Saugumas keliuose tamsiuoju paros metu ir esant prastoms oro sąlygoms didžiąja dalimi priklauso nuo tinkamai sureguliuotų automobilių žibintų. Ilgėjant tamsiajam paros metui ir dažnėjant darganotiems orams, ypatingai svarbu atkreipti dėmesį į transporto priemonių apšvietimo sistemų būklę ir jų tinkamą naudojimą.
Pagalbinė ilgųjų šviesų sistema
Šiuolaikiniuose automobiliuose dažnai įrengiama pagalbinė ilgųjų šviesų sistema, kuri padeda vairuotojui. Ši sistema suveikia, kai automobiliu važiuojama maždaug 40 km/h (25 mi/h) ir didesniu greičiu. Jei veikiant ilgosioms priekinių žibintų šviesoms važiuojate priešais arba paskui kitą automobilį, priekiniai žibintai bus automatiškai perjungti į trumpąsias šviesas.
Sistemos veikimo ypatumai ir apribojimai
Pagalbinė ilgųjų šviesų sistema yra komforto priemonė, tačiau ji nėra saugaus vairavimo garantas. Vairuotojas visada turi išlikti dėmesingas, vairuoti saugiai ir prireikus perjungti ilgąsias šviesas rankiniu būdu.
Sąlygos, kada automatinis perjungimas gali neveikti tinkamai:
- Jei ilgąsias ar trumpąsias šviesas perjungsite rankiniu būdu.
- Esant blogam orui (lietus, rūkas, sniegas, vėjas ir pan.).
- Kai šviesos šaltinis yra panašus į priekinių arba galinių žibintų šviesą netoli automobilio.
- Kai priekyje ar priešais važiuojančio automobilio priekiniai žibintai išjungti, kai dėl ant žibintų esančių nešvarumų pasikeičia šviesos spalva arba kai netinkama šviesų spindulio kryptis.
- Esant staigiam, nuolatiniam šviesos srautui.
- Važiuojant kalvotu keliu arba keliu, kuris yra skirtingame aukštyje.
- Važiuojant vingiuotu keliu.
- Kai ženklas arba į veidrodį panašus daiktas atspindi ryškią šviesą į automobilio priekį.
- Kai priekyje važiuojančio automobilio velkamas konteineris ar pan. atspindi ryškią šviesą.
- Kai jūsų automobilio priekiniai žibintai yra sudaužyti ar nešvarūs.
- Kai automobilis pakrypsta kampu dėl pradurtos padangos, velkant ir pan.
Trumpųjų ir ilgųjų šviesų perjungimo laikas gali skirtis dėl šių sąlygų:
- Dėl priešais ar priekyje važiuojančio automobilio priekinių žibintų ryškumo.
- Dėl priešais ar priekyje važiuojančio automobilio judėjimo ir krypties.
- Kai dega tik vienas priešais važiuojančio automobilio žibintas.
- Kai priešais ar priekyje važiuojanti transporto priemonė yra dviratė.
- Dėl kelio sąlygų (nuolydžio, posūkio, kelio dangos ir pan.).
- Dėl keleivių skaičiaus ir bagažo kiekio.

Pagalbinės ilgųjų šviesų sistemos naudojimas
Norėdami įjungti pagalbinę ilgųjų šviesų sistemą, paspauskite jungiklį, kai jis yra padėtyje
Jei automobilio greitis sumažėja iki mažiau nei maždaug 25 km/h (16 mi/h), priekiniai žibintai toliau veikia artimųjų šviesų režimu. Norėdami išjungti pagalbinę ilgųjų šviesų sistemą, dar kartą paspauskite jungiklį.
Jei esant anksčiau išvardytoms sąlygoms neužsidega pagalbinės ilgųjų šviesų sistemos indikatoriaus lemputė, gali būti, kad sistema veikia netinkamai. Tokiu atveju rekomenduojama, kad sistemą patikrintų NISSAN atstovybėje arba kvalifikuotame techninės priežiūros centre.
Aplinkos vaizdo jutiklio priežiūra
Aplinkos vaizdo jutiklis, skirtas pagalbinei ilgųjų šviesų sistemai, yra įrengtas priešais vidinį galinio vaizdo veidrodėlį. Norint, kad pagalbinė ilgųjų šviesų sistema veiktų tinkamai ir neįvyktų gedimas, būtina užtikrinti:
- Kad priekinis stiklas visada būtų švarus.
- Neklijuokite lipdukų (įskaitant permatomą medžiagą) arba neįrenkite jokių priedų netoli aplinkos vaizdo jutiklio.
- Netrankykite arba nepažeiskite srities aplink aplinkos vaizdo jutiklį.
Žibintų tipai ir jų naudojimas
Egzistuoja nemažai skirtingų apšvietimo sistemų: nuo šviesos diodų (LED), halogeninių ar ksenoninių (HID) iki neseniai pristatytų lazerinių. Jos viena nuo kitos skiriasi sunaudojamos energijos kiekiu, skleidžiamos šviesos intensyvumu, tarnavimo laiku bei kaina. Rinktis apšvietimo sistemą tikslingiausia įsivertinus keliavimo įpročius: jeigu nemažai laiko vairuojama neapšviestais keliais, tikslinga investuoti į didesnio ryškumo lemputes.
Dėl savo patrauklios kainos ir sąlyginai nedidelių priežiūros išlaidų halogeninės lemputės išlieka populiariausiu automobilių gamintojų pasirinkimu. Perdegusią halogeninę lemputę taip pat paprasčiausia pasikeisti ir vairuotojams. Tiesa, svarbu žinoti, kad ne visų halogeninių lempučių parametrai vienodi. Pavyzdžiui, jeigu palygintume su standartinėmis halogeninėmis lemputėmis, kurios į žibintus įmontuojamos automobilių gamyklose, parduotuvių lentynose galima rasti tokių, kurios šviečia dvigubai toliau ir ženkliai platesniu lauku.

Artimosios, tolimosios ir priešrūkinės šviesos
Artimos šviesos skirtos apšviesti kelią 50-60 m atstumu. Tolimos šviesos skirtos apšviesti kelią 100-150 m atstumu, tuo metu kai nėra iš priekio atvažiuojančių automobilių. Tolimos šviesos sukuria stiprų, ryškų, plokščią šviesos srautą, jas rekomenduojama naudoti išskirtinai tais atvejais, kai nėra priešpriešiais važiuojančių automobilių arba jie yra nutolę nuo jūsų dideliu atstumu. Nepamirškite ir to, kad tolimosios šviesos gali trikdyti ir ta pačia kryptimi važiuojantiems vairuotojams. Šviesos atsispindėjimas nuo veidrodėlių gali akinti vairuotojus.
Priešrūkinės šviesos skirtos naudoti per lietų, sniegą arba esant rūkui. Esant blogam matomumui daugelis vairuotojų perjungia tolimąsias/ilgąsias šviesas, tačiau nedaugelis žino, kad tai dažniausiai nepadeda, o tik pablogina matomumą. Priešrūkinių lempų konstrukcija skirta naudoti blogomis oro sąlygomis, šviesos srautą plačiai paskirstyti horizontalia kryptimi ir labai siauru šviesos srautu vertikaliai. Pagrindinė užduotis - šviesos srautą nukreipti lygiai žemiau rūko, lietaus ar sniego ir tuo pačiu nešviesti į iš priekio atvažiuojančius automobilius. Rūko žibintų viršutinės apšvietos ribos kampas yra maždaug 5 laipsniai ir apie 60 laipsnių horizontalios apšvietimo ribos.
Automobilių šviesų reguliavimas
Saugaus eismo ekspertai atkreipia dėmesį, jog didesniu saugumu vairuotojai galėtų pasirūpinti pirmiausiai pasitikrindami ir susireguliuodami automobilių šviesas. Automobilių šviesos reguliuojamos dažniausiai prieš techninę apžiūrą arba jos metu, nors turėtų būti tikrinamos dažniau nei kartą per metus. Automobilis nėra statiškas, Lietuvoje tenka važinėti duobėtais keliais, todėl automobilio dalys juda, neišvengiamai išsireguliuoja ir šviesos.

Kodėl svarbu reguliuoti šviesas?
Važinėdami su išreguliuotomis šviesomis vairuotojai ne tik apriboja savo matomumą, bet ir akina kitus eismo dalyvius, o tai gali baigtis išties skaudžia nelaime. Įprasta šviesas pasitikrinti prieš techninę apžiūrą, tačiau nemažai avaringų ir kitiems vairuotojams diskomfortą keliančių situacijų pavyktų išvengti, jeigu vairuotojai dažniau pasitikrintų ar automobilio žibintai nėra pažeisti ir visos lemputės šviečia, o šviesų aukštį bei kryptį sureguliuotų dažniau nei kartą per metus.
Kelyje nereikėtų pamiršti ir automatinio žibintų aukščio reguliavimo funkcijos. Automobilių salonuose yra reguliatorius, o naujesniuose modeliuose - automatinė sistema, leidžianti sureguliuoti žibintų skleidžiamos šviesos kampą, jeigu automobiliu kartu keliauja daug žmonių ar, ypatingai gale, vežamas sunkus krovinys.
Lempučių keitimas ir reguliavimas
Perdegus vienai iš lempučių rekomenduojama pakeisti abi, ypatingai, jei praėjusį kartą jos buvo keistos vienu metu, kadangi lemputės turi panašų gyvavimo laikotarpį, tad perdegus vienai, tikėtina, jog greitu metu nustos šviesti ir kita. Be to, laikui bėgant, lemputės ryškumas mažėja, tad pakeitus tik vieną lemputę, antroji tikrai švies nebe taip ryškiai kaip nauja. Po lempučių keitimo šviesas reikia sureguliuoti iš naujo.
Šviesų reguliavimo procedūra
Šviesų aukštį reguliuoti galima paprasčiausiu atsuktuvu, tai padaryti visiškai nesudėtinga, svarbiausia žinoti pagrindines taisykles. Mūsų aprašoma procedūra tinka daugeliui automobilių, tačiau, jeigu darbo padaryti nepavyks, galite kreiptis ir į servisą.
- Pastatykite automobilį ant lygaus paviršiaus priešais sieną ar vartus, kurie būtų vienspalviai ir leistų gerai matyti šviesą. Tuomet įjunkite artimosios šviesos žibintus. Po to, ant sienos priklijuokite maskavimo juostą vertikaliai, kad centras būtų ten, kur šviečia labiausiai sukoncentruotas spindulys (projekcijos centras). Dar išmatuokite aukštį nuo žemės iki kiekvieno priekinio žibinto (faros) centro. Perkelkite tą aukštį ant sienos.
- Atbuline eiga nuvarykite automobilį iki reguliavimui rekomenduojamo atstumo - dažniausiai tai yra apie 8 metrai.
- Pažvelkite į kiekvienos artimosios šviesos „karštąjį tašką“ ant sienos, atsižvelgdami ir į savo užklijuotas linijas. Dabar, ryškiausios spindulio dalies viršus turėtų būti šiek tiek žemiau horizontalios atskaitos linijos. Europiniuose automobiliuose, keleivio pusės žibinto šviesa gali būti šiek tiek pakreipta į viršų (ir į dešinę), kad geriau apšviestų kelio ženklus, bet ne tiek, kad akintų vairuotojus. Šviesos turėtų būti pakankamai suderintos ir pagal vertikalią ašį (ne pernelyg nukrypusios į kairę ar dešinę).
- Jeigu šviesos yra pernelyg nukrypusios arba šviečia netolygiai, tuomet reikėtų šiek tiek reguliavimo. Atkelkite variklio gaubtą ir suraskite reguliavimo varžtus galinio žibinto korpuso gale ir šone. Kartais jie yra pažymėti, o kartais ne, tai priklauso nuo gamintojo. Jeigu varžtus radote, lėtai pasukite (ketvirtadalį apsisukimo) ir dar kartą patikrinkite šviesos spindulį ant sienos. Kiekvieną pusę koreguokite atsargiai, kol šviesos spindulys bus teisingai išdėstytas pagal jūsų atskaitos tinklelį.
- Po reguliavimo galite nuimti lipnią juostelę ir atlikti bandomąjį važiavimą tamsesniu paros metu.
Net jei vieną kartą šviesas suderinote, įvairūs dalykai gali laikui bėgant juos iškreipti. Kai kurios įstaigos turi ir naudoja priekinių žibintų testerius (optinius reguliavimo įrenginius), kad tiksliai išmatuotų tiek kryptį, tiek šviesos intensyvumą. Tačiau kai žibinto dalis yra susidėvėjusi - patamsėjusi, pageltusi, įtrūkusi ar nesandari - vien reguliavimo nepakanka, kad būtų išspręsta pagrindinė problema. Tokiais atvejais būtina keisti (arba kai kuriais atvejais - restauruoti) visą žibintą. Tinkamai sureguliuoti žibintai yra būtini kelių eismo saugumui ir komfortui užtikrinti. Tinkamai sureguliuoti žibintai užtikrina, kad naktį ar esant prastam matomumui, vairuotojas matytų kelią, kliūtis, eismo ženklus bei kitus svarbius objektus. Netinkamai sureguliuoti žibintai gali skleisti šviesą tokiu kampu, kuris akinina priešingo eismo vairuotojus. Automobilių techninė apžiūra ir eismo taisyklės reikalauja, kad žibintai būtų tinkamai sureguliuoti. Reguliavimas yra svarbus ne tik vairuotojui, bet ir visiems kelyje - nuo kitų automobilių vairuotojų iki pėsčiųjų.
Kaip elgtis apakinus šviesoms?
Turbūt kiekvienam vairuotojui teko susidurti su situacija, kai automobilio vairuotojas važiuoja su įjungtomis tolimosiomis šviesomis ir pamiršta jas perjungti į artimąsias, kai pamato priešinga kryptimi artėjant kitą vairuotoją. Tuomet pastarasis yra akinamas ir norėdamas įspėti atvažiuojantį vairuotoją taip pat įjungia tolimąsias šviesas. Ar tokie veiksmai yra teisingi?
Akinamas vairuotojas privalo įjungti avarinę šviesos signalizaciją ir neįvažiuodamas į kitą eismo juostą sulėtinti greitį, prireikus - sustoti (KET 96 p.). Daugelis vairuotojų, ypač pradedantieji, daro klaidą važiuodami iš paskos kitam automobiliui įsijungę tolimąsias (ilgąsias) šviesas. Ilgosios šviesos gali akinti ne tik priešinga kryptimi važiuojančių automobilių vairuotojus, bet ir priekyje Jūsų, ta pačia kryptimi, važiuojančius vairuotojus, per vidinį ir (ar) išorinius veidrodėlius.
Jeigu jus akina iš paskos važiuojantis automobilis per galinio vaizdo veidrodį - įsijunkite avarinę šviesos signalizaciją, sureguliuokite veidrodėlį taip, kad šviesos spindulys sklistų kita kryptimi ir stenkitės į jį nežiūrėti, taip pat sumažinkite važiavimo greitį ir leiskite automobilio vairuotojui jus apvažiuoti. Akinamas tolimųjų šviesų vairuotojas gali padaryti žalos ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams.
tags: #zibintu #sviesos #perjunginejimas