Vairuotojų apmokymas ir įdarbinimas: teisiniai aspektai ir praktinės problemos

Transporto sektoriuje nuolat jaučiamas profesionalių vairuotojų trūkumas, o tai skatina ieškoti įvairių sprendimų, įskaitant ir Užimtumo tarnybos finansuojamą profesinį mokymą. Šiame straipsnyje aptarsime profesionalaus vairuotojo profesijos įgijimo galimybes, įsidarbinimo ypatumus, teisinius reguliavimus, susijusius su darbo užmokesčiu ir darbo laiku, bei iššūkius, su kuriais susiduria darbdaviai ir patys vairuotojai.

Profesionalaus vairuotojo profesijos įgijimas ir Užimtumo tarnybos parama

Asmenys, turintys bedarbio statusą ir ieškantys vairuotojo darbo, gali pasinaudoti Užimtumo tarnybos (UT) siūloma galimybe įgyti krovininio ar (ir) keleivinio transporto vairuotojo profesiją. UT siunčia bedarbio statusą turinčius ir įspėtus apie atleidimą asmenis mokytis pagal formaliojo ir (ar) neformaliojo profesinio mokymo programas. Norint pasinaudoti šia galimybe, reikia kreiptis į savo miesto Užimtumo tarnybą su pageidavimu mokytis pasirinktame mokymo centre.

Mokymo programų pavyzdžiai ir sąlygos

Mokymo centrai rengia specializuotas mokymo programas profesionaliems vairuotojams. Žemiau pateikiamos pavyzdinės formaliojo ir neformaliojo mokymo programos, jų trukmė, kaina ir taikymo sąlygos, skirtos bedarbiams, Kauno miesto savivaldybės atveju:

Formalus mokymas Kauno miesto savivaldybėje:

• Motorinių transporto priemonių keleiviams vežti vairuotojų mokymo programa pradinei profesinei kvalifikacijai įgyti skubos tvarka (265104108): 4 savaitės / 150 val., kaina 683,35 Eur.
• Motorinių transporto priemonių keleiviams vežti vairuotojų periodinio profesinio mokymo programa (260104107): 1 savaitė / 5 dienos / 35 val., kaina 116,28 Eur.
• Motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojo modulinė profesinio mokymo programa (T32104101): 9 savaitės / 45 dienos / 360 val., kaina 1572,04 Eur.
• Motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojų mokymo programa pradinei profesinei kvalifikacijai įgyti skubos tvarka (265104112): 4 savaitės / 150 val., kaina 683,35 Eur.
• Motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojų periodinio profesinio mokymo programa (260104108): 1 savaitė / 35 val., kaina 116,28 Eur.
• Autokrautuvo eksploatavimas (310410006). Sandėlio operatoriaus modulinė profesinio mokymo programa (P32104102): 3 savaitės / 14 dienų / 110 val., kaina 447,05 Eur.

Panašios programos prieinamos ir kituose Lietuvos miestuose, tokiuose kaip Jurbarko, Kėdainių, Jonavos, Vilniaus, Alytaus, Marijampolės ir Panevėžio rajonų bei miestų savivaldybėse.

Neformalus mokymas Kauno miesto savivaldybėje:

• Praplėsta C ir CE kategorijų kelių transporto priemonių vairuotojo profesinio neformaliojo mokymo programa (223002768): 4 savaitės / 20 dienų / 72 val., kaina 940,00 Eur.
• Praplėsta C, CE ir D kategorijų kelių transporto priemonių vairuotojo profesinio neformaliojo mokymo programa (223002784): 5 savaitės / 25 dienos / 112 val., kaina 1290,00 Eur.
• Praplėsta D kategorijos kelių transporto priemonių vairuotojo profesinio neformaliojo mokymo programa (223002787): 4 savaitės / 20 dienų / 56 val., kaina 790,00 Eur.

Šios programos taip pat siūlomos ir kitose savivaldybėse, pvz., Jurbarko, Kėdainių ir Jonavos rajonuose.

Užsieniečių vairuotojų įdarbinimas: teisiniai ir mokesčių aspektai

Dėl darbuotojų stygiaus transporto sektoriuje, vis dažniau vairuotojais įdarbinami užsieniečiai. Ypač didėja trečiųjų šalių piliečių (Baltarusijos, Ukrainos ir kitų kaimyninių valstybių) įdarbinimas. Tačiau, įdarbinant užsienietį, reikia papildomų dokumentų ir atkreipti dėmesį į specifinius mokesčių aspektus.

Reikalingi dokumentai ir darbo sutarties sudarymas

Įdarbinant vairuotojus iš valstybių, nepriklausančių Europos Sąjungai, ilgesniam nei trijų mėnesių laikotarpiui, reikalinga nacionalinė viza arba leidimas laikinai gyventi Lietuvoje. Su užsienio piliečiu pasirašoma darbo sutartis, kurios pavyzdinę formą patvirtino LR Socialinės apsaugos ir darbo ministras. Darbo sutartyje privaloma susitarti dėl pagrindinių sąlygų: darbovietės, pareigų, atlyginimo, darbo krūvio, atostogų ir kitų garantijų.

Darbo užmokesčio ir komandiruočių apmokestinimas

Svarbu aiškiai apibrėžti, kaip bus atlyginama už darbą, susijusį su važiavimu, ar atliekamą kelionėje. Tai gali būti įforminant kilnojamojo pobūdžio darbą ir mokant LR Darbo kodekse numatytą kompensaciją (iki 50 proc. bazinio tarifinio atlygio), arba siunčiant darbuotoją į komandiruotes ir mokant dienpinigius bei atlyginant kitas faktiškai patirtas išlaidas. Lietuvos Respublikoje galiojantys norminiai teisės aktai nenumato galimybės darbo sutartyje sulygti dėl darbo užmokesčio „už nuvažiuotus kilometrus“, tai draudžia ir europinės teisės dokumentai. Pasiųstam į komandiruotę darbuotojui turi būti mokamas darbo sutartyje sulygtas darbo užmokestis ir dienpinigiai už komandiruotėje išbūtą laiką pagal normas, nustatytas Lietuvos Respublikos finansų ministro 1996 m. lapkričio 21 d. įsakymu.

Mokesčiai ir pensijų kaupimas

Lietuvos įmonė užsieniečiui vairuotojui suskaičiavusi darbo užmokestį, jį apmokestina įprastais su darbo santykiais susijusiais mokesčiais: gyventojų pajamų mokesčiu (20 proc. tarifas, taikomas nuo 2019 m.) ir valstybinio socialinio draudimo įmokomis (12,52 proc. nuo darbo užmokesčio). Svarbu atkreipti dėmesį, kad privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos šiems darbuotojams neišskaičiuojamos. Nuo 2019 m. užsieniečiai darbuotojai bus įtraukiami į II pakopos pensijų kaupimą tik tuo atveju, jeigu Lietuvoje jiems yra suteiktas „lietuviškas“ asmens kodas.

Darbo laiko apskaita ir atsakomybė

Darbo laiko apskaita yra jautri darbo santykių sritis, o už neteisingą žymėjimą numatytos didelės baudos. Įmonėms tvarkant darbo laiko apskaitą užsieniečiams vairuotojams rekomenduojama remtis tachografų ar kitų įrenginių, naudojamų vilkikuose, parodymais. Transporto įmonėse vairuotojams turi būti taikoma suminė darbo laiko apskaita, kurios ypatumai kelių transporte detaliai aprašyti 2017-06-21 LR Vyriausybės nutarime Nr. 496. Naujasis Darbo kodeksas panaikino visišką materialinę darbuotojų atsakomybę, tačiau darbdavys turėtų įforminti darbuotojui perduotų vertybių (vilkiko, krovinio ir kt.) aktą bei nustatyti taisykles, kaip jas naudoti, valdyti, tvarkyti ir saugoti. Tokiu atveju dažnai prie darbo sutarties pasirašoma darbdavio turto naudojimo tvarka.

Darbo ir poilsio laiko ypatumai

Tolimųjų reisų vairuotojų darbo ir poilsio laiko ypatumus reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 587 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtinti Darbo ir poilsio laiko ypatumai ekonominės veiklos srityse. Darbo apmokėjimą reguliuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso normos.

Darbas naktį ir viršvalandžiai

Kaip ir visiems darbuotojams, tolimųjų reisų vairuotojams už darbą naktį (nuo 22 val. iki 6 val.) ir viršvalandinį darbą turi būti mokamas padidintas atlygis. Jeigu suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiu vairuotojui nustatytas darbo valandų skaičius viršijamas, jo pageidavimu sutrumpinama darbo diena arba suteikiama poilsio diena (dienos) darbo, kolektyvinėje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka.

Darbo ginčų sprendimas

Darbuotojas, manantis, kad jo darbo teisės yra pažeistos ar / ir darbdavys nesilaiko darbo sutartyje sulygtų sąlygų, turi teisę kreiptis su rašytiniu prašymu į darbo ginčų komisiją. Prašyme turi būti surašyta išsami informacija apie kilusį individualų darbo ginčą, nurodyta darbo ginčo esmė, o teiginiai pagrįsti įrodymais. Darbo ginčų komisija, nustačiusi darbo įstatymų ar darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių norminių teisės aktų pažeidimus, šią informaciją gali pateikti Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui toliau nagrinėti ir taikyti pažeidėjui administracinio poveikio priemones.

Iššūkiai ir sprendimai vairuotojų rengimo sistemoje

Lietuvos darbdaviai susiduria su problema, kad esama jaunų vairuotojų rengimo sistema, kai didžioji finansinė našta gula ant darbdavio pečių, daugelio vežėjų įmonių savininkų netenkina. Nors Užimtumo rėmimo įstatymo pataisos, įsigaliojusios 2012 m. sausio 1 d., turėtų pagelbėti darbdaviams, verslininkai nevengia kritikuoti šių pokyčių.

Trišalės sutartys ir finansavimas

Pagal naująją jaunų vairuotojų įdarbinimo tvarką atsirado galimybė pasirašyti trišalę sutartį tarp bedarbio, darbo biržos ir darbdavio. Bedarbis, kuriam bus organizuojamas profesinis mokymas, pats galės pasirinkti mokymo įstaigą, o kursus visai ar iš dalies apmokės darbo birža pagal tam tikrą kuponą („vaučerį“).

Nepakankama motyvacija ir papildomi pažymėjimai

Nors valstybė moka už potencialaus darbuotojo mokymą ir net dengia kelionių išlaidas, labai dažnai mokymų pabaigoje pritrūksta motyvacijos įgyti reikiamus papildomus pažymėjimus, pavyzdžiui, pavojingų krovinių gabenimo. Už tai darbo birža jau nebemoka, o žmonės patys savo lėšomis nenori arba neturi galimybės susimokėti už šiuos pažymėjimus, kuriuos išduoda ne mokymo įstaiga, o, pavyzdžiui, Valstybinė kelių transporto inspekcija (VKTI).

Patirties trūkumas ir darbdavių nuostoliai

Daugelis jaunų vairuotojų ateina į darbą neturėdami patirties ir kartais, siekdami gauti darbo vietą, meluoja apie savo kvalifikaciją. Tai gali sukelti didelius nuostolius įmonėms dėl transporto priemonių apgadinimo, sankcijų iš klientų. Šarūnas Mažeika, vežėjų atstovas, teigia, kad jaunimas abejingai žiūri į darbą ir nori „greitų“ pinigų, nors iš pradžių įmonei neuždirba. Jo nuomone, darbo birža galėtų bent pusę metų mokėti už tokio žmogaus mokymą, nes tik po to laiko jis pradeda geriau dirbti. Be to, jis siūlo, kad jei žmogus, kuriam valstybiniu lygmeniu buvo skirti pinigai mokymuisi, nusprendžia įmonėje nebedirbti, jis turėtų grąžinti valstybės sumokėtą sumą už kursus, taip ugdant atsakomybę.

Universalumo poreikis ir mokesčių lengvatos

Osvaldas Manikas, „Linavos“ mokymo centro vadovas, pabrėžia, kad darbo rinkai reikalingi universalūs vairuotojai, turintys ne tik tam tikrą vairuotojo kategoriją, bet ir specialių pažymėjimų, įrodančių kompetencijas. Verslininkai, rinkdamiesi vairuotojus, dažnai renkasi daugiau patirties turinčius asmenis, siekdami sumažinti investicijas. Visgi, atsižvelgiant į tai, kad vidutinis vairuotojų amžius Lietuvoje yra 55 metai, jaunimo įtraukimas yra labai svarbus. Lietuvos darbo biržos (LDB) atstovai informuoja, kad darbdaviai, įdarbinę darbo patirties neturintį jauną žmogų (iki 29 metų), gali gauti „Sodros“ mokesčių lengvatų. Pavyzdžiui, socialinio draudimo įmoka sumažinama nuo 31 proc. iki 7,7 proc. Ši lengvata taikoma ne ilgiau kaip vienerius metus. Taip pat beveik 2 metus galioja lengvata darbdaviams, įdarbinusiems jaunus asmenis pagal įgytą kvalifikaciją - skiriama subsidija darbo užmokesčiui kompensuoti (ne ilgiau kaip 6 mėn.).

Mokymo programų derinimas ir EU95 kodas

Pasak O. Maniko, visos rengiamos vairuotojų mokymo programos turėtų būti labiau priderintos prie darbdavio reikalavimų. Problema iškyla ir su EU95 kodo įgijimu, kuris nuo 2014 m. rugsėjo 10 d. privalomas vilkikų vairuotojų pažymėjimuose. Jei žmogus iš valstybės pinigų baigė vairuotojų kursus ir įgijo vairuotojo kategoriją, tai už EU95 kodą jau turės mokėti iš savo ar darbdavio lėšų, nors šios programos yra neatsiejamos. Mokymo centrų atstovai pastebi, kad prieš pat 2012-ųjų metų pradžią labai pagausėjo norinčiųjų įgyti EU95 kodą.

tags: #ar #vairuotoja #turi #apmokyti #darbdavys #priimdamas