Vasara - tai metas, kai daugelis žmonių traukia prie vandens telkinių, norėdami mėgautis poilsiu su motorinėmis valtimis ar vandens motociklais. Tačiau svarbu žinoti, kad plaukioti savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis leidžiama toli gražu ne visur ir ne visada. Šios priemonės apima tas, kurios turi vidaus degimo variklį, taip pat laivus ant oro pagalvės, oro sraigtu varomus laivus, vandens motociklus ir kitas panašias priemones.
Aplinkosaugos reikalavimai ir apribojimai
Aplinkos ministerija nustato griežtus aplinkosaugos reikalavimus, susijusius su plaukiojimu motorinėmis valtimis. Šias sąlygas patvirtina aplinkos ministras „Aplinkosaugos sąlygose plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis“. Svarbu atkreipti dėmesį, kad šios sąlygos netaikomos vidaus vandens keliuose, išskyrus tuos vandens kelius ežeruose, kurie yra valstybinių parkų ir valstybinių draustinių teritorijose.
Informaciją apie valstybinės ir vietinės reikšmės vidaus vandens kelių sąrašus bei jų eksploatavimo taisykles galima rasti Vidaus vandens kelių direkcijos ir Susisiekimo ministerijos tinklalapiuose.
Vandens motociklų naudojimo apribojimai
Aplinkosaugininkai primena, kad vandens motociklais leidžiama plaukioti tik keturiuose vandens telkiniuose:
- Baltijos jūroje
- Drūkšių ežere
- Kauno hidroelektrinės tvenkinyje
- Elektrėnų tvenkinyje
Balskų tvenkinyje vandens motociklais leidžiama plaukioti tik nacionalinių sporto federacijų organizuojamų arba koordinuojamų pratybų ar renginių metu.
Draudžiami ir ribojami plaukiojimo telkiniai
Savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis draudžiama plaukioti:
- Visose upėse
- Mažesniuose kaip 10 ha ploto vandens telkiniuose
- Arčiau kaip 100 m nuo vandens telkinių ir jų salų krantų
- Maudyklų teritorijų
- Plūdurais pažymėtų nardymo zonų
Vandens telkiniai, kuriuose draudžiama arba ribojama plaukioti savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis dėl saugomų gamtinių ir (ar) kitų kraštovaizdžio vertybių, yra nustatyti aplinkos ministro patvirtintame „Vandens telkinių, kuriuose plaukiojimas draudžiamas ar ribojamas dėl saugomų gamtinių ir (ar) kitų kraštovaizdžio vertybių, sąraše“.
Plaukiojimo sąlygos priklausomai nuo variklio galingumo
Galimybė plaukioti savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis priklauso nuo jų variklių galingumo ir vandens telkinio dydžio:
- Su ne daugiau kaip 10 AG (8 kW) galingumo varikliais:
- Visą navigacijos sezoną: didesniuose nei 100 ha telkiniuose.
- Nuo birželio 21 d. iki sezono pabaigos: didesniuose nei 10 ha telkiniuose.
- Su 11 AG (9 kW) - 20 AG (15 kW) galingumo varikliais:
- Visą sezoną: ne mažesniuose nei 500 ha telkiniuose.
- Nuo birželio 21 d. iki sezono pabaigos: ne mažesniuose nei 100 ha telkiniuose.
- Su 21 AG (16 kW) - 150 AG (110 kW) galingumo varikliais:
- Nuo birželio 21 d. iki sezono pabaigos: didesniuose nei 200 ha telkiniuose.
- Su 151 AG (111 kW) - 300 AG (220 kW) galingumo varikliais:
- Nuo birželio 21 d. iki sezono pabaigos: didesniuose nei 500 ha telkiniuose.
Viešųjų paslaugų teikimas
Teikiant viešąsias paslaugas, kai bendras variklių galingumas neviršija 150 AG (110 kW), galima plaukioti visą navigacijos sezoną tik pažintinio vandens turizmo trasomis, nustatytomis valstybinių parkų, valstybinių draustinių ir (ar) jų dalių tvarkymo planuose, kituose teritorijų planavimo dokumentuose. Šias plaukiojimo priemones švartuoti galima tik įrengtose prieplaukose, prie lieptų ir vandens turistų įlipimo bei išlipimo vietose.
Pavyzdžiui, Telšių rajono savivaldybės prašymu, Masčio ežere leidžiama plaukioti savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis, kurių bendras variklių galingumas neviršija 150 AG (110 KW) visą navigacijos sezoną, teikiant viešąją paslaugą - pažintinį plaukiojimą pramoginiu laivu. Toks laivas galės plaukioti savaeigių plaukiojimo priemonių trasomis ir zonoms, kurias nustatė savivaldybės patvirtintas „Vietinės reikšmės vandens turizmo trasų Masčio ežere specialusis planas“. Tai padeda skatinti regiono turizmo plėtrą.
Apie Aiseto ežerą
Aisetas - tai siauras, ilgas ir vingiuotas ežeras rytų Lietuvoje, esantis Molėtų (2/3 ploto) ir Utenos (1/3 ploto) rajonuose. Ežeras yra 2 km į pietus nuo Saldutiškio ir 4,5 km į šiaurę nuo Labanoro. Jo ilgis šiaurės rytų-pietvakarių kryptimi siekia 15,7 km, todėl jis yra vienas ilgiausių Lietuvoje. Didžiausias ežero plotis - 0,86 km, altitudė - 147,6 m. Didžiausias gylis - 40 m (rytinėje dalyje, prie Gatakiemio), vidutinis gylis - 10,4 m.
Aiseto ežero geografinės ir ekologinės savybės
Aiseto ežero kilmė yra ledyninė, rininė, o jo rina yra ilgiausia Lietuvoje. Krantai yra vingiuoti (krantų ilgis 48,06 km, su salų krantais 49,85 km), statūs, 8-15 m aukščio ir apaugę mišku. Pietrytinėje pakrantėje ežerą juosia Labanoro giria, kitur - Pašekščių, Aukštuolės, Poviliškio, Degutinės, Lydimo, Saldutiškio, Paeisetės miškai. Ežeras pasižymi daugybe pusiasalių ir įlankų, ypač prie jungties su Galuonio ežeru. Kai kur yra terasų fragmentų. Vandens skaidrumas vasarą siekia iki 3 m. Vandens temperatūra prie dugno ištisus metus laikosi apie 4-5 °C, o paviršinis šilto vandens sluoksnis vidurvasarį pasiekia apie 5 m gylį. Atabradai yra siauri, todėl nendrių ir meldų juostos yra fragmentiškos, išplatėjančios tik nuo vėjo izoliuotose įlankose.
Salos ir hidrografija
Ežere yra 8 salos (kurių plotai: 1,29 ha, 0,54 ha, 0,42 ha, 0,15 ha, 0,12 ha, 0,09 ha, 0,02 ha ir 0,02 ha). Šiaurėje Aisetas 30 m pločio sąsiauriu jungiasi su Galuonio ežeru. Per Aisetą teka Kiauna (Žeimenos intakas), kuri tarp Aiseto ir Kiauno ežerų vadinama Aiseta. Į Aisetą įteka Alnė (iš Alno ežero, vakaruose) ir daug bevardžių upelių.
Žuvys ir apgyvendintos vietovės
Būdingiausios Aiseto ežero žuvys yra aukšlės, kuojos, ešeriai ir lydekos. Tačiau ežere taip pat gyvena karšiai, šamai, unguriai ir sterkai.
Prie Aiseto esantys kaimai: Alnė, Žvaigždžiakalnis, Vaivadiškės, Saliniškis, Šnieriškės, Pavajuonis, Paeisetė II, Gatakiemis, Ščiurys, Antakalnis. Veikia 2 kaimo turizmo sodybos, šiaurvakarinėje pakrantėje yra stovyklavietė. Šiaurrytine pakrante eina kelias 4908 Antalamėstė-Saldutiškis-Labanoras, o pietvakarine - keliai Nr. 2818 (Padumblė-Vaivadiškės-Pašekščiai) ir 2822 Toliejai-Šnieriškės-Labanoras.
Baudos už pažeidimus
Baudos už aplinkosaugos sąlygų pažeidimus numatytos Administracinių teisės pažeidimų kodekse ir siekia arti 600 eurų. Apie pastebėtus pažeidimus reikėtų pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.