Alternatyviosios transporto priemonės ir tvari mobilumo plėtra

Kelių transportas yra atsakingas už maždaug penktadalį Europos Sąjungos (ES) išmetamo anglies dioksido kiekio. Šiandien ieškoma ir diegiama vis daugiau alternatyvių sprendimų, siekiant sumažinti neigiamą transporto poveikį aplinkai ir skatinti tvaresnį judumą. Elektromobiliai, biokuras, vandenilis ir efektyvus viešasis transportas yra tik dalis tų priemonių, kurios gali padėti pasiekti šiuos tikslus.

Alternatyvių degalų rūšys ir jų savybės

Elektromobiliai

Elektra automobiliams tiekiama iš įvairių šaltinių: iškastinį kurą deginančių elektrinių, atsinaujinančių energijos šaltinių ir atominių elektrinių.

Vienas iš pagrindinių alternatyvių sprendimų yra elektromobiliai, kurie pasižymi mažesniu poveikiu aplinkai, palyginti su benzinu ar dyzelinu varomomis transporto priemonėmis. Elektromobilių plėtros skatinimas yra ne tik ekologiškas, bet ir ekonomiškas sprendimas, turintis potencialą padidinti energijos efektyvumą ir sumažinti transporto išlaidas.

Vandenilis

Vandenilis, dažnai naudojamas sunkiasvorėms kelių transporto priemonėms, išgaunamas iš vandens arba organinių junginių. Vandenilio poveikis aplinkai ir energijos vartojimo efektyvumas priklauso nuo to, kaip jis gaminamas. Švarus vandenilis transporto sektoriuje gali reikšmingai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimus ir tapti konkurencinga kuro alternatyva. Deja, plačiu mastu transporto pramonėje jis galėtų būti pritaikomas tik nuo 2030 m. Kol kas reikalingas tam tikras technologinis proveržis šioje srityje, kad vandenilio technologija būtų pakankamai efektyvi ir visiškai pritaikoma praktikoje.

Biokuras ir kiti alternatyvūs degalai

Biokuras yra biologiškai skaidus kuras, gaminamas iš augalinių aliejų, gyvulinių riebalų arba perdirbtų restoraninių riebalų. Šis kuras gali padėti gerokai sumažinti bendrą išmetamo CO2 kiekį, jei jis gaminamas tvariai. Yra ir kitų kuro rūšių, kurios galėtų padėti sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį. Suskystintos naftos dujos (SND) gaunamos iš žalios naftos ir gamtinių dujų, o ateityje ir iš biomasės. Suskystintos gamtinės dujos (SGD) gaminamos išvalant gamtines dujas (dažniausiai metaną) ir jas paverčiant skysčiu. Lietuvoje jau prieinamas ir mažiau taršus dyzelinas lengviesiems automobiliams, gaminamas iš 100 proc. atsinaujinančių žaliavų: maisto ir kitų pramoninių atliekų bei liekanų. Palyginti su tradiciniu iš naftos pagamintu dyzelinu, šie degalai per visą gamybos ir suvartojimo ciklą į aplinką išskiria iki 90 proc. mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Alternatyvių transporto priemonių plėtra ES ir Lietuvoje

Alternatyvių degalų infrastruktūra

Perėjimas prie emisijų neišskiriančių transporto priemonių turi vykti kartu su visapusiška įkrovimo ir degalų papildymo stočių infrastruktūra. Kylant degalų kainoms ir laikantis ES klimato tikslų iki 2030 m., 2023 m. kovą Europos Parlamentas (EP) ir ES Taryba sutarė dėl privalomų nacionalinių tikslų kuriant alternatyvaus kuro automobiliams ir sunkvežimiams infrastruktūrą. Derybų metu EP nariai siekė, kad pagrindiniuose ES keliuose būtų daugiau įkrovimo stotelių, ir užtikrino, kad iki 2026 m. bent 400 kW galios automobilių elektros įkrovimo punktai būtų kas 60 km, o iki 2028 m. jų galia išaugtų iki 600 kW.

Iki 2028 m. pagrindiniuose transeuropiniuose transporto tinkluose (TEN-T) turėtų būti įrengtos krovininių automobilių ir autobusų įkrovimo stotelės, kurių galia, priklausomai nuo kelio, turėtų būti nuo 1400 kW iki 2800 kW. Iki 2031 m. bent kas 200 km pagrindiniuose keliuose bus įrengtos vandenilio degalinės. Atnaujintose taisyklėse taip pat numatyta paprastesnė įkrovimo ir apmokėjimo tvarka. Alternatyvių degalų infrastruktūros direktyva taip pat apima jūrų ir aviacijos sektoriaus nuostatas.

ES atkūrimo nuo COVID-19 pandemijos plane „NextGenerationEU“ įtraukta 20 mlrd. Eur finansavimas šiems tikslams. ES taip pat nustato griežtesnes CO2 emisijų ribas naujiems automobiliams, kurios skatins naudoti tvarų kurą.

Situacija Lietuvoje

Apie 5 % šiuo metu ES važinėjančių automobilių ir vanų naudoja alternatyvų kurą. 2022 m. elektromobilių skaičius ES išaugo iki daugiau nei 4,4 mln. - 16 kartų daugiau nei 2015 m. 2022 m. iš 953 567 automobilių Lietuvoje, 93 578 vartojo alternatyvų kurą.

Šiuo metu Lietuva pirmauja Europoje pagal asmeninių automobilių turėjimą, tad šį rodiklį stengiamasi pakeisti gerinant viešojo transporto infrastruktūrą, derinant tvarkaraščius ir įsigyjant tvaresnes transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, planuojama paskirstyti 68,3 mln. Eur miestų ir priemiesčių viešojo transporto parkų atnaujinimui; 10,2 mln. Eur - taršių sunkiojo transporto priemonių pakeitimo į naudojančias alternatyviuosius degalus skatinimui; 3,4 mln. Eur - ekologiškų transporto priemonių perdarymo ir gamybos skatinimui.

Parama viešajam transportui

Kvietimu „Miesto ir priemiestinio viešojo transporto priemonių parko atnaujinimas, skatinant naudoti visai netaršias transporto priemones“ siekiama atnaujinti viešojo transporto parkus, įsigyjant M2 arba M3 kategorijos elektra varomų ir vandeniliu pildomų viešojo transporto priemonių bei kartu su jomis įsigyjamą elektros energijai į transporto priemones tiekti skirtą infrastruktūrą (įkrovimo stoteles, pantografus, induktyviuosius įrenginius ir vandenilio pildymo punktus).

• Kvietimo dydis: 68 284 930.76 Eur.
• Didžiausia finansuotina suma vienam projektui: 10 000 000 Eur.
• Finansuojama suma vienai įsigyjamai visai netaršiai viešojo transporto priemonei:
  • Elektra varomai - 200 000 Eur.
  • Vandeniliu pildomai - 300 000 Eur.

Galimi pareiškėjai - juridiniai asmenys, su kuriais sudarytos viešųjų paslaugų teikimo sutartys vykdyti keleivių vežimo veiklą savivaldybėse, kurios 2014-2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos lėšomis nerengė ir neįgyvendino darnaus judumo mieste planų.

Reikalavimai transporto priemonėms ir infrastruktūrai

Viešojo transporto priemonės ir pildymo infrastruktūra turi atitikti griežtus standartus:

• Transporto priemonės turi būti sertifikuotos pagal 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/858 ir turėti galiojantį ES tipo atitikties liudijimą.
• Jos turi būti I, II ir A klasių, kaip apibrėžta JT EEK taisyklėje Nr. 107.
• Turi būti žemagrindės, su ne mažiau kaip 35 procentais ploto skirto keleiviams stovėti, ir turėti bent 13 sėdimųjų vietų, neįskaitant vairuotojo vietos.
• Privalo būti įrengta vaizdo stebėjimo sistema ir išorinis keleivių įlipimo / išlipimo durų apšvietimas.
• Visiškai netaršių transporto priemonių įkrovimo / pildymo infrastruktūra gali būti viešai prieinama ir turi teikti informaciją apie ad hoc kainą.
• Vandenilio pildymo punktai turi atitikti standartus EN 17127:2020 ir EN 17124:2022.
• Elektra varomiems autobusams skirtose įkrovimo prieigose bent viena iš jungčių turi būti „Type 2“ (kintamosios srovės) arba „Combo 2“ (nuolatinės srovės) tipo.

Elektromobiliai Lietuvoje: plėtros perspektyvos ir iššūkiai

Elektromobiliai pastaraisiais metais Lietuvoje išgyvena spartų populiarumo augimą. Tai skatina didėjantis susirūpinimas klimato kaita ir oro tarša, taip pat valstybinės skatinimo programos, tokios kaip subsidijos, mokesčių lengvatos ir nemokamas parkavimas. Technologijų pažanga, gerėjantis baterijų efektyvumas ir augantis visuomenės sąmoningumas apie elektromobilių naudą taip pat prisideda prie šio augimo.

Nors vis daugiau kalbama apie mažiau taršų transportą, Lietuvoje elektromobilio savininku tapti gali toli gražu ne kiekvienas. Dažniausios to priežastys - pačių automobilių kaina ir jiems dar nevisiškai pritaikyta infrastruktūra. Mūsų šalyje vis dar gausu didelių atstumų tarp miestų, kur neįmanoma įsikrauti elektromobilio, o vienu įkrovimu nuvažiuoti kelis šimtus kilometrų gali tik dalis transporto priemonių. Vis dėlto, situacija keičiasi į gerąją pusę. Tarptautinė energetikos agentūra skelbia, kad per 2022 m. elektromobilių parduota daugiau nei 10 mln., planuojama, kad per 2023 m. vienas iš penkių naujų automobilių bus elektromobilis. Kol kas elektra varomas transportas sudaro tik apie 12 proc. visų automobilių. Prognozuojama, kad iki 2025 m. bendras elektromobilių skaičius turėtų išaugti iki 50 000, o iki 2030 m. planuojama pasiekti 240 000.

Nuo 2035 metų Europos Sąjungoje nebebus parduodamas joks naujas automobilis su vidaus degimo varikliu, tačiau esminis lūžis, manoma, įvyks apie 2030 metus. Be to, nuo 2026 metų perkančios organizacijos galės įsigyti tik nulinių emisijų transportą, nuo 2029 m. pavežėjai ir taksi - taip pat, o nuo 2030 metų N1 kategorija bus tik nulinių emisijų. Visi šie veiksniai reikšmingai didins elektromobilių registracijų skaičių. Lietuvoje jau yra virš 10 tūkst. registruotų grynųjų elektromobilių ir beveik 17 tūkst. įskaičiuojant įkraunamus hibridus.

Trūksta iki pilno perėjimo prie elektromobilių

Sklandumui užtikrinti reikia sisteminio požiūrio, ekosistemos vystymo, o visa tai jau vykdoma. Sklandumas užtikrinamas strateginėmis šalies kryptimis ir įgyvendinamais tikslais. „Ignitis ON“ per artimiausius metus investuos bent 115 mln. eurų į infrastruktūros plėtrą ir įkurs mažiausiai 3000 įkrovimo prieigų Baltijos šalyse. Svarbiausia - žengti koja kojon su vartotojo kelione ir būti ten, kur jam reikia, o ne ten, kur verslui atrodytų patogiausia įrengti prieigas. Ne mažiau svarbūs ekonominiai veiksniai - valstybės parama įsigyjant elektromobilius ir kitos skatinimo priemonės: mokesčių lengvatos, nemokamos automobilių aikštelės ir panašiai. Tinkamas reguliavimas taip pat aktualus. Vartotojams labai svarbus ir prieinamumas. Kol kas Lietuvoje nėra stiprios antrinės elektromobilių rinkos, nes esame kūrimo etape, tačiau tokia rinka po truputį kuriasi, o drauge su ja didėja ir prieinamumas.

KTU Transporto inžinerijos katedros docentas Darius Juodvalkis sako, kad šiuo metu elektromobiliai - geriausias būdas transporto taršai spręsti. Šiuolaikiniai elektromobiliai dėl savo eksploatacinių savybių jau pajėgūs pakeisti automobilius su vidaus degimo varikliu. Moksliniai skaičiavimai rodo, kad elektromobiliai, net ir įvertinus taršą, išskiriamą gamybos metu, yra mažiau taršūs nei automobiliai su vidaus degimo varikliu. Be to, elektrinių automobilių naudojimas leidžia efektyviau valdyti transporto taršos šaltinius. Pavyzdžiui: elektriniai automobiliai gaminami gamyklose, kurios nėra miestų centruose, elektros energija gaminama taip pat už miestų arba iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Elektromobilis, važiuodamas mieste, kur yra didžiausias žmonių ir automobilių tankis, neišskiria jokių pavojingų teršalų. Tuo tarpu automobiliai su vidaus degimo varikliu taršą skleidžia ten, kur važiuoja. Jo teigimu, elektra varomas transportas gali išskirti nulinę emisiją, jei jo įkrovimui naudojama iš atsinaujinančių išteklių pagaminta elektra, kuri prieinama ir įkrovimo stotelėse Lietuvoje. Elektromobiliai yra kur kas efektyvesni lyginant su vidaus degimo varikliu varomu transportu. Tyliau veikiantys elektromobiliai prisideda ir prie triukšmo taršos mažinimo. Dar viena elektromobilių stiprybė taršos mažinimo prasme - mažesnės eksploatacinės išlaidos, jiems reikia mažiau priežiūros. Alternatyvų elektromobiliams šiuo metu beveik nėra. Vandenilio technologija dar tik žengia pirmuosius žingsnius, kai elektromobiliai kasmet autoparkuose užima vis didesnę dalį.

Automobilių naudotojai, remiasi trimis pagrindiniais kriterijais įsigyjamam automobiliui - automobilis turi būti nebrangus, nebrangiai ir nesudėtingai eksploatuojamas bei funkcionalus. Kai kurie iš šių kriterijų šiandien dar yra geresni automobilių su vidaus degimo varikliams, bet tai keičiasi elektromobilių naudai.

Ekologinis ir ekonominis alternatyvių transporto priemonių poveikis

Elektromobilių poveikis aplinkai

Elektromobiliai, kaip alternatyvus transporto sprendimas, turi reikšmingą poveikį aplinkai tiek teigiamu, tiek neigiamu aspektu. Pirmiausia, vienas iš pagrindinių elektromobilių privalumų yra jų mažesnis anglies dioksido (CO2) emisijos lygis per eksploataciją. Elektromobiliai nenaudoja vidaus degimo variklių, todėl jie nesukelia tiesioginių išmetamųjų dujų, kurios dažnai yra atsakingos už oro taršą miestuose. Tačiau elektromobilių poveikis aplinkai nėra vienareikšmis. Pirmiausia, elektromobilių baterijų gamyba reikalauja didelių energijos išteklių, o daugelis šių procesų gali būti susiję su didelėmis anglies emisijomis. Pavyzdžiui, litis, kobaltas ir nikelis, kurie naudojami baterijose, dažnai gaunami iš kasyklų, kurios gali daryti neigiamą poveikį ekosistemoms ir vietos bendruomenėms. Dar vienas aspektas, susijęs su elektromobilių poveikiu aplinkai, yra jų eksploatacijos pabaiga. Baterijų perdirbimas ir jų šalinimas yra svarbūs klausimai, nes netinkamai tvarkomos baterijos gali užteršti dirvožemį ir vandenį. Vis dėlto, jei elektromobiliai yra įkraunami naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius, tokius kaip saulės ar vėjo energija, jų poveikis aplinkai gali būti žymiai sumažintas. Toks požiūris gali padėti pasiekti tvarumo tikslus ir sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro.

Pasenusių transporto priemonių (ELV) dalių pakartotinis naudojimas

Augant ekonomikai, kasmet didėja ir automobilių skaičius keliuose, ir visi automobiliai galiausiai tampa eksploatuoti netinkamomis transporto priemonėmis (ELV). Kadangi atliekų vengimas yra vienas iš svarbiausių atliekų tvarkymo prioritetų, o dalių pakartotinis naudojimas - vienas iš būdų išvengti atliekų, svarbu išaiškinti šio proceso reikšmę aplinkosaugos požiūriu. Daugeliu atvejų mažesnė dalių kaina yra didžiausias paskatinimas pirkėjams rinktis naudotas dalis. ELV yra pavojingos atliekos, jų teisingas tvarkymas labai svarbus Lietuvos aplinkai. Deja, statistika nedžiugina - 2017 m. galbūt 87 % ELV Lietuvoje buvo išmontuoti nelegaliai. Nelegalios įmonės dažnai neišmontuoja automobilių taip, kaip reikalaujama.

Žinant ELV dalių pakartotinio naudojimo naudą, sprendimų priėmėjams bus lengviau rasti argumentų ir skatinti legalią ELV tvarkymo veiklą bei pirkėjų sąmoningumą. Aplinkosauginis ELV komponentų pakartotinio naudojimo vertinimas buvo atliktas vykdant medžiagų srautų analizę ir naudojant kitų tyrėjų apskaičiuotus CO2 ekvivalentus skirtingoms medžiagoms. Siekiant toliau įvertinti ELV skilimo poveikį aplinkai, pasirinkta gyvavimo ciklo vertinimo metodika ir penkios vertinimo kategorijos. Ekonominė ELV dalių pakartotinio naudojimo analizė buvo atlikta remiantis medžiagų srautų analize ir praktine dalių kainų rinkoje analize. Kaip tyrimo objektas buvo pasirinkti keturi populiariausi skirtingų tipų automobiliai Lietuvoje - hibridinė „Toyota Prius“, elektrinis „Nissan Leaf“, dyzelinu varomas „Volkswagen Golf plus“ ir benzinu varomas „Volkswagen Golf plus“. Rezultatai parodė, kad iki 38 % elektrinių ir hibridinių bei atitinkamai 27 % ir 28 % dyzelinu ir benzinu varomų ELV masės gali būti pakartotinai panaudota. Didžiausios CO2 santaupos pasiekiamos pakartotinai naudojant elektromobilio dalis, mažiausios - benzinu varomo automobilio. Gyvavimo ciklo analizė atskleidė, kad keturiose kategorijose elektromobilis turi didžiausią poveikį aplinkai gamybos metu, hibridinis automobilis - mažiausią poveikį, o dyzelinis automobilis - mažiausią poveikį vienoje kategorijoje. Elektromobiliai turi didžiausią poveikį aplinkai ELV tvarkymo procese pagal visas tirtas kategorijas, o benzinu varomas automobilis - mažiausią.

Darnus judumas ir inovacijos

Alternatyvios transporto priemonės miestuose

Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, alternatyvūs transporto sprendimai tapo vis populiaresni. Šios priemonės ne tik prisideda prie aplinkos tausojimo, bet ir padeda spręsti miesto transporto problemas, tokias kaip eismo spūstys ir oro užterštumas. Be elektromobilių, Lietuvoje taip pat skatinamas viešasis transportas, dviračių naudojimas ir pėsčiųjų judėjimas. Viešojo transporto modernizavimas, įskaitant naujų autobusų ir tramvajų įsigijimą, prisideda prie patogumo ir efektyvumo didinimo. Dar vienas įdomus sprendimas, kuris įgauna pagreitį, yra dalijimosi transporto paslaugos. Automobilių ir dviračių dalijimosi platformos leidžia gyventojams patogiai pasiekti transporto priemones, kai jų reikia, taip sumažinant bendrą automobilių skaičių gatvėse ir prisidedant prie efektyvesnio resursų naudojimo. Lietuvoje taip pat stebimas didėjantis susidomėjimas inovatyviomis transporto priemonėmis, tokiomis kaip elektriniai paspirtukai ir kitos mikro mobilumo formos. Kelių infrastruktūros plėtra, įskaitant elektromobilių įkrovimo stočių tinklo plėtrą, yra esminė sąlyga, siekiant užtikrinti, kad alternatyvūs transporto sprendimai būtų patrauklūs ir prieinami visiems gyventojams.

Inovatyvios transporto priemonės: „AKO Trike“

Inovatyvią transporto priemonę kuriantys lietuviai sako, kad tai gali tapti sprendimu miesto kamščiuose ar ieškant išties tvarios transporto priemonės. Vienas iš MB „Rimti Ratai“ įkūrėjų Artūras Mikalauskas įsitikinęs - jų projektuojama elektra varoma ir vienu įkrovimu galinti nuvažiuoti net 300 km triratė transporto priemonė „AKO“ gali ne tik linkti į posūkius, visai kaip motociklas, tačiau važiuojant lėčiau ji yra valdoma kaip įprastas automobilis.

MB „Rimti Ratai“ komanda jau ne vienerius metus kuria sprendimus, kurie sujungia sportiniais auto/moto sprendimais paremtą inžineriją. Kartu jų transporto priemonės išsiskiria ir unikaliu dizainu. „Idėja sukurti triratį „AKO Trike“ kilo prieš daugelį metų pamačius inžinerinį iššūkį, kuris yra panašus į šiandien mūsų sukurtą triratį. Panorome pagaminti gražesnį ir patrauklesnį triratį. Tai - miesto transporto priemonė, kurią išties malonu vairuoti. Iš pradžių norėjosi patikrinti pagrindinę idėją, nes projektuojant atsirado sprendimas, kaip sukurti transporto priemonę tokiu būdu, kaip niekas pasaulyje dar nedarė ir atsisakius visų sudėtingų (elektrinių arba hidraulinių) valdymo mechanizmų, palikti tik mechaniką. Iššūkis ir mintis sukurti transporto priemonę su vien tik mechaniniu valdymu ir yra pagrindinis tikslas“, - pasakojo A. Mikalauskas. Palinkti galinčią triratę transporto priemonę „AKO“ sukūrusi komanda sako, kad tai yra atskira transporto priemonių grupė, kuriai priklauso uždaro ar dalinai uždaro kėbulo transporto priemonės. Posūkyje tokios transporto priemonės valdymas gali priminti motociklą, o dėl siauros konstrukcijos ji užims dvigubai mažiau vietos nei įprastas lengvasis automobilis. „Tai yra ir ekologiškesnis pasirinkimas nei vairuoti automobilį. Jau esame sukūrę du prototipus ir šiuo metu kuriame trečią. Viskas pasitvirtino ir jau vyko testiniai važiavimai. Moto instruktorius su gerais motociklų vairavimo įgūdžiais patikino, kad ši transporto priemonė važiuoja geriau nei motociklas.

Anot pašnekovo, pagrindinė problema, su kuria neretai susiduria inovacijų kūrėjai, yra finansai. Iš pradžių ir jis su verslo partneriu šiam projektui skyrė savo asmeninius pinigus, tačiau vėliau jiems pavyko gauti priemonių „Inostartas“ ir „Inopatentas“ finansinę paramą, kurią suteikia Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). „Jau dabar sulaukiame investuotojų dėmesio, „Tech Toys“ sukūrė ir filmuką apie šią transporto priemonę, todėl vis pamąstome, kad būtų smagu plėstis. Gaunamas susidomėjimas mūsų kūriniu tikrai padrąsina“, - apie savo tikslus pasakojo inžinierius. Anot MITA vadovės Birutės Bukauskaitės, visos suteikiamos MITA priemonės yra puiki galimybė tiek visiškai jauniems, tiek jau patyrusiems verslams. „Palaikymas ir konsultacijos esant atradimų kelyje yra labai svarbu. Kaip ir svarbus skirtingų sričių specialistų, pavyzdžiui, mokslo ir verslo atstovų, bendradarbiavimas. Tikiu, kad tik bendrai siekdami tikslų galime sukurti geriausią rezultatą“, - kalbėjo B. Bukauskaitė.

Diena be automobilio ir ekonomiškas vairavimas

Akcija, pavadinimu „Mieste - be savo automobilio“, pirmą kartą buvo surengta dar 1998 metais Prancūzijoje. Ši akcija sulaukė didelio pasisekimo, kadangi jau 2000 metais tokia diena buvo surengta net 760 Europos miestų. 2001 metais Berlyno aplinkosaugos ministerijoje buvo įvertinti pirmieji šių akcijų rezultatai tose šalyse, kuriose ir buvo surengta akcija (Lietuva taip pat patenka į šį sąrašą). Taip pat buvo pasirašyta aplinkos ministrų deklaracija bei paskelbta Tarptautinė diena be automobilio. Būtent šią ypatingą dieną, žmonės yra skatinami prisiminti, kad automobilis teikia ne tik tam tikrą naudą, bet ir gali pridaryti žalos - teršia aplinką, gamtą, o pernelyg nejudrus gyvenimo būdas, nėra naudingas ir pačiam žmogui. Viena tokių priemonių galėtų tapti dviratis. Belieka tik pridurti, kad ši transporto priemonė yra ypač puikus pasirinkimas, kadangi neteršia gamtos.

Ekonomiškas ir ekologiškas vairavimas yra daugiau nei tik kelių eismo taisyklės - tai sąmoningas požiūris ir vairavimo įgūdžiai, kurie gali prisidėti prie mūsų paties ir visos planetos gerovės. Svarbiausia, kad ekonomiškas ir ekologiškas vairavimas yra atsakingo vairuotojo požiūris, kuris atspindi rūpinimąsi ne tik savimi, bet ir visuomene bei aplinka. Jei visi vairuotojai, prisimins šias taisykles ir principus bei juos taikys savo kasdieniniame vairavime, tai padės sutaupyti kuro, mažinti taršą ir eismo įvykių skaičių.

Ekologiško ir ekonomiško vairavimo principai:

• Palaikyti pastovų greitį: Bandykite kuo ilgiau važiuoti pastoviu greičiu, tai padės sutaupyti kuro.
• Teisingas greičio ir pavaros pasirinkimas: Pasirinkite tinkamą pavarą ir greitį, atsižvelgiant į kelio sąlygas ir eismo situaciją.
• Pradžioje važiuoti ramiai: Kai tik užvedate automobilį, geriausia yra iškart pradėti važiuoti. Tuščiai laukdami leidžiame varikliui veikti šaltu režimu, o tai nereikalingai išaugina kuro sąnaudas.
• Periodinė automobilio priežiūra: Periodiškai tikrinkite automobilį, kad būtumėte įsitikinę, jog visi jo komponentai yra tinkamai veikiantys.
• Stebėkite kuro suvartojimą: Daugelis automobilių šiandien yra įrengti su kompiuterine sistema, kuri rodo momentinį kuro suvartojimą.
• Tolygus įsibėgėjimas ir stabdymas: Patyrusieji vairuotojai siūlo didinti greitį pamažu. Taip galima sutaupyti iki 40 proc. kuro.
• Pasirinkite tinkamą pavarą atitinkamam greičiui: Svarbu mokėti pasirinkti tinkamą pavarą, kadangi tai vienas svarbiausių faktorių, lemiančių kuro suvartojimą.
• Nespauskite akseleratoriaus pedalo be būtinybės: Vairuodami, atidžiai stebėkite eismo situaciją ir priešais esančio automobilio judėjimą.
• Nelėkite iš vietos: Kai įsijungia žalias šviesoforas, neskubėkite lėkti iš vietos.
• Žiemą šildykite automobilį efektyviai: Jei šildote automobilį žiemą, stenkitės tai daryti efektyviai, kad nereikėtų šildyti ilgiau nei būtina.
• Kondicionierius arba klimato kontrolė: Naudokite kondicionierių arba klimato kontrolę tik tada, kai tai būtina.

tags: #alternatyviuosius #transporto #priemones