Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, egzistuoja gajūs stereotipai apie BMW automobilių vairuotojus. Ši markė dažnai siejama su agresyviu, chuliganišku vairavimu ir neatsakingu elgesiu keliuose. Tačiau ar šie stereotipai atspindi tikrovę?
BMW įvaizdžio formavimasis Lietuvoje
Po 2004 metų, Lietuvai įstojus į ES, į šalį pradėjo plūsti pigūs, bet galingi naudoti BMW automobiliai iš Vokietijos. Tuo metu suintensyvėjęs jų matomumas keliuose, kartu su policijos suvestinėmis ir žiniasklaidos antraštėmis apie šių automobilių dalyvavimą eismo įvykiuose, prisidėjo prie neigiamo stereotipo formavimosi.
Lietuviški posakiai ir memai, tokie kaip „BMW vairuotojas - ne pasirinkimas, o liga“, tapo liaudišku folkloru ir dar labiau sustiprino šį įvaizdį. Internete išpopuliarėjęs juokas „BMW posūkių nerodo“ tapo globaliu memu, atspindinčiu bendrą požiūrį į šios markės vairuotojus.
Rožinis BMW E38: Stereotipų laužymas
Septintos serijos BMW E38, gamintas 1994-2001 metais, greitai tapo mėgstamu ne tik verslininkų, bet ir kriminalinio sluoksnio asmenų. Šis modelis dalyvavo ne viename filme apie nusikaltimus ir visuomenėje plačiau žinomas „bumerio“ vardu.
Tačiau Vilniaus gatvėmis važinėja ir rožinis BMW E38 su orine pakaba ir vardiniais numeriais „INL0VE“, kurio vairą laiko jauna mergina, G. Kuliušaitė. Ji savo automobilį taip pat vadina „bumeriu“ arba „tiesiog ružava“. Idėją sukurti praeivių žvilgsnius kaustantį automobilį mergina turėjo seniai, tačiau nedrįso jos imtis.
G. Kuliušaitė, gavusi pasiūlymą, negalėjo atsisakyti galimybės įgyvendinti savo viziją. „Labai norėjau kažką sukurti savo rankomis, ypač automobilį, bet vis pritrūkdavo drąsos. Turėjau daug draugų, kurie „viena koja“ būdavo automobilių pasaulyje ir galvodavau, kad aš mergina, aš ne iki galo suprantu, aš neišdrįsiu, bet vieną dieną many kažkas plyšo, sprogo ir čiupau šitą jautį už ragų“, - su šypsena LNK laidai „Labas vakaras, Lietuva“ pasakojo G. Kuliušaitė. Ji nusipirko automobilį net akyse nemačiusi, iš draugų gavusi skambutį apie gerą variantą.
Mergina juokaudama draugų rate dažnai klausdavo, koks automobilis jai tiktų, ir visi atsakydavo tą patį - BMW E38. „Jis šiek tiek gangsteriškas ir labai atitiko mano charakterį, bet reikėjo kažkokio cinkelio, tai štai - jis rožinis“, - neeilinės spalvos istoriją atskleidė fotografė. Nors iš pradžių aplinkiniai į jos idėją reagavo įvairiai, pastelinė rausva spalva galiausiai sulaukė palaikymo. Dažytojas net tris kartus skambino paklausti, ar ji tikrai nesumaišė dažų.
G. Kuliušaitė pabrėžia, kad nors kai kurie komentavo, jog „nesąmonė“, vėliau visada pasakydavo, jog gyvai automobilis atrodo „žymiai geriau, labai faina ir labai palaiko“. Štai Vilniaus gatvėmis važinėjančio rožinio BMW ir jo vairuotojos istorija griauna nusistovėjusius stereotipus.
Robertas Puchovičius apie kratas Žemaitaičio kabinete: „Automobilis buvo naudojamas partijai“
Vairavimo patirtis ir stereotipai
Visuomenėje vis dar gajus stereotipas, jog automobiliai - vyrų reikalas. G. Kuliušaitė į tai žiūri per humoro prizmę ir mano, jog moterys apie automobilius gali suprasti ne ką mažiau nei vyrai, tik jų šioje sferoje kol kas yra mažiau. Ji teigia, kad tik skaičiais merginos atsilieka automobilių temoje.
Projektas reikalavo daug kantrybės ir finansinių išteklių. Nepasiteisinę sprendimai, kuriuos reikėjo perdaryti, kainavo brangiai. G. Kuliušaitė sako, kad kartais apimdavo jausmas, jog galbūt specialistai žiūri į ją kitaip, nes ji mergina ir ne viską supranta. Tačiau ji išmoko pastovėti už save ir išsikovoti savo.
Ar BMW tikrai dažniausiai patenka į avarijas?
Nepaisant visuomenėje gajų stereotipų, draudimo bendrovių duomenys rodo kitokią realybę. AB „Lietuvos draudimo“ komunikacijos vadovė Ingrida Žaltauskaitė teigia, kad avarijas dažniausiai sukelia „Škodų“, „Toyotų“ ir „Volkswagen“ vairuotojai.
I. Žaltauskaitė pabrėžia, kad avaringumas priklauso ne nuo automobilio markės, o pirmiausia nuo vairuotojo įgūdžių ir gebėjimo vairuoti saugiai. Taip pat svarbu, kiek daug tuo automobiliu važinėjama. Pavyzdžiui, „VW“, „Škoda“ markių automobiliai yra dažnai naudojami kaip įmonių tarnybinis transportas, todėl natūralu, kad būdami visą dieną eisme, jie turi didesnę tikimybę pakliūti į eismo įvykį.
Autoklubo „Extreme Drivers“ vadovas Valdemaras Krajauskas taip pat įsitikinęs, jog automobilio markė neturėtų būti siejama su avaringumu. Tačiau jis atkreipia dėmesį, kad dauguma BMW - galu varomi automobiliai, kurie gali būti sunkiai suvaldomi mažai patirties turintiems asmenims, ypač slidžia danga ar esant didesniam greičiui.
V. Krajauskas akcentuoja, kad norint suvaldyti galu varomus automobilius ekstremaliomis sąlygomis, reikia turėti daugiau patirties. Anot jo, „jei jau BMW patenka į avariją, nereikėtų skubėti vadinti jo vairuotojo „kelių ereliu““. Esant nepalankioms sąlygoms, automobilį gali „sutampyti“ net važiuojant leistinu greičiu.
BMW ir vyriškumo aspektai
Kauno menininkų namai, tyrinėdami dešimtojo dešimtmečio vyriškumo aspektus, renginių ciklo „Nepadorūs vakarai“ trečiąją dalį pavadino „BMW“. Šis pavadinimas - tai nuoroda į Raimundo Malašausko 2005 m. projektą. Meninėje programoje nagrinėjami hierarchinių struktūrų, sporto, mafijinės kilmės vyrų grupės, jų istorijos miesto kontekste.
Grupinė paroda „Sparta“, pradėjusi renginių ciklą, kalba apie bailius kaip pralaimėtojus ir kelia klausimus, ką reiškia būti pralaimėjusiu kūnu. Kuratorė Agnė Bagdžiūnaitė teigia, kad parodos pavadinimas „Sparta“ referuoja į Antikinės Graikijos polį ir į kaitos spartą 10-ajame nepriklausomybės dešimtmetyje, kai geismas kontroliuoti ir užvaldyti greitai virto smurtu.
Lietuvos sporto universiteto profesorius Romualdas Malinauskas, tyrinėjęs BMW vairuotojus, išsiaiškino, kad tam tikra jų dalis - konkretūs sportininkai - gerokai skiriasi nuo kitų vairuotojų. Jo teigimu, BMW sportininkai vyrai yra neurotiškesni nei BMW sportininkės moterys ir neurotiškesni nei kitų vokiškų markių automobilių vairuotojai.
V. Milius pridūrė, kad tokia tendencija, jog kartais prie BMW vairo sėda chuliganiški vairuotojai, matoma tik mūsų krašte ir dar keliose kaimyninėse valstybėse. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose su X5 važinėja namų šeimininkė į krautuvę apsipirkti.
Problema - netvarkingi automobiliai ir patirties trūkumas
Dešimt metų profesionaliai šonaslydžio sportu užsiimantis Valdas Vindžigelskis teigia, kad vairuotojams ne visada koją pakiša patirties trūkumas. „Galu varomus automobilius sudėtingiau vairuoti tuo atveju, jeigu jie yra senesnio modelio. Su problemomis ypač susiduriama posūkiuose. Naujesnio modelio automobiliai turi stabilumo kontroles“, - sakė Lietuvos pajėgiausio šonaslydžio „Pro“ čempionato vairuotojas.
V. Vindžigelskis atkreipia dėmesį, kad kadangi BMW yra populiarus modelis ir jį mėgsta jaunimas, jis neretai viršija greitį ir sukelia daugiau avarijų. Galu varomi automobiliai kitaip vairuojami žiemą - jie gali prarasti sukibimą su danga.
Anot V. Vindžigelskio, kai kurie perka automobilį už paskutinius pinigus, todėl neretai jų nelieka remontui. „Didesnė avarijos tikimybė atsiranda vairuojant netvarkingą automobilį - neretai automobiliuose neveikia tokie stabdžių elementai kaip ABS daviklis ar stabilumo kontrolė. Taip pat vairuotojai važinėja su nusidėvėjusiomis padangomis“, - sakė profesionalus vairuotojas.
Kaip problemą V. Vindžigelskis įvardijo specialių vairavimo aikštelių trūkumą, kuriose jauni ir labiau patyrę vairuotojai galėtų išbandyti savo jėgas. „Jeigu po miestą važinėjama su išjungtomis saugumo kontrolėmis, dėl to galu varomas automobilis tampa labiau nevaldomas. Tai gali būti viena avarijų priežasčių“, - neabejojo šonaslydžio virtuozas.
Psichologiniai aspektai ir socialinė įtaka
Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio specialistas Nerijus Stankus teigia, kad chuliganiškai vairuojantys žmonės puikiai žino, ką daro ir ko siekia. Jis ragina greičio mėgėjus šonaslydžiu užsiimti ne gatvėse, o tam pritaikytose vietose, kadangi toks vairavimas yra pavojingas ir gali sukelti didelių pasekmių.
N. Stankaus manymu, avarijos neretai sukeliamos dėl noro būti pripažintu geresniu už kitus. Mąstymas pasikeičia tik įvykus eismo įvykiui ir sulaukus pasekmių. „Jaunimas pamato per filmą, kaip Vinas Dieselis sugeba labai gražiai skraidyti su automobiliu. Tai tampa vertybe, o vėliau - pasekmėmis“, - teigė N. Stankus.
Medicinos psichologės Rasos Karalienės nuomone, visuomenėje vyraujantis neigiamas požiūris apie BMW automobilių vairuotojus atsiranda dėl dažnų eismo įvykių. Požiūris galėtų pasikeisti tik tada, jei bent metus šios markės transporto priemonės neatsidurtų dėmesio centre. Ji teigia, kad tai - gynybinė reakcija ir nepasitikėjimo išraiška, tarsi patyčių forma, paplitusi mūsų visuomenėje.
Visgi R. Karalienė pastebi, kad situacija šalies keliuose gerėja, atsiranda vis kultūringesnio vairavimo apraiškų. Psichologė ragina vairuotojus susiplanuoti laiką ir išvažiuoti 15 ar 20 minučių anksčiau, jei baiminamasi patekti į transporto kamščius ir vėluoti į darbą.
Išvados
Nors BMW automobilių markė Lietuvoje apaugusi daugybe stereotipų, susijusių su agresyviu ir chuliganišku vairavimu, statistiniai duomenys ir ekspertų nuomonės rodo, kad avaringumas priklauso ne nuo automobilio markės, o nuo vairuotojo įgūdžių, patirties ir atsakomybės. Visuomenės požiūris į BMW vairuotojus formuojasi dėl daugelio veiksnių, įskaitant istorines aplinkybes, žiniasklaidos įtaką ir socialinius-psichologinius aspektus.