Dygliuotų padangų taisyklės balandį Lietuvoje

Nuo balandžio 1 dienos Lietuvoje oficialiai leidžiama žiemines padangas pakeisti vasarinėmis. Tačiau vairuotojams, naudojantiems dygliuotas žiemines padangas, lieka lygiai 10 dienų: iki balandžio 10 dienos jas būtina pakeisti. Pagal Kelių eismo taisykles (KET), žieminių padangų sezonas lengviesiems automobiliams trunka nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. Nuo balandžio 1 d. vasarinės padangos oficialiai leidžiamos. Visai kitokia situacija su dygliuotomis padangomis.

automobilio padangų keitimas pavasarį

Dygliuotų padangų naudojimo reglamentas

Pagal KET 229 punktą, nuo balandžio 10 d. iki spalio 31 d. dygliuotos padangos griežtai draudžiamos. Taip pat svarbu paminėti, kad nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. nebetaikomas draudimas eksploatuoti motorines transporto priemones ir jų priekabas, mopedus, motociklus, triračius, visų rūšių keturračius ir priekabas su vasarinėmis padangomis. Dygliuotos padangos Lietuvoje legalios visoje šalies teritorijoje, bet tik žiemos laikotarpiu, t. y., nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 10 d. Svarbu laikytis taisyklių dėl dyglių skaičiaus, protektoriaus gylio ir jų išdėstymo. Tinkamai naudojamos, jos gali padėti saugiau įveikti slidų kelią ir sumažinti riziką nelaimės atveju. Paprasčiau sakant, dygliuotos padangos nėra problema, bet jų naudojimas turi būti atsakingas ir laikantis įstatymų.

Kada keisti žiemines padangas į vasarines?

Nors nedygliuotas žiemines padangas naudoti šiltuoju sezonu nėra draudžiama, tačiau jos pradeda prarasti efektyvumą, kai vidutinė paros temperatūra stabiliai viršija +7 °C. Lietuvoje tai dažniausiai būna kovo paskutinę savaitę arba balandžio pirmąją. Tačiau pavasario orai klastingi: dieną gali būti +12 °C, o ryte - -3 °C. Dėl šios priežasties, jei važiuojate ne su dygliuotomis padangomis, neskubėkite jų keisti, kadangi dėl Lietuvoje esančių permainingų orų pavasarį, dar galime sutikti ir sniego, ir ledo. Rekomenduojama stebėti temperatūrą ir keisti padangas tada, kai vidutinė paros temperatūra stabiliai viršija +7-10 °C kelias dienas iš eilės.

Kada keisti padangas | Vartotojų ataskaitos

Žieminių padangų trūkumai šiltuoju periodu

Iš minkšto gumos mišinio pagamintos žieminės padangos, važiuojant šiltu asfaltu, dyla daug greičiau. Važiuojant įkaitusia kelio danga su žieminėmis padangomis, žieminių padangų pasipriešinimas riedėjimui yra daug didesnis nei vasarinių padangų. Su žieminėmis padangomis yra mažesnis stabilumas kelyje ir pailgėja stabdymo kelias. Jei vairuotojas, norėdamas išvengti susidūrimo, kelyje turi atlikti staigų manevrą, kritinėje situacijoje automobilio valdymas nebus toks stabilus, kaip turėtų būti. Jeigu nusprendėte su žieminėmis padangomis važiuoti visus metus, prisiminkite, kad padangų tarnavimo laiką sumažinsite net 60 procentų. Žvelgiant iš ilgalaikės perspektyvos, žieminės padangos, kurios buvo eksploatuojamos visą pavasarį, vasarą ir rudenį, gali būti smarkiai nudilusios.

Stabdymo kelio skirtumai
  • Važiuojant mieste 50 km/h greičiu, stabdant, skirtumas tarp žieminių ir vasarinių padangų yra 2-3 metrai.
  • Važiuojant užmiesčio keliu 90 km/h greičiu, stabdant, skirtumas tarp žieminių ir vasarinių padangų yra 13-16 metrų.

Vasarinių padangų pasirinkimas ir patikra

Šiltuoju laikotarpiu rekomenduojama rinktis vasarines padangas. Nors minimalus leistinas protektoriaus gylis yra 1,6 mm, saugesniam vairavimui patariama, kad jis siektų bent 3-4 mm - tai padeda išvengti akvaplanavimo ir užtikrina stabilesnį automobilio valdymą lyjant. Prieš montuojant vasarines padangas, vertėtų patikrinti jų protektoriaus gylį (min. 1,6 mm, rekomenduojama 3+ mm), ar nėra gumos pažeidimų ant šoninės sienelės, ar guma nesukietėjusi ir nesutrūkinėjusi po sandėliavimo. Jei vasarinės padangos jau sumontuotos ant ratlankių, vertėtų pasitikrinti, ar ratlankiai tiesūs, ir juos subalansuoti.

Dygliuotos padangos: kada leidžiamos ir kokios taisyklės galioja?

Pagal galiojančius įstatymus, dygliuotos žieminės padangos leidžiamos nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 10 d. Jos skirtos slidžiam keliui - ledui ar sniegui. Svarbu paminėti: naudoti dygliuotas padangas vasarą draudžiama. Kodėl? Dėl kelio dangos pažeidimų ir papildomo triukšmo. Nors jos labai veiksmingai mažina slydimo ant ledo riziką, dygliuotos padangos gali gadinti kelio dangą, jei naudojamos ant sausų, neapledėjusių kelių. Dėl šios priežasties jos draudžiamos tam tikrose ES valstybėse.

Skiriamasis ženklas ir administracinė atsakomybė

Jei naudojate dygliuotas padangas, ant automobilio galo privalo būti priklijuotas nustatytas skiriamasis ženklas - baltas lygiakraštis trikampis su raudonu apvadu ir padangos dyglio simboliu viduryje (kraštinės ilgis 200-300 mm). Policija tikrina ne tik padangų tipą, bet ir ženklo buvimą. Jo nebuvimas prilygsta netinkamų padangų naudojimui ir baigsis ta pačia bauda. Lipdukas kainuoja 2-5 eurus ir parduodamas bet kurioje degalinėje ar autodalių parduotuvėje.

baltas trikampis su raudonu apvadu ir dyglio simboliu

Už netinkamą padangų naudojimą numatyta administracinė atsakomybė - bauda nuo 50 iki 100 eurų. Policijos pareigūnai, nustatę, kad automobilis eksploatuojamas su dygliuotomis padangomis po balandžio 10 d., turi teisę vietoje panaikinti techninės apžiūros galiojimą. Tai reiškia, kad tęsti kelionės negalima - automobilį teks gabenti tralu arba keisti padangas vietoje ir iš naujo atlikti TA. Jei po balandžio 10 d. su dygliuotomis padangomis pateksite į eismo įvykį, automobilis bus laikomas techniškai netvarkingu. Draudimo bendrovė atlygins nuostolius nukentėjusiajam, bet vėliau šią sumą išsireikalaus iš jūsų. Tai vadinama regresu: draudikas moka, paskui reikalauja grąžinti.

Alternatyvos dygliuotoms padangoms

Yra šalių, kuriose yra uždrausta naudoti dygliuotas padangas. Būtent dėl šios priežasties tokių padangų nereikėtų rinktis tiems, kurie mėgsta keliauti su turimu automobiliu. Reikėtų atsižvelgti ir į tai, jog Lietuvoje taip pat ne kartą buvo svarstyta uždrausti dygliuotas padangas. Gali būti, jog įsigysite brangias padangas ir teks jų atsisakyti, kadangi naudoti negalėsite dėl įstatymo. Prieš perkant dygliuotas padangas reikėtų atsižvelgti į orus. Pastaruoju metu sulaukiame itin nepastovių orų, žiemos nebėra tokios šaltos kaip anksčiau.

Nedygliuotos žieminės padangos

Jos sukurtos ir gaminamos su specialiais protektoriaus raštais bei gumos mišiniais, kurie išlieka minkšti bei lankstūs esant žemai temperatūrai. Tokios savybės užtikrina sukibimą su sniegu ir ledu net be metalinių dyglių.

Universalios (multisezoninės) padangos

Nors jos ir nėra idealios atšiaurioms žiemos sąlygoms, universalios padangos gali būti praktiškas pasirinkimas vairuotojams, kurie pernelyg daug nevažinėja užmiestyje arba mažiau eksploatuoja automobilį. Šiuo metu vis daugiau žmonių renkasi būtent tokias padangas, tačiau kai kurie teigia, jog geriausia rinktis žiemines padangas, nes jos yra saugiausios. Žiemą rinktis galima tiek dygliuotas, tiek nedygliuotas padangas. Universalios padangos, kuriomis galima važinėti visus metus, ne visuomet turi „M+S“ žymėjimą. „M+S“ (Mud+Snow) žymimos padidinto pravažumo padangos. Dažnai šis žymėjimas klaidingai vertinamas kaip universalių padangų požymis, nes teisės aktai leidžia naudoti tokias padangas žiemą, neatsižvelgiant į sezoniškumą. Tačiau ši teisinė spraga kartais prasilenkia su gamintojų rekomendacijomis. Juo žymimos dauguma žieminių padangų net ir dygliuotos, kuriomis vasarą važinėti draudžia kelių eismo taisyklės. Visos tikros žieminės padangos papildomai žymimos snaigės kalno fone logotipu 3PMSF (Three Peak Mountain Snow Flake).

Kaip patikrinti padangų būklę?

Tiksliausiai oro slėgį padangose galima pamatuoti dar nepradėjus automobiliu važiuoti, kol padangos dar šaltos. Tai galima padaryti manometru, kuris gali būti įmontuotas pompoje (arba specialiame aparate degalinėje). Gylį galima patikrinti specialiu matuokliu, slankmačiu arba tiesiog liniuote. Atkreipkite dėmesį, kad padangų protektoriaus gylis ne visada parodo tikrąją padangų būklę. Jei jos naudojamos 5 ar net 10 metų, jų guma gali būti visiškai sukietėjusi ir praradusi reikiamas savybes. Patikrinti padangų būklę vizualiai yra nesunku. Tiesiog esant geram apšvietimui reikia įdėmiai peržiūrėti kiekvieną padangą.

padangų patikros priemonės

Padangų amžiaus nustatymas

Vizualiai gerai atrodanti padanga gali būti nebetinkama naudoti, jei ji per sena. Jei vairuotojas nepamena, kokio senumo jo turimos padangos, tą nustatyti galima radus ant padangos šono esančius keturis skaičius, apibrėžtus plona linija. Pavyzdžiui, skaičius 3112 reiškia, kad ji pagaminta 2012 m. 31-ąją savaitę. Jeigu padangos tokios senos, kad buvo pagamintos iki 2000-ųjų, jos bus pažymėtos tik trimis skaičiais: pirmi du nurodys savaitę, kada padanga pagaminta, paskutinis - metus. Patekę su tokiomis padangos į eismo įvykį, rizikuojate negauti draudimo išmokos.

Padangų protektoriaus gylio reikalavimai

Jeigu iki šiol manote, kad padangų protektoriaus gylis ir milimetras nusidėvėjusios padangos negali daryti įtakos kelyje įvykstančioms nelaimėms - siūlome atidžiau susipažinti su grėsmėmis kelių eismo dalyviams ir nuobaudomis, gręsiančiomis nesilaikant leistino padangų protektoriaus rašto gylio reikalavimų!

padangų protektoriaus gylio matuoklis

Žieminių padangų protektoriaus gylis

Padangų protektoriaus gylis žiemą ir vasarą skiriasi. Žiema gali nustebinti ne tik itin gausiu sniegu, tačiau ir nuolat pasikartojančiais plikledžiais keliuose. Nors žiemą galime turėti itin pavasarišką orą - privaloma atitinkamu laikotarpiu naudoti tik atitinkamo protektoriaus padangas.

Lengvųjų automobilių (B kategorija)
  • Minimalus protektoriaus gylis: 3,0 mm (nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d.).
  • Žymėjimas: „M+S“, „All seasons“ arba „ * “ (snaigės simbolis).
  • Leidžiama važiuoti su dygliuotomis padangomis nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. Pradėti eksploatuoti anksčiau nei lapkričio 10 d. ir baigti vėliau nei kovo 31 d. - draudžiama.
  • Naujų žieminių padangų protektoriaus gylis turi siekti 8-9,5 mm.
Motociklų
  • Minimalus protektoriaus gylis: 0,8 mm.
  • Draudžiama eksploatuoti motociklus su vasarinėmis padangomis gruodžio-vasario mėnesiais, taipogi kovo-lapkričio mėnesiais, jeigu bent dalis važiuojamosios dalies, kuria važiuojama, yra apsnigta arba apledėjusi.
  • Padangos turi indikatorius, nurodančius minimalų leistiną gylį.
Autobusų
  • M2 klasės autobusams: minimalus protektoriaus gylis žiemą (nuo lapkričio 10 d. iki balandžio 1 d.) - 3,0 mm.
  • M3 klasės autobusams: minimalus protektoriaus gylis ištisus metus - 2,0 mm.
Krovininių automobilių, sunkvežimių
  • N1 klasės automobiliams: minimalus protektoriaus gylis (nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d.) - 3,0 mm.
  • N2 ir N3 klasių sunkvežimiams: minimalus protektoriaus gylis - 1,0 mm.

Krovininių automobilių (kaip ir lengvųjų automobilių ar autobusų) padangos taipogi turi neliesti kėbulo ar pakabos detalių, neriboti ratų apsisukimo kampų, neišsikišti už kėbulo ribų, padangos negali būti suskirdusios, suplyšusios ar kitaip pažeistos.

Vasarinių padangų protektoriaus gylis

Svarbu atsiminti, jog tinkamos padangos nėra tik tos, kurių protektoriaus gylis vasarą atitinka reikalavimus. Padangų kontrolė apima ir kitus veiksnius, tokius kaip padangų amžius, slėgio lygis, gamybiniai sugadinimai, įstrigę šalutiniai elementai (pvz., stiklas, metalas) ir panašiai.

Lengvųjų automobilių
  • Minimalus protektoriaus gylis: 1,6 mm (nuo balandžio 10 d. iki spalio 31 d.).
  • Nuo balandžio 11 d. iki spalio 31 d. draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis. Išskirtiniais atvejais, kuomet žiemos sezonas užsitęsia, dygliuotų padangų eksploatavimas gali būti prailgintas susisiekimo ministro įsakymu.
Motociklų
  • Minimalus protektoriaus gylis: 0,8 mm (kol leidžiama eksploatuoti motociklus keliuose).
Autobusų
  • M2 ir M3 klasės autobusams: minimalus protektoriaus gylis (nuo balandžio 10 d. iki spalio 31 d.) - 2,0 mm.
Krovininių automobilių, sunkvežimių
  • N1 klasės automobiliams: minimalus protektoriaus gylis - 1,6 mm.
  • N2 ir N3 klasių sunkvežimiams: minimalus protektoriaus gylis - 1,0 mm.

Padangų protektoriaus gylio tikrinimas

Siūlome visuomet atkreipti dėmesį į naujų padangų protektoriaus rašto gylį ir, esant galimybėms, jį pamatuoti padangų protektoriaus gylio matuokliu. Praktika rodo, jog pasitaiko atvejų, kuomet pirkdami, pavyzdžiui, lengvųjų automobilių padangas iš nežinomų tiekėjų, vairuotojai nusiperka naujas žiemines padangas su, apytiksliai, 6,0 mm protektoriumi, nors reikalaujamas minimalus gylis žieminėms padangoms yra 8-9,5 mm. Nepamirškite, jog turite atlikti matavimus tiek vidinėje, tiek išorinėje jūsų vairuojamos transporto priemonės protektoriaus dalyje. Kitas būdas patikrinti, ar jūsų padangos nusidėvėjo - ant padangų esantis nusidėvėjimo indikatorius. Jis žymi minimalų leistiną protektoriaus nusidėvėjimą.

Kur dėti senas padangas?

Artėjant padangų keitimo sezonui, svarbu žinoti ne tik kada keistis, bet ir ką daryti su senomis padangomis. Pasirodo, jas galima priduoti nemokamai - tačiau tik laikantis konkrečių sąlygų. Senų padangų klausimas - kasmet aktualus ir kasmet dalies vairuotojų sprendžiamas neteisingai.

  1. Palikti autoservise. Paprasčiausias būdas - palikti autoservise. Pagal galiojančius teisės aktus, autoservisas privalo priimti tiek padangų, kiek jų keičiama. Tai reiškia: atvežėte keisti keturių padangų - galite palikti keturias senas.
  2. Stambiųjų atliekų surinkimo aikštelės. Gyventojas per metus gali nemokamai priduoti iki penkių padangų aikštelėje, priklausančioje jo gyvenamosios vietos savivaldybei. Stambiųjų atliekų surinkimo aikštelės priima ne tik padangas. Nemokamai iš gyventojų surenkamos ir panaudota alyva, filtrai, aušinimo skysčiai bei akumuliatoriai. Pavasarinis padangų keitimas - gera proga išvalyti ir garažą.
  3. Grąžinti pardavėjui. Pagal Lietuvos teisės aktus, padangų gamintojai ir importuotojai yra atsakingi už padangų tvarkymą. Ūkininkai gali kreiptis tiesiai į pardavėją ar importuotoją, iš kurio padangos buvo pirktos - šis privalo jas nemokamai išvežti ir perduoti atliekų tvarkytojams.

Atsakomybė už netinkamą padangų utilizavimą

Administracinių nusižengimų kodekse atsakomybė už padangų išmetimą į aplinką sugriežtinta. Šiuo metu bauda siekia nuo 200 iki 500 eurų už kiekvieną netinkamai atsikratytą padangą - tačiau bendra suma negali viršyti 6 000 eurų. Jei padangos deginamos - skiriama atskira bauda ir papildomai skaičiuojama žala aplinkai. Aplinkos apsaugos departamento interaktyviame žemėlapyje „Tvarkau Lietuvą” pranešimai apie pamiškėse paliktas padangas yra vieni dažniausių - kas rodo, kad problema toli gražu nėra išnykusi. Apie pastebėtus pažeidimus galima pranešti skubiosios pagalbos telefonu 112 arba el. paštu.

Kiti svarbūs aspektai saugiam vairavimui pavasarį

Nuo balandžio 1 d. baigiasi privalomo žieminių padangų naudojimo sezonas, tačiau svarbu nepamiršti, kad automobilio techninė būklė yra labai svarbi ir tiesiogiai susijusi su vairuotojo, jo keleivių bei kitų eismo dalyvių saugumu.

Matomumas ir apšvietimas

Lyjant lietui ar važiuojant šlapia kelio danga labai svarbu, kad valytuvai tinkamai nuvalytų vandenį ar iš po ratų tykštantį purvą, todėl reikia iš anksto pasirūpinti, kad nepritrūktų langų skysčio, kuris būtų tinkamas esamoms meteorologinėms sąlygoms. Tinkamai nenuvalytas stiklas kelia pavojų ypač važiuojant tamsoje.

Tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui, labai svarbu, kad nepriekaištingai veiktų automobilio šviesos: artimųjų ir tolimųjų šviesų žibintai, posūkių rodikliai, priekiniai (galiniai) rūko žibintai, gabaritiniai, stovėjimo šviesos žibintai, avarinė signalizacija, stabdymo signalo žibintai, atbulinės eigos žibintai. Svarbus ir žibintų sureguliavimas. Negerai sureguliuoti žibintai netinkamai apšviečia kelią, akina kitus vairuotojus. Taip pat svarbu sureguliuoti rūko žibintus, kad jų skleidžiamos šviesos spindulys nebūtų per daug aukštai. Būtina patikrinti ir galinius žibintus - svarbu, kad jie tinkamai šviestų ne tik juos įjungus, bet ir tada, kai nuspaudžiamas stabdžių pedalas. Reiktų pasirūpinti ir žibintų švara - purvinas, pageltęs žibintų stiklas mažina matomumą.

Eksploataciniai skysčiai ir komfortas

Kad kelionės būtų saugios ir patogios, reikia patikrinti, ar tinkamai veikia stiklų ir šoninių veidrodėlių, paties automobilio šildymo sistema. Nereiktų pamiršti ir eksploatacinių skysčių, pažiūrėti, ar reikia keisti aušinimo skystį, patikrinti stabdžių skysčio kiekį. Dėl seno, savybes praradusio stabdžių skysčio gali pailgėti stabdymo kelias, stabdžiai gali pradėti prasčiau veikti, o tai gali tapti ir eismo įvykio priežastimi.

Eismo sąlygos ir planavimas

Didėjant eismo srautams, ypač artėjant šventiniam šv. Velykų savaitgaliui, vairuotojai gali susidurti su spūstimis ar laikinais eismo ribojimais. Intensyvėjant kelių infrastruktūros remonto ir priežiūros darbams, kelionės laikas gali pailgėti, todėl rekomenduojama iš anksto pasitikrinti maršrutus ir numatyti papildomo laiko kelionei.

tags: #ziemines #padangos #dygliuotos #balandzio