Buto užliejimas yra dažnas ir nemalonus reiškinys daugiabučiuose namuose, sukeliantis nemažai rūpesčių bei finansinių nuostolių. Santykius su kaimynais neretai kartina nelaimės, kuomet sugadinamas jų būstas ir jame esantis turtas. Draudimo bendrovės registruoja nemažai draudžiamųjų įvykių, kurių metu žala padaroma kaimynų turtui. Dažniausiai pasitaikantys nuostoliai - vandens padaryta žala. Tad šiame straipsnyje aptarsime, ką daryti įvykus tokiai nelaimei, kas atsakingas už padarytą žalą ir kaip ją atlyginti.
Civilinė atsakomybė už užliejimą
Jei butas buvo užlietas, jį užliejęs asmuo ir nuo užliejimo nukentėjęs atsiduria civilinės atsakomybės, tiksliau - deliktinės atsakomybės santykių gretose. Kiekvienas turi pareigą susilaikyti nuo veiksmų, kurie kenktų kitam asmeniui tinkamai naudotis savo nuosavybe, o tas, kuris tokią pareigą pažeidžia, privalo atsakyti. Šiuo atveju aktuali viena iš civilinės atsakomybės rūšių - deliktinė atsakomybė, konkretizuojanti žalos atlyginimo pagrindus.
Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais - ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Siekiant, kad kiltų deliktinė atsakomybė, būtina nustatyti jos atsiradimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę.
Neteisėti veiksmai (veikimas ar neveikimas) yra tada, kai pažeidžiama įstatyme, sutartyje nustatyta ar bendro pobūdžio pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai. Žala ir nuostoliai apima turtinį netekimą, patirtas išlaidas, negautas pajamas, taip pat neturtinę žalą (skausmą, reputacijos pablogėjimą ir pan.). Turtinė žala yra patirtos išlaidos, negautos pajamos, žalos prevencijos bei bylinėjimosi išlaidos, taip pat reali ar tikėtina būsima žala. Neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta nusikaltimu, asmens sveikatai ar gyvybei, reputacijai, orumui, emocinei būsenai ir kitais įstatyme nustatytais atvejais.
Deliktinės atsakomybės taikymo išimtys
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra suformavęs griežtosios deliktinės atsakomybės doktriną, kuri numato išimtį - tam tikrais atvejais atsakomybė asmenims iškyla nepriklausomai nuo jų kaltės. Tokia išimtis gali būti taikoma statinių savininko (valdytojo) atsakomybės atveju. Tai reiškia, kad buto savininkai ir/ar valdytojai turės įrodinėti, kuris iš jų kaltas dėl žalos, o nukentėjusysis nuo šios pareigos bus atleistas. Asmeniui, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t.t.), atsakomybė už padarytą žalą kyla nepriklausomai nuo jo kaltės.
Atsakovas šiuo atveju yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t.y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t.t.). Didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju už padarytą žalą atsako asmuo ar asmenys, neteisėtai užvaldę didesnio pavojaus šaltinį. Jeigu dėl valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, tai šis ir didesnio pavojaus šaltinį neteisėtai užvaldęs asmuo atsako solidariai.
Šalių susitarimas dėl civilinės atsakomybės už nuostolius (žalą), padarytus dėl skolininko tyčios ar didelio neatsargumo, netaikymo ar jos dydžio apribojimo negalioja.
Kas atsakingas už žalą daugiabutyje?
Kai įvyksta buto užliejimas, reikia nedelsiant informuoti daugiabučio namo bendriją arba administratorių, kad būtų imamasi veiksmų žalai sustabdyti, o taip pat išsiaiškinti, dėl ko ji kilo.
Tačiau neverta skubėti sutikti su pareikštu reikalavimu dėl žalos atlyginimo. Žalos kaltininkas konkrečiu atveju gali skirtis, pavyzdžiui, dėl to, kad trūkęs vamzdis gali priklausyti ne tik konkrečiam buto savininkui, bet ir visiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrai.
Pagal Civilinio kodekso 4.82 str. įtvirtintą taisyklę, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Taigi - ir vamzdynai.
Be to, galimas variantas, kad atsakomybė pilnai ar dalinai gali tekti ir daugiabutį namą prižiūrinčiam administratoriui, kuris yra atsakingas už tinkamą pastato priežiūrą. Tikrojo buto užliejimo kaltininko nustatymas yra labai svarbus, nes pareiškus ieškinį ne tam subjektui, teismas ieškinį visiškai atmes ir priteis kitai šaliai bylinėjimosi išlaidas, kurias teks atlyginti ir taip jau nukentėjusiam užlieto buto savininkui.
Kaimyno pareigos
Teismų praktikoje jau ilgą laikotarpį kartojama, kad buto užliejimo atveju nereikia atskirai įrodyti fakto, jog kaimynas netinkamai prižiūrėjo bute esančius vandens ar nuotekų įrenginius - užtenka pagrįsti, kad butą apliejo kaimynas, gyvenantis viršuje, o tai savaime lemia ir kaimyno veiksmų neteisėtumą. Nukentėjusysis gali pateikti buto išplanavimus, nuotraukas, vaizdo įrašus, įrodančius, jog žalos reikalaujama būtent iš asmens, gyvenančio viršuje. Taigi nukentėjusiojo pareiga pagrįsti kaimyno kaltę yra gana formali.
Vis tik pats kaimynas, nesutikdamas, jog jis yra kaltas dėl avarijos, turi teisę įrodinėti priešingai. Jo atsakomybę gali paneigti kitų asmenų veiksmai/neveikimas (pavyzdžiui, trūko ne jo paties, o bendro naudojimo vamzdis) arba egzistuojančios nenugalimos jėgos aplinkybės. Tarkime, trūkus ne kaimyno, o bendro naudojimo vamzdžiui, galima imtis tam tikrų veiksmų - pavyzdžiui, pasamdyti ekspertą avarijos priežastims nustatyti ar pasikviesti antstolį, kad šis užfiksuotų tuo metu egzistuojančias faktines aplinkybes, nes įstatymas suteikia teisę antstoliui atlikti tokį objektyvų situacijos aprašymą, ir gautas dokumentas su video ar vaido failais laikomas svariu kaltę neigiančiu įrodymu. Vadinasi, jeigu butas buvo užlietas kaimyno asmenine nuosavybės teise priklausančio vamzdžio trūkimu ar sprogimu, atsakomybės kaimynui išvengti nepavyks, nebent šis įrodytų nenugalimos jėgos aplinkybes.
Norėtume atkreipti dėmesį ir į tuos atvejus, kai kaimyno butas nuomojamas. Tokiu atveju Jūs reikalavimą galite nukreipti ir į savininką, ir į nuomininką. Patartina į abu, kad šie pateiktų nuomos susitarimą ir iš jo teismas galėtų nustatyti, kam teko pareiga prižiūrėti ir rūpintis žalą sukėlusiais santechnikos įranga ar prietaisu.
Namo administratoriaus pareiga
Visiškai kitokia situacija, jeigu užliejimas atsiranda dėl visam daugiabučiui bendrosios nuosavybės teise priklausančio vamzdžio. Tokiu atveju, norint prisiteisti žalos atlyginimą iš kurio nors vieno ar visų savininkų bendrai, privalu įrodyti kaltę. Tokiu atveju nukentėjusysis renkasi, kieno kaltę jis įrodinės - svarbu, jog būtent to asmens veiksmai būtų lėmę užliejimo avarijos atsitikimą (galima įrodinėti visų savininkų, daugiabučio techninio prižiūrėtojo kaltę).
Tačiau vėlgi svarbus aspektas - tarp veiksmų ir kilusių padarinių turi būti priežastinis ryšys (neteisėti kaimynų ar administratoriaus veiksmai turi nulemti avarijos atsiradimą), t.y. būtent, pavyzdžiui, nuotekų vamzdyno reguliarių patikrinimų nebuvimas turi lemti vamzdžio sprogimą, ir tokias aplinkybes privalu įrodyti. Priešingu atveju teismas gali ieškinį atmesti ir žalos atlyginimo nepriteisti apskritai, kadangi niekieno kaltė nėra įrodoma.
Taigi, jeigu avariją sukelia bendro naudojimo vamzdžio sprogimas, žalos atlyginimą galima išsireikalauti tik tuo atveju, jeigu įrodoma užliejimą sukėlusio asmens kaltė.
Žalos nustatymas ir įrodymai
Užliejus butą, žalos vertinimas įprastai yra atliekamas per keletą kartų. Nukentėjusiam asmeniui rekomenduojama atlikti drėgmės matavimus praėjus dienai po užliejimo, tuomet savaitei/keletai savaičių po nelaimės arba po atlikto. Taip užtikrinsite ilgalaikės drėgmės faktą, jeigu toks bus.
Taip pat nukentėjusiam asmeniui rekomenduojama išsikviesti ir specialistą, kuris atliktų defektų matavimus. Galiausiai lieka nustatyti ieškinio sumą. Jeigu tik atsitikus nelaimei pakvietėte antstolį žalos faktams surinkti, vėliau - elektrotechnikos specialistą ir defektų matavimo specialistą, tai padaryti nebus sunku. Vis dėlto, jei norite, kad iki galo šiuo darbu rūpintųsi specialistai, tam gali pagelbėti atestuotas sąmatininkas.
Svarbiausia užlieto būsto šeimininkams yra surinkti įrodymus, kad žala buvo padaryta vandeniui ištekėjus iš viršaus. Apsilankykite pas viršuje gyvenančius kaimynus ir pasitikslinkite, ar pas juos bute neįvyko vandens nutekėjimo nelaimė. Jei įvyko, išsiaiškinkite, ar kaimynai jau užsuko vandens tiekimą ir ar iškvietė avarinę tarnybą. Jei vis dėlto kaimynai nieko nežino apie nutikusį įvykį, tuomet nedelsiant patys kvieskite avarinę tarnybą, išjunkite savo namuose elektrą, vandens tiekimą.
Nufotografuokite vandens nuotėkį telefonu arba fotoaparatu, kad nuotraukose matytųsi visa padaryta žala. Jeigu jaučiate, kad gali kilti problemų ir norite jaustis saugiau, žalos užfiksavimui pasikvieskite antstolį. Antstolio užfiksuoti įrodymai turi didesnę vertę.
Žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju
Nukentėjusio trečiojo asmens sveikatai padarytos žalos dydį dėl išlaidų, susijusių su sveikatos grąžinimu, nustato atsakingas draudikas ar Biuras, atsižvelgdamas į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus ir vadovaudamasis Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra) išduotais dalyvumo ir neįgalumo lygio dokumentais, teismo medicininės ekspertizės komisijos ar nepriklausomų ekspertų išvadomis apie sužalojimo pobūdį ir (ar) žalos dydį, asmens sveikatos priežiūros įstaigų išrašais apie sužalojimo pobūdį, sveikatos būklę ir sveikatai grąžinti reikiamų gydymo metodų, procedūrų ir priemonių būtinumą, taip pat kitais gautais dokumentais apie sužalojimo aplinkybes, pobūdį ir žalos dydį.
Nukentėjusio trečiojo asmens negautas pajamas, kurias nukentėjęs trečiasis asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sutrikdyta, apskaičiuoja atsakingas draudikas ar Biuras, atsižvelgdamas į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus dokumentus dėl pajamų netekimo, taip pat vadovaudamasis nukentėjusio trečiojo asmens darbdavio ar jam prilyginto asmens pateiktais dokumentais apie nukentėjusio trečiojo asmens vidutinį darbo užmokestį ir jo apskaičiavimą. Asmeniui, kuris vertėsi individualia veikla, negautos pajamos apskaičiuojamos pagal 12 paskutinių mėnesių iki individualios veiklos nutraukimo dėl sveikatos sutrikdymo vidutines apmokestinamąsias pajamas arba, jeigu šių pajamų negalima tiksliai nustatyti, pagal pajamas, deklaruotas už praėjusį mokestinį laikotarpį iki sveikatos sutrikdymo (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktoje ir jos priimtoje metinėje pajamų deklaracijoje nurodytas gautas individualios veiklos pajamas). Šios pajamos, atskaičius sumokėtą ar mokėtiną gyventojų pajamų mokestį ir nukentėjusio trečiojo asmens turėtas išlaidas, vykdant individualią veiklą, dalijamos iš 12 paskutinių mėnesių arba praėjusio mokestinio laikotarpio kalendorinių dienų skaičiaus ir dauginamos iš kalendorinių dienų, kurias asmuo dėl sveikatos sutrikdymo negalėjo dirbti, skaičiaus.
Žalos, atsiradusios dėl nukentėjusio trečiojo asmens gyvybės atėmimo, dydį nustato atsakingas draudikas ar Biuras. Žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į mirusįjį laidojusių asmenų pateiktus dokumentus, kuriais įrodomos protingos bei pagrįstos laidojimo ir su tuo susijusios išlaidos (atskaičius laidojimo pašalpas), ir vadovaujantis kitais gautais dokumentais apie patirtą žalą.
Kai dėl Lietuvos Respublikoje įvykusio eismo įvykio padaroma žala asmens sveikatai ir nukentėjęs trečiasis asmuo, nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje, negali gauti būtinų sveikatos priežiūros paslaugų Lietuvoje, galimų išlaidų už gydymosi kitose valstybėse paslaugas atlyginimo sąlygos žalos administravimo metu turi būti suderinamos su atsakingu draudiku ar Biuru raštu. Taip pat žalos administravimo metu su atsakingu draudiku arba Biuru derinamos žalos atlyginimo, mokant išmoką, sąlygos, kai planuojama reikalauti atlyginti kapavietės sutvarkymo išlaidas ar išlaidas, kurios bus padarytos dėl plastinių operacijų, reabilitacijos, specialių transporto priemonių įsigijimo, būsto pritaikymo ar kitais panašiais atvejais, kai numatoma, kad žalos atlyginimo procese, teikdami paslaugas, dalyvaus kiti asmenys, įmonės ar įstaigos.
Jeigu atsakingas draudikas ar Biuras siūlė nukentėjusiam trečiajam asmeniui atlikti medicininę apžiūrą ir šis ją atliko, apžiūros išlaidas apmoka atsakingas draudikas ar Biuras. Nukentėjusio trečiojo asmens iniciatyva atliktos medicininės apžiūros išlaidos apmokamos tik tuo atveju, jeigu apžiūra buvo būtina siekiant nustatyti žalos priežastis, dydį, sveikatai grąžinti reikiamų gydymo metodų, procedūrų ir priemonių būtinumą.
Valstybinio socialinio draudimo išmokos, mokamos dėl eismo įvykio metu patirto sveikatos sutrikdymo ar gyvybės atėmimo, ir laidojimo pašalpos įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Atsakingas draudikas ar Biuras moka nukentėjusiam trečiajam asmeniui likusios žalos dydžio išmoką, kiek jos nepadengia valstybinio socialinio draudimo išmoka ir nekompensuoja privalomasis sveikatos draudimas.
Žalos dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo
Žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki eismo įvykio ir likutinę vertę po eismo įvykio. Turtas laikomas sunaikintu, kai jį remontuoti ekonomiškai netikslinga.
Žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, dydis nustatomas pagal turėtas sugadinto turto remonto išlaidas, būtinas turto rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinosios remonto išlaidos (be pridėtinės vertės mokesčio) sugadinto turto rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti, kurias sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų detalių ir (ar) dalių vertė (sumažinant išlaidas keičiamų detalių ir (ar) dalių nusidėvėjimo verte), dažymo medžiagų vertė, taip pat sugadinto turto transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos papildomos išlaidos. Būtinosios remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius remonto darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais, nustatytais specializuotose remonto išlaidų apskaičiavimo programose. Sugadinto turto sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, jeigu atlikus remontą jos atitiks techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo pasirenka sugadinto turto sugadintas detales ir (ar) dalis, kurios gali būti suremontuotos (atlikus remontą atitiks techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus), pakeisti naujomis, atsakingas draudikas ar Biuras atlygina būtinąsias remonto išlaidas, kuriomis šiuo atveju laikomos remontuotinos detalės ir (ar) dalies remonto išlaidos.
Žalos išieškojimas apsidraudus savo būstą
Mažiausiai sunkumų santechnikos avarijų atveju, turi žmonės apsidraudę savo butus ir/ar juose esantį turtą. Nepriklausomai nuo to, ar butas buvo aplietas dėl bendro naudojimo, ar asmeninio kaimyno objekto, nukentėjusiajam pakanka pasikreipti į savo draudiką tam, kad jis užfiksuotų įvykį. Jeigu įvykis bus draudžiamasis, draudikas bus įpareigotas atlyginti padarytą žalą. Atitinkamai vėliau visas išmokėtų sumų išieškojimas iš kalto asmens bus draudiko atsakomybė.
Jeigu svarstysite šią prevencinę priemonę, patariame atkreipti dėmesį į tai, ką draudžiate. Dažnai žmonės neapsidraudžia viso savo turto - dažnai apdraudžiamas tik pats butas, kaip konstrukcija, patalpa (sienos, lubos), tačiau ne jame esantis turtas ar daiktai. Tokiu atveju, jeigu buvo sugadintas ir namuose esantis turtas - pavyzdžiui, buitinė technika, namų apyvokos prekės, draudikai šios žalos nekompensuos. Jūs turėsite teisę atskirai reikšti ieškinį kaltam asmeniui teisme, reikalaujant žalos atlyginimo.
Taigi, jeigu jūsų butas buvo užlietas kaimyno, gyvenančio viršuje, ir nustatyta, jog avariją sukėlė kaimynui asmenine nuosavybės teise priklausantis ir trūkęs vamzdis, didelių problemų neturėtų kilti - atsakomybės išvengti būtų labai sudėtinga. Dabar būsto užliejimo atvejų yra daugiau nei bet kada anksčiau. Trūkę vamzdžiai gali padaryti didelę žalą ne tik kaimynams, bet ir Jums. Todėl verta apsvarstyti būsto draudimą, kuris padės išvengti didelių finansinių nuostolių.
Draudimo ekspertų patarimai
Draudimo bendrovės ERGO turto draudimo vyr. ekspertė Inga Žvirblytė teigia, kad dažnas klausimas, kurį tokiu atveju sprendžia nuomos reikalais susijusios pusės - kieno atsakomybė yra atlyginti įvykio žalą.
„Sakykime, nuomininkas užliejo nuomojamą būstą ir kaimynus. Jei toks gedimas ar bet kuris kitas nuostolis įvyko nepriklausomai nuo nuomininko veiksmų, draudimo bendrovė dėl kaimynui sukeltos žalos atlyginimo kreipsis į būsto savininką. Atvejai, kai žala būtų išieškoma iš pačių nuomininkų, itin reti - tokiu atveju pastarasis pats turėtų sukelti gedimą, sugadinti vamzdį ar kitaip savo veiksmais sąlygoti būsto užliejimą“, - teigia I. Žvirblytė.
Ekspertė pataria atidžiai įvertinti esamos santechnikos būklę bei susitarti, kad pastebėjus galimus gedimus, savininkai būtų nedelsiant apie juos informuoti. „Svarbu užtikrinti, kad nuomininkai žinotų ir pagrindines taisykles - pavyzdžiui, išvykdami iš namų ilgesniam laikui, užsuktų vandenį“, - pataria I. Žvirblytė.
Praktiniai patarimai įvykus užliejimui
Jeigu perkate nekilnojamą turtą, įėjus į būstą apžvelkite matomus vamzdynus, radiatorių būklę. Jie turi būti nesutrūkinėję, iš išorės neturėtų būti mechaninių pažeidimų. Įsitikinkite, kad sienos prie vamzdyno nėra sudrėkusios ar apipelijusios.
Vis dėlto, jeigu toks draudiminis įvykis atsitinka Jums esant namuose, nedelsiant užsukite vandens tiekimą. Jeigu patys to padaryti negalite arba nežinote kaip, nedelsdami kvieskite avarinę tarnybą (avarinės tarnybos numerį turėtumėte rasti draudimo sutartyje, idealiu atveju - turėkite jį iš anksto įsivedę į mobilųjį telefoną). Jei pastoviai prižiūrėsite buto santechnikos įrangą, tikrinsite šildymo, vandentiekio ir nuotekų sistemas - išvengsite ir užliejimų.
Artėja vasaros atostogos, tad turiu keletą patarimų - išvykdami iš namų visada ne tik užsukite ir patikrinkite vandens čiaupus, bet siūlau užsukti karšto ir šalto vandens įvadą į butą. Nepamirškite iš elektros tinklo išjungti elektros prietaisų, kad netikėto užliejimo atveju jie nebūtų sugadinti.
Veiksmų eiga užliejimo atveju:
- Nedelsiant užsukite vandens tiekimą.
- Išjunkite namuose elektrą, kad nebūtų trumpojo jungimo.
- Surinkite visus sausus daiktus ir padėkite juos į saugią, sausą vietą.
- Surinkite ir kuo greičiau išvalykite vandenį, kol jis dar nespėjo padaryti daugiau žalos.
- Praneškite apie įvykį namo pirmininkui arba namą administruojančiai įmonei.
- Jeigu trūkus vamzdžiui užliejote ir kaimynus, rekomenduojame turėti ir civilinės atsakomybės draudimą.
- Jeigu jaučiate, kad kaimynai gali reikalauti nepagrįstai didelės sumos, žalos užfiksavimui galite pasikviesti antstolį.
Teismų praktika ir statistika
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nagrinėjant bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vandens užliejimo, atlyginimo atsakovo veiksmai yra laikomi neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Ieškovas neprivalo įrodyti, dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto. Ieškovas privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kitas šaltinis.
Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad dėl bendrovės „Mano būstas NPC“ nepakankamo rūpestingumo ir tiesioginių administravimo paslaugų netinkamo atlikimo, neteisėtais veiksmais, neužtikrinus tinkamos pastato ir jo inžinerinių tinklų būklės, įvyko vandens užpylimas ir buvo padaryta žala. Šiuo sprendimu daugiabučio namo administratorius yra įpareigotas nuo vandentiekio avarijos nukentėjusių patalpų savininkei sumokėti daugiau kaip 9,5 tūkstančių eurų žalos atlyginimą bei beveik 2 tūkst. Eur bylinėjimosi išlaidų.
Bylos duomenis ištyrę teisėjai konstatavo, kad namas, kuriame įvyko avarija, pastatytas dar 1940 m., rekonstruotas 1999 m., o namo vamzdynas yra senas, surūdijęs, vandens tiekimo vamzdžiai yra stipriai pažeisti korozijos. „Duomenų apie tai, kad namo techninė priežiūra, įskaitant jos vamzdynus, buvo atliekama kasmet, kaip tokią pareigą jai nustato Statybų techninis reglamentas (STR), „Mano būstas NPC“ nepateikė“, - teismo teigimu, praėjus pusmečiui po vandentiekio avarijos Statinio priežiūros akte nurodyta, kad šalto ir karšto vandens vandentiekio tinklai yra patenkinamos būklės, dalis vamzdynų nekeisti.
„Atsakovė („Mano būstas NPC“), žinodama apie namo vandentiekio techninę būklę, turėjo būti dėmesinga, nuolat stebėti galimus vandentiekių avarijų pavojus, nustačius deformacijas taip pat privalėjo informuoti statinio bendraturčius ar juos atstovaujančius asmenis, tačiau duomenų apie tai, kad šias savo teisės aktų priskirtas funkcijas ir pareigas vykdė tinkamai, nepateikė“, - teismo teigimu, „Mano Būstas NPC“ neužtikrino tinkamos pastato ir jo inžinerinių tinklų būklės, dėl ko įvyko vandens užpylimas ir vienam iš namo patalpų savininkų buvo padaryta žala.
Statistika
Lietuvos žmonės nėra linkę artimai bičiuliautis su kaimynais - tyrimai rodo, kad 6 iš 10 apsiriboja mandagiu pasisveikinimu. Santykius su jais, deja, dar labiau kartina nelaimės, kurių metu sugadinamas kaimynų būstas ir jame esantis turtas.
Draudimo bendrovė „Gjensidige“ 2022-2023 metais registravo beveik 1,5 tūkst. draudžiamųjų įvykių, kurių metų žala buvo padaryta kaimynų turtui. Nukentėjusiesiems išmokėta suma siekė beveik pusę milijono eurų. Daugiau nei du trečdalius įvykių sudarė vandens padaryti nuostoliai, bemaž dešimtadalį - kaimynams padaryta žala audros metu. Didžiausios žalos siekia 10 tūkst.
Draudimo bendrovės atstovė atkreipia dėmesį, kad atšilus orui išauga vidutinė žala, kuri atlyginama už kaimynams padarytus nuostolius. „Išvykę iš namų žmonės avarijas pastebi ne taip greitai, kaip šaltuoju sezonu. Daugiausiai nelaimių kaimynų būstui ir jame esančiam turtui Lietuvoje padaro vanduo, dažnesnis nei įprasta kaimynų užliejimų skaičius pastebimas naujos statybos namuose. „Į naują būstą įsikėlę naujakuriai nėra įpratę teisingai naudoti ką tik įsigytą buitinę techniką ir kitą įrangą, todėl tokiuose namuose avarijų fiksuojame daugiau nei įprasta“, - pasakoja draudimo bendrovės atstovė.
Kasdien „Lietuvos draudimo“ sistemoje yra užregistruojama apie 18 gyvenamųjų patalpų užliejimo vandeniu atvejų. Iki šių metų gegužės mėnesio žalų dėl užliejimų buvo išmokėta 2,2 tūkst. klientų, kurių net 1,7 tūkst. sudarė žalos atlyginimas gyvenantiems butuose. 535 eurai - tokia buvo vidutinė užpylimo žala, bet daugiau nei kelių dešimčių klientų žalos atlyginimas siekė 10 ir net 50 tūkst. eurų.
Teisminis procesas ir skolos išieškojimas
Teisminis procesas, priklausomai nuo bylos sudėtingumo ir pobūdžio, vyksta nuo 2 mėnesių iki kelerių metų. Nukentėjusiajam teismo priteista skola iš kaltininko niekur nedingsta, net jei jis (kaltininkas) tuo metu visiškai neturi jokių pajamų ar turto. Jei kaltininkas geranoriškai nesumoka teismo priteistos sumos, nukentėjusysis, turintis įsiteisėjusį teismo sprendimą, bet nesulaukęs geranoriško skolininko sumokėjimo, kreipiasi į pirmosios instancijos teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą, kuris yra pagrindas skolos išieškojimui. Teismas išduoda nukentėjusiojo prašomą vykdomąjį raštą. Su gautu vykdomuoju raštu, nukentėjusysis kreipiasi į antstolį. Antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, pradeda jo vykdymo procesą. Antstolis sulaukęs, kada kaltininkas įsidarbina, paveldi kokį turtą, galbūt gauna dovanų ar laimi loterijoje, iškart „prisistato“ dėl žalos atlyginimo.
tags: #zalos #atlyginimas #del #avarijos #daugiabutyje