Kelių eismo saugumas yra viena svarbiausių visuomenės gerovės sričių, kuriai svarbu skirti ypatingą dėmesį. Deja, statistika rodo, kad eismo įvykių, kuriuose nukenčia ar žūsta žmonės, skaičius išlieka didelis. Ypač skaudu, kai į tokius įvykius patenka ir visuomenėje žinomi žmonės, tokie kaip Seimo nariai, kurių elgesys keliuose turėtų būti pavyzdinis. Šiame straipsnyje apžvelgsime kelis atvejus, kai Seimo nariai buvo susiję su eismo nelaimėmis, ir aptarsime prevencijos priemonių svarbą.
Seimo nario Juozo Palionio žūtis
Viena tragiškiausių ir visuomenėje rezonansą sukėlusių nelaimių yra Seimo nario socialdemokrato Juozo Palionio (60 m.) žūtis. Spalio 17 dieną, pirmadienio pavakarę, po penktos valandos, jo vairuojamas nuosavas automobilis „Toyota Corolla“ kelyje Vilnius-Prienai-Marijampolė, 65-ajame (kitais duomenimis - 62-ajame) kilometre, prie vadinamosios Napoleono kepurės (ties Lepelionių kaimu, Stakliškių sen.), išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su sunkvežimiu „Mercedes-Benz“. Parlamentaras žuvo vietoje nuo patirtų daugybinių kūno sužalojimų. Jis važiavo vienas iš susitikimo su rinkėjais Prienų rajone. Sunkvežimio vairuotojas Edmundas Raugevičius (43 m.) ir du jo keleiviai, bendradarbiai iš vienos Kauno bendrovės, rimtesnių sužalojimų išvengė. Visi po avarijos tikino negalį suprasti, kodėl „Toyota Corolla“ staiga išsuko į priešingą eismo juostą - tarsi jos vairuotojui staiga būtų pašlijusi sveikata arba būtų tyčia ieškota kliūties.
Tyrimo eiga ir išvados
Avarijos ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis Prienų rajono apylinkės prokuratūros prokuroras Jonas Gylys sakė, kad siekiant nustatyti avarijos priežastį, paskirta autotechninė ekspertizė. Ji turėjo ištirti parlamentaro automobilio ratus, vairo mechanizmą ir kitas mašinos dalis. Teismo medicinos ekspertai pateikė išvadą, kurioje nenustatė jokio sveikatos sutrikimo, kuris galėjo išprovokuoti avariją, nors politiką pažinoję kolegos yra pastebėję, kad pastaruoju metu jo sveikatos būklė kėlė susirūpinimą, o Socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Butkevičius patvirtino, kad J. Palionis sirgo sunkia liga. Manoma, kad avarijos byla gali būti nutraukta, nes kaltininku gali būti pripažintas į priešpriešinę eismo juostą savo automobiliu išvažiavęs J. Palionis. Tokiais atvejais bylos nutraukiamos, nes kaltininkas miręs. Avarijos vietoje matomumas buvo geras, tuo metu dar buvo šviesu ir daugiau jokių automobilių kelio atkarpoje nebuvo.
Juozo Palionio politinė karjera ir asmenybė
J. Palionis Seime dirbo trečią kadenciją iš eilės nuo 2000 metų. Jis buvo išrinktas Prienų vienmandatėje apygardoje. Politikas sovietmečiu yra buvęs Komunistų partijos narys, 1998-2004 metais buvo Naujosios sąjungos (socialliberalų) narys, o nuo 2004-ųjų priklausė Socialdemokratų partijai. 1969 metais baigė Birštono vidurinę mokyklą, vėliau - Lietuvos žemės ūkio akademijos Hidromelioracijos ir žemėtvarkos fakultetą, kur įgijo inžinieriaus hidrotechniko specialybę. 1993-1997 metais J. Palionis buvo ministro pirmininko padėjėjas ir Vyriausybės kanceliarijos konsultantas žemės ūkio ir perdirbimo pramonės klausimais. Jis buvo vedęs, turėjo sūnų ir dukterį, buvo sulaukęs anūkų. Yra parašęs dvi eilėraščių, miniatiūrų ir aforizmų knygeles „Gyvenimo taku“ ir „Lūkesčių lietus“.
Seimo Pirmininkė Irena Degutienė savo ir viso Seimo vardu pareiškė nuoširdžią užuojautą Velionio artimiesiems, šeimai ir bičiuliams, Lietuvos socialdemokratų partijai. Užuojautoje pabrėžiama, kad J. Palionis buvo pareigingas, darbštus ir konstruktyvus asmuo, gebėjęs įtikinti kolegas Seimo narius įsiklausyti į visas nuomones ir išspręsti net ir pačius sudėtingiausius klausimus. Jo žūtis - didelė netektis ir gimtajam Prienų kraštui, kurį jis itin mylėjo ir kurio žmonėmis nepaliaujamai rūpinosi. Prieniškiai pasakojo, kad J. Palionis buvo labai malonus, dosnus žmogus, kuris ne tik išklausydavo apie problemas, bet ir jas spręsdavo, ištiesdavo pagalbos ranką tiems, kuriems buvo sunku.
Kiti Seimo narių dalyvavimo eismo įvykiuose atvejai
Nors J. Palionio žūtis yra viena skaudžiausių, istorija mena ir kitų Seimo narių, susijusių su eismo nelaimėmis:
- 1993-iųjų liepą per avariją Vilniaus rajone žuvo tuometinės Tėvynės sąjungos ir Seimo narys vilnietis mokslininkas Tautvydas Lideikis (45 m.). Važiuojantį dviračiu į savo sodą, jį kliudė automobilis.
- 2002-ųjų rudenį Seimo narys kaunietis Rimantas Ruzas (43 m.), Afganistano karo veteranas, žuvo kaip keleivis automobilio „Audi 100“, kuris Vilniaus-Kauno greitkelyje ties Žiežmariais trenkėsi į vilkiką. Teismas nustatė, kad avarijos kaltininkas - ilgametis Seimo kanceliarijos vairuotojas, viršijęs leistiną greitį ir nesaugiai manevravęs.
- 1999-ųjų spalio 28-osios vakarą Seimo nario J. Oleko vairuojamas Seimo automobilis „Volkswagen Golf“ Klaipėdos-Vilniaus greitkelyje, prie pat Kauno, partrenkė du garbaus amžiaus pėsčiuosius. Tyrimas dėl šios avarijos buvo nutrauktas nenustačius vairuotojo J. Oleko kaltės.
- 2006 metais parlamentaro J. Palionio vairuojamas mikroautobusas „Mercedes Benz Vito“ buvo sustabdytas šeštadienį vėlai vakare sostinės pakraštyje, Žaliųjų ežerų gatvėje.
- 2007-ųjų kovo 11-ąją per gaisrą, ankstų rytą kilusį Vilniuje, daugiabučiame name Žirmūnų gatvėje, žuvo tuomet jau buvęs Seimo narys Petras Šakalinis (58 m.), bute gyvenęs vienas.
- 2008-ųjų sausio viduryje Rojūnų aerodrome (Panevėžio r.) sudužo buvusio Seimo nario liberalo Vytauto Lapėno (50 m.) pilotuojamas malūnsparnis.
Statistika ir prevencijos poreikis
Nors Seimo narių dalyvavimas eismo įvykiuose yra retesnis reiškinys, bendra statistika apie kelių eismo saugumą Lietuvoje kelia susirūpinimą. Pastaruoju metu vairuotojų drausminimo tema sulaukė nemažai diskusijų ir dėmesio. Vyriausybės pasitarime buvo pateiktas siūlymas priimti nulio promilių leistiną alkoholio koncentraciją kraujyje, siekiant pagerinti padėtį ir užtikrinti saugumą keliuose. Remiantis statistikos duomenimis, 2011 metais Lietuvoje dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 304 eismo įvykiai, kuriuose žuvo 33 ir buvo sužeisti 439 žmonės. 2012 metais žuvusių žmonių skaičius dėl pakartotinio neblaivumo tik augo: užfiksuota 320 eismo įvykių, kuriuose 40 žmonių žuvo, 422 buvo sužeisti.
Siūlomos priemonės
Svarstomos įvairios priemonės, siekiant pagerinti padėtį keliuose. Nuo liepos 1-osios įsigalioja Saugaus eismo įstatymo pakeitimai, numatantys, kad asmeniui, iš kurio teisė vairuoti buvo atimta du kartus už vairavimą neblaiviam, teisė vairuoti grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų. Siūlomi ir veiksmingesni būdai, pavyzdžiui, ne pirmą kartą neblaiviam už vairo sulaikytam asmeniui skirti namų areštą, atimti teisę vairuoti visam laikui bei uždrausti įregistruoti transporto priemonę. Seimo narys Vytautas Čepas siūlo atimti teisę vairuoti visam laikui, o Vyriausybėje pasigirsta siūlymai atimti automobilį, nors tai kelia klausimų dėl teisingumo, nes automobiliai dažnai yra šeimos nuosavybė. VĮ „Regitra“ generalinis direktorius Ramutis Olekas pabrėžia, kad karą keliuose skatina nebaudžiamumas ir didžiulis dėmesys turėtų būti skiriamas prevencijai. Kitose šalyse, pavyzdžiui, JAV, neblaivus vairuotojas praleidžia parą policijoje ir dažniausiai netenka teisės vairuoti. Daugelyje šalių konfiskuojami įžūlių pažeidėjų automobiliai, o Danijoje atimama teisė vairuoti visam gyvenimui.
Šiuo metu svarstomos Administracinių teisės pažeidimų kodekso ir Baudžiamojo kodekso pataisos, tačiau jų priėmimas užtruko dėl siūlomų variantų tobulinimo. Svarbu ne tik griežtinti įstatymus, bet ir ugdyti vairuotojų sąmoningumą bei atsakomybę. Problema yra visoje šalyje, tačiau metai iš metų daugiausia eismo įvykių ir žuvusiųjų registruojama didžiuosiuose miestuose.