Daugelis augintinių šeimininkų tinkamai prižiūri savo keturkojus, skirdami jiems pakankamai laiko, energijos, meilės ir kitų išteklių. Tačiau pasitaiko atvejų, kai pažeidžiamas gyvūnų priežiūrą Lietuvoje reglamentuojantis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas, taip pat atskiros taisyklės, kurias yra numačiusios visos šalies savivaldybės.
Bendrosios gyvūnų laikymo taisyklės
Gyvūnų vedžiojimas viešose vietose
Pagal bendrąsias taisykles, gyvūnai privalo būti vedžiojami pavadėliu, jei šalia yra kitų žmonių. Pavadėlis turi būti sutrumpintas tiek, kad nekeltų pavojaus aplinkiniams. Kai kurių savivaldybių taisyklės numato detalesnes nuostatas:
- Kauno miesto ir rajono savivaldybių taisyklėse nurodoma, kad bendro naudojimo patalpose pavadėlį reikia sutrumpinti iki 1 m ilgio.
- Šunis laiptinėse ir kitose bendrojo naudojimo patalpose privaloma vesti su pavadėliu, sutrumpintu tiek, kad nekeltų grėsmės aplinkiniams.
- Antsnukis būtinas pavojingiems ir koviniams šunims, taip pat kovinių ir pavojingų šunų mišrūnams, vedžiojamiems bendrojo naudojimo patalpose ir viešose vietose. Kitiems šunims antsnukis reikalingas atsižvelgiant į jų charakterį ir veislę.
- Klaipėdos miesto ir rajono taisyklės draudžia šunis palikti ar išleisti vienus į laiptines.
Gyvūnų ekskrementų surinkimas
Šunų išmatų surinkimas yra karštai aptariamas klausimas. Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašas ir savivaldybių taisyklės numato baudas savo augintinių ekskrementų nesurenkantiems šeimininkams.
Gyvūnų vežimas liftu
Vilniaus miesto ir rajono bei Kauno miesto ir rajono savivaldybių taisyklės numato, kad liftu gyvūnus vežti galima tik jeigu tam neprieštarauja kiti liftu važiuojantys asmenys. Kauno miesto savivaldybė taip pat numato, kad „klausimą dėl gyvūnų vežimo liftu daugiabučiuose namuose, kuriuose įkurtos bendrijos, sprendžia bendrijų valdybos arba namo gyventojų visuotinis susirinkimas“.
Gyvūnų vežimas viešuoju transportu
Nors keliavimas viešuoju transportu neaptariamas Vilniaus miesto, Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybių skelbiamose taisyklėse, šiose savivaldybėse vis tiek galioja Keleivių ir bagažo vežimo keleiviniu automobilių transportu Lietuvos Respublikoje taisyklės. Daugeliu atvejų keturkojus būtina vežti arba jiems tinkamose „tarose“, arba su antsnukiu ir pavadėliu. Nemokamai juos vežti galima tik jeigu jie neužima papildomos keleivio vietos (sėdynės).
- Vilniaus rajono savivaldybės taisyklėse skelbiama, kad pasodinus gyvūną ant sėdynės ją reikia tinkamai paruošti, „kad nesusiteptų, uždengti užtiesalu“, o „gyvūnų priterštas vietas gyvūno savininkas nedelsdamas privalo išvalyti“.
- Kauno miesto savivaldybės taisyklėse nurodoma, kad „jei vežamas gyvūnas trikdo keleivius ir jie yra nepatenkinti, asmuo su gyvūnu turi išlipti iš viešojo transporto priemonės artimiausioje stotelėje“.
- Kauno rajono savivaldybės taisyklės nurodo, kad šeimininkas privalo „užtikrinti, kad gyvūnas nebus žalojamas ir nepatirs streso, bus užtikrintas jo saugumas. Ilgesnio vežimo metu gyvūnas turi būti reguliariai maitinamas ir girdomas“.
Viešajame transporte naudojami gyvūnai, apie kuriuos niekada negirdėjote
Gyvūnų laikymo sąlygos
Voljerų ir būdų įrengimas
Dažniausiai taisyklėse minima voljerų savybė - tai, kad jie turi būti įrengti taip, jog šunys negalėtų iš jų iššokti ar kitu būdu pabėgti. Vilniaus rajono ir Kauno miesto savivaldybės nurodo konkrečius aukščius tiems atvejams, kai šuo laikomas atviroje savininko valdoje ar vienkiemyje - 1,8 ir 2 m. Nors voljerų dydis neaptariamas savivaldybių skelbiamose taisyklėse, jį reguliuoja Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašas. Kiekvienam šuniui, priklausomai nuo svorio ir to, kiek kartų per dieną yra paleidžiamas pabėgioti, reikia nuo 4 iki 30 kvadratinių metrų ploto.
Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybės nurodo, kaip reikia įrengti šuns būdą. Ji privalo būti tokia, kad šuo į ją galėtų lengvai įlįsti, joje apsisukti ir atsigulti. Taip pat turėtų būti pakelta nuo žemės paviršiaus ar kito pagrindo, kad vieta būtų apsaugota nuo vandens. Būdos angą rekomenduojama uždengti, kad per ją nepatektų krituliai.
Šunų laikymas pririštus ir nepririštus
Penkiose iš šešių (išskyrus Vilniaus miesto) savivaldybėse nurodoma, kad, jeigu šuo laikomas pririštas, jis turi būti rišamas taip, kad neišeitų iš žemės valdos, kurioje yra laikomas, ribos.
Penkiose iš šešių (išskyrus Vilniaus miesto) savivaldybėse nurodoma, kad uždaroje žemės valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, tačiau gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo užtikrinti, kad šuo negalėtų išbėgti iš teritorijos, o pastaroji būtų aptverta tvora. Tokiu atveju, matomoje vietoje turi būti pakabintas ne mažesnis nei 8 cm skersmens pločio ženklas su įspėjamuoju užrašu. Kai kuriose savivaldybėse numatomos papildomos laikymo lauke sąlygos.
Vietinė rinkliava už gyvūnų laikymą
Kai kurios savivaldybės nurodo tam tikras specialias sąlygas, susijusias su gyvūnų laikymu. Kauno mieste už šunų ir kačių laikymą daugiabučiuose namuose gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo mokėti Kauno miesto savivaldybės tarybos nustatytą vietinę rinkliavą.
Administracinės nuobaudos už gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimus
Už Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo bei savivaldybių taisyklių pažeidimus numatytos administracinės baudos. Pateikiami baudos dydžiai už skirtingus pažeidimus:
- Užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų.
- Užtraukia baudą nuo vieno šimto dvidešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų.
- Užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų.
- Užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų.
- Užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų.
- Užtraukia baudą nuo vieno šimto dvidešimt iki vieno šimto aštuoniasdešimt eurų.
- Užtraukia baudą nuo vieno šimto aštuoniasdešimt iki trijų šimtų eurų.
- Užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų penkiasdešimt eurų.
- Užtraukia baudą nuo trijų šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų penkiasdešimt eurų.
- Užtraukia baudą nuo vieno šimto dvidešimt iki vieno šimto aštuoniasdešimt eurų.
- Užtraukia baudą nuo vieno šimto aštuoniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų.
- Užtraukia baudą nuo dviejų šimtų šešiasdešimt iki keturių šimtų eurų.
- Užtraukia baudą nuo keturių šimtų iki septynių šimtų eurų.
Už kai kuriuos administracinius nusižengimus, numatytus šio straipsnio dalyse, gali būti skiriamas gyvūnų konfiskavimas.
tags: #atsikratymas #gyvunu #bauda