Lietuvoje, kur apie 1,5 mln. gyventojų yra susidūrę su antstoliais, neretai kyla klausimas, ar vykdymo išlaidos gali būti didesnės už pradinę baudą ar skolą. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie veiksniai lemia vykdymo išlaidų dydį, kokios problemos kyla ir kokie pokyčiai numatomi siekiant užtikrinti socialiai atsakingą skolų administravimą.
Vykdymo išlaidų sudėtis ir apskaičiavimas
Civilinio proceso kodekse ir Antstolių įstatyme numatyta, kad antstolio vykdymo išlaidas sudaro trys pagrindinės dalys:
- Vykdomosios bylos administravimo išlaidos: būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti.
- Vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos: patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje. Pavyzdžiui, antstolio patvarkymo surašymas kainuoja 2 Eur, skolininko duomenų ar turtinės padėties patikrinimas įvairiuose registruose - 1,2 Eur už vieną užklausą.
- Atlygis antstoliui: už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu.
Konkretūs vykdymo išlaidų dydžiai, jų apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarka yra nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje (SVI).
Piniginiuose išieškojimuose atlygis antstoliui priklauso nuo išieškotinos sumos dydžio. Pavyzdžiui:
- Išieškant iki 2,9 Eur skolą, atlygis yra 8 Eur.
- Išieškant 289,62 - 579,24 Eur skolą, atlygis yra 19 proc. išieškotos sumos.
- Išieškant virš 28 962 Eur, atlygis yra 4 proc. išieškotos sumos.
Kuo ilgesnį laiką vykdomas išieškojimas ir kuo daugiau veiksmų antstolis turi atlikti, tuo didesnės papildomos vykdymo išlaidos skaičiuojamos. Atlygis skaičiuojamas tik sėkmingo išieškojimo atveju - išieškojus visą skolą skaičiuojamas visas atlygis, išieškojus pusę skolos - pusė atlygio ir t. t.
Kada vykdymo išlaidos gali viršyti pačią skolą?
Neproporcingai didelis atlygis antstoliui už pradelstos nedidelės piniginės skolos išieškojimą kelia pagrįstą visuomenės pasipiktinimą ir neretai tampa nepakeliama finansine našta, ypač mažas pajamas gaunantiems asmenims. Skolos iki 100 eurų sudaro beveik pusę priverstine tvarka išieškomų skolų. Anksčiau būtinos vykdymo išlaidos kartu su antstolio atlyginimu atskirais atvejais siekdavo iki 160 Eur ir gerokai viršydavo pačią skolą.
Šiais metais, po ilgų derybų su Antstolių rūmais, pavyko suderinti SVI pakeitimą, kuriame numatyta 57 Eur sumą pakelti iki 100 Eur. Tai reiškia, kad išplėstas ratas bylų, kurioms būtų taikoma supaprastinta išieškojimo tvarka. Nedidele skola bus laikoma skola iki 100 Eur (buvo iki 57 Eur) ir už jos išieškojimą antstolis negaus atlygio, jei antstolis vykdo tik vieną vykdomąją bylą dėl išieškojimo iš to skolininko ir skola išieškoma per 30 dienų, skaičiuojamos tik būtinos vykdymo išlaidos ir pašto išlaidos. Tačiau, jeigu išieškojimas užtrunka arba skolininkas turi daugiau skolų, vykdymo išlaidos gali gerokai išaugti. Pavyzdžiui, jei asmuo praleido terminą sumokėti 20 eurų baudą, jam gali tekti sumokėti kelis kartus didesnę sumą dėl vykdymo išlaidų.
Antstolių veiklos reglamentavimas ir pajamos
Valstybė privalo susigrąžinti stipresnius svertus ir reglamentuoti socialiai atsakingą skolų administravimą. Tačiau tai nebus įmanoma, kol galios Antstolių įstatymo 21 straipsnio nuostata, kad vykdymo išlaidų dydžiai, jų apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarka turi būti suderinti ne tik su Finansų ministerija, bet ir Antstolių rūmais. Ją Antstolių rūmai išsikovojo 2012 m.
2015 m. antstolių veiklos reglamentavimu susidomėjo ir Valstybės kontrolė. 2016 m. vieno antstolio grynųjų pajamų vidurkis siekė 9900 Eur/mėn. Bendros visų antstolių pajamos per metus siekia 29 mln. Eur, o išlaidos - 15,7 mln. Eur. Toks atlygis kelia abejonių dėl antstolių skaičiaus sumažinimo (nuo 137 iki 121), nepagrindžiant tokio sprendimo jokiais skaičiavimais ar objektyviais duomenimis. Akivaizdu, kad kuo mažesnis antstolių skaičius, tuo didesnes pajamas vienas antstolis gauna. Toks antstolių skaičiaus sumažinimas gali būti vertinamas kaip diskriminacinis kitos laisvosios teisininkų profesijos - notarų - atžvilgiu.
Siūlomos pataisos ir problemos
Išieškojimo tvarkos tobulinimas
Seime neseniai buvo užregistruotos įstatymo pataisos, kuriomis gali būti pakeistos Civilinio proceso kodekso nuostatos, nustatančios išieškojimo tvarką. Viena veiksmingiausių priemonių būtų vieno skolininko visų bylų priskyrimas vienam antstoliui. Tai turėtų teigiamą poveikį keliais aspektais:
- Skolininkui būtų lengviau suderinti mokėjimo grafikus ir sąlygas su vienu antstoliu.
- Sumažėtų papildomos administracinės išlaidos.
- Didesnė suma būtų skiriama pačiai skolai padengti.
Skurdo spąstai ir būsto netekimo rizika
Dažniausiai pasitaikančios įsiskolinimų priežastys yra skolos už komunalines paslaugas, baudos už važiavimą be bilieto ir skolos greitųjų kreditų įmonėms. Dėl itin griežtos skolų grąžinimo tvarkos asmenys grimzta į vis gilesnį skolų liūną, o žmonėms neužtikrinamos galimybės gyventi oriai. Tokia situacija prisideda prie skurdo spąstų kūrimo, kai skolas turintiems asmenims nepaliekama jokių finansinių paskatų dirbti ar galimybių dirbant pasilikti pragyvenimui pakankamą pajamų sumą.
Kita problema - išieškojimas iš būsto, kuriame skolininkas gyvena. Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo apklausos duomenimis, dažniausiai pasitaikanti bendra skolų suma yra nuo 1500 iki 3000 Eur. Dėl to dalis skolininkų susiduria su būsto netekimo rizika, sukeliančia didelių socialinių, integracinių ir emocinių sunkumų. Siūloma Civilinio proceso kodekse numatytą 6 mėnesių terminą pakeisti į 24 mėnesius, siekiant suteikti daugiau laiko skolininkams.
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seimo narė Dovilė Šakalienė siūlo skolas leisti išieškoti tik iš tos sumos, kuri viršija minimalių vartojimo poreikių dydį arba 238 Eur, atsižvelgiant į tai, kad 15 proc. Lietuvos gyventojų pajamos sudaro mažiau nei 238 Eur vienam asmeniui.
Laukiami pokyčiai ir metodikos tobulinimas
Antstoliai įsitikinę, kad šių pokyčių reikėjo jau seniai. Lietuvos antstolių rūmų (LAR) valdytoja Dovilė Šnirpūnė paaiškino, kad prieš dvejus metus buvo priimtas sprendimas vykdymo išlaidų reglamentavimą perkelti į aukštesnį lygmenį. Įstatyme įtvirtinama, kad vykdymo išlaidų dydžius, jų apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė, naudodamasi savo tvirtinama vykdymo išlaidų dydžių nustatymo metodika. Pagal įstatymą naujieji įkainiai turėtų įsigalioti 2026 m. liepos 1 d.
Pakeitimai priimti įgyvendinant 2020 m. Valstybės kontrolės rekomendacijas - nustatyti aiškią sprendimų vykdymo išlaidų apskaičiavimo tvarką ir pagal ją perskaičiuoti antstolių vykdymo išlaidas. Pagrindinis pokyčių tikslas - nustatyti tokius mokesčių už paslaugas dydžius, kurie padėtų tinkamai įgyvendinti valstybės politiką finansų, socialinės apsaugos, teisingumo ir kitose srityse.
Paslaugų įkainiai iki šiol nebuvo tinkamai siejami su realiomis darbo ir laiko sąnaudomis. Valstybės kontrolės vertinimu, galiojantis vykdymo išlaidų reglamentavimas neužtikrina įkainių dydžių ekonominio pagrindimo. Antstolių atliekami veiksmai iki šiol nebuvo susieti su objektyviai patiriamomis darbo ir laiko sąnaudomis. Šiuo metu suinteresuotos institucijos derina Teisingumo ministerijos parengtą metodikos projektą. Metodikos tikslas - užtikrinti ekonominiais skaičiavimais grįstą, įstatymuose įtvirtintais kriterijais paremtą vykdomosios bylos administravimo išlaidų ir atlygio antstoliui dydžių apskaičiavimą.
Kritika ir susirūpinimas dėl įkainių didinimo
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė neslepia, kad padidinti įkainiai už antstolių paslaugas žmones gali įstumti į dar didesnes skolas. Vykdymo išlaidų dydžiai ir jų taikymo modelis turi tiesioginį ir reikšmingą poveikį skurdą patiriantiems ir mažas pajamas gaunantiems asmenims, todėl labai svarbu, svarstant šią metodiką, užtikrinti, kad vykdymo išlaidų dydžiai nepadidintų skolos ir jos išskaitų neproporcingai asmens finansinėms galimybėms.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pabrėžė, kad aiški antstolių administracinių kaštų nustatymo metodika yra būtina, tačiau antstolių paslaugų įkainių didinimui nepritariama, nes toks pokytis dar labiau pagilintų įsiskolinimus, prailgintų skolų išieškojimą, išstumtų žmones iš darbo rinkos, augtų šešėlis ir nelegalus darbas. Tyrimai Lietuvoje rodo, jog skolos stipriai siejasi su finansine atskirtimi. Antstolių įkainiai jau dabar mažą skolą gali išauginti daugiau kaip 700 proc. Toks finansinis stresas sukelia ir psichologinį spaudimą, kuris veda žmones į depresiją, priklausomybes ir blogiausiais atvejais - į savižudybes.
Esamos sistemos problemos
A. Adomavičienė dabartinėje sistemoje įžvelgia keletą problemų, kurios apsunkina skolų grąžinimą ir pačią sistemą daro sudėtinga bei nesuprantama skolininkams:
- Darbdavių nenoras įdarbinti: Šiuo metu, jei įdarbinamas daug skolų turintis žmogus, darbdavys turi pats paskaičiuoti ir pervesti išskaičiuotiną sumą už skolas antstoliams. Dėl to darbdaviai vengia įdarbinti daug skolų turinčius žmones. Raginama ieškoti sprendimų, kad darbdavys galėtų pervesti į vieną sąskaitą arba nuo žmogaus sąskaitos automatiškai būtų nuskaitoma tam tikra suma.
- Neproporcingai dideli antstolių paslaugų įkainiai mažiausių skolų atveju: Kai skola iki 100 eurų, antstolio atlygis ir administravimo išlaidos gali sudaryti keliskart ar net keliolika kartų didesnę sumą. Pavyzdžiui, Vilniuje bauda už važiavimą viešuoju transportu be bilieto gali siekti nuo 15 iki 30 eurų, tuo tarpu tokio dydžio skolos išieškojimo išlaidos - 60 eurų, taigi 2-4 kartus didesnės nei pati skola. Kuo skola didesnė, tuo antstolio atlygio ir administravimo išlaidų dalis santykinai mažėja.
- Nesilaikoma nuostatos „vienas skolininkas - vienas antstolis“: Pasitaiko atvejų, kai, atsiradus naujoms skoloms, jos neautomatiškai priskiriamos tam pačiam antstoliui, nors turėtų.
- Antstoliai nemato lėšų kilmės: Tai apsunkina skolų išieškojimo sistemą.
Visos šios problemos ir kliūtys tampa neįveikiamos, kai kalbama apie pažeidžiamus, itin mažas pajamas gaunančius žmones, kuriems trūksta žinių ir gebėjimų valdant skolas. Didelės skolų išieškojimo išlaidos tampa nepakeliama finansine našta. Akcentuojama, kad sistema turi būti aiški, suprantama ir žmogiška, skolininkai turėtų motyvacijos dirbti, o darbdaviai - juos įdarbinti.
Išieškojimo išlaidų kompensavimas ir atleidimas nuo jų
Civilinio proceso kodekso 610 straipsnis įtvirtina bendrąjį principą, kad visas sprendimo vykdymo išlaidas apmoka išieškotojas, o įvykdžius sprendimą, šios išlaidos išieškomos iš skolininko. Tačiau Sprendimų vykdymo instrukcijoje gali būti nustatytos išimtys:
- Kai išieškotojas yra fizinis asmuo, antstolis, atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį, gali iš viso arba iš dalies atleisti nuo vykdymo išlaidų mokėjimo. Mokėjimas taip pat gali būti atidėtas iki vykdomosios bylos užbaigimo.
- Jeigu išieškotojas atsiima vykdomąjį dokumentą iš antstolio savo iniciatyva, jis privalo sumokėti visas susidariusias vykdymo išlaidas, įskaitant ir tas, nuo kurių jis buvo atleistas ar kurių mokėjimas jam buvo atidėtas.
- Išieškotojas taip pat privalo sumokėti visas vykdymo išlaidas (išskyrus atlyginimą antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą), jeigu vykdomoji byla nutraukiama jam atsisakius nuo išieškojimo. Tokiu atveju išieškotojo sumokėtos vykdymo išlaidos iš skolininko neišieškomos ir išieškotojui negrąžinamos.
- Išieškotojo sumokėtos vykdymo išlaidos negrąžinamos ir tais atvejais, kai vykdomoji byla nutraukiama dėl skolininko mirties (jei turtiniai reikalavimai nepereina mirusiojo asmens teisių perėmėjui) arba reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kurio teisių ar pareigų perėmimas yra negalimas.
- Jeigu vykdomoji byla nutraukiama dėl to, kad išieškotojas ir skolininkas sudaro taikos sutartį, o vykdymo išlaidų klausimas sutartyje nėra aptariamas, visos vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko.
- Tais atvejais, kai vykdomoji byla nutraukiama kasacinės instancijos teismams panaikinus sprendimus, kurie buvo vykdymo pagrindas, negrąžinamos nei išieškotojo sumokėtos, nei iš skolininko išieškotos sprendimo vykdymo išlaidos.
- Tačiau, jei vykdomoji byla nutraukiama pasibaigus išieškojimo senaties terminui, visos išieškotojo sumokėtos sprendimo vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko ir grąžinamos išieškotojui. Laikomasi principo, kad skolininkui išvengus prievolės įvykdymo išieškotojas dėl to neturėtų patirti nuostolių.
Skolininkas neprivalo atlyginti išieškotojo patirtų vykdymo išlaidų tada, kai išieškotojas pateikia antstoliui vykdomąjį dokumentą be pagrindo, pavyzdžiui, kai asmeniui skirta bauda ar jo turėta skola už paslaugas jau yra sumokėta. Jei žmogus yra jau grąžinęs skolą ir vis dėlto dar gauna antstolio siūlymą ją sumokėti, jis turėtų pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad su kreditoriumi yra atsiskaitęs iki vykdomojo dokumento pateikimo ir jokių papildomų išlaidų nepatirs. Tačiau labai svarbus dalykas yra prievolės įvykdymo momentas - pavėlavus sumokėti baudą ar skolą vos vieną ar dvi dienas, jau gali tekti mokėti bylos administravimo mokestį ir faktines vykdymo išlaidas.
Kompensavimas, kai išieškojimas nutraukiamas
Vykdymo išlaidos gali būti kompensuojamos, kai išieškojimas nutraukiamas, pavyzdžiui, iš pažeidimą užfiksavusios institucijos gavus informaciją, kad bauda už administracinį nusižengimą (AN) skirta ne tam asmeniui. Tokiais atvejais dėl vykdymo išlaidų kompensavimo reikia kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI), pateikiant laisvos formos prašymą. VMI, gavusi prašymą, informuoja antstolį, kad baudos už AN išieškojimas neturėjo būti vykdomas ir paprašo grąžinti baudos ir vykdymo išlaidų sumas, jei jos buvo išieškotos. Kitais atvejais, vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 610 str. nuostatomis.
Tarptautinių sankcijų išieškojimas
Nemaža dalis bylų mūsų teismuose susijusios su asmenų nusižengimais užsienyje. Dažniausiai tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimai, fiksuojami automatiniu būdu (leistino greičio viršijimai), už kuriuos baudos skiriamos transporto priemonės savininkui. Jeigu asmuo laiku nesumoka užsienyje paskirtos baudos, bausmę paskyrusiosios valstybės pareigūnai, vadovaudamiesi 2005 m. Europos Tarybos pamatiniu sprendimu dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms reglamentu, siunčia liudijimą apie baudą į Lietuvą.
Mūsų teismai dažnai nagrinėja Latvijos, Olandijos, Vokietijos ir Austrijos sankcijas. Nubausti asmenys dažnai bando iš naujo aiškintis kaltės klausimą Lietuvos teismuose, tačiau jiems pateikiami paprasti klausimai: ar gavo kvietimą į užsienio valstybės teismą, ar reagavo, ar gavo teismo sprendimą ir ar jį apskundė. 80 proc. atvejų lietuviai sumoka užsienyje paskirtas baudas.
Jeigu žmogus laiku sumoka jam paskirtą užsienyje baudą, pinigai patenka į tos šalies biudžetą, o Lietuva apie tą baudą nieko nesužino. Jei Lietuvoje priimamas teismo sprendimas dėl paskirtosios užsienyje baudos, bausmė pripažįstama ir vykdoma Lietuvos Respublikoje pagal mūsų įstatymus, o pinigai lieka Lietuvoje. Per du mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos asmuo privalo sumokėti šią baudą.
Užsienio valstybės, tokios kaip Olandija ir Austrija, baudžia griežčiau nei Latvija, o baudos dydis didėja, jei ji iškart nesumokama. Tačiau, jei po visų raginimų pažeidėjas baudos nesumoka ir valstybės institucijos ryžtasi siųsti bylą mums, reikalaujama mažiausios sumos.