Žiedinės sankryžos - tai eismo organizavimo būdas, kuris žymimas kelio ženklais „Žiedinė sankryža“ (KET 111) arba „Eismas ratu“ (KET 410). Nors sutariama, kad tokios sankryžos prisideda prie eismo saugumo didinimo, vairuotojai Lietuvoje žiedais dar ne visuomet važiuoja užtikrintai. Dažnai kyla klausimų dėl eismo juostų pasirinkimo ir pirmenybės, ypač didesnėse, daugiajuostėse sankryžose. Šiame straipsnyje bus detaliai nagrinėjamos žiedinių sankryžų taisyklės ir praktiniai patarimai, padėsiantys išvengti kritinių situacijų.
KET Reikalavimai ir Pirmumo Nustatymas
Eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai (nurodyti Kelių eismo taisyklių (KET) 1 ir 2 prieduose), kelių ženklinimas (nurodytas KET 3 priede), šviesoforai ir reguliuotojo signalai, numatyti KET ir kituose teisės aktuose. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais.
Jeigu važiuojamoji dalis ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti šiomis juostomis. Užvažiuoti ant brūkšninių ženklinimo linijų leidžiama tik persirikiuojant į kitą eismo juostą, kirsti ištisines ženklinimo linijas leidžiama tik KET 3 priede nurodytais atvejais.
Pirmumo Ženklų Svarba
Elektrėnų Elektrinės-Rungos-Sodų-Šviesos gatvių žiedinė sankryža reguliuojama pirmumo ženklu „Duoti kelią“ (KET 1 priedas Nr. 203) ir nukreipiamuoju ženklu „Eismas ratu“ (KET 1 priedas Nr. 410).
Scenarijus A: Su ženklu „Duoti kelią“ (Nr. 203) arba „Stop“ (Nr. 204) prie įvažiavimo
Tai labiausiai paplitusi konfigūracija Lietuvos žiedinėse sankryžose. Įvažiuojantis automobilis privalo duoti kelią visiems, jau važiuojantiems žiedu. Pagal KET 154 punktą, šalutinis kelias privalo praleisti pagrindinį. Žiedas yra pagrindinis kelias, įvažiavimas - šalutinis.
Scenarijus B: Be jokio pirmumo ženklo prie įvažiavimo (tik ženklas „Eismas ratu“ Nr. 410 arba iš viso jokio ženklo)
Čia situacija apsiverčia. Tokiu atveju žiedinė sankryža laikoma lygiareikšmių kelių sankryža, ir galioja KET 155 punktas - dešinės rankos taisyklė. Tai reiškia: automobilis, įvažiuojantis į žiedą iš dešinės jau juo važiuojančio automobilio atžvilgiu, turi pirmenybę. Žiedai be pirmumo ženklų prie įvažiavimų nėra dažni, bet egzistuoja - daugiausia senesnės konstrukcijos sankryžose, kur perėjimas prie standartinių žiedų taisyklių nebuvo atliktas.
Pats kelio ženklo Nr. 410 „Eismas ratu“ buvimas nekeičia pirmenybės - jis tik informuoja, kad reikia važiuoti ratu. Pirmenybę nustato atskiras pirmumo ženklas. Jei prieš žiedinę sankryžą nėra pirmumo ženklų, įvažiuojant į ją turite pirmenybę, nes žiede esančioms transporto priemonėms esate kliūtis iš dešinės pusės.
Sankryžų Tipai ir Taisyklės
Sankryža - kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai. Sankryžos taip pat gali būti skirtingo lygio.
Lygiareikšmė sankryža
Tai nereguliuojama sankryža, kurioje susikertantys keliai nėra paženklinti pirmumo ženklais ir šių kelių danga yra vienoda. Tokiose sankryžose reikia vadovautis dešinės pusės taisykle. Tai yra, jei privažiavus prie sankryžos, iš dešinės esančiame kelyje stovi automobilis, važiuoti negalite.
Pavyzdžiui:
- Važiuojate tiesiai ir turite kliūtį iš dešinės (kelyje, esančiame dešinėje, stovi transporto priemonė).
- Važiuojate į dešinę ir turite kliūtį iš dešinės.
- Važiuojate į kairę ir turite kliūtį iš dešinės.
- Važiuojate į kairę, neturite kliūties iš dešinės, bet turite kliūtį iš priekio. Tokiu atveju reikia įvažiuoti į sankryžą ir atsistoti jos viduryje taip, kad netrukdytumėte pravažiuoti iš priekio atvažiuojantiems automobiliams.
Lygiareikšmės nereguliuojamos sankryžos | KET pamoka | InAutum.lt
Nelygiareikšmė sankryža
Tai nereguliuojama sankryža, kurioje susikertantys keliai paženklinti pirmumo ženklais ir (arba) šių kelių danga yra skirtinga. Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.
Jeigu sankryžoje keičiasi pagrindinio kelio kryptis, tos pačios reikšmės keliu (pagrindiniu/šalutiniu) važiuojantys vairuotojai vieni kitų atžvilgiu turi laikytis važiavimo per lygiareikšmių kelių sankryžas taisyklių. Tai reiškia, jog vairuotojai privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms iš dešinės pusės.
Svarbu! Jeigu vairuotojas negali nustatyti, kokia kelio danga, o pirmumo ženklų nėra, jis turi elgtis taip, lyg važiuotų šalutiniu keliu!
Kaip apsisukti šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje?
Kelių eismo taisyklių 115 punkte nustatyta, kad kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka taisyklėse neaptarta, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės. Esant tokiai nuostatai, apsisukantis automobilis turėtų duoti kelią automobiliui, darančiam dešinį posūkį, kadangi apsisukančiam automobiliui būtų kliūtis iš dešinės pusės.
KET 163 punkte rašoma, kad: Važiuodamas kryptimi, kurią rodo rodyklė, įjungta papildomoje šviesoforo sekcijoje kartu su geltonu arba raudonu signalu, vairuotojas privalo duoti kelią iš kitų krypčių pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą judantiems eismo dalyviams, išskyrus Taisyklių 163.1 punkte nurodytą atvejį.
Pagal KET 163.1 punktą apsisukdamas sankryžoje, kurioje eismas reguliuojamas šviesoforu, vairuotojas privalo duoti kelią iš kitų krypčių pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą judantiems eismo dalyviams. Išimtis: Apsisukantis vairuotojas turės pirmumą vieninteliu retai pasitaikančiu atveju - kai į dešinę sukama degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui, ties kuriuo pritvirtinta lentelė su žalia rodykle. Tokiu atveju į dešinę sukantis vairuotojas privalo praleisti visus eismo dalyvius, kurių judėjimo kryptį kerta.
Važiavimas Žiedinėmis Sankryžomis
Neretai būsimieji vairuotojai jaučia baimę važiuoti per žiedines sankryžas, tačiau ši baimė yra visiškai nepagrįsta. Lyginant su keturšalėmis sankryžomis, žiedinės sankryžos yra saugesnės. Žiedinėse sankryžose nėra kairiojo posūkio manevro ir tikimybės susidurti su priešinga kryptimi važiuojančia transporto priemone. Taip pat važiavimo greitis žiedinėse sankryžose yra nedidelis, todėl net ir įvykus eismo įvykiui, dažniausiai jis būna tik techninis, be skaudžių pasekmių.
Pagrindinės važiavimo žiedu taisyklės:
- Keisti juostą žiede - reikia duoti kelią. Pagal KET 104 punktą, keičiant juostą žiedinėje sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią greta ta pačia kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms. Posūkį žiedinėje sankryžoje taip pat visuomet būtina rodyti persirikiuojant iš vienos eismo juostos į kitą. Būtent atliekant šiuos manevrus dažniausiai žieduose sukeliami eismo įvykiai.
- Posūkio signalas nesuteikia pirmenybės. KET 87 punktas aiškiai nurodo: posūkio signalas informuoja apie ketinimą, bet nepakeičia pirmenybės tvarkos. Net jei rodysite, kad ketinate išvažiuoti - tai nereiškia, kad kiti privalo sustoti ir leisti jums tai padaryti saugiai.
- Išvažiuodami rodykite posūkį - tai privaloma. Įvažiuodami į žiedinę sankryžą posūkio rodyti nereikia. Tačiau prieš išvažiavimą - privaloma. Nerodymas yra KET pažeidimas, net jei atrodo smulkmena. Vairuotojai neretai pamiršta, jog posūkį reikia rodyti ne įvažiuojant, o išvažiuojant iš žiedo.
- Juostų pasirinkimas. Įvažiuojant į žiedinę sankryžą svarbu pasirinkti teisingą eismo juostą. Iš pirmos juostos važiuojame į pirmą, iš antros - į antrą arba trečią eismo juostą. Įvažiuoti į sankryžą reikia ta eismo juosta, iš kurios galite pasirinkti reikiamą išvažiavimą. Tai paprastai nurodoma prieš žiedinę sankryžą nurodytame kelio ženkle.
Prieš žiedą esantys kelio ženklai paprastai nurodo, iš kurios eismo juostos į kurį žiedo išvažiavimą galima patekti. Pavyzdžiui, jei iš pirmos eismo juostos galima važiuoti tik į pirmąjį ir antrąjį išvažiavimą, o vairuotojui reikia būtent pastarojo, tuomet žiedu reikėtų važiuoti pirmąja juosta. Įvažiuoti į ją taip pat reikėtų iš pirmosios kelio juostos.
Miestuose atsiranda ir tokių žiedinių sankryžų, kuriose iš pirmos eismo juostos galima važiuoti ne tik į pirmąjį, bet ir į antrąjį įvažiavimą.
Kada draudžiama įvažiuoti į sankryžą?
Draudžiama įvažiuoti į važiuojamųjų dalių sankirtą, jeigu joje ar už jos yra kliūtis, kuri priverstų vairuotoją sustoti sankryžoje ir trukdyti kitų transporto priemonių eismui. Sukant į kairę, įvažiuoti į sankryžą ir joje sustoti, praleidžiant priešinga kryptimi atvažiuojančias transporto priemones, nėra draudžiama.
Eismo įvykiai ir Sauga Žiedinėse Sankryžose
Lietuvos keliuose, miestų ir miestelių gatvėse įrengiama vis daugiau žiedinių sankryžų. Nors sutariama, kad tokios sankryžos prisideda prie eismo saugumo didinimo, vairuotojai žiedais dar ne visuomet važiuoja užtikrintai. Draudikai sako, kad net ir mažosios žiedinės sankryžos vairuotoms neretai sukelia problemų.
Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto Renato Siaurusaičio teigimu, žiedinės sankryžos yra pačios saugiausios. Jose yra tik 8 konfliktiniai taškai, kai tuo metu įprastoje keturšalėje sankryžoje - net 32. „Žiedinių sankryžų įrengimas tikrai didina eismo saugumą šalies keliuose. Visgi ir tokiomis sankryžomis svarbu važiuoti atsakingai, laikantis Kelių eismo taisyklių, atsižvelgiant į kelio ženklus ir horizontalųjį ženklinimą. Tokiu atveju problemų važiuojant žiedine sankryža kilti neturėtų“, - sako R. Siaurusaitis.
Visgi realiose eismo situacijose problemų pasitaiko. Draudimo bendrovės ERGO Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojas Rimvydas Pocius pritaria, kad žiedinės sankryžos yra saugesnės, tačiau pažymi, kad eismo įvykių žieduose - ypač didžiuosiuose - pasitaiko dar ganėtinai nemažai. „Didžiosios žiedinės sankryžos miestuose vairuotojams išlieka nemenku iššūkiu. Visgi ir mažesnius žiedus sėkmingai pravažiuoti pavyksta ne visuomet. Be to, neretai užtrunka, kol vairuotojai pripranta prie naujai tam tikroje vietoje įrengto žiedo.“
Praktinis patarimas vienas: prieš įvažiuodami į žiedą pažiūrėkite ne tik į jį - pažiūrėkite į ženklą prie įvažiavimo. Didžiausia rizika įvykti eismo įvykiui kyla sankryžose, todėl labai svarbu išmokti nustatyti eismo dalyvių pirmumą ir kitas važiavimo per sankryžas taisykles.
Avaringumas ir pagrindinės priežastys
Statistika rodo, kad eismo įvykių skaičius žiedinėse sankryžose Lietuvoje auga. Pagrindinės priežastys - vairuotojų klaidos interpretuojant juostas ir kelio ženklų neatitikimai. Didžiausias avaringumas fiksuojamas Jakų žiede bei Vilniaus miesto žiedinėse sankryžose (pvz., Antakalnio žiedas).
Eismo įvykis žiede įvyko dėl pirmenybės neatidavimo, kaltė nustatoma pagal tai, koks ženklas buvo prie įvažiavimo. Jei ženklas „Duoti kelią“ buvo, o įvažiuojantis jo nepaisė - jis kaltas.
Naujo tipo žiedinės sankryžos
Miestuose atsiranda vis daugiau naujo tipo žiedinių sankryžų, kuriose iš pirmos juostos galima važiuoti ne tik į pirmą, bet ir į antrą išvažiavimą. Tokios sankryžos kaip turbožiedinės (pirmoji Lietuvoje įrengta 2017 m. Kaune) leidžia eismui vykti greičiau ir saugiau. Šiuo metu tokių sankryžų galite sutikti ir kituose miestuose, pavyzdžiui, Trakuose, Vilniuje.
R. Siaurusaitis pastebi, kad eismą organizuojant tokiu būdu vairuotojams kyla daugiau sunkumų. Jei privažiavus žiedinę sankryžą matome, kad tai vienos juostos žiedas, paprastai niekam problemų nekyla jį pravažiuoti. Tačiau jei žiedinėje sankryžoje yra dvi ar daugiau eismo juostų, klaidas dažnai daro net patyrę vairuotojai.
Kartais pasitaiko kelių susikirtimų, kurie primena žiedinę sankryžą, tačiau iš tiesų žiedine sankryža laikoma tik ta, prie kurios įvažiavimo yra kelio ženklas „Žiedinė sankryža“ (KET 111) arba „Eismas ratu“ (KET 410). Pavyzdžiui, Birželio 23-iosios g. žiedas Kaune. Jis primena ne apvalų žiedą, o kiaušinį.
Jakų žiedinė sankryža: modernios infrastruktūros pavyzdys
Jakų žiedinė sankryža, esanti šalia Klaipėdos, yra viena svarbiausių transporto jungčių Lietuvoje. Istoriškai tai buvo intensyviausiai šalyje naudojama užmiesčio žiedinė sankryža, jungianti net šešis kelius (tarp jų Vilnius-Kaunas-Klaipėda magistralę).
Rekonstrukcijos etapai ir objektai
Dėl didelio eismo intensyvumo (apie 25 tūkst. automobilių per parą) ir nuolatinių spūsčių, žiedas buvo rekonstruotas į trijų lygių sankryžą:
| Objektas | Aprašymas |
|---|---|
| Estakada | 610 m ilgio keturių juostų estakada (ilgiausia Lietuvoje). |
| Tunelinis viadukas | 24 m ilgio konstrukcija su šviesoforais. |
| Papildomos jungtys | Dvi papildomos estakados, nutiestos antruoju etapu (bendras ilgis 869 m). |
Nepaisant atliktų didelio masto darbų, trečiasis projekto etapas (tiesioginė nuovaža į Šilutės kelią) vis dar nėra pilnai užbaigtas, todėl vairuotojai laukia galutinio infrastruktūros išbaigimo.
