Kiekvienais metais, artėjant didžiosioms metų šventėms, miestų ir miestelių gyventojai laukia svarbiausio akcento - Kalėdų eglės įžiebimo. Šis tradicinis atributas ne tik simbolizuoja švenčių pradžią, bet ir tampa svarbiu kultūriniu bei bendruomeniniu įvykiu. Didelės Kalėdų eglės statomos miestų ir miestelių centrinėse aikštėse, gausiai turistų lankomose vietose.
Kalėdų eglutės istorija ir kilmė
Kalėdų eglutės puošimo tradicijos ištakos siekia senovės laikus, įvairias pagoniškas kultūras. Senovės egiptiečiai trumpiausią metų dieną namus puošdavo palmių šakelėmis, o senovės romėnai merkdavo laurų šakeles. Manoma, kad paprotys puošti namuose iš miško parsineštą eglutę kaip gyvybės ir ilgaamžiškumo simbolį buvo žinomas jau viduramžiais tarp protestantų dabartinės Vokietijos teritorijoje.
Eglių šakomis būdavo puošiamos bažnyčios per kalėdines misterijas. Šaltiniuose minimos Juodagalvių brolijos (užsienio pirklių ir laivų savininkų susivienijimo) papuoštos Kalėdų eglės Livonijoje, pavyzdžiui, 1510 m. Rygoje. 1521 m. Elzaso gyventojams buvo suteikta teisė per Kalėdas miške nusikirsti ir parsinešti namo po eglutę.
Puošybos elementų evoliucija
Tradicija puošti Kalėdų eglutę 16-17 a. dar tik formavosi. Kalėdų eglutės buvo puošiamos obuoliais, džiovintais vaisiais (taip tarsi prisimenant prarastąjį rojų), riešutais, saldumynais, spalvotais popierėliais, siūlais, šiaudinėmis figūrėlėmis. 1840 m. Vokietijoje princesės Elenos nusamdyti šveicarų ir vokiečių stikliai pagamino 3-20 cm skersmens rutulius, jais buvo papuošta eglė Paryžiaus Tuileries soduose. Netrukus stikliniais burbulais pradėtos puošti ir Anglijos karalienės Viktorijos, Italijos karalienės Margheritos Kalėdų eglės.
Ilgą laiką ant eglės šakų buvo tvirtinamos ir deginamos vaškinės žvakės, vėliau jas pakeitė lempučių girliandos. Pirmoji elektrinė lempučių girlianda sukurta 1882 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose. 19 a. Vokietijoje pradėtos puošti dirbtinės eglutės. Nuo 1931 m. Kalėdų eglės puošiamos priešais Rockfellerio centrą Niujorke.
Didžiausios ir brangiausios Kalėdų eglės pasaulyje
Nuo 20 a. didžiausia Europoje Kalėdų egle laikoma Gubbio mieste (Italija) nuo 20 a. 9 dešimtmečio ant kalvos 12 km ilgio šviečiančiais laidais išraitoma 650 m aukščio ir 350 m pločio Kalėdų eglė su viršūnėje spindinčia didžiule žvaigžde. 2000 m. Vilniaus televizijos bokštas, papuoštas 9 km ilgio girliandomis ir šviesų instaliacijomis, buvo pripažintas aukščiausia Europos Kalėdų egle (326,47 m).
Didžiausia pasaulyje Kalėdų egle pripažinta 2009 m. Meksike (Meksika) sukonstruota eglė (110,35 m aukščio, 35 m skersmens, metalinių konstrukcijų ir papuošimų svoris - 330 t). Brangiausia pasaulyje - 2010 m. Abu Dabyje (Jungtiniai Arabų Emyratai) pastatyta eglė, papuošta auksiniais ir sidabriniais burbulais bei juvelyriniais dirbiniais su brangakmeniais (jų vertė siekė 11,5 mln. JAV dolerių).
Kalėdų eglutės tradicija Lietuvoje
Tradicija per Kalėdas puošti eglutę pirmiausia atsirado didikų rūmuose ir dvaruose. Lietuviškuose šaltiniuose kalėdinė eglutė pirmą kartą paminėta 1853 m. (savo dienoraštyje A. Baranauskas aprašė Vainute matytą eglutę). 19 a. pabaigoje šventes su papuoštomis eglutėmis ir dovanėlėmis vaikams pradėta rengti rusiškose mokyklose (pirmosios minimos 1896 m. Salake, Skaudvilėje, Ukmergėje), taip norėta pritraukti slaptosiose daraktorių mokyklose mokytus lietuvių vaikus.
Tarpukariu Švietimo ministerija ragino eglutės šventes organizuoti mokyklose. Eglučių puošimo tradicija pradėjo plisti tarp gyventojų (pirmiausia miesto), nes, pasak etnologo L. Klimkos, eglė lietuvių tautosakoje ir gyvensenoje nuo senų laikų užėmė ypatingą vietą - minima pasakose, jos piešiniais puošiami buities daiktai, velykiniai margučiai, stilizuoti motyvai atsispindi audinių ir mezginių raštuose, eglišakiais nubarstomi takeliai palydint mirusiuosius į paskutinę kelionę.
Kauno Kalėdų eglė: Art Deco stiliaus spindesys
Žiemos švenčių laikotarpiu pagrindinė miesto puošmena - eglutė - sugrįžta į Rotušės aikštę. Kaunas intensyviai ruošiasi magiškiausiam metų laikui. Miesto širdyje, Rotušės aikštėje, puošiama išskirtinė Kalėdų eglutė. Pagrindinė žiemos puošmena - gyva žaliaskarė šiemet sužibės Art Deco stiliumi. Kauniečiai ir miesto svečiai įžiebimo šventėje laukiami lapkričio 22 dieną.
Unikali Kauno eglės istorija
Kaip ir praėjusiais metais, miestiečius džiugins tikra žaliaskarė. Po ilgų paieškų tinkamiausia kandidatė surasta Petrašiūnuose. Miestui Kalėdų simbolį dovanoja kaunietė Irena Juškevičienė ir jos sūnus Rimantas Juškevičius. Moteris prisimena, ilgaamžę eglę anuomet pasodino jos mama, vietoje augusio kadagio. Šeima turėjo tradiciją šventiniu laikotarpiu pasipuošti šios eglės šaką. Šiemet po 65 metų puoselėjimo eglutė keliauja į Rotušės aikštę teikti džiaugsmą visam Kaunui. „Eglė jau labai didelė ir sena, neramu, kad neužvirstų ant namo. Juokiamės, kad ji truputį prasikaltusi - metami spygliai nešasi namo, o stambios plačios šakos užgožia šviesą. Todėl ją nusprendžiau padovanoti visiems kauniečiams. Džiaugiuosi, kad eglutė išvažiuoja į miestą. Ji bus gražiai padabinta, visi į ją žiūrės“, - pasakoja Irena Juškevičienė. Rimantas Juškevičius priduria: „Negaila visai, tegu žmonės džiaugiasi, tegu miestą puošia, aš kaunietis grynaveislis, tai Kaunui ir dovanoju.“
Daugiau kaip 17 metrų aukščio ir beveik 5 tonų svorio eglė buvo itin atsargiai gabenama iš gyvenvietės į Rotušės aikštę. Dėl saugumo vienoje gatvėje buvo sustabdytas eismas.
Art Deco stiliaus įkvėpta puošyba
Konkursą laimėjusios bendrovės UAB „Akmenių dvaras“ direktorė, floristė Kristina Rimienė, kuri apžiūrėjusi apie 20 žaliaskarių, pasirinko įspūdingą sidabrinę eglę iš Petrašiūnų. Ji teigia, kad pamačiusi šią eglę, ji tiesiog ją užbūrė. „Kai pamačiau, tai net mano šeima žino, kad eglė kalėdinė turi būti stora, ji stora, tanki, vešli. Ji, galima sakyti, pati pasiprašė, nors eglė atsirado viena paskutiniųjų, bet aš labai džiaugiuosi ir laiminga, kad ji tokia graži“, - tikina floristė.
Šiemet Kauno eglės puošyba bus dedikuota Art Deco stiliui, kuriam sukanka 100 metų. „Kauno architektūrinis paveldas įrašytas į UNESCO sąrašą, o šiemet sukanka lygiai 100 metų nuo Art Deco stiliaus atsiradimo. Todėl net nekilo abejonių, kad šiais metais Kaunui reikia Art Deco eglės“, - apie inspiraciją pasakojo K. Rimienė. Ji priduria: „Kauno Art Deco sostinės įkvėpta tema, nes šiai stilistikai šiemet 100 metų, tai ir atrodė, kad Kaunui reikia siūlyti tokią eglę.“
Miesto eglutė puošiama rūpestingai kurtomis dekoracijomis, įkvėptomis XX a. pradžios estetikos - Art Deco stiliui būdingomis tiesiomis linijomis, aštriais kampais ir elegantiška ornamentika. Visą kompoziciją apjungs šventiška aukso spalva, suteiksianti žaliaskarei prabangos ir išraiškingo žvilgesio. Eglė turės ne tik atskirus ornamentus, bet ir 16 metrų inkliuzą, kuris tęsis nuo apačios iki pat viršūnės. Jame bus išdėliotas Art Deco stilistikai būdingas ornamentas. Kaune dera įvairūs architektūros stiliai, tad jų atspindžiui bus ir ant eglutės. Akyliausieji įžvelgs ir tautinių motyvų, eglė tviskės auksu ir gausybe lempučių. Tarp eglės puošybos elementų atsiras ir vienas kitas barokinio stiliaus žaisliukas, atliepiantis aplink Rotušę esančių pastatų stilistiką.
Išskirtinis apšvietimas ir dekoracijos
Šiais metais eglę puoš daugiau kaip 140 rankų darbo žaisliukų, specialiai šiam projektui atkeliavusių iš Olandijos. Žaliaskarę papildys 3D ir 2D ornamentai bei trijų dydžių burbulai, iš kurių didžiausio skersmuo siekia net 60 cm. Prie puošybos idėjos įgyvendinimo, negailėdami laiko ir energijos, dirba daugiau kaip 50 žmonių.
Šiemet eglė išsiskirs savo apšvietimu. Pasak idėjos autorių, Kauno Kalėdų medį puoš unikalios, iki šiol nė viename Baltijos šalių mieste nenaudotos lemputės. Inovatyvūs apšvietimo sprendimai leis eglutei nuolat keisti savo įvaizdį realiuoju laiku - kauniečiai ir miesto svečiai kiekvieną vakarą galės išvysti vis kitokį, netikėtą jos veidą. Iš viso žaliaskarę apšvies apie 26 tūkst. lempučių, o išskirtiniam, per visą eglės aukšti einančiam ornamentui panaudota 6 tūkst. LED švieselių. „Tiekėjai, iš kurių įsigijome apšvietimo elementus, patikino, kad nė vienoje iš Baltijos šalių miesto eglė nebuvo apšviesta tokiomis lemputėmis“, - pasakoja K. Rimienė.
Eglę dekoruojanti Kristina Rimienė neslepia, kad projektas pareikalavo tiek emocinių, tiek fizinių resursų. „Tikiuosi, kad eglė kauniečiams patiks. Tai tikras, gyvas Kalėdų simbolis, šviesiantis tarsi dangaus pašvaistė. Mūsų komandos įdėtos pastangos, bemiegės naktys ir kruopštus darbas, manau, palies miestiečių širdis ir leis šventinę dvasią atnešti į kiekvienus namus“, - mintimis dalinosi žiemos pasakos kūrėja.
Kalėdų eglės įžiebimo šventė ir pramogos
Įžiebimo renginys su šventiniu koncertu numatytas lapkričio 22-ąją. Kaunas pirmasis iš miestų įžiebs pagrindinę eglę. 18 val. kosminės Kalėdos prasidėjo ir Kaune. Laikinosios sostinės širdyje Kalėdų senelis ir Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis įžiebė kosminiais kūnais puoštą miesto žaliaskarę. Spalvose paskendusioje Rotušės aikštėje susirinko minios kauniečių ir miesto svečių. Čia jie jaučiasi pakliuvę į paslaptingąją „Mažojo princo“ motyvais sukurtą fantastinę planetą.
Kalėdų eglutę Kaune įžiebė Kauno meras V.Matijošaitis (įspūdingiausios šventės akimirkos)
Nors tradicinės miestelio veiklos iš Rotušės aikštės persikels į virtualią erdvę dėl karantino, edukacijos, dirbtuvėlės ir kiti užsiėmimai drauge su kalėdiniu paštu lankytojų lauks internete. Iš karto po eglutės įžiebimo, Rotušės aikštėje trečius metus grojantis Kalėdų radijas pakvies išgirsti pirmųjų kauniečių pageidautų kūrinių.
Šventiniu laikotarpiu į Rotušės aikštę, kaip ir į kitas miesto viešąsias erdves, patekti nebus draudžiama. Aplankyti aikštę ir pasigrožėti kalėdine eglute kauniečiai ir miesto svečiai turės laiko iki Trijų karalių, sausio 6 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė ragina gyventojus neskubėti vykti apžiūrėti miesto eglės tą pačią dieną. Policijos pareigūnai primena visu šventiniu laikotarpiu, vykstant apžiūrėti Kauno eglės, nepamiršti laikytis karantino sąlygų - dėvėti apsaugines veido kaukes, laikytis atstumų, nesibūriuoti - būti sąmoningiems, saugoti save ir kitus.
Kalėdinė nuotaika pamažu apima visą miestą. Šventiniais žiburiais puošiami tiltai, skverai, viešosios erdvės. Lemputėmis padabintos daugiau kaip 17 pagrindinių miesto gatvių. Šviečiančiomis dekoracijomis puošiami Santarvės, Kalniečių, Dainavos, Draugystės ir Santakos parkai. Vilniaus gatve tradiciškai pasivaikščioti kviečia eglučių alėja. Šviesų bei pramogų netrūks ir kitose miesto erdvėse. „Kaunas kasmet tampa vis jaukesnis ir gyvesnis, o artėjant didžiosioms metų šventėms - miestas sužimba. Šiemet pasistengėme, kad šventiniu laikotarpiu būtų dar daugiau progų susitikti. Pramogos lauks ne tik Rotušėje. Vienybės aikštėje įsikurs žiemos pramogų erdvė - veiks čiuožykla, edukacijos, mažieji galės sutikti animatorius ir įvairius herojus. Norime, kad Kaunas būtų vieta, kurioje kiekvienas pajunta artėjančių švenčių džiaugsmą“, - sako Kauno vicemeras Mantas Jurgutis.
Lapkričio 22 d. Kalėdų eglės įžiebimas taps šventinio laikotarpio pradžia. Iškart po jo Rotušės aikštėje pradės veikti šventiniai kupolai, edukacijų erdvės, Senelio Kalėdos namelis ir kitos pramogos. Miestiečių lauks koncertai, pasirodymai vaikams bei daugybė šventinių staigmenų. Daugiau informacijos apie artėjančius renginius bus paskelbta svetainėje kaledos.kaunas.lt.
Kalėdų eglės kituose Lietuvos miestuose
Gražiausių metų švenčių laukimui Kaunas jau pasiruošęs: mieste sužibo tūkstančiai lempučių, eglutę nuklojo cukriniai debesėliai, o žaliaskarės įžiebimas visai čia pat. Vis daugiau Lietuvos miestų atsisakant prieš dešimtmetį madingų metalo ir eglišakių konstrukcijų ir puošiant natūralias egles, Lazdijai neskuba jais sekti, kol dabar naudojama įranga dar nesusidėvėjo. O kasmet skirtingą Kalėdų eglutės išvaizdą pasiekia kaitaliodami puošybos elementus ir apšvietimą. Kaip ir kasmet, nušvitus Kalėdų simboliui, užverda diskusija, kurio Lietuvos miesto žaliaskarė gražesnė.
| Miestas | Eglės aprašymas | Puošybos ypatybės |
|---|---|---|
| Vilnius | Pagrindinė šalies eglė Katedros aikštėje, 27 m aukščio. | Per 7 km girliandų, virš 100 tūkst. šviesos diodų, netikėta šachmatų karalienės tema. Natūralią eglę gaubia 20 m aukščio aliuminio konstrukcija. |
| Klaipėda | Tikra, natūrali ir jauki eglė, 11 m aukščio. Atkeliavo iš Dituvos sodų. | Gimtąjam miestui dovanojo Igoris ir Svetlana Stepanovai. |
| Druskininkai | Žaliaskarės lazerio skraistė ir galingi fejerverkai. | Inovatyvūs apšvietimo sprendimai ir lazeriai tarp šakų. |
| Šiauliai | 15 m aukščio eglė. | Apie 940 m programuojamų RGB LED lempučių girlianda, 600 m LED lempučių girlianda, 80 dekoracijų su dinaminiais šviesos šaltiniais, 600 įvairių dydžių burbulų, 120 trimačių dekoracijų. |
| Panevėžys | Pagrindinė miesto eglė pastatyta greta kunigaikščio Aleksandro paminklo. | Šventinėmis puošmenomis spindi visas miestas - pagrindinės gatvės, skveras, tiltai. |
| Alytus | Kalėdinė eglė Rotušės aikštėje. | Išskirtinai puošta originaliais rankų darbo kankorėžiais. |
| Marijampolė | 18 m aukščio metalinio karkaso eglė, apkaišyta natūraliomis eglių šakomis. | 30 m skersmens spindinti skraistė, didžiuliai šviečiantys šviesaus aukso spalvos kaspinais. |
| Jonavos | Pagrindinė eglė, supama dar keturių mažesnių eglučių. | Visą kalėdinį ansamblį apjungia LED lempučių skraistė ir blyksinčios girliandos. Sukurtas Kalėdinių eglučių miestelis. |
| Utena | Karkasinė eglė prie Utenos kultūros centro. | Antri metai puošiama karkasinė eglė, pernai - balta. |
| Telšiai | Natūrali eglė Katedros aikštėje. | Išskirtinė, vienintelė tokio dydžio stiklo Betliejaus prakartėlė Lietuvoje po egle. |
| Tauragė | Pagrindinė miesto eglė ir 70-ties eglučių alėja. | Beveik trimis metrais aukštesnė nei pernai. |
| Visaginas | Santarvės aikštėje auganti žaliaskarė puošiama pirmą kartą. | Papuošta pirmąjį kartą, nes tik dabar įgavo pakankamą masyvumą. |
| Kretinga | Apie 15 metrų aukščio sidabrinė eglė Rotušės aikštėje. | Po kelerių metų pertraukos Kretingos žaliaskarė vėl natūrali. Dovanojo kretingiškė Neringa Byčenkienė. |
| Šilutė | Sidabru padabinta Kalėdų eglė. | Tradicinė magiškoji eglučių alėja, kuri prie Hugo Šojaus dvaro šiemet nušvito baltai. |
| Radviliškis | Pagrindinė rajono eglė. | Po pasirodymo šventinės komandos ir renginio organizatorės pasveikino susirinkusiuosius. |
| Rokiškis | Gyva eglutė Nepriklausomybės aikštėje. | Šimtai įvairiaspalvių lempučių. |
| Vilkaviškis | Eglė dr. J. Basanavičiaus aikštėje ir kalėdinių eglučių takas miesto sode. | Šventinės puošmenos visame mieste. |
| Anykščiai | Unikali, auksu žėrinti eglė, apgobta bene 12 metrų skraiste. | Pagrindinės Kalėdų eglės tema - „auksas“. |
| Joniškis | Natūrali ir miesto istoriją menanti Kalėdų eglė. | Prie puošybos prisidėjo visa rajono bendruomenė. |
| Naujoji Akmenė | Eglutę puošia auksas. | Šalia stovi žirgais pakinkyta, lyg iš sidabro nulieta Pelenės karieta. |
| Šalčininkai | Aukštesnė nei pernai eglės konstrukcija (21,5 m su žvaigžde). | 1700 m girliandų, daugiau nei tūkstantis sidabrinių ir auksinių burbulų. |
| Širvintos | Eglutė naujoje aikštėje prie skulptūros „Širvinta“, šalia tvenkinio. | Šalia stovės 25 metrų ilgio traukinukas. |
| Trakai | Pirmoji Lietuvoje Kalėdų eglutė iš saulės modulių. | Taps pirmuoju miestu Lietuvoje su tokia eglute. |
| Ignalina | Įspūdinga 18 m aukščio eglė Laisvės aikštėje. | Pasipuošė spindinčia skraiste, kurią laiko dešimt mažesnių eglučių. |
| Šilalė | Aukso spalvomis tviskanti Kalėdų eglė skvero medžių apsuptyje. | Nušvito aukso spalvomis. |
| Raudondvaris | Kauno rajono kalėdinė eglė Raudondvario dvare. | Virs didžiuliu žibintu, kurio šviesa spinduliuos viltį, tikėjimą ir bendrystę. |
| Lazdijai | Metalo ir eglišakių konstrukcijų eglė. | Dekoracijos pasakoja apie laiškais keliaujančius jausmus - švytintys vokai. |