Padidėjusios kuro sąnaudos: priežastys ir sprendimai

Pastebėjote, jog padidėjo degalų sąnaudos? Su pilnu kuro baku nuvažiuojate žymiai trumpesnius atstumus nei anksčiau? Metas į servisą atlikti automobilio diagnostiką! Kuro sąnaudos - tai vienas pagrindinių, jei ne svarbiausių, parametrų, kurį kontroliuoja vairuotojai. Būtent nuo jo priklauso automobilio išlaikymo sąnaudos per mėnesį. Taip pat reikia prisiminti, kad vairuotojas, realiai eksploatuodamas automobilį, niekada nepasieks rezultatų, kuriuos savo kataloguose pateikia automobilių gamintojai.

Automobilio kuro sąnaudos priklauso nuo daugybės dalykų. Įtakos jų dydžiui turi variklio ir jo įrangos techninė būklė, filtrų pralaidumas, tinkamas oro slėgis padangose, pilamų degalų kokybė ir net naudojamos variklinės bei transmisinės alyvos kokybė. Važiavimas automobiliu - tai kova su įvairiu pasipriešinimu: kuo daugiau pasipriešinimo, tuo didesnės kuro sąnaudos. Kuro sąnaudos taip pat priklauso nuo vairavimo stiliaus ir nuo to, kokiu reljefu važiuoja automobilis. Kartais padidėjusios kuro sąnaudos - tai nežymaus pažeidimo, aplaidžios techninės priežiūros arba neapdairumo padarinys. Kartais tai gali būti kurio nors komponento gedimo rezultatas. Neverta panikuoti. Peržvelkime visas galimas degalų sąnaudų padidėjimo priežastis.

Priežastys, kodėl padidėjo kuro sąnaudos

Veiksniai, susiję su eksploatacija ir aplinka

• Važiavimas įjungus oro kondicionierių: ypač pavasarį ir vasarą daugybė žmonių naudojasi šiuo patogumu. Nuolat veikiantis kondicionierius, ypač karštą dieną, gali padidinti sąnaudas nuo 1 iki 2 l/100km. Kuo mažesnis variklis, tuo didesnė jo apkrova dėl veikiančio kondicionieriaus, todėl daugiausia suvartos maži miesto automobiliai su mažos galios varikliais. Išjungus kondicionierių ir patikrinus, sąnaudos turėtų sumažėti iki įprastinių.
• Važiavimas įjungus keturių varančiųjų ratų (4x4) pavarą: tai dažnai atsitinka madingų didesnio pravažumo (SUV) automobilių, krosoverių ir visureigių savininkams. Kai kuriuose limuzinuose taip pat galima rasti 4x4 pavarą. Šiuolaikiniuose automobiliuose 4x4 pavara įjungiama automatiškai - tik reikalui esant. Kitais atvejais vairuotojas ją gali įjungti pats. Verta patikrinti, ar automobilis kartais be reikalo nevaro keturių ratų.
• Žemas padangų oro slėgis: net nedidelis slėgio trūkumas didina degalų sąnaudas. Iki 0,2 baro oro slėgio trūkumas viename rate padidina kuro sąnaudas mažiausiai 1 proc. Esant 0,6 baro trūkumui, tai jau sudaro apie 4 proc. Viename rate. Naujuose automobiliuose įrengiamos padangų slėgio kontrolės sistemos TPMS, kurios turi įspėti vairuotoją apie per žemą padangų slėgį. Pigių netiesioginių sistemų (neturinčių siųstuvų, naudojančių ABS jutiklių duomenis) rodmenys ne visada yra tikslūs. Pakanka, kad oro slėgis nukristų dviejose arba visose padangose - ir sistema neįspės. Tiesiog manometru patikrinkite kiekvienos padangos oro slėgį ir prireikus pripūskite iki reikiamo lygio.
• Pasikeitęs automobilio naudojimo būdas: mažiausiai kuro automobilis suvartoja važiuodamas užmiestyje ekonominiu greičiu aukščiausia pavara, pvz., 90-100 km/h penktąja arba šeštąja pavara (kompaktinis automobilis su 1.4 l varikliu gali vidutiniškai suvartoti apie 5 l/100km). Kuo daugiau važinėjimo ne mieste, tuo mažesnės kuro sąnaudos. Jei staiga pasikeičia automobilio eksploatacijos būdas, pavyzdžiui, jei pradėsite dažniausiai važinėti mieste - sąnaudos žymiai padidės (kompaktinis automobilis su 1.4 l varikliu suvartos 7-8 l/100km). Kuro sąnaudos taip pat yra didžiausios važinėjant trumpais atstumais, kai variklis neturi galimybės pasiekti darbinės temperatūros. Mažas miesto automobilis, važiuodamas 2-3 km atstumą, vidutiniškai gali suvartoti 10 l/100km.
• Naujų automobilių su turbogeneratoriais ir sumažinto tūrio varikliais situacija: praktika parodė, kad šie didesnės galios, pvz., trijų cilindrų, varikliai yra taupūs mieste, bet suvartoja žymiai daugiau kuro dinamiškai važiuojant užmiestyje. Sąnaudos gali siekti net 10 l/100km.
• Papildoma didelė automobilio apkrova arba labai padidėjęs pasipriešinimas: sąnaudos staigiai neišaugs, jei vešite papildomą keleivį. Bet esant maksimaliai automobilio apkrovai (pvz., kompaktinės transporto priemonės atveju 420-450 kg), tikrai pastebėsite sąnaudų padidėjimą. Su didesnėmis kuro sąnaudomis turime susitaikyti, kai ant stogo vežame didelę bagažinę arba bagažinę su dviračiais. Šis sprendimas sukelia stiprų oro pasipriešinimo padidėjimą - dėl to išauga degalų sąnaudos.

Kuro sąnaudų padidėjimas dėl aplaidžios techninės priežiūros

• Nepralaidus oro filtras: lengvojo automobilio oro įsiurbimo angos dažniausiai yra apie 50-70 cm virš kelio paviršiaus. Šiame aukštyje sklando daugiausia dulkių, labiausiai užterštuose regionuose - iki 50 mg/m³. Oro filtro paskirtis - sulaikyti šias dulkes, kad jos nepatektų į variklį ir turbokompresorių. Filtruose dulkėms sulaikyti yra naudojamas popierius, audinys arba abi šios medžiagos. Ir akivaizdu, kad jie greitai užsikemša, ypač eksploatuojant mieste. Užsikimšęs filtras apsunkina oro patekimą į variklį - dėl to padidėja kuro sąnaudos. Filtrą būtina keisti kartą per metus (arba kas kartą nuvažiavus 15 tūkst. km). Jei filtras labai užterštas - verta jį pakeisti.
• Papildomas pasipriešinimas dėl netinkamos, pasenusios variklinės alyvos arba dėl per mažo alyvos kiekio variklyje: viena pagrindinių variklinės alyvos funkcijų - sumažinti dirbančių judančių ir nejudančių variklio dalių trintį. Variklyje per mažai alyvos - didesnė trintis. Alyva oksiduojasi, sensta, be to, joje kaupiasi teršalai. Kuo variklyje senesnė ir prastesnė alyva, tuo ji klampesnė ir vis mažiau veiksminga aukštoje temperatūroje, o tai didina trintį ir kuro sąnaudas.
• Sena transmisinė alyva pavarų dėžėje arba netinkamai parinkta alyva: situacija tokia pat, kaip ir variklinės alyvos atveju - didesnis pasipriešinimas.
• Susidėvėjusios uždegimo žvakės: jos taip pat didina kuro sąnaudas. Žvakės turi būti keičiamos pagal automobilio gamintojo rekomendacijas (dažniausiai kas kartą nuvažiavus 60 tūkst. km).
• Uždegimo laidų (aukštosios įtampos laidų) būklė: automobiliuose su senesnio uždegimo tipo varikliu, kuriam reikalingi uždegimo laidai - jų būklė taip pat turi įtakos kuro sąnaudų dydžiui. Kuo laidai senesni, tuo didesnės sąnaudos, nes jie sensta ir sunkėja kibirkšties perdavimas žvakėms. Greičiausiai susidėvi laidai su varine šerdimi.
• Netinkamai nustatyta ratų geometrija: ji didina riedėjimo pasipriešinimą, todėl didėja kuro sąnaudos. Ratų geometrija gali pakisti staiga įvažiavus į duobę kelyje. Ji turi būti koreguojama kartą per metus ir kiekvieną kartą pakeitus padangas.
• Pažeisti stabdžių sistemos elementai, pvz., surūdijęs stabdžių suporto stūmoklis: gedimas dažniausiai įvyksta dėl ne laiku pakeisto stabdžių skysčio. Senas skystis praranda savo antikorozines savybes ir, atleidus stabdžių pedalą, surūdijęs stūmoklis negrįžta į pirminę padėtį. Dėl to važiuojant stabdžių trinkelės darbinis paviršius visą laiką trinasi į stabdžių disko darbinį paviršių ir sukelia labai stiprų pasipriešinimą. Kraštutiniu atveju stabdžių trinkelės gali visiškai įstrigti ir sukelti eismo įvykį. Esant tokiam gedimui automobilis važiuoja lėčiau ir žymiai padidėja kuro sąnaudos. Be to, ratlankis, prie kurio įvyko gedimas, labai stipriai įkaista. Taip pat stabdant automobilį gali traukti į šoną. Stabdžių skystį būtina keisti kas dvejus metus.

Kuro sąnaudų padidėjimas dėl gedimų ir pažeidimų

• Pažeista kondicionavimo sistema: nors kompresorius yra varomas juostiniu diržu, kondicionieriaus našumas gali būti labai mažas, o kuro sąnaudos žymiai padidėti. Priežastis gali būti sistemos pažeidimas, per mažas šaldančių dujų kiekis, nesandarumas ir užsikimšęs salono filtras.
• Susidėvėję šiuolaikinių variklių su tiesioginio įpurškimo sistemomis purkštukai: vienas iš netinkamo veikimo požymių yra padidėjusios kuro sąnaudos. Greito susidėvėjimo priežastis gali būti žemos kokybės degalai ir nesavalaikis kuro filtro keitimas.
• Kuro purkštukų valdymo bloko gedimai: valdymo blokas blogai apskaičiuoja purkštukų atidarymo laiką ir dėl to į cilindrus patenka per daug kuro.
• Aušinimo sistemos termostato sklendė, įstrigusi atviroje padėtyje: šio gedimo atveju aušinimo skystis, paleidus variklį, tuoj pat patenka į radiatorių. Net nuvažiavus keliolika kilometrų variklis nesugeba pasiekti darbinės temperatūros, kuriai esant kuro sąnaudos yra optimalios. Labai ilgai variklis naudoja riebųjį mišinį, o tai žymiai padidina kuro sąnaudas. Termostatas kainuoja nuo 20 EUR. Jo keitimas yra paprastas. Be to, būtina pašalinti senąjį aušinimo skystį ir pripilti naujo.
• Pažeistas aušinimo skysčio temperatūros jutiklis: jis pateikia neteisingus duomenis variklio valdymo blokui ECU. Jei jutiklis perduoda, kad aušinimo temperatūra nuolat yra žema, kompiuteris padidina kuro dozę (riebusis mišinys naudojamas varikliui įkaitinti). Jutiklių kainos priklauso nuo automobilio tipo ir dažniausiai prasideda nuo 8 EUR. Populiaraus automobilio jutiklis dažnai kainuoja kelias dešimtis eurų.
• Oro srauto matuoklio pažeidimas: kartais dėl jutiklio užteršimo (tai įvyksta dėl prastos kokybės oro filtro, bet ne užsikimšusio, o praleidžiančio dulkes), kartais dėl susidėvėjimo arba mechaninio pažeidimo (nutrūkus laidui). Variklio įsiurbimo sistemoje sumontuoto oro srauto matuoklio duomenys perduodami ECU kompiuteriui. Šis pagal juos parenka reikiamą pagal oro kiekį kuro dozę. Pažeistas oro srauto matuoklis, be kita ko, sukelia kuro sąnaudų padidėjimą, nes variklis naudoja per riebų mišinį. Oro srauto matuoklio gedimą signalizuoja kontrolinė lemputė „Check engine“. Oro srauto matuoklis kainuoja nuo 30 EUR. Prieš apsisprendžiant jį pakeisti, galite pabandyti išvalyti specialia aerozoline valymo priemone. Oro srauto matuoklio keitimas yra labai paprastas.
• Deguonies jutiklio (lambda zondo) pažeidimas arba susidėvėjimas: jutiklio išvaizda primena uždegimo žvakę. Jis montuojamas išmetimo sistemoje (naujesniuose automobiliuose naudojami du jutikliai). Jutiklis palygina deguonies kiekį ore su deguonies kiekiu išmetamosiose dujose. Deguonies jutiklio informacija yra perduodama į ECU kompiuterį. Pagal gautą informaciją kompiuteris parenka tinkamą kuro ir oro mišinį. Dėl deguonies jutiklio pažeidimo netinkamai parenkamas mišinys ir staigiai padidėja kuro sąnaudos. Važiuojant mieste - net keliasdešimt procentų. Jutiklis gali susidėvėti arba gali būti pažeistas mechaniškai, pavyzdžiui, dėl laido, jungiančio su kompiuteriu, nutraukimo. Deguonies jutiklio gedimą signalizuoja kontrolinė lemputė „Check engine“.
• Sklendės padėties jutiklio pažeidimas: jutiklis perduoda ECU kompiuteriui informaciją apie sklendės padėtį. Pagrindiniai jutiklio pažeidimo požymiai: padidėjusios kuro sąnaudos, problemos paleidžiant variklį ir trūkčiojimas staigiai greitėjant.
• Rimti pažeidimai po eismo įvykio: įvykus kai kuriems labai rimtiems pažeidimams autoservisai negali atkurti automobilio visiško techninio efektyvumo, nes buvo pastumti pakabos elementų tvirtinimo taškai. Netinkamas tvirtinimas turi įtakos kėbulo ir ratų veikimui ir važiuojant sukelia papildomą pasipriešinimą, dėl kurio didėja kuro sąnaudos.

Dyzelinių automobilių specifinės problemos

Dyzeliniame variklyje pakaitinimo žvakės atlieka itin svarbią užduotį - kaitina degalus ir taip sukuria sąlygas variklio užvedimui. Visgi, bėgant laikui žvakės pradeda kaisti silpniau. Atitinkamai, automobilis kuriasi prasčiau, o atėjus šalčiams transporto priemonė gali išvis nebeužsivesti. Norint išvengti šių problemų, būtina reguliariai tikrinti žvakes. Skirtingo modelio automobilių gamintojai rekomenduoja skirtingus žvakių keitimo intervalus, kurie gali svyruoti nuo 10 000 iki 100 000 kilometrų.

Kuro purkštukai yra be galo svarbi kuro įpurškimo sistemos dalis, kuri atsakinga už reikiamą kuro kiekio patekimą į variklį reikiamu momentu. Susidėvėję šiuolaikinių variklių su tiesioginio įpurškimo sistemomis purkštukai gali lemti padidėjusias kuro sąnaudas.

Turbina yra neatsiejama šiuolaikinio dyzelinio automobilio dalis, kuri padeda padidinti automobilio galią ir jo eksploatacines savybes. Visgi, dėl nepakankamos ir netinkamos automobilio priežiūros turbina, kaip ir kiekviena kita automobilio dalis, gali pradėti gesti. Būtina žinoti, jog turbina pati savaime negenda - tai tik kitos automobilyje esančios problemos padarinys.

EGR (išmetamųjų dujų recirkuliacijos) vožtuvas atsakingas už išmetamųjų dujų grąžinimą į įsiurbimo kolektorių. Nors tiesiogiai su kuro sąnaudomis šio vožtuvo gedimas nėra susijęs, sutrikęs jo darbas gali turėti įtakos bendrai variklio veiklai ir efektyvumui.

DPF filtras ir jo priežiūra

Dyzeliniai varikliai išmeta daug suodžių, kuriuos surenka kietųjų dalelių filtras (DPF). Jo paskirtis - neleisti šioms dalelėms patekti į aplinką. Dyzeliniai varikliai suodžių išskiria daug, o išmetimo sistemoje sumontuotas filtras - nedidelis. Dažniausiai jis sutalpina tiek kietųjų dalelių, kiek išsiskiria sudeginus pilną baką degalų, taigi jį reikia dažnai valyti. DPF filtras išsivalo pats, vykstant regeneracijos procesui. Jos metu variklis pradeda deginti daugiau kuro ir išdegina visus ten esančius suodžius. Tai trunka maždaug tol, kol automobilis nuvažiuoja 10-20 km, kai jis pasiekęs darbinę temperatūrą. Vairuotojas tokių procesų automobilyje dažnai nejaučia, tačiau gali pastebėti, kad momentinės degalų sąnaudos neilgam padidėja.

Didelė problema kyla, kai automobilis dažnai naudojamas trumpoms kelionėms mieste. Tokiu atveju DPF filtro regeneracija gali neįvykti. Automobilis pradeda važiuoti šaltu varikliu, darbinę temperatūrą pasiekia tik beveik pasiekus kelionės tikslą. Kompiuteris apskaičiuoja, kad parametrai tinkami regeneracijai, tačiau vairuotojas variklį užgesina. Per trumpą kelionę iki kito taško regeneracija vėl neįvyksta. Tokie procesai, kartojantis beveik kasdien, gali lemti filtro užsikimšimą. Daug mieste važinėjančio automobilio DPF filtras gali atlaikyti 150-200 tūkst. km, tačiau specialistai teigia, kad po tokio laikotarpio slėgio matavimo daviklis dažnai pasiekia savo ribą. Filtrai ypač kemšasi važinėjant mieste, kai dažnai greitėjama, stabdoma ir vėl greitėjama. Kol dar turbina neužsipučia, įsibėgėjimo metu varikliui tiekiamas riebesnis kuro mišinys, išskiriama daugiau suodžių.

Jei DPF filtras neužsivalo, tai gali baigtis labai brangiu automobilio remontu. Gali sugesti turbina, išsilydyti stūmokliai, varikliui prireikti kapitalinio remonto. Specialistai dyzelinių automobilių, kurių rida jau perkopusi 150-200 tūkst. km ribą, savininkams siūlo reguliariai, kas 20-30 tūkst. km, pasitikrinti kietųjų dalelių filtro būklę ir slėgį jame.

Ką daryti, jei automobilis staiga ima naudoti žymiai daugiau kuro?

Jei neužsidegė jokia kontrolinė lemputė, būtina stebėti automobilį 2-3 kartus pripylus pilną kuro baką. Jei automobilis ir toliau naudoja žymiai daugiau kuro nei iki tol, galima paeiliui patikrinti visus šiame straipsnyje aprašytus punktus ir pabandyti išspręsti problemą.

Jei užsidega kontrolinė lemputė „Check engine“, važiuojant kaista vienas iš ratų ir atsiranda įvairių kitų problemų, kurių negalite diagnozuoti patys, - verta kuo skubiau apsilankyti autoservise.

Dažnai pastebime klientų, kurie skundžiasi staigiai padidėjusiomis kuro sąnaudomis - kartais net dvigubai. Įdomu tai, kad kuro nuotėkis nepastebimas, dūmingumas nepadidėjęs, o automobilis dirba gana sklandžiai. Dažniausios priežastys gali būti:

• Modernūs automobiliai turi dešimtis jutiklių, kurie reguliuoja degalų padavimą.
• Mažai pastebima, bet dažna problema - stabdžių apkaba arba rankinio stabdžio trosas, kuris „laiko“ vieną iš ratų.
• Kartais problemos prasideda po degalų pylimo.

Staigus kuro sąnaudų padidėjimas - rimtas signalas, kurio ignoruoti nereikėtų. Net jei automobilis važiuoja be ryškių trikdžių, paslėpta problema gali sukelti rimtus gedimus ateityje.

Norint išvengti nereikalingo kuro sąnaudų padidėjimo, būtina reguliariai atlikti automobilio techninę priežiūrą, tikrinti filtrus, eksploatacinius skysčius ir kitas svarbias dalis.

Jei pastebite akivaizdų degalų sąnaudų pokytį, didelė tikimybė, kad automobilis susiduria su gedimu. Nieko nelaukite ir kreipkitės į specialistus. Automobilių serviso komanda gali atlikti kompiuterinę diagnostiką ir nustatyti bei pašalinti gedimus.

tags: #kaista #variklis #padideja #kuro #sanaudos