Ilgą laiką Lietuvos gyventojams, norintiems vairuoti tokiose šalyse kaip Japonija, JAV, Naujoji Zelandija ir Tailandas, kildavo didelių sunkumų dėl tarptautinio vairuotojo pažymėjimo trūkumo. Nors Lietuva buvo prisijungusi prie Vienos konvencijos, Ženevos konvencijos, kuri reguliuoja tarptautinio vairuotojo pažymėjimo išdavimą, nebuvo ratifikavusi. Tai reiškė, kad lietuviški vairuotojo pažymėjimai daugelyje egzotiškų šalių nebuvo pripažįstami.
Lietuvos prisijungimas prie Ženevos konvencijos ir Tarptautinio vairuotojo pažymėjimo atsiradimas
Dar 2018 metais Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM) džiaugėsi, kad 2019 metais su lietuvišku vairuotojo pažymėjimu bus galima vykti į JAV, Japoniją, Naująją Zelandiją ir Tailandą. Tačiau skaitytojų teigimu, po šių pranešimų sekė tyla, o URM pareiškimai pasirodė esą per ankstyvi. Visiška tyla be rezultato tęsėsi iki pat 2020 metų.
Kodėl Tarptautinis vairuotojo pažymėjimas buvo būtinas?
Iki 2020 metų Lietuva buvo prisijungusi tik prie Vienos konvencijos. Tai reiškė, kad tos šalys, kurios buvo prisijungusios prie Ženevos konvencijos, lietuviškų vairuotojo pažymėjimų nebuvo įsipareigojusios pripažinti. Dėl šios priežasties lietuviams, norintiems vairuoti šiose šalyse, reikėjo tarptautinio vairuotojo pažymėjimo.
Šiuo metu su turimais nacionaliniais vairuotojo pažymėjimais lietuviai gali vairuoti Europos Sąjungos (ES) ir Europos ekonominei erdvei (EEE) priklausančiose valstybėse bei Šveicarijoje. Tačiau prie Vienos ir Ženevos konvencijų prisijungusiose šalyse važinėti kol kas negalima be tarptautinio vairuotojo pažymėjimo.
Pasirengiamieji darbai ir išdavimo pradžia
„Regitra“ komunikacijos skyriaus specialistė Emilija Bardauskienė paaiškino, kad Lietuva 2020 m. vasario 4 d. tapo 98-ąja valstybe, prisijungusia ir prie Ženevos konvencijos. Nuo 2020 m. sausio 2 d. „Regitra“ oficialiai pradėjo išduoti Tarptautinius vairuotojo pažymėjimus.
Svarbu pastebėti, kad šis dokumentas reikalingas tik vairuojant užsienyje, todėl tarptautinis vairuotojo pažymėjimas išduodamas kaip papildomas dokumentas prie nacionalinio vairuotojo pažymėjimo.
Tarptautinio vairuotojo pažymėjimo tipai ir reikalavimai
Vienos ir Ženevos konvencijos numato, kad išduodami tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai turi atitikti tam tikrus konvencijose nustatytus reikalavimus. „Regitra“ išduoda dviejų tipų tarptautinius vairuotojo pažymėjimus:
- Vieni atitinka Vienos konvencijos reikalavimus.
- Kiti atitinka Ženevos konvencijos reikalavimus.
Jei šalis, į kurią keliaujama, yra prisijungusi prie abiejų konvencijų, tokiu atveju pakanka turėti tik vieną iš minimų tarptautinių vairuotojo pažymėjimų.
Tarptautinis vairuotojo pažymėjimas - tai A6 formato knygutė pilku viršeliu ir baltais puslapiais, kuriuose išvardyta visa informacija apie vairuotoją ir jam suteiktas kategorijas užsienio kalbomis.
Galiojimo laikas ir rekomenduojama išdavimo tvarka
Tarptautinių vairuotojo pažymėjimų galiojimo laikas skiriasi: vienos rūšies pažymėjimas galioja iki 1 metų, kitos - iki 3 metų. Rekomenduojama tarptautinį vairuotojo pažymėjimą darytis prieš kelionę į konkrečią šalį, kurioje, manote, pažymėjimo reikia. Kadangi galiojimo laikas nėra labai ilgas, o pažymėjimų yra dvi rūšys, be to, daugelyje šalių jų visai nereikia. Pažymėjimo padarymas Regitroje gali užtrukti iki 10 darbo dienų.
Ankstesnė situacija: tarptautiniai pažymėjimai per agentūras
Iki 2020 m. nusprendus pasigaminti tarptautinį vairuotojo pažymėjimą Lietuvoje, prasidėdavo sunkumai ir neaiškumai. Kadangi Lietuva nebuvo pasirašiusi Ženevos konvencijos, oficialiai gauti pažymėjimo nebuvo įmanoma. Šį vakuumą užpildė įvairios agentūros, siūliusios pažymėjimus, kuriuos vienur priimdavo, kitur ne.
Nors internete galima rasti įmonių, kurios skelbiasi teikiančios tarptautinio vairuotojo pažymėjimo išdavimo paslaugą, „Regitra“ įspėja, kad tai yra neteisėta veika. Už pinigus pardavinėjami dokumentai neturi juridinės galios, o asmuo už nelegalaus dokumento panaudojimą gali turėti rimtų nemalonumų.
Anksčiau išduoti „neoficialūs“ tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai, pavyzdžiui, per IDLID Services, kainuodavo apie 85 eurus (norint gauti per kelias dienas - iki 170 eurų) ir galiodavo iki 10 metų.
Realybė užsienyje
Bendrai paėmus, skirtingos šalys (tiek autonuomos, tiek policijos) skirtingai rimtai žiūri į Tarptautinius vairuotojo pažymėjimus. Vienur jo pagal įstatymus reikia, bet niekas nekreipia dėmesio. Kitur pagal įstatymus eina, bet „sueina“ ir neoficialus (svarbu, kad parašyta įvairiomis kalbomis). Dar kitur būtinai reikia oficialaus.
Tarptautinis vairuotojo pažymėjimas įprastinių vairuotojo teisių nepakeičia - reikia vežtis ir jį, ir lietuviškas teises. Tarptautinio pažymėjimo esmė - teisių vertimas į kai kurias svarbiausias užsienio kalbas. Tačiau yra buvę, kad parodžius pareigūnui tarptautinį pažymėjimą, lietuviško net neprašydavo.
Vairavimas Japonijoje: specifika ir patirtis
Su problemomis dėl tarptautinio vairuotojo pažymėjimo susiduriama ne tik nuomojantis automobilius, bet ir patekus į eismo įvykį, kai draudimo galiojimas gali būti kvestionuojamas. Straipsnio autorius pasidalijo patirtimi, kai norėdamas išsinuomoti automobilį Japonijoje, „Europcar“ atstovybė Tokijuje atsisakė tai padaryti, nes neturėjo oficialaus tarptautinio vairuotojo pažymėjimo.
Japonija garsėja tvarka, pagarba ir mandagumu. Ten net taksi vairuotojai dėvi baltas pirštines. Po lietaus vairuotojai turi būti itin atidūs - nepristabdę prieš balą ir aptaškę pėsčiojo drabužius, jie gali būti nubausti apie 44.89 Eur siekiančia bauda.
Vienintelis vaizdo įrašas, kurį reikia pažiūrėti prieš vairuojant Japonijoje... (pamokos, išmoktos gavus baudas)
Užsienio vairuotojo pažymėjimų keitimas Lietuvoje: 185 dienų taisyklė
Į Lietuvą atvykę emigrantai, norintys pasikeisti užsienio vairuotojo pažymėjimą į lietuvišką, atsiduria situacijoje be išeities - privaloma įrodyti, kad Lietuvoje esate pragyvenęs ne mažiau kaip 185 kalendorines dienas. Ši taisyklė taikoma ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES bei EEE valstybėse.
„Regitra“ paaiškina, kad vairuotojo pažymėjimą galima užsisakyti tuomet, kai asmens gyvenamoji vieta yra deklaruota toje šalyje ir ten gyvenama bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais. „Regitra“ informaciją apie asmenis gauna automatiškai iš Gyventojų registro.
Problemos ir galimi sprendimai
Viktorija Panovaitė, gyvenanti Indonezijoje, pasidalijo savo patirtimi, kai, deklaravusi gyvenamąją vietą Lietuvoje ir mokėjusi mokesčius, negalėjo iš karto pasikeisti teisių, nes 185 dienos skaičiuojamos per kalendorinius metus. Tai reiškia, kad gyvenamąją vietą deklaravus Lietuvoje, anksčiausiai teises galima gauti liepos mėnesio pradžioje.
Jei asmens gyvenamoji vieta nėra deklaruota Lietuvoje arba deklaruota mažiau kaip 185 dienas, galimas ir kitas būdas - pasirinktu dokumentu pagrįsti asmeninius ar darbo ryšius su Lietuva.
Kaip pagrįsti ryšius su Lietuva:
- Darbo ryšiai: darbo sutartis, individualios veiklos pažyma, verslo liudijimas, darbo biržos išrašas ar kiti darbo santykius įrodantys dokumentai.
- Mokslo ryšiai: studentams ar moksleiviams iš Lietuvos, kurie mokosi užsienyje, ar moksleiviams iš užsienio, kurie mokosi Lietuvoje ne mažiau nei 6 mėnesius, reikėtų pateikti dokumentus iš mokymo įstaigos, išverstus į lietuvių kalbą.
- Profesinė praktika ar komandiruotė: pažymėjimas iš įmonės apie komandiruotę ar praktikos sutarties.
- Asmeniniai ryšiai: pažyma apie šeimos sudėtį iš Registrų centro, jei nuolat sugrįžtama į Lietuvą dėl šeimos (sutuoktinis, nepilnamečiai vaikai, artimųjų ligos atveju ir kt.).
Viktorijai pavyko rasti išeitį pateikus Darbo biržos knygelę, tačiau tai užtruko 5 darbo dienas, kol ji buvo įtraukta į Ligonių kasų sąrašus.