Šiame straipsnyje nagrinėjama diagnostinės jungties Peugeot 406 vieta ir galimos problemos, su kuriomis gali susidurti automobilio savininkai, atlikdami diagnostiką.
Peugeot 406 diagnostinės jungties paieška
Modelis „Peugeot 406" rinkoje pirmą kartą pasirodė 1995 metais ir iki 2004 m. buvo ne kartą tobulintas. 1996 m. „Peugeot 406" kūrėjai pirkėjams pasiūlė „universalą" (Break) ir „kupė" (Coupe). 1999 m. po bene rimčiausios modernizacijos buvo atnaujinta automobilio techninė dalis. Dažniausiai antrinėje rinkoje galima rasti „Peugeot 406" su „sedano" kėbulu, nors europiečiai mėgo ir „universalus". Prancūzų gaminami modeliai pasižymėjo gražia išvaizda ir talpia bagažine.
Pats automobilis Peugeot 406 buvo gaminamas kaip sedanas, universalas ir kupė nuo 1995 iki 2004 metų. Per šį laikotarpį automobilis sulaukė kelių atnaujinimų. Buvo gaminami pereinamieji modeliai, o nuo 2001 metų pradėta gaminti serija su visiškai nauja multiplex instaliacija. Dėl šių pokyčių egzistuoja kelios skirtingos saugiklių dėžučių schemos.
Dažniausiai Peugeot 406 diagnostinė OBD jungtis yra po vairuotojo pusės prietaisų skydeliu. Tiksli jos vieta gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo automobilio komplektacijos ir pagaminimo metų.
Galimos OBD jungties problemos ir sprendimai
Viena iš dažniausiai pasitaikančių problemų, kai neveikia OBD diagnostinė jungtis, yra susijusi su pačia jungtimi. Kaip teigia vienas iš patyrusių savininkų, su dabartiniu 406, jam ne retai nepasijungdavo jungtis. Problema buvo tame, kad kišant fiske į OBD, vienas kontaktas (pagrindinis) traukdavosi lauk iš OBD antros pusės (po plastmase). Sprendimas paprastas: reikia ranka prilaikyti pačią OBD jungtį už laidų ir tada kišti diagnostinę fiske.
Kitas svarbus aspektas - saugiklių patikrinimas. Saugiklių dėžutės Peugeot 406 yra dviejose vietose: po vairuotojo pusės prietaisų skydeliu ir po variklio dangčiu. Jų schemos ir paskirtis skiriasi priklausomai nuo automobilio komplektacijos ir pagaminimo metų. Būtina patikrinti visus saugiklius, ypač tuos, kurie yra susiję su elektrine sistema ir variklio valdymu.
Jei OBD jungtis vis tiek neveikia, verta patikrinti laidus, ar nėra kokių nors defektų. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į bendrą automobilio elektrinės įrangos būklę, nes elektros įrangos gedimai yra viena iš dažnesnių „Peugeot 406" problemų.
OBD II/EOBD standartų įsigaliojimas
OBD II/EOBD standartas Europoje pradėtas naudoti maždaug nuo 2003-2004 metų, nors tai gali skirtis priklausomai nuo gamintojo. Europoje ir Azijoje OBD-II protokolas taip pat naudojamas nuo 1996 metų, tačiau tik labai nedaugeliui modelių. Plačiau šis standartas pradėtas naudoti Europoje nuo 2001 metų benziniams automobiliams (priėmus atitinkamą europinį standartą - EOBD) ir nuo 2004 metų dyzeliniams automobiliams. Tai reiškia, kad senesniuose modeliuose gali būti naudojama paprastesnė OBD jungtis.
Kitos Peugeot 406 modelio ypatybės ir galimos problemos
Be OBD jungties problemų, „Peugeot 406" savininkai gali susidurti ir su kitomis specifinėmis automobilio ypatybėmis:
Kėbulo ir važiuoklės problemos
- Korozija: Jei automobilis nebuvo patekęs į eismo įvykį, korozija jam neturėtų grėsti, nes kėbulas pagamintas iš kokybiškos geležies, cinkuotas iš abiejų pusių ir papildomai padengtas antikorozinės medžiagos sluoksniu.
- Oro įsiurbimo anga: „Peugeot 406" oro įsiurbimo anga sumontuota žemai, po kairiu priekiniu žibintu. Važiuojant per dideles balas į ją gali patekti vandens, o jei jis pasiekia variklį, gali įvykti vandens smūgis.
- Pakaba: Nors pakaba patogi ir lengvai valdoma, ji yra viena silpnesnių automobilio vietų. Ypač tai susiję su vairuojamąja užpakaline pakaba, kurios traukę gali tekti keisti kas 40 000 km. Taip pat reguliariai reikia tikrinti priekinius ir užpakalinius stabilizatorių statramsčius.
- Vairo sistema: Jei perkamas automobilis su didele rida, gali kilti problemų su vairo sistema. Dažniau po 70 000 km ridos vairo sistemoje gali atsirasti laisvumas, kurį būtina kuo skubiau pašalinti.
Variklių ir pavarų dėžių ypatybės
- Benzininiai varikliai: Silpniausias yra 1,6 l 88 AG, kurio šiam automobiliui nepakanka, todėl 1999 m. jo buvo atsisakyta. Dažniausiai sutinkami 1,8 l (90 arba 110 AG) ir 2 l (132 AG arba po patobulinimo 136 AG) varikliai. 1,8 l varikliai su 8 vožtuvais neturi hidraulinių kompensatorių, todėl kas 120 000 km reikia reguliuoti tarpelius. 2 l varikliai gali turėti problemų su purkštuvo varikliuku, todėl sunkiau užvesti esant minusinei temperatūrai ir netolygiai veikia tuščia eiga. Galingesnis 2 l variklis su turbina (147 AG) tarnaus trumpiau. Galingiausias yra 2,9 l V6 variklis.
- Dyzeliniai varikliai: Dyzeliniai varikliai pasižymi ištvermingumu ir patikimumu. Dažniausiai pasitaiko modeliai su 1,9 l 90 AG ir 2,1 l 110 AG „XUD" su turbina varikliais, vėliau pakeistais „DW" arba „HDi". Tinkamai prižiūrint, dyzeliniai varikliai gali tarnauti iki 500 000 km.
- Pavarų dėžės: Tiek automatinės (APD), tiek mechaninės (MPD) pavarų dėžės yra ganėtinai patikimos. MPD kartais gali iššokti traukė, o APD būna dviejų tipų - gamintos „ZF" arba „PSA" ir „Renault".
Elektros įrangos gedimai
Elektros įrangos gedimai yra viena iš dažnesnių „Peugeot 406" problemų. Dažniausiai genda priekinių sėdynių šildymo sistema, taip pat gali pradėti erzinti gendančios elektros jungtys. Automobiliuose, pagamintuose po 1999 m., elektros įrangos problemą išsprendė montuodami daugiapakopę sistemą, tačiau kartais gali pradėti „streikuoti" sistemos valdymo blokas, pasireiškiantis nenuspėjamai veikiančia klimato kontrole. Po stipresnio lietaus arba nuplovus automobilį gali pradėti silpniau šviesti apie stabdžių trinkelių nusidėvėjimą informuojanti lemputė - šios problemos išspręsti nepavyko.