Teisė vairuoti nėra duotybė visam gyvenimui, o privilegija, tiesiogiai susieta ne tik su kelių eismo taisyklių išmanymu, bet ir su fizine bei psichine asmens sveikata. Kasdien gatvėse įvykstantys eismo įvykiai neretai būna susiję ne su neatsargumu ar greičio viršijimu, o su staigiais sveikatos sutrikimais, tokiais kaip širdies smūgis, epilepsijos priepuolis ar regėjimo praradimas.
Vairuotojų sveikatos patikros reglamentavimas Lietuvoje
Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, galioja griežti reikalavimai vairuotojų sveikatos patikrai. Nors dauguma vairuotojų medicininę pažymą laiko tiesiog formaliu popieriumi, kurį reikia atnaujinti kas 10 metų (ar dažniau, priklausomai nuo amžiaus ir kategorijos), gydytojų komisijos sprendimas gali būti lemtingas.
Lietuvoje vairuotojų sveikatą reglamentuoja Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymai, kurie nustato ligų ir sveikatos sutrikimų sąrašą, dėl kurių vairavimas gali būti ribojamas arba visiškai draudžiamas.
Vairuotojų grupės ir tikrinimo tvarka
- Pirmoji grupė: AM (mopedų), A1, A, B1 (motociklų), B (automobilių masė ne didesnės nei 3500 kilogramų) ir BE (B kategorijos automobilių su priekaba) vairuotojai (mėgėjai).
- Antroji grupė: C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE (automobilius, kurių masė didesnė kaip 3500 kilogramų) ir T (troleibusai) kategorijų transporto priemones. Taip pat visi dirbantys vairuotojais pagal darbo sutartis - taksistai, greitosios pagalbos automobilių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai ir pan.
Nuo 2009 metų sausio 1 dienos pirmosios grupės vairuotojams iki 55 metų amžiaus sveikatą tikrintis reikia kartą per 10 metų, asmenims nuo 56 iki 69 metų - kartą per 5 metus, asmenims nuo 70 iki 79 metų - kartą per 2 metus, nuo 80 metų - kartą per metus.
Vairuotojų sveikatą tikrina šeimos gydytojas arba vidaus / vaikų ligų gydytojas, teikiantis pirminės sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje asmuo yra prisirašęs. Sudėtingais ir konfliktiniais atvejais apie tinkamumą vairuoti sprendžia Vairuotojų sveikatos tikrinimo komisija arba sveikatos priežiūros įstaigos Gydytojų konsultacinė komisija (GKK).
Kontrolės sistemos sugriežtinimas
Pastaraisiais metais sugriežtinta ir pati kontrolės sistema. Vairuotojo sveikatos medicininė pažyma dabar yra elektroninė ir tiesiogiai susieta su „Regitros“ duomenų baze. Tai reiškia, kad pasibaigus medicininės pažymos galiojimui, automatiškai sustabdomas ir vairuotojo pažymėjimo galiojimas.
Sveikatos sutrikimai, draudžiantys vairuoti
Regėjimo sutrikimai
Geras regėjimas yra pagrindinis saugaus vairavimo garantas, nes apie 90 proc. informacijos kelyje gaunama per akis.
Pirmosios grupės vairuotojams:
- Regėjimo aštrumas: su korekcija akiniais ar kontaktiniais lęšiais arba be jos, geriau matančia akimi turi būti ne mažesnis kaip 0,5.
- Akiplotis: horizontalus akiplotis turi būti ne mažesnis kaip 120 laipsnių.
- Dvejinimasis akyse (diplopija): draudžiama vairuoti, jei žmogus vietoj vieno objekto mato du.
Antrosios grupės vairuotojams:
- Regėjimo aštrumas: sveikesnės akies regėjimo aštrumas, jei reikia, su korekciniais lęšiais, privalo būti ne mažesnis kaip 0,8, o silpnesnės akies - ne mažesnis kaip 0,5.
- Akiplotis: binokuliarinis regėjimo laukas neturi būti sutrikęs.
Draudžiama vairuoti esant lėtinėms akies dangalų ligoms su regėjimo funkcijos sutrikimu, stabiliems vokų pakitimams, vokų raumenų parezėms, lėtinėms ašarų maišelio ligoms, esant diplopijai ir žvairumui, taip pat esant dichromazijos tipo spalvų jutimo sutrikimui (sprendžiama individualiai). Po ragenos refrakcinių operacijų leidžiama vairuoti praėjus 3 mėnesiams, kai regėjimas (su korekcija) ne silpnesnis kaip 0,8 viena ir 0,5 - kita akimi (1 kategorijos vairuotojams - kai regėjimas ne silpnesnis kaip 0,5 viena ir 0,2 - kita akimi).
Klausos sutrikimai
Visiškas kurtumas, kurčnebylumas draudžia vairuoti, tačiau išimties tvarka, individualiu sprendimu, gydytojų komisija gali leisti vairuoti A, A1, A2, AM, B, B1 ir BE kategorijų transporto priemones (be teisės dirbti pagal darbo sutartis vairuotoju) su rankinio valdymo (specialiu) automobiliu.
Jei yra klausos susilpnėjimas (vienos arba abiejų ausų), kai kalba girdima mažesniu kaip 3 m, šnabždesys - 1 m atstumu, arba abiejų ausų klausos susilpnėjimas, kai kalba girdima mažesniu kaip 2 m atstumu, sprendžiama individualiai.
Judėjimo negalia
Jei yra rankos, kojos, plaštakos, pėdos ar abiejų plaštakų, pėdų trūkumas, žymios deformacijos su lokomotorinės funkcijos sutrikimu, sprendžiama individualiai, tačiau tik individualiam transportui be teisės dirbti pagal darbo sutartis vairuotoju. Vairuotojams, turintiems judėjimo negalią, turi būti nurodyta, kokia automobilio modifikacija reikalinga ir ar vairuotojui reikalingas ortopedinis įrenginys, kuriuo naudojantis vairavimas nekeltų pavojaus.
Širdies ir kraujagyslių ligos
Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos yra viena dažniausių mirties priežasčių pasaulyje, o staigus priepuolis vairuojant gali baigtis tragiškai.
- Vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami vairuotojams, kurie serga sunkia aritmija.
- Pažymėjimai gali būti išduodami vairuotojams su širdies stimuliatoriumi, pateikus kardiologo išvadą ir reguliariai atliekant medicinines apžiūras.
- Apskritai vairuotojo pažymėjimas neišduodamas kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinamas vairuotojams, kuriuos ramybės būsenoje ar susijaudinus gali ištikti stenokardijos priepuolis.
- Asmenims po miokardo infarkto, su implantuotu širdies ritmo stimuliatoriumi, sergantiems II laipsnio su didele rizika ir III laipsnio arterine hipertenzija, sergantiems sunkiomis lėtinėmis plaučių ligomis, II ir III laipsnio kvėpavimo funkcijos nepakankamumu - gali būti draudžiama važiuoti didesniu nei 100 km/h greičiu.
Cukrinis diabetas
Cukrinis diabetas yra viena dažniausių lėtinių ligų, ir dauguma diabetikų sėkmingai vairuoja. Tačiau, jei būna sąmonės sutrikimų ir komos būsenų, vairuoti neleidžiama. Individualiu sprendimu gali būti leista vairuoti B, B1 ir BE kategorijos transporto priemones (be teisės dirbti pagal darbo sutartis vairuotoju), vadovaujantis endokrinologo išvada. Gali būti draudžiama važiuoti didesniu nei 100 km/h greičiu.
Cukrinis diabetas
Neurologinės ligos: epilepsija
Neurologinės ligos yra viena jautriausių temų. Epilepsija sergantiems asmenims taisyklės yra labai konkrečios. Diagnozė pati savaime nėra nuosprendis visam gyvenimui, tačiau būtina įrodyti ligos kontrolę. Vairuotojams mėgėjams, kuriems diagnozuota epilepsija, leidimas vairuoti gali būti suteiktas tik tais atvejais, jei jie mažiausiai 1 metus nepatiria jokių priepuolių. Visiškas draudimas vairuoti asmenims, kuriems buvo diagnozuota epilepsija, neatitiktų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų.
Epilepsija - tai smegenų liga, kuriai būdingas patologinis smegenų polinkis generuoti priepuolius. Epilepsijos priepuoliai pasireiškia labai įvairiai, priklausomai nuo smegenų vietos, kurioje kyla labai staigi ir stipri smegenų ląstelių, vadinamų neuronais, elektrinė iškrova. Pavojinga tuo, kad šių „smegenų audrų" numatyti ir / arba nuspėti negalima - tai kaip griaustinis giedrą dieną.
Apribojimai vairuojantiems su epilepsija:
- Po pirmo (vienintelio) epilepsijos priepuolio A, A1, AM, B, B1 ir BE kategorijų vairuotojai negali vairuoti 6 mėnesius, kitų kategorijų - 2 metus.
- Diagnozavus epilepsiją (buvus 2 ir daugiau epilepsijos priepuolių) ir priepuoliams nesikartojant, A, A1, AM, B, B1 ir BE kategorijų vairuotojai negali vairuoti 2 metus, kitų kategorijų - 10 metų.
- Draudžiama vairuoti priešepilepsinių vaistų nutraukimo periodu ir 6 mėnesius po jų nutraukimo.
- Kartojantis priepuoliams tik miego metu, po 2 metų A, A1, AM, B, B1 ir BE kategorijų vairuotojams leidžiama vairuoti tik dienos metu, o kitų kategorijų vairuotojams vairuoti draudžiama.
- Po nepatikslinto sąmonės sutrikimo epizodo A, A1, AM, B, B1 ir BE kategorijų vairuotojai negali vairuoti 6 mėnesius, kitų kategorijų - 2 metus.
Sergantieji epilepsija gali vairuoti, kai priepuoliai jiems nesikartoja ilgiau nei 1 metus ir smegenų bioelektrinio aktyvumo tyrimai (elektroencefalograma) neregistruoja elektrinių iškrovų. Patikrinimas vykdomas kas 1 metus 5 m. iš eilės.
Psichikos ir elgesio sutrikimai
Psichinė būklė yra ne mažiau svarbi nei fizinė. Psichiatrai vertina asmens gebėjimą priimti sprendimus, reakciją, agresyvumą ir realybės suvokimą. Ypatingas dėmesys skiriamas priklausomybėms. Alkoholizmas ir narkomanija yra nesuderinami su vairavimu.
Vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami vairuotojams, turintiems sunkių psichikos sutrikimų, įgimtų ar sukeltų ligos, traumų ar kitų priežasčių. Kai kurie psichikos sveikatos sutrikimai riboja galimybę turėti vairavimo teises. Toliau pateikiama išsamesnė informacija apie teisinius ribojimus B kategorijos transporto priemonių vairavimui:
| TLK kodas | Liga / Būklė | Vairavimo galimybės (B kategorijos transporto priemonėms) |
|---|---|---|
| F00, F01, F02, F03 | Demencijos (Alzheimerio, kraujagyslinė, kitos, neapibrėžta) | Neleidžiama |
| F04, F05, F06, F07 | Organinis amnezinis sindromas, Deliriumas, Kiti psichikos sutrikimai dėl smegenų pažeidimo ar disfunkcijos, Asmenybės ir elgesio sutrikimai dėl smegenų ligos | Neleidžiama (išskyrus remisiją > 5 metai po gydymo pabaigos) |
| F09 | Neapibrėžtas organinis ar simptominis psichikos sutrikimas | Neleidžiama |
| F10-F16, F18, F19 | Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo (alkoholio, opioidų, kanapių, raminamųjų, kokaino, kofeino, haliucinogenų, inhaliuojamųjų medžiagų) | Neleidžiama (išskyrus remisiją > 5 metai po gydymo pabaigos, arba kai kurie atvejai F10.0-F10.3, F11.0-F11.3, F12.0-F12.3, F13.0-F13.3, F14.0-F14.3, F15.0-F15.3, F16.0-F16.3, F18.0-F18.3, F19.0-F19.3 - išskyrus remisiją > 5 metai) |
| F17 | Tabako vartojimo sukeltas psichikos ir elgesio sutrikimas | Leidžiama |
| F20, F21, F22, F23, F24, F25, F28, F29 | Šizofrenija, šizotipinis sutrikimas, kliedesiniai sutrikimai, ūminiai ir laikini psichoziniai sutrikimai, indukcinis kliedesinis sutrikimas, šizoafektiniai sutrikimai, kiti nekonkrečiai apibrėžti psichoziniai sutrikimai, neapibrėžtas psichozinis sutrikimas | Neleidžiama (išskyrus F23.0-F23.9 - remisija > 5 metai) |
| F30, F31, F32, F33, F34, F38, F39 | Afektiniai sutrikimai (manijos epizodas, bipolinis afektinis sutrikimas, depresijos epizodas, pasikartojantis depresinis sutrikimas, nuolatiniai afektiniai sutrikimai, kiti afektiniai sutrikimai, neapibrėžtas afektinis sutrikimas) | Neleidžiama (įvairūs apribojimai priklausomai nuo sutrikimo tipo ir remisijos laikotarpio) |
| F40, F41, F42, F43 | Nerimo sutrikimai (fobiniai, kiti nerimo sutrikimai, obsesinis-kompulsinis sutrikimas, reakcijos į sunkų stresą ir adaptaciniai sutrikimai) | Neleidžiama (kol tęsiasi sutrikimas, išskyrus atvejus, kai gydytojų psichiatrų komisija patvirtina, kad sutrikimai neturi įtakos vairavimo gebėjimams) |
Miego apnėja ir vaistų vartojimas
Obstrukcinė miego apnėja sukelia didelį mieguistumą dienos metu, kas prilyginama vairavimui išgėrus. Daugelis raminamųjų (benzodiazepinų), migdomųjų, stiprių vaistų nuo skausmo (opioidų), kai kurių antidepresantų ir net vaistų nuo alergijos ar peršalimo slopina reakciją. Farmacijos mokslų daktaras Valdas Jakštas pataria vartojant bet kokius vaistus nesėsti prie vairo, nes net ir "nekalti" vaistai gali sukelti šalutinį poveikį, turintį įtakos vairavimui. Šalutinis poveikis, turintis įtakos vairavimui ir mechanizmų valdymui, nurodomas vaistų pakuotės lapelio 2 skyriaus poskyryje „Vairavimas ir mechanizmų valdymas“.
Kitos priežastys, kodėl vairuotojas negali vairuoti
Nuovargis ir stresas
Nuovargis ir stresinės situacijos gali iššaukti priepuolius jau joms pasibaigus, dažnai - poilsio metu ar stresui pasibaigus, kai asmuo atsipalaiduoja. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas draudžia vairuoti susirgus ar pavargus, jei tai kelia pavojų eismo saugumui, tačiau šių reikalavimų paiso retas Lietuvos vairuotojas. Per didelis darbo krūvis, miego trūkumas ir energinių gėrimų vartojimas gali sukelti rimtų sveikatos problemų ir tapti eismo įvykių priežastimi.
Asmenybės bruožai ir rizikingas vairavimo stilius
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) psichologijos profesorės Auksė Endriulaitienė ir dr. Rasa Markšaitytė teigia, kad dažniausiai pasitaikančios eismo įvykių priežastys yra žmogiškos, t.y. transporto priemonės vairuotojų ar kitų eismo dalyvių elgesys ir priimami sprendimai. Jei žmogus sportuodamas, dirbdamas ar leisdamas laisvalaikį mėgsta rizikuoti, natūralu tikėtis, kad jis rizikuos ir prie automobilio vairo.
Jauni vairuotojai, ypač vyrai, yra labiau linkę rizikingai vairuoti dėl kelių priežasčių: menkos vairavimo patirties ir rizikingo vairavimo stiliaus, kuris yra susijęs su tam tikrais asmenybės bruožais (impulsyvumu, agresyvumu, noru pasirodyti prieš kitus vairuotojus). Vairavimo metu žmonės siekia patenkinti ir kitokius savo poreikius: susikurti trokštamą įvaizdį, patirti malonumą, išbandyti savo ribas. Dažnas eismo taisyklių pažeidėjas - jaunas vairuotojas vyras, turintis didesnę vairavimo patirtį, labiau pasitikintis savimi, manantis, kad rizikuoti kelyje „nieko tokio“, pasižymintis didesniu impulsyvumu ir agresyvumu, jaučiantis vairavimo metu papildomą naudą ar paskatinimą pavojingai vairuoti.
Alkoholio vartojimas
Doc. dr. Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė tikina, kad draudimas sėsti už vairo bent kiek išgėrus prisidėtų prie saugumo keliuose didinimo, nes siųstų labai aiškią „žinią“ visiems eismo dalyviams - „išgėrei - vairuoti negali“.
Atsakomybė ir sąžiningumas
Nors teisės aktai ir gydytojų komisijos nustato ribas, galutinė atsakomybė visada tenka pačiam vairuotojui. Slėpti ligą nuo gydytojų komisijos siekiant išsaugoti teisę vairuoti yra nusikaltimas ne tik prieš įstatymą, bet ir prieš savo bei kitų eismo dalyvių saugumą. Jei gydytojas diagnozuoja ligą, įtrauktą į draudžiamų vairuoti sąrašą, jis privalo informuoti pacientą, kad šis nebegali vairuoti. Vairuotojas pats teisiškai atsako už savo būklę. Pajutus staigų silpnumą, galvos svaigimą, skausmą krūtinėje ar regėjimo sutrikimus, būtina nedelsiant sustoti ir nesėsti prie vairo, kol nepasikonsultuosite su gydytoju.
Tie, kurie žino, kad negali vairuoti dėl sveikatos būklės, tikriausiai turėtų būti baudžiami taip, kad tai būtų pamoka ir kitiems. Reikėtų šviesti visuomenę ir skatinti gyventi sveikai, kad būtų išvengta ligų, kurių galima išvengti ar jas atitolinti (aterosklerozės, diabeto, demencijų).