Dviračių populiarumo statistika ir tendencijos

Dviračių transporto plėtra Lietuvoje įgijo naują pagreitį, o valstybė skiria vis daugiau dėmesio dviračių infrastruktūros gerinimui. Važiavimas dviračiu tampa vis populiaresnis Europos miestuose, keisdamas ne tik miestų infrastruktūrą, bet ir gyventojų įpročius.

Dviračių nauda sveikatai ir gerovei

Važinėjimas dviračiu - puikus būdas sudeginti nemažai kalorijų be didelių pastangų ir alinančių treniruočių. Kiek jų sudeginsite, priklauso nuo jūsų svorio, dviračio pasipriešinimo lygio, mynimo greičio ir trasos ilgio. Pavyzdžiui, 55 kilogramus sverianti moteris per valandą ramaus pasivažinėjimo gali sudeginti apie 220 kalorijų! Tuo pačiu metu dailinamos kojos, sėdmenys, o laikant taisyklingą sėdėseną, aktyvuojami ir pilvo raumenys.

Fizinė nauda

• Širdies ir kraujagyslių ligų rizika: Įrodyta, kad reguliarus važiavimas dviračiu mažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Ši fizinė veikla padeda sumažinti ir kitų ligų, tokių kaip 2 tipo diabetas, vėžys ar širdies komplikacijos, pavojų. Ji stabilizuoja kraujospūdį ir mažina širdies priepuolio tikimybę. 2017 m. Glazgo universiteto mokslininkų atlikto tyrimo duomenimis, dviratininkai turi 46% mažesnę riziką susirgti ir 52% mažesnę riziką mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų, nei besirenkantys viešąjį transportą ar keliones automobiliu.
• Mažesnė sąnarių apkrova: Važiavimas dviračiu yra kardio treniruotė, kuri kur kas mažiau apkrauna sąnarius nei bėgimas ar aerobika. Traumų tikimybė yra minimali, ypač lyginant su vaikščiojimu, kuris gali labiau apkrauti kelius. Jei turite kokių nors problemų su keliais, dviratis gali būti puiki alternatyva.
• Energijos lygio didinimas: Vos 30 minučių važiavimo dviračiu per dieną pakanka, kad padidintumėte savo energijos lygį be jokių stimuliantų, tokių kaip kava. Priešingai - fizinė veikla stimuliuoja ir suteikia daugiau jėgų kasdieniams darbams atlikti.
• Geresnis miegas: Važiavimas dviračiu suteiks energijos dieną ir kokybiško miego naktį. Geras miegas yra būtinas, kad protas ir kūnas pailsėtų, atrodytumėte žvalūs ir netgi lengviau mestumėte svorį.
• Odos tonuso gerinimas: Kaip ir bet kuri kita reguliari fizinė veikla, dviračio mynimas gerina odos tonusą, ji atrodo skaistesnė, o kūnas tampa stangresnis.
• Libido balansas: Geresnė fizinė forma ne tik leis jaustis patrauklesniems, bet ir subalansuos „sekso hormonus“ jūsų kūne. Tyrimai rodo ryšį tarp fizinės veiklos ir lytinių hormonų, pavyzdžiui, testosterono. Be to, geros fizinės formos moterys menopauzę pasitinka vėliau.

Psichologinė ir socialinė nauda

• Streso mažinimas: Kasdieniai rūpesčiai gali išvarginti ir gerokai pakelti streso lygį. Važiavimas dviračiu turi terapinį poveikį. Buvimas lauke, grynas oras akimirksniu pagerina savijautą. Monotoniškas pedalų mynimas gali prilygti meditacijai - susitelkite į ritmingą judesį ir atsikratykite neigiamų minčių. Važiavimas dviračiu kasdien stimuliuoja tam tikrų cheminių medžiagų, tokių kaip dopaminas ir kanabinoidai, gamybą, o šios medžiagos prisideda prie sumažėjusio streso ir geresnės nuotaikos.
• Smegenų veiklos gerinimas: Pedalų mynimas reikšmingai gerina kraujotaką, o geresnė kraujotaka stimuliuoja smegenų veiklą ir koncentraciją. Mokslininkai įrodė, kad važiavimas dviračiu žymiai pagerina psichines funkcijas ir smegenų veiklą. Po 30 minučių mynimo ant treniruoklio, žmonės pasiekė geresnių rezultatų atminties, logikos ir planavimo testuose.
• Potraukio persivalgyti mažinimas: Sario universiteto (University of Surrey) tyrimai rodo, kad važinėjimas dviračiu gali padėti kontroliuoti suvartojamo maisto kiekį. Ši fizinė veikla natūraliai sumažina potraukį persivalgyti.
• Socialinė veikla: Vienas geriausių dalykų, susijusių su dviračiais, yra tai, kad jais galima važinėtis vienam arba smagioje kompanijoje. Tai puiki socialinė veikla, leidžianti kokybiškai praleisti laiką su draugais ir šeima.
• Pasitikėjimas savimi ir laimė: Kaip ir bet kuri kita fizinė veikla, važinėjimas dviračiu suteiks pasitenkinimo ir džiaugsmo. YMCA atlikti tyrimai patvirtina, kad aktyvaus gyvenimo būdo žmonės yra beveik 32% laimingesni, nei neaktyvūs žmonės. Žmonės, kurie važinėja dviračiu ar daug vaikšto, turi lieknesnį sudėjimą, sveikesnę bendrą išvaizdą ir daugiau pasitikėjimo savimi.

Dviračių infrastruktūros plėtra ir tvarus judumas

Daugelis miestų investuoja į dviračių takų plėtrą, siekdami skatinti tvarų judumą ir mažinti transporto spūstis bei taršą.

Lietuva: Investicijos ir planai

• Susisiekimo ministerijos investicijos: Susisiekimo ministerijos planuojamos investicijos, siekiančios 100 mln. eurų, iki 2027 m. reikšmingai prisidės prie pėsčiųjų ir dviračių takų plėtros 18-oje šalies savivaldybių. Pirmiausia finansavimą gaus Kaunas, Kėdainiai ir Šiauliai, kur planuojama nutiesti dešimtis kilometrų naujų dviračių takų.
• Papildomos investicijos: Papildomos 33,7 mln. eurų investicijos, kurias siūloma perskirstyti pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“, sudarytų sąlygas net 42 savivaldybėms, neturinčioms darnaus judumo planų, plėtoti dviračių infrastruktūrą. Jei šiam siūlymui pritars Europos Komisija, iki 2026 m. investicijos į bemotorio transporto infrastruktūrą savivaldybėse išaugs net 13 kartų - nuo 9,6 mln. eurų (2014-2020 m.) iki beveik 134 mln. eurų (2021-2027 m.).
• Esama ir planuojama infrastruktūra: Šiuo metu Lietuvoje driekiasi apie 3 tūkst. km dviračių infrastruktūros, o iki 2035 m. šis tinklas turėtų išaugti iki 5 tūkst. km. Vilniaus savivaldybės duomenimis, Vilniuje dviračių trasų tinklas jau viršija 160 km ir toliau plečiasi kasmet.
• Dviratininkų bendrijos indėlis: Lietuvos dviratininkų bendrijos (LDB) nariai bendrauja su atsakingomis institucijomis ir siekia diegti vakarietiškus standartus atitinkančią infrastruktūrą. Tačiau LDB atkreipia dėmesį, kad oficiali statistika gali neatitikti realybės - dalis „dviračių trasų“ iš tiesų yra tiesiog šaligatviai, kuriuose leidžiama važiuoti dviračiu, tačiau jie nėra pritaikyti patogiam ir saugiam eismui.

Europos miestų pavyzdžiai

• Nyderlandai: Dviračių kultūra pradėjo formuotis XX a. pradžioje, o ypatingą dėmesį ji gavo po 1970-ųjų. Šalis investavo į saugią ir patogią dviračių infrastruktūrą, kuri šiandien apima tūkstančius kilometrų dviračių takų, specialius šviesoforus ir stovėjimo aikšteles.
• Kopenhaga: Garsėja itin išvystyta dviračių infrastruktūra. Apie 65% miesto gyventojų kasdien važinėja dviračiais į darbą ar mokslus, įveikdami apie 1,3 milijono kilometrų per dieną. Kopenhaga taip pat žinoma dėl savo „cykelsupersti“ - dviračių greitkelių, jungiančių miesto centrą su priemiesčiais.
• Stokholmas: Kasmet statomos naujos dviratininkų stovėjimo aikštelės, o didžiausias proveržis įvyko 2017-2018 metais, kai buvo įrengta apie 2000 naujų stovėjimo vietų.
• Berlynas: Apie 35% gyventojų naudojasi dviračiais kasdienėms kelionėms.

Dviračių transportas ir aplinkosauga

Važiavimas dviračiu yra ne tik naudingas žmonių sveikatai ir gerovei, bet ir gali padėti sumažinti taršą bei išmetamųjų teršalų kiekį, nes tai yra tvaraus transporto būdas. Londono imperatoriškojo koledžo atliktas tyrimas rodo, kad dviratininkai patiria 20% mažesnę taršą nei žmonės automobiliuose.

Jungtinių Tautų iniciatyvos

2022 m. kovo mėn. 193 JT Generalinės Asamblėjos narės priėmė rezoliuciją, skatinančią važinėti dviračiais siekiant kovoti su visuotiniu atšilimu. Rezoliucijoje rekomenduojama visoms valstybėms narėms integruoti dviračius į miesto ir kaimo viešojo transporto būdus ir imtis veiksmų, kad pagerintų kelių saugumą ir skatintų važiavimą dviračiu kaip transporto būdą.

Dviračių infrastruktūros tobulinimas yra labai svarbus. Tyrimai rodo, kad eismo valdymo metodai, tokie kaip gatvių be automobilių sukūrimas ir automobilių stovėjimo vietų pakeitimas dviračių takais, sumažina automobilių naudojimą miestų centruose iki 20%. COVID-19 pandemijos įkarštyje daugelyje miestų sparčiai kuriama nauja dviračių infrastruktūra ir gatvės be automobilių, pvz., Paryžiuje ir Bogotoje, Kolumbijoje, su sąlyga galimybė patikrinti hipotezę, kad patobulinus infrastruktūrą padaugėtų dviračių.

Meksiko mieste seniai veikianti „EcoBici“ dviračių dalijimosi schema sumažino taksi naudojimą 8% ir asmeninių automobilių naudojimą 5%, pašalindama 499 tonas CO2.

Dviračių avarijų statistika ir saugumo aspektai Lietuvoje

Nors pastaraisiais metais dviračių infrastruktūrai Lietuvoje skiriamos rekordinės investicijos, dviratininkų bendruomenė vis dar išlieka nepatenkinta dėl kai kurių dviračių takų neatitikimo statybos reikalavimams.

Eismo įvykių statistika

Lietuvos kelių policijos tarnyba teikiama statistika rodo, kad Lietuvos keliuose eismo įvykių skaičius, kuriuose buvo nukentėjusių, kasmet mažėja. Jei 2014 m. jų buvo fiksuota 3255, tai 2023 m. - 2865 eismo įvykių, t. y. 390 mažiau. Mažėjant avarijų skaičiui, mažėjo ir keliuose žuvusių asmenų - 2014 m. žuvo 267 žmonės, o 2022 m. fiksuotas mažiausias per Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpį per metus keliuose žuvusiųjų skaičius - 122. Tiesa, pernai žuvusiųjų Lietuvos keliuose vėl padaugėjo iki 157. Iš jų tamsiu paros metu žuvo 53 žmonės. Keliuose žuvusių pėsčiųjų per dešimt metų taip pat mažėjo, nuo 108 (2014 m.) iki 33 (2023 m.). Didžioji dalis pėsčiųjų žuvo tamsiuoju paros metu (21).

Dviratininkų žūčių statistika:

• 2014 m.: 19 dviratininkų
• 2023 m.: 11 dviratininkų

Sužeistųjų per eismo įvykius skaičius per 10 metų taip pat mažėjo: 2014 m. fiksuoti 3785 sužeistieji, iš jų 1034 pėsčiųjų ir 309 dviratininkai. 2023 m. sužeistųjų keliuose skaičius sumažėjo iki 3288, iš jų 714 pėsčiųjų bei 373 dviratininkai. Nors bendras sužeistųjų keliuose skaičius mažėjo, dviratininkų kas metus sužeidžiama daugiau.

Eismo įvykių priežastys (2023 m.)

• Reikalavimo duoti kelią pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei nepaisymas, manevravimo taisyklių pažeidimas - 21%
• Saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas ar leistino greičio viršijimas - 16%
• Saugaus atstumo nesilaikymas - 14%
• Pėsčiųjų nepraleidimas pėsčiųjų perėjoje ir vairuotojų kt.

Kelių eismo taisyklės ir saugumas

Dažniausi elektrinių paspirtukų ir dviračių vairuotojų pažeidimai (2022 m.):

• Nedėvi ryškiaspalvių šviesą atspindinčių liemenių.
• Nepilnamečiai nedėvi apsauginių šalmų.
• Elektrinius paspirtukus vairuoja būdami neblaivūs.

Kelių eismo taisyklių (KET) nesilaikymas gali ne tik paploninti piniginę, tačiau ir sužaloti kitus bei patiems patirti stiprių sveikatos sužalojimų.

Pagrindinės KET nuostatos dviračių ir motorinių dviračių vairuotojams

Transporto priemonė, kuri turi ne mažiau kaip du ratus ir vidaus degimo variklį ar elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/val., priskiriama motoriniam dviračiui. Tokios transporto priemonės vairuotojas turi laikytis Kelių eismo taisyklių VIII skyriuje nurodytų reikalavimų (Reikalavimai dviračių vairuotojams).

• Dviračiu, motoriniu dviračiu ar šiai kategorijai priskirtinu elektriniu paspirtuku, elektriniu riedžiu ir kt. galima važiuoti dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra - tam tinkamu kelkraščiu.
• Važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku ar šaligatviu, elektrinio paspirtuko vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti, kelti pavojaus.
• Šių transporto priemonių vairuotojams draudžiama kirsti važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėjomis.
• Kai kelyje nėra dviračių tako, pėsčiųjų ir dviračių tako arba dešinėje kelio pusėje nėra dviračių juostos, kelkraščio, taip pat tais atvejais, kai jais važiuoti negalima (duobėti ir panašiai), leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto.
• Važiuodamas važiuojamąja dalimi, vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale - raudonos šviesos žibintas.
• Tokia transporto priemone važiuojantiems nepilnamečiams (iki 18 metų) privalomas saugos šalmas.
• Važiuoti važiuojamąja kelio dalimi dviračiu (elektriniu paspirtuku - greitis iki 25 km/val., galia ne didesnė kaip 1 kW) leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims, o išklausiusiems Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos nustatytą mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą, - ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims. Prižiūrint suaugusiajam, važiuoti važiuojamąja dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 8 metų asmenims. Gyvenamojoje zonoje dviračių vairuotojų amžius neribojamas.

Suaugusieji turi rodyti gerą pavyzdį ir užtikrinti, kad nepilnamečiai tinkamai elgtųsi kelyje. Eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis.

Dviračių vagysčių statistika ir prevencija

Dviračių vagysčių skaičius Lietuvoje ir Europoje išlieka problema, tačiau egzistuoja veiksmingi būdai, kaip sumažinti riziką prarasti dviratį.

Vagysčių statistika ir tendencijos

• Lietuva: Remiantis Lietuvos informatikos ir ryšių departamento statistika, Lietuvoje pavagiama apie 1 400 dviračių per metus, bet realus skaičius yra gerokai didesnis - bent apie 5 000 dviračių vagysčių per metus, mat dauguma žmonių tiesiog nepraneša policijai apie įvykusią vagystę.
• Didieji miestai: Iš 1 400 oficialiai pavagiamų dviračių, maždaug 500 pavagiama trijuose didžiausiuose miestuose. Likęs beveik tūkstantis dviračių pavagiami kituose Lietuvos miestuose, miesteliuose ir kaimo vietovėse.
• Vilnius: Nors galima būtų daryti prielaidą, kad pavojingiausia vieta dviračiams ir paspirtukams yra Klaipėda, Palanga ir kiti pajūrio kurortai, draudikų duomenys atskleidžia, kad tik 1 iš 10 vagysčių nutinka Lietuvos pajūrio miestuose. Vilnius tampa ilgapirščių sostine - net 6 iš 10 dviračių vagystės užfiksuojamos Vilniuje.
• Sezoniškumas: Vasarą dviračių ir paspirtukų vagysčių skaičius pastebimai išauga. Daugiausia dviračių vagysčių įvyksta nuo gegužės iki rugpjūčio mėnesio. Pagal vagysčių mastą paprastai išsiskiria pirmieji vasaros mėnesiai - birželis ir liepa.
• Europa: Europoje statistika yra tokia, kad 1 iš 50 dviračių kasmet būna pavagiamas. Palyginimui - Danijoje, kurioje gyvena 5,7 milijono gyventojų, per metus registruojama 50-60 tūkstančių dviračių vagysčių.
• Nuostoliai: „Lietuvos draudimo“ duomenimis, ženkliai auga dviračių ir jų dalių vagysčių skaičiai. Šių metų sausio-liepos mėnesiais vagysčių nuostolių sumos išaugo daugiau nei 50%, lyginant su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu. Vidutinė nuostolio suma viršijo 900 eurų, tačiau atskirais atvejais siekė ir kelių tūkstančių eurų sumą.

Dviračių apsaugos priemonės ir patarimai

Spynų pasirinkimas ir naudojimas

• U formos spyna: Tai geriausias pasirinkimas. U formos užraktas priglunda prie rakinamos dalies ir apsunkina žnyplių veikimą. Geriausioms spynoms naudojami plieno lydiniai yra tris, keturis kartus kietesni už titaną, atsparūs pjovimui, lenkimui, daužymui ir gniuždymui.
• Vengti trosinių spynų: Nukirpti trosinę spyną yra kelis kartus lengviau nei nupjauti bet kurią kitą spyną. Vagims pakanka vidutinio dydžio kandiklinių replių ir sekundės trosui nukirpti.
• Kelios spynos: Rekomenduojama naudoti kelias spynas, derinti skirtingus jų tipus, pavyzdžiui, U formos spyną ir spiralinį užraktą.
• Teisingas prirakinimas: Dviračio rėmą reikia rakinti prie turėklo ar kito objekto, kurio neįmanoma patraukti neatrakinus spynos. Spyna turi būti uždėta apimant svarbiausias dviračio detales ir taip, kad vagiui būtų nepatogu prieiti. Specialistas Gintautas Umaras rekomenduoja prirakinti per galinį ratą, rėmo galinės šakės apatines plunksnas ir grandinę - nepatogioje, vagiui sunkiai prieinamoje vietoje. Priekinį ratą reikia fiksuoti perkišant spyną pro ratą, priekinę ašį ir rėmą.

Vietos pasirinkimas ir papildomos priemonės

• Nepalikti be priežiūros: Niekada nepalikite dviračio neužrakinto net kelioms minutėms.
• Matoma ir apšviesta vieta: Rinkitės matomą, apšviestą vietą, kurią stebi vaizdo kameros. Vagys dažnai renkasi nesaugomas, atokesnes miesto gatves ir erdves. Daugiausia dviračių pavagiama judriose gatvėse, iš dviračių stovėjimo aikštelių prie parduotuvių, nes minioje vagims paprasčiau likti nepastebėtiems.
• Patikimas objektas: Daiktas, prie kurio prirakinta transporto priemonė, turi būti patikimai pritvirtintas ar nepajudinamas. Stacionarūs dviračių laikikliai, kurie yra neįbetonuoti, bet prie grindinio priveržti keliais varžtais, gali būti nepatikimi, jei prie jų prirakintą dviratį paliksite nakčiai.
• GPS sekimo sistema: Patartina įdiegti GPS sekimo sistemą, kad galėtumėte nustatyti pavogtos transporto priemonės buvimo vietą ir pateikti policijai svarbią informaciją.
• Žymėjimas ir registravimas: Pažymėkite dviratį ir užsirašykite jo numerį. Lietuvos dviračių verslo asociacijos (LDVA) įkurtame Dviračių registre, kuriame dviračio registravimas kainuoja 7 eurus, yra įregistruota 14,7 tūkst. dviračių.
• Ilgalaikis saugojimas: Per atostogas ar išvažiuodami į komandiruotę dviratį geriau užrakinti garaže, o ne palikti prirakintą lauke.
• Smulkios detalės: Pasitikrinkite, ar visos dviračio dalys stipriai pritvirtintos, ir būtinai perkiškite spyną per priekinį ar galinį ratą, jei jie lengvai nusiima. Nepamirškite nueidami nuo dviračio paimti savo šalmą, krepšelio turinį.

Dviračio draudimas

Dviratis yra apdraudžiamas ne atskirai, o kartu, kaip namų turto dalis. Taigi, žmogus draudžia turtą (tai būsto sudėtinė dalis) ir kartu yra apdraudžiami jo turimi dviračiai, paspirtukai, vaikiški vežimėliai ir panašūs daiktai. Visuomet rekomenduojama, jei žmogus turi daugiau ir brangių dviračių, apie tai informuoti draudimo bendrovę. Standartiškai būsto draudimas „Lietuvos draudime“ kainuoja vidutiniškai 8 eurus per mėnesį. Atskirai vien tik vieno dviračio apdrausti negalima.

„Lietuvos draudimas“ skaičiuoja, kad šįmet dviračių vagysčių žaloms atlyginti jau prireikė beveik 11 tūkst. eurų. Praėjusiais metais bendrovė klientams iš viso išmokėjo per 54 tūkst. eurų tokioms žaloms atlyginti. Vidutinė atlyginama žala klientams už dviračio vagystę siekia beveik 500 eurų, o didžiausia pernai išmokėta žala už pavogtą dviratį siekė net 3 900 eurų. Apskritai didesnės žalos patiriamos tada, kai vagys įsilaužia į namus, sandėliukus prie namų ir butus - tuomet retai apsiribojama vieno dviračio vagyste ir žalos skaičiuojamos tūkstančiais eurų.

tags: #populiarumas #vaziavimas #dviraciu #diagrama