Kilnojamojo pobūdžio darbas yra atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis arba yra susijęs su darbuotojų važiavimu. Tokiems darbuotojams yra kompensuojamos su tokiu darbo pobūdžiu susijusios padidėjusios išlaidos.
Kilnojamojo pobūdžio darbo samprata ir pavyzdžiai
Įmonės, užsiimančios žaibolaidžių montavimu, transporto paslaugomis, metalo supirkimu ar žemės ūkio darbais, dažnai susiduria su kilnojamojo pobūdžio darbu. Pavyzdžiui:
Vairuotojai-ekspeditoriai, kurie kasdien išvyksta į reisus kituose miestuose Lietuvoje, o kartais ir į Latviją ar Estiją. Jie gali išvykti visai savaitei, miegoti kabinose arba grįžti vakarais namo ir ryte vėl išvažiuoti.
Žaibolaidžių montuotojai, kurie dirba skirtinguose miestuose.
Metalo supirkimo darbuotojai, kurių darbas vyksta lauke, nepaisant to, kad įmonė turi sandėlį be šildymo patalpų.
Ūkininkų samdomi darbuotojai, dirbantys lauko sąlygomis.
Kilnojamojo darbo pobūdis, kaip specifinis, turi būti nustatytas darbo sutartyje. Kilnojamąjį darbą dirbančio darbuotojo darbo vietos apibrėžimas turi būti itin apgalvotas, nes nuo to priklauso, ar darbuotojas gali būti siunčiamas į komandiruotę, ar ne.
Teisinis reglamentavimas ir pokyčiai
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (DK) 144 str. anksčiau numatė, kad darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas lauko sąlygomis, arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu, kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką.
Pereinamasis laikotarpis ir kompensacijų dydžiai
Iki 2022 m. spalio 31 d.: Galiojo senoji tvarka, leidžianti mokėti kompensacijas už kilnojamojo pobūdžio darbą, kurių dydis negalėjo viršyti 50 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio.
Nuo 2022 m. lapkričio 1 d.: Įsigaliojo DK 144 str. pakeitimas, apribojantis kompensacijos dydį iki ne didesnės kaip 30 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio. Tačiau šis pakeitimas įsigaliojo tik iki 2023 m. birželio 1 d.
Nuo 2023 m. birželio 1 d.: Įsigaliojo Darbo kodekso pataisa, visiškai panaikinanti galimybę darbuotojams mokėti kompensaciją už darbą aukščiau nurodytomis sąlygomis.
Kompensacijų panaikinimo priežastys ir pasekmės
DK 144 str. 8 d. galiojusiomis kompensacijomis tam tikrais atvejais galimai buvo piktnaudžiaujama ir mokamos maksimalios kompensacijos, kuriomis iš esmės buvo mokamas darbo užmokestis. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, didžiulės kompensacijos buvo mokamos statybų, karjerų sektoriuose ir lauko sąlygomis atliekamuose darbuose, dažnai net ir biuro darbuotojams. Tokios išmokos neigiamai veikė darbuotojo padėtį, mažindamos ligos išmokas, atostoginius ir būsimas pensijas.
Nuo 2023 m. birželio 1 d. panaikinus kompensacijas, darbdaviai susiduria su naujais iššūkiais:
Jeigu darbo sutartyje buvo numatyta kompensacija, vienašališkai pakeisti tokią sąlygą ir kompensacijų nebemokėti būtų neteisinga, net ir pasikeitus DK. Darbdavys, tęsdamas praktiką mokėti kompensacijas, nuo jų turės skaičiuoti ir sumokėti mokesčius kaip nuo darbo užmokesčio, o tai išaugins sąnaudas.
Darbdavys gali siūlyti darbuotojui keisti darbo sutarties sąlygas (atsisakant kompensacijų), o pastarajam nesutikus - svarstyti apie darbuotojo atleidimą su įspėjimu ir išeitine išmoka (DK 57 str. 1 d. 3 p.).
Komandiruotės ar kilnojamojo pobūdžio darbas?
Iškyla klausimas, ar po kompensacijų panaikinimo kilnojamojo pobūdžio darbą galima traktuoti kaip komandiruotę ir mokėti dienpinigius, kurie pagal bendrą taisyklę nėra apmokestinami.
Komandiruotės apibrėžimas: DK 107 str. 1 d. nustato, kad komandiruotė - tai darbuotojo darbo pareigų atlikimas kitoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, vietoje.
Kilnojamojo pobūdžio darbas: Darbuotojas, dirbantis kilnojamojo pobūdžio darbą (statybininkas, vairuotojas, paštininkas ir kt.), dažnai neturi būtent nuolatinės darbo vietos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad komandiruote negali būti kvalifikuojamas darbas, atliekamas kitoje vietoje, negu įsikūręs ar nuolat veikia darbdavys, jeigu darbo sutartyje sulygta dėl kilnojamojo darbo pobūdžio. Tokiu atveju dienpinigiai galėtų būti laikomi darbo užmokesčiui prilyginamoms pajamoms su visomis iš to išplaukiančiomis mokestinėmis pasekmėmis.
Svarbu: Darbuotojo išvyką laikyti komandiruote galima tik tada, kai darbuotojas turi nuolatinę darbo vietą ir iš jos išvyksta. Nesant tokio požymio, darbuotojui mokami dienpinigiai galėtų būti laikomi darbo užmokesčiui prilyginamoms pajamoms.
Kitos neapmokestinamos kompensacijos
Panaikinus kompensacijas už kilnojamojo pobūdžio darbą, darbdavys gali apsvarstyti kitas galimybes kompensuoti darbuotojui, jeigu darbo sutarties šalys susitaria, kad darbuotojas darbo metu naudos savo priemones ar turtą (išskyrus asmenines apsaugos priemones).
DK 31 str. 1 d. numato, kad darbdavys privalo sudaryti darbuotojui sąlygas darbo funkcijai atlikti ir suteikti darbuotojui reikalingas darbo priemones ar turtą. Tokiu atveju susitariama dėl darbuotojui mokamos kompensacijos už jo priemonių ar turto naudojimą. Tokios kompensacijos galėtų būti priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, jeigu atitinka šias sąlygas:
Egzistuoja rašytinis darbo sutarties šalių susitarimas dėl darbuotojo priemonių ar turto naudojimo.
Priemonės ar turtas turi būti naudojami (reikalingi) tik darbo funkcijoms atlikti.
Kompensacija ar jos paskaičiavimo būdas turi būti nustatyti įmonės apskaitos ir vietiniuose norminiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose darbo tvarką.
Kompensacijos dydis turi būti ekonomiškai pagrįstas.
Šios kompensacijos skirtos už darbuotojo automobilio, telefono, kompiuterio, įrankių ir pan. naudojimą darbo funkcijoms atlikti, o ne už maitinimosi išlaidas. Nors darbuotojas, neturėdamas galimybės pavalgyti namuose ar pasišildyti maisto, patiria didesnes išlaidas, tokių išlaidų padengimas, greičiausiai, būtų apmokestinamas.
Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimas
Kilnojamojo pobūdžio darbo kompensacijos neįskaitomos į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį (VDU), jeigu darbo sutartyje nėra nustatyta kitaip. Nuo šių išmokų taip pat neskaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.
Advokatų kontoros ILAW LEXTAL partneris, advokatas Mantas Mikalopas, ir VDI kancleris Šarūnas Orlavičius atkreipia dėmesį į tai, kad darbdaviai turi tinkamai pasiruošti artėjantiems pokyčiams ir atidžiai įvertinti darbuotojų darbo pobūdį bei su tuo susijusias išlaidas.
tags: #ar #vairuotojai #dirba #kilnojamojo #pobudzio #darba