2023 metų lapkričio 25-osios rytą Vilniuje, Žirnių gatvėje, netoli oro uosto, nukrito krovininis lėktuvas „Boeing 737-400“, priklausantis bendrovei „Swiftair“ ir gabenęs Vokietijos siuntų kompanijos DHL krovinius. Aviakatastrofa įvyko apie 5.30 val., ties 5-uoju namu. Ši tragedija pareikalavo vieno žmogaus gyvybės ir sukėlė didelę žalą aplinkiniams objektams bei gyventojams.
Katastrofos aplinkybės ir aukos
Ankstų pirmadienio rytą, maždaug 5 val. 20 min., lėktuvas sudužo nepasiekęs Vilniaus oro uosto nusileidimo tako. Krentantis lėktuvas kliudė dalį gyvenamojo namo, užsidegė šalia buvę sandėliukai ir automobilis. Iš nelaimės vietos buvo evakuoti 13 žmonių.
Įgula ir aukos
Orlaiviu skrido keturių žmonių įgula:
- Žuvo 48 metų Ispanijos pilietis (pilotas).
- Sužalotas 34 metų Ispanijos pilietis (antrasis pilotas).
- Sužalotas 55 metų Vokietijos pilietis.
- Sužalotas 34 metų Lietuvos pilietis.
Visi sužalotieji išgyveno. Vieno iš užsieniečių, skridusių lėktuvu, būklė buvo kritiškai sunki, jis buvo gydomas Vilniaus Santaros klinikose. Kiti du pacientai gydyti Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje. Lietuvio būklė buvo geriausia iš visų įgulos narių - jis pats išlipo iš subyrėjusio lėktuvo ir sąmoningai papasakojo tarnyboms apie nelaimės detales.
Vaizdo registratoriumi užfiksuotas DHL lėktuvo nukritimo momentas Vilniuje
Pirminė pagalba ir gelbėjimo darbai
Į įvykio vietą iškart išskubėjo gausios tarnybų pajėgos. Vilniaus greitosios medicinos pagalbos medikės Boženos Jerenkevič ekipažas buvo pirmasis iš medikų pasiekęs nelaimės vietą. Medikai, ugniagesiai gelbėtojai ir policijos pareigūnai dirbo kartu.
B. Jerenkevič prisimena, kad jau važiuojant matėsi tiršti dūmai ir ugnis, o privažiavus arčiau buvo matyti, kad nukritęs lėktuvas dega atvira liepsna. Nors gaisras buvo didelis, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento profesionalumo dėka jis buvo greitai užgesintas, o žmonės evakuoti iš orlaivio.
„Kiek mačiau iš savo pusės, liepsnų nebuvo, nes jie visi buvo kabinoje ir kabina nebuvo apimta liepsnų. Todėl ir mes galėjome dirbti kartu su ugniagesiais gelbėtojais, ir jiems buvo lengviau prie jų prieiti, nes kabina, man atrodo, buvo tolėliau nuo [ugnies] židinio“, - sakė B. Jerenkevič. Ji pabrėžė, kad trijų žmonių išgyvenimą tokiose avarijose prilygina stebuklui, nes sužalojimai dažnai būna labai sunkūs.
Ikiteisminis tyrimas ir jo eiga
Dėl lėktuvo katastrofos buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurį vykdo Lietuvos, Ispanijos, Vokietijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų tyrėjai. Tyrimo tikslas - išsiaiškinti tikrąsias nelaimės priežastis.
Pirminės versijos ir tyrimo rezultatai
Pirminiais duomenimis, keltos versijos, kad orlaivis galėjo nukristi dėl techninių problemų, galimos piloto klaidos ar netinkamai suveikusios oro uosto įrangos. Iš pradžių buvo užsiminta ir apie galimo teroristinio akto ar sabotažo galimybę, tačiau Generalinės prokuratūros ir Teisingumo ministerijos atstovai patvirtino, kad tokios versijos atmestos, įvertinus tarpinę orlaivio avarijos tyrimo ataskaitą ir orlaivio savirašių duomenis. „Orlaivio savirašiai parodė, kad įgula visą laiką bendravo darbo tema, tai yra, kad nėra jokio neteisėto įsikišimo į aviacijos veiklą požymių“, - tvirtino L. Naujokaitis.
Išanalizavus ir apibendrinus Lietuvoje atliktų apklausų, įvykio vietos apžiūrų, lėktuvo skrydžio savirašių bei pilotų kabinos pokalbių įrašų duomenis, buvo nustatyta, kad lėktuvo avarija galimai įvyko dėl išjungtos hidraulikos sistemos, kuri atsakinga už užsparnių išskleidimą. Teisingumo ministerijos orlaivių avarijų ir incidentų tyrimų vadovas Laurynas Naujokaitis pranešė, kad juodųjų dėžių informacija rodo, jog orlaiviui artėjant prie Vilniaus oro uosto, besiruošiant tūpti, lėktuvo B hidraulinė sistema perėjo į išjungtą padėtį, o lėktuvo užsparniai buvo 0 laipsnių padėtyje. Netrukus po to orlaivis susidūrė su žeme. Tyrimo metu nenustatyta, kad lėktuvas būtų sugedęs prieš smūgį į žemę. Gaisras orlaivyje kilo po smūgio į žemę.
Įtarimai ir nukentėjusieji
Ikiteisminiame tyrime yra vienas įtariamasis - likęs gyvas lėktuvo pilotas, Ispanijos pilietis. Jam jau pareikšti Lietuvos pareigūnų parengti įtarimai ir jis apklaustas savo valstybėje. Šiuo metu tebevyksta ikiteisminis tyrimas, analizuojami gauti duomenys, tarp jų - ir gauti iš Ispanijos Karalystės, kurie pateikti vykdant Lietuvos prokuratūros siųstą Europos tyrimo orderį. Šiame etape asmens pardavimo Lietuvai klausimas dar nėra sprendžiamas.
Ikiteisminis tyrimas dėl neatsargaus gyvybės atėmimo pažeidžiant specialias elgesio saugumo taisykles, sunkaus sveikatos sutrikdymo pažeidžiant specialias elgesio saugumo taisykles, turto sunaikinimo dėl neatsargumo, oro transporto priemonės netinkamos priežiūros ar remonto yra tęsiamas. Šiame ikiteisminiame tyrime 16 asmenų yra pripažinti nukentėjusiaisiais.
Žalos atlyginimas ir atstatymo darbai
Kritęs lėktuvas padarė didelę žalą aplinkiniams gyventojams. Krovininis lėktuvas „Boeing 737-400“ nukrito Žirnių gatvėje 5, kliudė dalį gyvenamojo namo, užsidegė šalia buvę sandėliukai ir automobilis.
Nukentėję gyventojai ir kompensacijos
Vitalijus, vienas iš Žirnių gatvės gyventojų, per katastrofą laikinai prarado namus. Jo kieme buvęs asmeninis mikroautobusas, pirkas Vokietijoje ir anksčiau naudotas tos pačios DHL kompanijos, galimai išgelbėjo jo gyvybę, nes smūgio banga apie 15-20 metrų šį mikroautobusą sviedė link namo ir taip uždengė langą pirmame aukšte, kur Vitalijus miegojo. Vitalijui ir kitiems namo gyventojams pavyko taikiai susitarti su bendrove „Swiftair“ ir išsireikalauti nemažas pinigines kompensacijas už patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Aviakompanijos draudimas sumokėjo turtinę ir neturtinę žalą, dalyvaujant advokatams pasirašė taikos sutartį.
Atstatymo darbai ir aplinkos tvarkymas
Iki tragedijos sklype stovėjo du namai. Vieno jų, maždaug 100 kvadratų namo, nebeliko - jis buvo suniokotas ir sulietas vandeniu, tad jį teko nugriauti. Kaimynai ir jų vaikai nepanoro grįžti čia ir gyventi toliau, gavę kompensaciją, šeima nusipirko namą kitur. Apgriautas Vitalijaus namas atstatomas iš naujų blokelių, viduje montuojamos gipskartonio plokštės. Vitalijus kol kas gyvena socialiniame būste Pilaitėje ir kasdien važiuoja į kitame miesto gale esantį namą, kad prikeltų jį naujam gyvenimui.
Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas informavo, kad jau yra baigti aplinkos švarinimo darbai (degimai buvo išsilieję, gruntas pakeistas) ir artimiausiu metu planuojama atšaukti katastrofos vietoje galiojančią ekstremaliąją situaciją. Dalis nukentėjusių gyventojų dar naudojasi socialiniais būstais, sutartys galioja iki kitų metų kovo.
Istorinės civilinės aviacijos nelaimės Lietuvoje
Lietuvoje lėktuvų katastrofos yra itin retos. Lietuvos civilinės aviacijos istorijoje skaudžiausia nelaime laikoma lėktuvo Tu-124 katastrofa, įvykusi 1973 m. gruodžio 16 d. Volokolamsko rajone, netoli Karačiarovo kaimo. Tąkart, likus 100 kilometrų iki Maskvos, lietuvių lėktuvas smigo į žemę. Žuvo 6 ekipažo nariai ir 45 keleiviai, tarp kurių - keturi garsūs lietuvių pediatrai: doc. Petras Baublys, prof. Liudmila Steponaitienė, doc. Raimondas Lučinskas ir ministerijos vyriausioji pediatrė Ona Surplienė.
Šios avarijos priežastis buvo techninės problemos: skrydžio metu aukštumos vairo trimeris persijungė į vertikalią padėtį. Lėktuvą tyrusi komisija nustatė, kad, įsijungus elektriniam varikliui, buvo nureguliuotas trimeris, todėl lėktuvas ėmė pikiruoti. Pilotams pavyko sustabdyti kritimą maždaug dviejų kilometrų aukštyje, tačiau naktį jie negalėjo pamatyti tikrojo horizonto.