Lietuvos magistralė A1, jungianti Vilnių, Kauną ir Klaipėdą, yra intensyviausiai naudojamas šalies kelias, kuriame eismo saugumas ir informavimas yra itin svarbūs. Šiame kelyje, kaip ir visoje šalyje, veikia įvairios kameros ir taikomos priemonės kelių būklei stebėti bei prižiūrėti.
Kelių būklė ir incidentai A1 magistralėje
Pastaruoju metu Lietuvos keliuose, įskaitant ir pagrindinę magistralę A1, ypač atkarpoje tarp Klaipėdos ir Kauno, smarkiai pagausėjo duobių, kurios kelia nepatogumų ir pavojų vairuotojams. Tokią situaciją vienas vairuotojas užfiksavo vasario 27 d. vakarą kelyje Kaunas-Klaipėda ties Ariogalos (Raseinių r.) miesteliu.
„Pirmoje juostoje stovintys automobiliai su prakirstomis padangomis nuo „puikaus“ autostrados stovio... Toliau važiuojant jų stovi dar, o duobių neapsakomai daug“, - feisbuke rašė Vytautas Butkus, pridurdamas: „Man tikrai sunku tuo patikėti!“. Penktadienio vakarą už Kauno, važiuojant Klaipėdos link, pakelėje buvo sustoję apie 20 automobilių su nuleistomis ar prakirstomis padangomis.
Kelių priežiūros darbai ir iššūkiai
Kelių priežiūros technika visą naktį į šeštadienį dirbo pagrindinėje šalies magistralėje, kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, ir sutvarkė pavojingiausias išdaužas ruožuose nuo 130 ir 135 kilometro bei nuo 153 kilometro ir toliau.
„Kelininkai dirbo visą naktį, ne tik vietinė Ariogalos padalinio komanda, bet ir iš nutolusių padalinių papildomai buvo siunčiami kelininkai. Visą naktį buvo dirbama pasitelkiant įrangą, kuri vietoje maišo asfaltą. Šaltas asfaltas buvo naudojamas. Situacija šiuo metu tokia, kad, deja, tik laikinus sprendinius galime taikyti“, - šeštadienio rytą Eltai sakė Kelių priežiūros atstovė Gintarė Žilinskienė. Jos teigimu, darbai tęsiami toliau ir buvo vykdomi ir šeštadienio dieną.
„Maksimaliai didiname ir patrulinių apžiūrų skaičių, patruliuojame labai intensyviai, nes kelyje A1 yra didžiausias eismo intensyvumas, važiuoja daug sunkiasvorių transporto priemonių“, - teigė G. Žilinskienė. Pasak jos, meteorologinės sąlygos lemia, kad duobės gali susidaryti ir per valandą, nes dieną yra teigiama temperatūra, o naktį - neigiama. „Vienoje vietoje pataisius, kitoje vietoje atsiveria kitos išdaužos. Meteorologinės sąlygos lemia, kad išdaužų gausėja, dangos degradacija spartėja. Ypač nukenčia tos dangos, kur didžiausias intensyvumas. Todėl ir matome tokią situaciją kelyje A1“, - sakė ji.
Pasak Kelių priežiūros atstovės, kur nėra baigti darbai, sudėti greitį ribojantys ženklai, kai kur visai uždaryta pirmoji eismo juosta.
Pranešimas apie duobes ir žalų kompensavimas
Gyventojų patogumui bendrovė „Kelių priežiūra“ suteikia galimybę nemokamai užpildyti pranešimo formą internetinėje svetainėje www.keliuprieziura.lt arba pranešti apie kliūtis telefonu nr. 1871 arba +370 5 232 9600. Taip pat minėtas kliūtis galima pažymėti navigacinėje programėlėje „Waze“, o pateikta informacija pateks į kelininkų informacinę sistemą.
Draudikai fiksuoja rekordą: žalų daugėja, vairuotojai prašo kompensacijų. Po Naujųjų metų Lietuvos keliuose duobių gerokai pagausėjo ne tik regioniniuose keliuose, bet ir pagrindinės magistralės atkarpoje tarp Klaipėdos ir Kauno.
„Įšokti į tokią duobę, ypač jei automobilis apautas žemesnio profilio padangomis, yra nemaloni ir netgi pavojinga patirtis. Tai ne tik nesaugu, bet ir gresia automobilių savininkams neplanuotomis išlaidomis“, - „Žinių radijo“ laidoje „Piko minutės“ kalbėjo Almantas Karčiauskas. Anot jo, draudimo bendrovės šiemet jau fiksuoja rekordinį žalų skaičių, o vairuotojai vis dažniau kreipiasi dėl kompensacijų.
Ši žiema Lietuvoje pasižymėjo netikėtais šalčiais ir dažnais orų svyravimais. Šalčius keitė atodrėkiai, po to vėl užeidavo smarkūs šalčiai. Tokios sąlygos idealiai tinka duobėms formuotis. „Pasak ekspertų, vanduo, patekęs į kelio dangos poras ir plyšius, užšąla ir plečiasi, taip ardydamas asfaltą iš vidaus“, - sakė A. Karčiauskas.
Statistika ir kompensacijos
Statistikos duomenimis, vien per pirmąsias 7 šių metų savaites tik viena iš Lietuvoje veikiančių draudimo bendrovių užregistravo beveik 50 duobių sukeltų žalų, rezervuotos sumos siekia 32 tūkst. eurų. Tokių incidentų metu dažniausiai nukenčia padangos, ratlankiai, pakaba ir variklio apsauga.
Teisės aktai Lietuvoje numato, kad kelio savininkas ar valdytojas, pavyzdžiui, „Via Lietuva“ valstybinės reikšmės keliuose arba savivaldybė vietinės reikšmės keliuose, yra atsakingas už saugumą, jeigu toks kelio defektas nebuvo pažymėtas ar pašalintas. Tad atsitikus tokiai bėdai, svarbu užfiksuoti įvykį, paskambinti bendrajam pagalbos centrui, nufotografuoti duobę, automobilio apgadinimus bei kelio atkarpą, kurioje įvyko incidentas.
Taip pat būtina informuoti apie šį atsitikimą kelio savininką. Jei įvykis nutiko valstybinės reikšmės kelyje, kreipkitės į Lietuvos automobilių kelių direkciją, jei mieste - į savivaldybę, ir pateikite prašymą dėl nuostolių atlyginimo. Kartais tai suveikia iš karto, o kartais prireikia ir teisminio ginčo.
Puiki prevencinė priemonė yra ir navigacinės programėlės, kuriose vairuotojai patys realiu laiku pažymi pavojingas vietas, įskaitant duobes ir kitas kliūtis. Šiuos programėlių duomenis dabar naudoja ir šalies kelių priežiūros tarnybos.
Lietuvos kelių vaizdo kameros ir jų funkcijos
Lietuvos kelių vaizdo kameros suteikia galimybę stebėti šalies eismą ir orų sąlygas realiu laiku. Transliacijos veikia 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę - tai puikus įrankis vairuotojams, planuojantiems kelionę ar norintiems patikrinti kelių būklę prieš išvykstant. Tiesioginės transliacijos leidžia įvertinti eismo intensyvumą, kelio dangos būklę, matomumą, o žiemą - ir slidumo sąlygas. Projektas LietuvosKameros.lt vienoje vietoje pateikia visas populiariausias tiesiogines kameras iš visos šalies - nuo pajūrio iki sostinės, nuo kalnų iki magistralių.
Kameros A1 kelyje prie Rumšiškių: greičio matavimas ir kitos funkcijos
Mindaugas V. iš Kauno iškėlė klausimą: „Sveiki, gal turite informacijos, ar kameros, esančios A1 kelyje, šalia Rumšiškių, matuoja ir greitį? Ar pažeidėjai yra baudžiami? Kameros sumontuotos jau seniai. Buvo skelbta, kad jos fiksuos transporto srautą, neapdraustas ir be TA mašinas, taip pat vilkikus, nesumokėjusius kelių mokesčio. Bet tik neseniai šalia jų atsirado greičio matuoklių įspėjamieji ženklai.“
Vairuotojai pastebi, kad ties Rumšiškėmis ties naujomis kameromis vairuotojai nemažina greičio, nors buvo rašyta, kad šioje vietoje sumontuota išmani aparatūra, galinti užfiksuoti daugybę parametrų. Tačiau šios vietos vidutinių greičio matuoklių sąraše nėra.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) ryšių su žiniasklaida specialistas Evaldas Tamariūnas patvirtino, kad šioje kelio A1 vietoje sausio 28 d. iš tikrųjų buvo pastatytas ženklas 636 - „Automatinė eismo kontrolė“. Jis žymi kelio ruožą, kuriame įrengti nustatyto greičio režimo ar kitus pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai.
Pasak LAKD atstovo, ši kelyje sumontuota įranga klasifikuoja pravažiavusias transporto priemones, išmatuoja jų gabaritus, svorį, nustato transporto priemonių numerius. Duomenys perduodami atsakingoms institucijoms, kad būtų patikrinta informacija atitinkamose duomenų bazėse (pvz., draudimo, techninės apžiūros stočių ir pan.). LAKD gauna tik statistinę informaciją apie transporto priemonių srautą.
Pasak E.Tamariūno, apie taškinius kontrolės įrenginius informuojantis informacinis kelio ženklas įrengiamas 150-300 m iki objekto (ne gyvenvietėje). Taigi greitį matuoja kiti įrenginiai.
Iš LAKD atsakymo galima suprasti, kad šiame ruože matuojamas tikrai ne greitis. Juo labiau kad prie ženklo nėra nurodytas ruožo ilgis, kaip kituose Lietuvos keliuose, kur matuojamas vidutinis greitis.
Naudinga žinoti, kad kelio ženklai perspėja apie matuojamą vidutinį greitį specialiu ženklu, nurodančiu ruožo ilgį. Keliuose veikia šimtai kamerų, tačiau ne visos matuoja greitį - kai kurios renka kitus duomenis, skirtus eismo srautui, transporto priemonių tipui ir kitai statistinei informacijai.
Slapukai ir naršymo patirtis
Siekiant užtikrinti geriausią naršymo patirtį, svetainėse naudojami slapukai. Sutikdami, paspauskite mygtuką „Leisti visus slapukus“. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.
Šie slapukai suteikia galimybę pagerinti funkcionalumą ir suasmeninimą, pavyzdžiui, jie pagerina pateikiamo turinio formatą ir formą, nustato šrifto dydį ar svetainės elementų pozicijas. Jie gali būti įdiegti mūsų arba kitų tiekėjų, kurie teikia į mūsų puslapius įdėtas paslaugas. Jei neleisite šiems slapukams veikti, kai kurios ar visos minėtos funkcijos negalės tinkamai veikti.
Šie slapukai leidžia mums skaičiuoti apsilankymus ir lankytojų srauto šaltinius, kad galėtume matuoti ir gerinti svetainės veikimą. Pvz., pateikti skaitomiausią turinį pagal rubrikas, kategorijas. Visa šių slapukų informacija yra apibendrinta, todėl anoniminė. Jei neleisite šiems slapukams veikti, nežinosime, kad lankėtės mūsų puslapyje.
Šiuos slapukus per mūsų svetainę naudoja mūsų reklamos partneriai. Tos bendrovės gali juos naudoti jūsų interesų profiliui formuoti ir jums tinkamoms reklamoms kitose svetainėse parinkti. Jie veikia unikaliai identifikuodami jūsų naršyklę ir įrenginį. Jei neleisite šiems slapukams veikti, įvairiose kitose svetainėse nematysite mūsų tikslingai Jums skirtų pasiūlymų.