Baltarusijoje, vos už keliasdešimties kilometrų nuo Vilniaus, pastatyta Astravo atominė elektrinė (AE) kelia daug klausimų ir nuogąstavimų dėl galimų branduolinių avarijų bei jų pasekmių Lietuvai. Diskusijos šia tema ypač suaktyvėjo po HBO mini serialo „Černobylis“ pasirodymo, priminusio 1986 m. Ukrainoje įvykusios katastrofos mastą.
Avarija Astravo AE būtų blogiausia šiuo metu Baltarusijoje vykdomų statybų baigtis. Sunku pasakyti, kokia jos tikimybė, tačiau Radiacinės saugos centro (RSC) direktorius Albinas Mastauskas teigia, kad apie tai kalbėti būtina. „Nenorime nieko gąsdinti, bet mes Lietuvoje turime būti pasiruošę ir tokiam scenarijui“, - sako jis.
Skirtumai tarp Astravo ir Černobylio/Ignalinos AE
Daugeliui kyla klausimas: ar Astravo AE avarija atrodytų taip, kaip ir Černobylio? Fizinių ir technologijos mokslų centro Eksperimentinės branduolio fizikos laboratorijos vadovas dr. Artūras Plukis paaiškina esminius skirtumus:
- Černobylio ir Ignalinos AE: Jose buvo pastatyti RBMK tipo reaktoriai (pvz., Černobylyje - keturi RBMK1000 tipo kanaliniai reaktoriai). Šie reaktoriai yra kanaliniai su grafito lėtikliu, aušinami vandeniu, vieno kontūro. Po Černobylio avarijos jie buvo pripažinti nesaugiais, todėl Ignalinos AE veikla buvo sustabdyta. RBMK reaktorių privalumas - galimybė naudoti mažesnio įsodrinimo 235U kurą ir kuro kasetes galima pakeisti reaktoriui dirbant.
- Astravo AE: Naudojami VVER tipo, suslėgto vandens, korpusiniai reaktoriai. Šio tipo reaktorius gamina tik Rusija, tačiau bendru atveju tai suslėgto vandens reaktorių (angl. Pressurised water reactor) (PWR) analogas, gana plačiai paplitęs pasaulyje. Branduolinis kuras yra storasieniame plieniniame korpuse su vandeniu, kuriame slėgis toks didelis (apie 150 atmosferų), kad vanduo neužverda net esant 300 laipsnių temperatūrai. Reaktorius yra dviejų kontūrų, todėl radioaktyvios medžiagos darbo metu nepakliūna į turbiną. Norint pakeisti branduolinio kuro kasetes, reikia sustabdyti visą reaktorių. Astravo AE abu reaktoriai yra trečiosios „plius“ kartos, o tai reiškia, kad jose įdiegtos sistemos šiuo metu yra moderniausios.
Iš fizikinės pusės, A. Plukis teigia, kad galimą Astravo AE avariją reikėtų lyginti ne su Černobylio, o su avarijomis, įvykusiomis Trijų mylių saloje (JAV) ir, iš dalies, Fukušimoje. Blogiausio scenarijaus avarijos pavyzdys būtų 1986 m. Černobylio 4-ojo bloko avarija bei jos pasekmės, kai susidaręs radioaktyvusis debesis buvo išnešiotas po Europą ir kitus kontinentus, o 30 km zona iki šiol išlieka viena labiausiai užterštų vietų Žemėje.
Galimos avarijos scenarijai ir pasekmės
Projektinių avarijų galimos pasekmės įvertinamos dar projektuojant ir statant jėgainę. Įvykus tokiai avarijai, sutrinka branduolinio reaktoriaus ar kitų elektrinės įrenginių veikla, ir radioaktyvios medžiagos gali pakliūti į elektrinės teritoriją ar aplinką.
Neprojektinės avarijos dėl nedidelės įvykio tikimybės projektavimo ir statybos metu dažniausiai detaliai neanalizuojamos. Priežastys gali būti žmogiškos (teroristinis išpuolis, lėktuvo kritimas) ar gamtinės (žemės drebėjimas). Tačiau, kaip parodė atominių elektrinių eksploatavimo praktika, tokiems atvejams reikia būti pasiruošusiems. Anot FTMC Branduolinių tyrimų skyriaus dr. Lauryno Juodžio, elektrinės reaktorius didelio keleivinio lėktuvo kritimo atlaikyti negali, nes jis nėra taip suprojektuotas.
Poveikio zonos Lietuvoje
Pagal Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos turimą informaciją, galimas Astravo AE radiologinis poveikis aplinkai ir žmonėms suskirstytas į tris zonas:
- 5 km zona (neatidėliotinų veiksmų): Šiame spindulyje be jokių papildomų prognozavimų ar apskaičiavimų iš karto reikia slėptis arba evakuotis ir vykdyti profilaktiką stabiliu jodu.
- 30 km zona (skubiųjų apsaugomųjų veiksmų): Įvykus Astravo AE avarijai, į šią zoną patektų Švenčionių ir dalis Vilniaus rajono (apie 33 tūkst. gyventojų). Pagal visas analizes ir vertinimus, šių savivaldybių gyventojai, vos gavę informaciją, iškart turėtų evakuotis. Čia galima tam tikra dalimi vadovautis informacija, gauta iš baltarusių arba Lietuvos ankstyvojo stebėjimo stočių.
- 100 km zona: Į ją patenka ir Vilniaus miestas, iš viso 16 Lietuvos savivaldybių. Gyventojams evakuotis greičiausiai nereikėtų, tačiau šios savivaldybės turėtų koreguoti savo reagavimo planus ir numatyti slėpimąsi pagal pateiktą prognozavimą, taip pat - stabilaus jodo panaudojimą.
- 300 km zona: Įmanomi ilgalaikiai geografinėje vietovėje pagamintų tam tikrų žemės ūkio maisto produktų vartojimo apribojimai. Čia galima apsieiti ir be jodo profilaktikos, didžiausias dėmesys skiriamas maisto produktų apribojimui. Po Černobylio avarijos Lietuvoje iki šiol tiriamos miško gėrybės (grybai, uogos), tikrinama jų tarša.
- 1 tūkst. km spindulys: Galimi trumpalaikiai maisto produktų apribojimai. Nors Lietuvai tai jau per didelis atstumas, kaimyninės šalys vykdytų galimo poveikio stebėjimą.
Radiacinės saugos specialistų skaičiavimais, esant nepalankiai vėjo krypčiai ir vidutiniam vėjo greičiui, didelės avarijos atveju išmestas radioaktyvusis debesis maždaug per valandą pasiektų Lietuvos teritoriją. „Priklausomai nuo išmetimo, įmanoma ir situacija, kai reikia evakuoti Vilniaus miestą arba iškeldinti Vilniaus miesto gyventojus“, - sako L. Juodis.
Didelės avarijos - 6 ar 7 lygio pagal INES skalę (pvz., Trijų mylių salos avarija - 5 lygio, Fukušimos AE avarija - 7 lygio) - atveju, susiklosčius labai nepalankioms aplinkybėms, įmanoma, kad radioaktyviosios medžiagos pasiektų Lietuvą ir sukeltų pavojų dalies gyventojų sveikatai. Vis dėlto, tikėtina, kad tai nesukeltų visiško ūkinės veiklos sustabdymo užterštose teritorijose ilgesniam kaip kelių savaičių ar mėnesių laikotarpiui.
Vandens taršos grėsmė
Dar vienas galimos avarijos Astravo AE aspektas - gali būti užterštas Neries vanduo. Ši į Lietuvą atitekanti upė yra vos 7 km nuo Astravo AE ir bus naudojama kaip reaktorių aušinimo šaltinis. RSC direktorius A. Mastauskas pažymėjo, kad rizika reali: „Mūsų žiniomis, daugiau nei 50 proc. esamų vandenviečių patenka į rizikos zoną, jei vanduo Neryje būtų užterštas. Skaičiuojama, kad įtaka gali būti padaryta per 7 valandas.“ Specialistai tvirtina, kad yra būdų situacijai suvaldyti - užterštas vandenvietes galima atjungti ir vandens poreikį kompensuoti iš kitų vandenviečių. Tam reikia pasirengti iš anksto, numatant vandens atjungimo ir perskirstymo planą.
Lietuvos pasiruošimas ir reagavimas
Vilniaus rajono savivaldybės teritorija rytuose ribojasi su Baltarusija, todėl čia privalomas skubus reagavimas ir priemonių aktyvavimas. Remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, 2020 metais Vilniaus rajonui nepalankus rytų, pietryčių ir šiaurės rytų vėjas buvo stebimas beveik 103 dienas ir jo vidutinis greitis buvo 2-3m/s, o tai lemtų radioaktyviojo debesis sklidimą Lietuvos link.
2020 m. spalio 1 d. Vilniaus rajone vyko civilinės saugos pratybos, kurių metu buvo imituojamas branduolinis ar radiologinis incidentas Baltarusijos teritorijoje esančioje atominėje elektrinėje. Ypatingas dėmesys buvo skirtas arčiausiai Baltarusijos sienos ir didžiausio galimo pavojaus zonoje esančioms Buivydžių, Lavoriškių ir Mickūnų seniūnijų teritorijoms.
Siekiant gilinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos pasirengimą galimoms grėsmėms, vyksta Ekstremalių situacijų operacijų centro posėdžiai, kuriuose Vilniaus rajono savivaldybės ir kitų atsakingų institucijų atstovai aptaria svarbius veiksmus ir sprendimus radiacinio pavojaus atveju. Posėdžiuose organizuojamos ir stalo pratybos, bendradarbiaujant su minėtomis įstaigomis. Kitos pratybos, skirtos pasiruošti galimai Astravo atominės elektrinės nelaimei, vyks, kai tik leis epidemiologinė padėtis.
Ankstyvojo perspėjimo sistema
Radiacinės saugos specialistė R. M. atkreipė dėmesį, kad Lietuva turi gerai išvystytą ankstyvojo perspėjimo sistemą. Šalia sienos su Baltarusija pastatyta net 14 ankstyvojo perspėjimo stočių, kurios nenutrūkstamu srautu fiksuoja gamtinio fono pakitimus. Visoje Lietuvos teritorijoje išdėstyta net 43 tokios stotys. Nuo 2013 metų, kai Baltarusijoje prasidėjo AE statybos projektas, visos stotys buvo atnaujintos ir jų išdėstymo tinklas buvo sutankintas.
Jeigu trys stotys užfiksuos gamtinio fono pasikeitimą, atsakingos Lietuvos institucijos iš karto sureaguos. Informacija nedelsiant keliautų į Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo departamentą bei kitas atsakingas institucijas. Gyventojai trumpąja žinute būtų įspėti apie radiacinę taršą.
Informacijos sklaida ir patikrinimas
Specialistė R. M. pabrėžia, kad šie duomenys automatiškai keliauja į Europos Komisijos valdomą sistemą ir atsispindi joje, todėl informacija apie branduolinę avariją kaimynystėje negali būti nuslepiama. Ten taip pat yra kontrolė, stebima visų šalių, tarp jų ir Lietuvos, ankstyvojo perspėjimo stočių rodmenys.
Kilus klausimų dėl radiacinio fono Lietuvoje, galima kreiptis telefonu +370 5 236 1936 arba el. paštu. Oficialią informaciją apie radiacinį foną Lietuvoje galima patikrinti VATESI tinklalapyje. Apie jokį incidentą Astrave nepraneša ir Tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA).
Ką daryti avarijos atveju: svarbiausios rekomendacijos
Branduolinės avarijos atveju apsisaugoti nuo žalingo radiacijos poveikio galėtų padėti tik stabilusis jodas - kalio jodido tabletės. Branduolinės ar radiologinės avarijos atveju Astravo atominėje elektrinėje, aplinkoje gali pasklisti radioaktyvusis jodas, kuris kaupiasi skydliaukėje. Kalio jodido tabletėse yra stabiliojo jodo, kuris prisotina skydliaukę ir neleidžia patekti į ją radioaktyviajam jodui.
Radiacinės saugos centro direktorius Albinas Mastauskas teigė, kad stabilaus jodo profilaktika nėra gydymas, bet skydliaukės blokavimas, siekiant, kad į ją nepatektų radioaktyvaus jodo. Po Černobylio AE avarijos, dėl kurios gyventojai nebuvo perspėti ir negėrė kalio jodido tablečių, praėjus tam tikram laikui, net 7 tūkstančiams vaikų buvo nustatytos piktybinės skydliaukės ligos. Įvykus Fukušimos AE avarijai, gyventojams buvo iškart rekomenduojama vartoti kalio jodido tabletes, todėl Japonijoje nenustatytas nė vienas piktybinio skydliaukės susirgimo atvejis. Svarbu paminėti, kad kitokių produktų vartojimas, pavyzdžiui, kalio jodido druskos ar maisto papildų, neatstos kalio jodido tablečių, nes jodo kiekio juose nėra tiek, kad būtų galima apsaugoti skydliaukę.
Gyventojams, gyvenantiems 100 kilometrų zonoje, valstybė dėjo visas pastangas, kad jie nemokamai būtų aprūpinti kalio jodido tabletėmis. Patenkantieji į 30 km zoną jodo preparatų turėtų turėti namuose. Zonoje tarp 30 ir 100 km jodu turėtų pasirūpinti savivaldybės, turėti rezervų ir, vos tik prireikus, per 2 val. išdalyti gyventojams.
Bendros rekomendacijos gyventojams avarijos atveju:
- Nedelsdami uždarykite visus langus, orlaides, duris, dūmtraukius, ventiliacijos kanalus.
- Išjunkite vėdinimo, oro tiekimo, kondicionavimo ir šildymo sistemas, kurios naudoja išorės orą.
- Eikite į pastato centrą arba į rūsį.
- Naminius gyvūnus parsiveskite namo, galvijus suvarykite į tvartą ir jį uždarykite.
- Likite patalpoje, kol bus paskelbta kita informacija.
- Pasirūpinkite vandens atsargomis (vienam asmeniui 72 valandoms - 12 litrų vandens).
- Evakuodamiesi NEPAMIRŠKITE pasiimti išvykimo krepšį.
- Nelaimės atveju neskambinkite artimiesiems - siųskite SMS.
- Išjunkite namuose dujas, elektrą ir užsukite vandens sklendes.
- Pirmąsias 12 valandų po įvykio neikite į lauką ir sekite viešinamą informaciją.
- Grįžę iš lauko, išmeskite dėvėtus drabužius, nusiprauskite ir vartokite tik tuos maisto produktus, kuriuos jau turėjote namuose.
Su šeimos nariais sutarkite, kas bus kontaktiniu asmeniu, kuriam paskambinę praneštumėte savo buvimo vietą, jeigu įvykus nelaimei negalėtumėte pranešti artimiesiems.
Gyventojų evakavimas
Jei Astravo atominėje elektrinėje įvyktų avarija, pirmiausia Lietuvoje būtų evakuojami gyventojai, esantys 30 km spinduliu nuo Astravo elektrinės (Raudonojoje zonoje), t. y. Vilniaus ir Švenčionių rajonų gyventojai. Raudonojoje zonoje pavojingą sveikatai radiacijos dozę žmonės, būdami lauke, gali surinkti vos per vieną dieną, todėl į ją negalės sugrįžti gyventi.
Geltonojoje zonoje (iki 100 km) pavojingą dozę (100 mili sivertų) galima surinkti būnant lauke visus metus. Tad bus suplanuota, kad iš tos zonos žmonės turės persikelti, nes joje negalės būti visus metus. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Civilinės saugos valdybos viršininkas Edgaras Geda su tuo sutiko ir pridėjo, kad Vilnius gali tapti negyvenamu miestu, priklausomai nuo taršos lygio. Radiacinės saugos centro Ekspertizės ir apšvitos stebėsenos departamento direktorius Julius Žiliukas patvirtino, kad jei teritorija bus labai smarkiai užteršta, ji gali būti negyvenama ilgą laiką.
Visgi, neatmetama galimybė, kad aplinką bus galima sutvarkyti, deaktyvuoti, o kai kuriuos pastatus nugriauti, ir ilgainiui žmonės galės grįžti gyventi į Vilnių.
Incidentai Astravo AE ir saugumo abejonės
Bene rimčiausias incidentas Astravo AE įvyko praėjus savaitei po jos paleidimo, 2020-ųjų lapkričio 9-ąją. Susprogus transformatoriams viename iš agregatų, susijusių su generatoriumi, turbina buvo sustabdyta. Pirmasis reaktorius darbą atnaujino po pusantros savaitės pertraukos - lapkričio 19-ąją.
2020 m. gruodžio 1 d. portalas ecohome-ngo.by paskelbė, kad pirmojo reaktoriaus hidraulinių bandymų metu įvyko rimta avarija - buvo smarkiai pažeista avarinio aušinimo sistemos cisterna. Baltarusijos ekstremaliųjų situacijų ministerija (ESM) apie šį incidentą kaip reaktoriaus „planuotą sustabdymą“ oficialiai pranešė gruodžio 3-ąją. Nepatvirtintais duomenimis, sistemoje atsirado vakuumas ir taip buvo sugniuždytas vienas iš aušalo rezervuarų. Jeigu toks incidentas įvyktų jau veikiant atominei elektrinei, tai būtų blogai, juolab kad tai atsarginė aušinimo sistema, kuri per avariją turėtų nepriekaištingai suveikti.
2021 m. sausio 16 d. Astravo AE pirmasis reaktorius, suveikus generatoriaus apsaugos sistemai, 19 val. buvo atjungtas nuo tinklo. Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto mokslininkas dr. Benas Gabrielius Urbonavičius pažymi, kad Astravo AE veikia bandymų režimu, ir atitinkamos Baltarusijos tarnybos dar nėra patvirtinusios, kad atominė elektrinė jau gali būti paleista darbiniu režimu. „Bandymai tam ir yra atliekami, kad būtų nustatytos silpnosios jos vietos. Elektrinė - didžiulis projektas, kuriame daug techninių sprendinių, tad natūralu, kad paleidimo metu gali kilti įvairių problemų.“
Nors, anot B.G. Urbonavičiaus, pagal įvykusius incidentus Astravo AE projektas nėra pats blogiausias, bet tikrai nėra ir „tviskantis“. Kol kas nė vienas incidentas neturėjo poveikio radiacinei saugai. Paskutinis incidentas, įvykęs praėjusį savaitgalį, bent jau pagal paskelbtą informaciją, buvo susijęs su elektros gamyba - generatoriaus apsaugos sistema, o ne su branduoline sauga.
Viena iš abejonių dėl Astravo AE saugumo yra statybos kokybė ir komunikacijos trūkumas. Ko gero, negalima nuvertinti Astravo projekto vien dėl to, kad jį stato Rytų šalys. Būtų nelogiška, jei Baltarusija statytųsi įrenginį, kuris, įvykus nelaimei, jai pačiai padarytų daug didesnę žalą negu Lietuvai. Kita vertus, komunikacijos trūkumas kelia ypač daug nerimo. Tas neskaidrumas pasėja natūralią abejonę: jeigu nepasakoma, kas vyksta, galima galvoti, kad taip slepiamos rimtos bėdos.
Radiacinės saugos tyrimai ir stebėsena
FTMC Dozimetrijos laboratorijoje nuolat stebimas radiacinis fonas ir kaip jis kinta mieste per tam tikrą laiką. Pradėtas projektas, skirtas aplinkos taršos radionuklidais stebėsenai palei Lietuvos - Baltarusijos sieną. Pernai rudenį, prieš paleidžiant Astravo elektrinę, buvo paimti grunto, samanų, augalų mėginiai ir ištirti. Didesnis matavimo stočių skaičius įrengtas ties Lietuvos ir Baltarusijos pasieniu, nes Lietuva yra ES radiacinio fono stebėjimo tinklo dalis. Nedidelė tarša nedideliais radionuklidų išmetimais būtų sunkiai užfiksuojama realaus laiko matavimo sistemomis, todėl vykdomas mokslinis eksperimentas, reikalaujantis ilgesnio laiko tarpo, kad radionuklidai susikauptų augaluose ar dirvožemyje.