovėjimui be priežiūros saugiame sandėlyje arba saugiose gamybinėse patalpose. Priėjimas prie transporto priemonės su atviros liepsnos apšvietimo prietaisais draudžiamas.

Kelionė, stovėjimas ir veiksmai avarijos atveju

Vairuotojas su pavojingais kroviniais turi laikytis papildomų taisyklių ne tik pakrovimo metu, bet ir visą kelionę. Kai kurios iš jų gali atrodyti akivaizdžios, bet praktikoje dažnai pamirštamos. Draudžiama rūkyti transporto priemonėje ir jos artimoje aplinkoje pakrovimo ir iškrovimo metu - tai galioja visoms pavojingų krovinių klasėms. Draudžiama naudoti atvirą ugnį. Transporto priemonė turi būti pastatyta taip, kad krovinį būtų galima greitai išvežti avarijos atveju.

Stovėjimas

Stovėjimas - atskira tema. Pavojingų krovinių transporto priemonės negali stovėti tankiai apgyvendintose vietose, šalia mokyklų, ligoninių, viešų susibūrimo vietų. Jei reikia sustoti ilgesniam laikui, reikia rinktis atokias, saugias vietas. Kai kurie kroviniai reikalauja, kad transporto priemonė būtų prižiūrima visą laiką.

Tuneliai

Tuneliai - dar vienas specifinis klausimas. ADR nustato penkias tunelio kategorijas (A, B, C, D, E), ir priklausomai nuo krovinio klasės, tam tikri kroviniai negali važiuoti per tam tikrų kategorijų tunelius. Prieš kelionę vairuotojas turi žinoti, kokie tuneliai yra maršrute ir ar jis gali per juos važiuoti su savo kroviniu.

Avarijos atveju

Avarija - blogiausias scenarijus, bet jam reikia būti pasiruošus:

1. Sustabdyti transporto priemonę saugioje vietoje.
2. Įjungti avarines šviesas.
3. Išjungti variklį (jei saugu).
4. Neleisti žmonėms artintis prie avarijos vietos.
5. Skambinti pagalbos tarnyboms ir informuoti apie krovinio pobūdį.
6. Naudoti asmenines apsaugos priemones.
7. Pateikti vežimo dokumentus ir raštiškus nurodymus gelbėtojams.

Svarbu: vairuotojas neturėtų bandyti pats likviduoti avarijos, jei tam neturi specialaus mokymo ir įrangos. Geriau saugiai laukti profesionalų.

Baudos ir kontrolė Lietuvoje

Kai oranžinė lentelė - tik ledkalnio viršūnė. Pavojingų krovinių vežimas - tai viena sudėtingiausių transporto sektoriaus sričių, reikalaujanti žinių, atsakomybės ir nuolatinio mokymosi. ADR taisyklės nėra biurokratinis išradimas - jos sukurtos remiantis realiais incidentais ir katastrofomis, iš kurių buvo mokytasi. Kiekvienas reikalavimas turi savo istoriją ir priežastį. Lietuvoje pavojingų krovinių vežimą kontroliuoja Valstybinė kelių transporto inspekcija (VKTI). Patikrinimų metu inspektoriai tikrina dokumentus, transporto priemonės ženklinimą, vairuotojo pažymėjimą ir krovinio atitikimą deklaruotiems duomenims. Baudų už ADR pažeidimus Lietuvoje gali siekti kelis tūkstančius eurų, priklausomai nuo pažeidimo sunkumo. Rimčiausiais atvejais transporto priemonė gali būti sulaikyta tol, kol pažeidimai bus pašalinti. Tai reiškia ne tik baudą, bet ir vėlavimą, papildomas išlaidas ir reputacijos žalą. Europos Sąjungoje veikia TISPOL sistema - tai policijos ir transporto inspekcijų bendradarbiavimo tinklas, kuris reguliariai organizuoja koordinuotas patikrinimų kampanijas. Duomenys apie pažeidimus keičiamasi tarp šalių, tad pažeidimas Lenkijoje gali turėti pasekmių ir Lietuvoje. Realybėje - ir tai reikia pripažinti atvirai - ne visi vežėjai laikosi visų taisyklių. Ypač mažos įmonės kartais rizikuoja, tikėdamosi, kad nepatikrins. Tačiau rizika yra dvejopa: pirma, bauda, jei patikrins, antra - ir tai svarbiau - realus pavojus žmonių gyvybei, jei kažkas nutiks.

tags: #kas #nutinka #vezant #sunkius #krovinius #bagazineje