Esant žemai oro temperatūrai, daugelis vairuotojų susiduria su nemalonia problema - nešylančiu automobilio salonu. Žiemą šiluma salone padeda greičiau atitirpinti langus ir užtikrina komfortą vairuojant. Kai į saloną plūsta tik šaltas oras, tai yra ženklas, kad reikia sunerimti.
Nors šildymo sistemos konstrukcija, ypač automobiliuose su vidaus degimo varikliais, neleidžia iš karto pradėti pūsti šilto oro, tinkamai veikianti sistema turėtų pradėti šildyti saloną po kelių ar daugiau nei dešimties minučių nuo jos įjungimo, priklausomai nuo variklio tipo ir dydžio. Jei po šio laiko iš ventiliacijos angų vis dar plūsta drungnas ar net šaltas oras, tai gali reikšti šildymo sistemos gedimą.
Termostato svarba ir funkcija
Termostatas - tai ganėtinai paprasta, tačiau labai svarbi variklio detalė, kurios pagrindinė funkcija yra valdyti į variklį patekančio aušinimo skysčio srautą ir užtikrinti optimalią darbinę temperatūrą. Ilgą laiką ši detalė ne itin pasikeitė, tačiau jos svarba išliko didelė.
Užvedus šaltą variklį, aušinimo skystis lieka mažajame apytakos rate. Tai leidžia varikliui greičiau pasiekti darbinę temperatūrą. Šiame rate aušinimo skystis cirkuliuoja tik variklyje ir salono šildymo radiatoriuje. Termostato vožtuvas būna uždarytas, todėl siurblio varomas aušinimo skystis negali tekėti į pagrindinį radiatorių, tad priverstas grįžti į variklio bloką.
Kai variklis sušyla iki maždaug 80-90 laipsnių Celsijaus, atsidaro termostatas ir įkaitęs aušinimo skystis pradeda tekėti per pagrindinį radiatorių, kuris jį atvėsina. Šis skysčio cirkuliacijos kelias vadinamas didžiuoju ratu. Per kiek laiko termostatas atsidaro, priklauso nuo variklio apkrovos. Verta pažymėti, kad iš tiesų varikliui dirbant termostatas niekada nebūna visiškai atsidaręs ar uždarytas; jis palaipsniui artėja prie vienos iš kraštutinių padėčių, užtikrindamas darbinę temperatūrą.
Tvarkingai veikiantis termostatas užtikrina mažiausias įmanomas degalų sąnaudas ir maksimalią išvystomą galią. Esant žemai temperatūrai, termostatas kontroliuoja aušinimo sistemą taip, kad ji greitai prisitaikytų prie norimos salono temperatūros.
Termostato gedimo požymiai
Įvykus termostato gedimui, jis nebeužsidaro arba nebeatsidaro. Varikliui tai žalinga abiem atvejais, o ypatingai pavojinga yra padėtis, kuomet užsikerta užsidaręs termostatas. Pastebėjus termostato gedimą labai svarbu kuo greičiau pakeisti šią detalę.
Automobilis neįšyla arba perkaista
- Jei termostatas užstringa atsivėręs (atidarytoje padėtyje): aušinimo skystis pastoviai tekės per radiatorių, o variklio temperatūros rodyklė kils lėčiau nei įprastai. Iki optimalios darbinės temperatūros jis gali apskritai nepakilti. Važiuodami daugiau nei dešimt kilometrų, galite pastebėti, kad salonas lėtai šyla, o aušinimo skysčio temperatūros rodyklė tepakyla iki 40-50 laipsnių. Tai reiškia, kad aušinimo skystis, nespėdamas įšilti, visą laiką cirkuliuoja didžiuoju aušinimo sistemos ratu. Šia išvadą patvirtina ir tai, kad paleidus šaltą variklį, palietus radiatoriaus viršutinę ir apatinę žarnas, jos abi šyla vienu metu ir vienodai. Dėl šio gedimo variklis ilgai neįšyla, greičiau dėvisi ir padidėja degalų sąnaudos.
- Jei termostatas užstringa užsidaręs (uždarytoje padėtyje): aušinimo skystis greit įšyla, nes visą laiką cirkuliuoja mažuoju ratu. Variklio temperatūra ims sparčiai kilti ir gali viršyti leistiną, o tai kelia perkaitimo riziką. Nuvažiavus trumpą atstumą, pakyla aušinimo skysčio temperatūros rodyklė. Šia išvadą patvirtina tai, kad palietus radiatoriaus viršutinę ir apatinę žarnas, viršutinė šyla greičiau nei apatinė. Perkaitęs variklis gali sukelti rimtų pasekmių, tokių kaip perkaitusi variklio galvutė, stūmokliai, bei padidėjus aušinimo sistemos slėgiui gali trūkti guminės žarnos, jungiamieji vamzdžiai ar radiatoriai.
Staigūs salono temperatūros pokyčiai
Vienas iš lengviausiai pastebimų termostato gedimo požymių - staigūs salono temperatūros pokyčiai. Jei sugedęs termostatas užstringa uždaroje padėtyje, šiltas aušinimo skystis nepateks į didįjį apytakos ratą, kuriame yra ir šildymo sistemos radiatorius. Įjungus oro pūtimą maksimaliu pajėgumu pro angas jausite tik šaltą, o geriausiu atveju - vėsų srautą.
Aušinimo skysčio nuotėkis ir keisti garsai
Vėluojant šalinti užstrigusį termostato gedimą, galiausiai aušinimo skystis pradės tekėti per aušinimo žarnų fiksavimo vietas. Aušinimo skysčio nutekėjimą lengva pastebėti patikrinus žemę po variklio skyriumi. Jei temperatūra pastebimai išaugs, tačiau iš pradžių to nepastebėsite, galiausiai pradėsite girdėti keistus garsus. Aušinimo skysčiui užverdant juos gali skleisti radiatorius, variklis arba abu mazgai.
Variklio aušinimo sistema / kaip ji veikia? (3D animacija)
Kitos salono nešilimo priežastys
Šildytuvo gedimas
Už automobilio salono jaukumą žiemą yra atsakingas šildytuvas. Tai į radiatorių panašus elementas su daugybe plonų vamzdelių, kuriais teka aušinimo skystis. Šildytuvas įkaista iki 90-100 °C temperatūros, pakeldamas oro, kurį ventiliatorius pučia į saloną, temperatūrą. Sugedęs šildytuvas nesugeba pakankamai įšildyti pučiamo oro. Gedimą gali lemti nesandarus šildytuvas arba į jį aušinimo skystį tiekiančių žarnų defektai (mechaninis pažeidimas, užsikimšimas). Dėl to šildytuvas negauna reikiamo skysčio kiekio, kad galėtų perduoti šiltą orą į vidų.
Prakiuręs salono šildymo radiatorius netenka reikalingos šilumos. Tikriausiai jausite tik šiek tiek šiltą arba šaltą orą, pučiantį pro angas. Pagrindiniai požymiai - tai rasojantys automobilio langai, saldus aušinimo skysčio kvapas automobilio salone ir nuolatinis aušinimo skysčio trūkumas. Jeigu variklio temperatūros rodyklė pasiekia optimalią temperatūrą, tačiau šilumos salone vis tiek nejaučiate, - tai dar vienas galimas požymis.
Jeigu radiatorius užsikimšęs dėl viduje susidariusių nuosėdų, galima bandyti jį išplauti. Yra būdas, kuris, tikėtina, padėtų išplauti nuosėdas iš radiatoriaus, tačiau negarantuoja ilgalaikio rezultato.
Nepakankamas aušinimo skysčio kiekis
Aušinimo skystis varikliui yra toks pat svarbus kaip ir tepalas. Šilumos perteklius iš variklio išsklaidomas naudojant aušinimo skysčius, kurie absorbuoja didelį šilumos energijos kiekį, jį greitai ir efektyviai transportuoja bei perduoda. Kadangi aušinimo skystis yra pagrindinis šildymo sistemą palaikantis šilumos šaltinis, jo trūkumas neleis pasiekti šilumos kiekio, reikalingo karštam orui pūsti.
Aušinimo sistemos lygį reikėtų stebėti ir pasitikrinti prieš kiekvieną ilgesnę kelionę. Paprastai aušinimo sistemos lygis matuojamas išsiplėtimo bakelyje, kuriame turėtumėte rasti MIN ir MAX žymes. Patartina, kad aušinimo skysčio būtų ties MAX žyma.
Jeigu aušinimo skysčio lygis žemas, įpilkite jo iki normos, kuri dažniausiai yra parodyta ant paties bakelio arba bakelio kamščio. Pavažiuokite, leiskite varikliui sušilti ir stebėkite, ar pradėjo pūsti šiltesnis oras. Varikliui atvėsus patikrinkite aušinimo skysčio lygį - galbūt yra nuotėkis, dėl kurio jis palaipsniui mažėja.
Griežtai nerekomenduojama, nebent kraštutiniu atveju, pilti į automobilio variklio aušinimo sistemą vandens, net jei tai distiliuotas vanduo. To negalima daryti todėl, kad variklio aušinimo skystis neužšąla esant minusinei temperatūrai ir turi antikorozinių bei tepimo savybių, kurios reikalingos apsaugoti aušinimo siurblį. Jeigu jau nutiko taip, kad reikia važiuoti, o neturite aušinimo skysčio, įpilkite vandens, bet pasibaigus kelionei būtinai nuvykite į autoservisą ir pakeiskite aušinimo skystį. Aušinimo sistemos skystį patartina keisti bent jau kas dvejus metus.
Sugedęs ventiliatorius arba sklendės
Ventiliatorius reguliuoja oro srauto stiprumą, kuris pučiamas arba pro šylantį radiatorių, arba iš lauko. Sugedus ventiliatoriui, automobilio salone nejausite nei šalto, nei šilto oro, negirdėsite jokio garso, nepriklausomai nuo to, į kokią padėtį nustatytumėte pučiamo vėjo stiprumą. Retesniais atvejais problema gali būti ne pačiame ventiliatoriuje, tačiau gali kilti dėl elektros gedimo.
Automobilio pečiuje yra sumontuotos sklendės, pro kurias oras patenka į automobilio vidų. Sklendes valdo reguliatoriai - tai maži varikliukai, keičiantys sklendžių padėtį, priklausomai nuo to, kokią temperatūrą ar pučiamo oro stiprumą nustatome automobilio viduje. Reguliatorių dažnai būna keletas, ir kiekvienas jų atsakingas už tam tikrą oro srauto kryptį ir stiprumą. Gedimo priežastimi tampa arba potenciometras, esantis reguliatoriaus viduje, arba susidėvėję sklendžių atsidarymo dantračiai, kurie laikui bėgant sudyla. Reguliatoriaus gedimo požymius gali išduoti skleidžiami garsai reguliuojant šilumą, oro srautą ar klimato zoną. Nustatykite oro srautą ant maksimalios padėties ir pridėkite ranką prie angų, pro kurias pučia orą, kad įsitikintumėte, jog sklendės automobilio viduje visiškai atsidariusios.
Kitos galimos priežastys
Problemas gali iššaukti ir sugedęs aušinimo skysčio siurblys arba už jį atsakinga pavaros sistema. Taip pat gali būti, kad sugedo vienas iš jutiklių, prižiūrinčių šildytuvo arba termostato veikimą. Nors sunku nusakyti požymį, pagal kurį galima tiksliai atpažinti valdymo bloko gedimą, vienas iš galimų - kai temperatūros ar vėjo padėtis nekinta, kad ir kiek bandote reguliuoti. Kai kuriuose automobiliuose valdymo blokai turi atskirus jungiklius, kuriuos galima išimti ir pakeisti.
Jeigu vis dėlto kyla abejonių dėl gedimo priežasties, neskubėkite pirkti detalių ir jas keisti, pasikonsultuokite su specialistais, kurie išmano automobilio aušinimo-šildymo sistemą.