Asmens duomenų apsauga - itin aktuali šiuolaikinės žmogaus teisių gynimo sritis, kuriai demokratinėse visuomenėse skiriamas ypatingas dėmesys. Modernioje teisinėje visuomenėje pusiausvyra tarp viešųjų ir privačiųjų interesų yra labai svarbi, todėl asmens duomenų apsauga kelia tikslą skleisti informaciją bei teisės akcentuojant pagarbą privačiam ir šeimos gyvenimui. Lietuvoje asmens duomenys turi teisinę apsaugą, reglamentuotą Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu.
Asmens duomenų samprata ir valstybiniai automobilio numeriai
Pagal įstatymą, asmens duomenimis laikoma bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu - duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas, ne kartą yra konstatavęs, kad automobilio valstybiniai numeriai laikytini asmens duomenimis, nes netiesiogiai gali būti siejami su konkrečiu asmeniu - atitinkamo automobilio savininku, o ypač - jei tie numeriai vardiniai, išskirtiniai.
Žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę tvarkant asmens duomenis gina LR Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas.
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI)
Pagrindine Lietuvoje asmens duomenų apsaugos priežiūros institucija laikoma - Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI), kuri atsakinga, kad būtų ginama ir rūpinamasi žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisė tvarkant asmens duomenis mūsų šalyje. VDAI prižiūri ir kontroliuoja, kaip vykdomas šis įstatymas, nagrinėja asmenų skundus, pagal juos tikrina asmens duomenų tvarkymo teisėtumą ir priima sprendimus dėl asmens duomenų tvarkymo pažeidimų.
Asmens duomenų tvarkymo teisėtumas ir sutikimas
Pagal įstatymą, asmens duomenys gali būti tvarkomi tik tuo atveju, jeigu duomenų subjektas duoda sutikimą. Duomenų subjektas turi teisę nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys kitų asmenų. Tokiu atveju asmuo turi teisę pateikti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai skundą dėl duomenų valdytojo veiksmų (neveikimo), kuriais pažeidžiamos šio įstatymo nuostatos. VDAI, išnagrinėjusi skundą ir nustačiusi pažeidimą, gali pažeidėjui surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolą.
Atsakomybė už asmens duomenų pažeidimus
Pagal ATPK 21416 str., duomenų subjekto teisių, nustatytų Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme, pažeidimas užtraukia baudą nuo 144 iki 289 eurų. Nustačius pažeidimą, asmuo, patyręs žalą dėl neteisėto asmens duomenų tvarkymo arba kitų duomenų valdytojo ar duomenų tvarkytojo, taip pat dėl kitų asmenų veiksmų (neveikimo), pažeidžiančių šio įstatymo nuostatas, turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti atlyginti jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Administracinio teisės pažeidimo byla tokiu atveju galėtų būti prijungta prie civilinės bylos dėl žalos atlyginimo ir būtų labai svarus neteisėtų veiksmų įrodymas.
Valstybinių numerių naudojimas filmavimo metu be sutikimo
Jei ant automobilio uždėtas vardinis valstybinis numeris, ir lietuviško kino kūrėjai be jokio paklausimo ar sutikimo pasigamino minėto numerio dublikatą, kurį panaudojo filmavimo metu (numeris buvo pritvirtintas ant ypač neigiamų personažų automobilio ir rodomas viso filmo metu), o filmą pradėjo rodyti kino teatruose, toks veiksmas greičiausiai yra neteisėtas. Kadangi vardiniai valstybiniai numeriai yra laikytini asmens duomenimis, jų panaudojimas be duomenų subjekto sutikimo pažeidžia asmens duomenų apsaugos įstatymą.
Socialiniuose tinkluose iš esmės niekada negalima viešinti automobilio valstybinių numerių, nes viešinantys asmenys laikytini galimais asmens duomenų teisinės apsaugos pažeidėjais. Asmuo, turintis duomenų apie galimą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, turėtų šį faktą pranešti teisėsaugos institucijoms, o ne užsiimti neteisėta savivale, kuri gali atsigręžti prieš patį duomenų viešintoją.
Nekaltas veiksmas kai kuriais atvejais gali atsisukti kitu galu, mat kito asmens vairuojamos transporto priemonės fiksavimas vaizdo nuotraukomis gali būti laikomas asmens duomenų tvarkymu. Tam tikrose situacijose gali susiklostyti tokia situacija, kai pats publikacijos autorius paviešina transporto priemonės vaizdą su aiškiai matomais transporto priemonės numeriais be jokio aiškaus tikslo (dažnai - siekiant pajuokti, sukelti diskusiją). Tačiau toks viešinimas turėtų būti laikomas betiksliu ir neteisėtu asmens duomenų tvarkymu. Pagal valstybinį transporto priemonės ženklą galima identifikuoti savininką.
BDAR ir asmeninė/ūkinė veikla
Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) nenustato asmens duomenų apsaugos absoliučiai, ypač, kai šiuos duomenis tvarko fizinis asmuo, užsiimdamas asmenine ar ūkine veikla. BDAR yra netaikomas, kai duomenis tvarko fizinis asmuo, užsiimdamas išimtinai asmenine ar namų ūkio veikla.
Vaizdo registratoriaus naudojimas privačiame automobilyje taip pat įprastai yra laikomas asmenine (ne verslo) veikla, todėl reglamento reikalavimai ir taisyklės nėra taikomi. Tačiau tai reiškia, kad užfiksuotą medžiagą vairuotojai privalo naudoti išimtinai savo asmeniniu tikslu - užfiksuoti eismo įvykio aplinkybes. Reikėtų nepamiršti, kad vairuotojų drausminimas ir pažeidimų prevencija yra policijos veikla ir privatūs asmenys tuo užsiimti negali, todėl paviešinus tokią medžiagą internete, siekiant sudrausminti vairuotojus, jau būtų išeinama iš duomenų tvarkymo asmeniniu tikslu ribų ir gali grėsti atsakomybė už netinkamą duomenų tvarkymą.
Vaizdų viešinimas ir teisė į privatumą
Viešinant renginių nuotraukas, reikėtų nepamiršti teisės į privatumą. Tai, kad asmens duomenų reguliavimas sugriežtėjo, nereiškia, kad kiekvienas atvaizdo fiksavimas yra uždraustas ir jo negalima viešinti ir naudoti. Viešoje vietoje vykstančių renginių, pavyzdžiui, koncertų, festivalių, miesto švenčių metu galima daryti vaizdo įrašus ar nuotraukas, tik reikėtų nepamiršti kitų asmenų teisės į privatumą, garbę bei orumą.
Tad jei viešoje vietoje nufilmuoti žmonės, kurie gerai matomi, atpažįstami, bet situacija nepateikia žmogaus iš negatyvios pusės, nėra braunamasi į jų privačią erdvę - tokius įrašus galima naudoti. Visais atvejais, kai planuojama viešinti filmuotą medžiagą ar nuotraukas, reikėtų pagalvoti, ar jos galėtų užfiksuotam asmeniui sukelti nemalonius jausmus, ar galima tikėtis prieštaravimo dėl tokių duomenų panaudojimo. Net ir viešoje vietoje ar renginyje esantis asmuo gali nenorėti būti fiksuojamas, todėl jei žmogus savo veiksmais tokį nenorą išreiškia, reikėtų tokį prieštaravimą gerbti. Kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl atsakomybės, būtų atsižvelgiama į pačios medžiagos turinį ir tai, ar paskelbta medžiaga pavaizduotiems asmenims sukėlė žalą. Tokiose situacijose turėtų būti atsižvelgiama į tai, ar medžiaga sudaro galimybę identifikuoti užfiksuotus asmenis vaizdo medžiagoje, ar buvo reaguojama į prašymus pašalinti nuotrauką ar vaizdo įrašą iš socialinės erdvės ir panašiai.
Ypač atsargiai reikėtų elgtis su nepilnamečių asmenų atvaizdų viešinimu. Visuomenės informavimo įstatymas numato, kad viešai skelbiant informaciją yra draudžiama filmuoti, fotografuoti nepilnametį ar daryti jo garso ir vaizdo įrašus be nors vieno iš tėvų ar globėjų ir paties vaiko sutikimo. Todėl norint viešinti fotografijas ar vaizdo įrašus iš mokykloje vykstančių renginių, mokykla turėtų gauti nors vieno iš tėvų / globėjų ir paties vaiko sutikimą. Bet kuriuo atveju, reikėtų turėti omenyje, kad vaikams yra taikoma aukštesnio lygio privatumo apsauga, todėl net ir turint tėvų sutikimus, nuotraukos pobūdis ir kontekstas gali pažeisti vaiko interesus.
Atsakomybė už netinkamą viešinimą
Teisinė atsakomybė už netinkamą atvaizdo ar filmuotos medžiagos viešinimą galėtų grėsti vaizdo įrašą paviešinusiam asmeniui (už netinkamą duomenų atskleidimą). Kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl atsakomybės, greičiausiai būtų taip pat atsižvelgiama į pačios medžiagos turinį (ar ji lengvai leidžia identifikuoti užfiksuotus asmenis) ir į medžiagą paviešinusio asmens veiksmus (pavyzdžiui, ar buvo reaguojama į prašymus pašalinti nuotrauką ar vaizdo įrašą ir pan.). Asmenys, kurių duomenys buvo netinkamai atskleisti, taip pat gali savo teises ginti teisiniu keliu ir reikalauti žalos atlyginimo.
Kiti asmens duomenų apsaugą reguliuojantys teisės aktai
Kitas asmens duomenų apsaugą reguliuojantis teisinis pagrindas yra Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas, taip pat Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, teisinės apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas ir kiti teisės aktai. Remiantis šiais įstatymais, asmens duomenų apsauga tampa teisinių, techninių ir organizacinių priemonių visuma, skirta apsaugoti asmens duomenis nuo neteisėtų ir atsitiktinių asmens duomenų tvarkymo, nes tai yra žmogaus konstitucinė teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą.
tags: #asmens #duomenu #apsauga #automobilio #numeriai