Automobilio apgadinimas durelėmis: ką daryti ir kokia atsakomybė gresia?

Šiandieninėje visuomenėje, kai automobilis yra ne tik transporto priemonė, bet ir svarbi asmeninio turto dalis, jo sugadinimas kelia daug klausimų dėl atsakomybės ir žalos atlyginimo. Širvintų miesto gyventoja prieš kelias savaites internete pasidalijo nuotraukomis, kaip namo kieme buvo subraižyti jos automobilio šonai, todėl ši tema aktuali kiekvienam vairuotojui.

Aptarsime, kokia atsakomybė laukia piktadarių, kurie sugadina automobilius ir ar daug gyventojų kreipiasi į policiją dėl tokiu būdu apgadintų automobilių.

Atsakomybė už automobilio sugadinimą

Administracinė ir baudžiamoji atsakomybė

Širvintų rajono policijos komisariato duomenimis, 2018 m. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 115 straipsnį „Tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas“ buvo pradėta 12 administracinio nusižengimo teisenų, surašyti 5 protokolai (iš jų dėl apgadintų automobilių pradėtos 4 teisenos, nustatyti du pažeidėjai). 2019 m. iki birželio 1 d. pradėtos 8 administracinio nusižengimo teisenos, surašyti 3 protokolai (iš jų dėl apgadintų automobilių ANK teisenų nepradėta).

Administracinė atsakomybė numatyta pagal ANK 115 str. Visais atvejais dėl tyčinio turto sunaikinimo ar sugadinimo turi būti nukentėjusio asmens skundas registruotas policijoje, tuomet pradedama administracinio nusižengimo teisena, siekiant nustatyti asmenį, padariusį administracinį nusižengimą.

Baudžiamoji atsakomybė: 2018 m. buvo pradėti 8 ikiteisminiai tyrimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 187 str. „Turto sunaikinimas ar sugadinimas“, kai nukentėjusiajam padaryta žala viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius. Šiais 2019 m. yra pradėti 8 ikiteisminiai tyrimai.

Tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija 3 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo 50 iki 750 eurų. Tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Kada kviesti policiją?

Policijos departamento atstovė Jorūnė Liutkienė pabrėžė, kad policija turi būti kviečiama tik dėl įskaitinių eismo įvykių, t. y. kai abi transporto priemonės judėjo ir buvo sužeistas ar žuvo bent vienas žmogus. Taigi, jei asmuo įtaria, kad transporto priemonė buvo sugadinta eismo įvykio metu, jis gali pranešti policijai, kad policija pradėtų tyrimą dėl galimo kito asmens pasišalinimo iš eismo įvykio vietos.

Visais kitais atvejais, kai automobilis buvo apgadintas, policijos kviesti nereikia ir ji tokio įvykio netirs. Pavyzdžiui, kai asmuo tyčia sugadina turtą: įspiria ar tyčia atsitrenkia durelėmis į kitą automobilį ir pan. (tokie atvejai ir vertinami kaip turto sugadinimas); kai praeivis netyčia užkabina ir nulaužia stovinčio automobilio veidrodėlį; ir visais kitais atvejais, kai savininkas rado savo automobilį apgadintą tiek ir esant kaltininkui šalia, tiek ir kaltininko nežinant.

Visais šiais atvejais, anot J. Liutkienės, žalos atlyginimo klausimas sprendžiamas civiline tvarka: reikia užpildyti eismo įvykio deklaraciją per „Epoliciją“ ir dėl žalos kreiptis į draudimą.

Jeigu asmuo nukentėjo nuo vagystės, pavyzdžiui, automobilis buvo apvogtas, pavogti žibintai, bamperis ir pan., asmuo gali pranešti policijai skubios pagalbos telefonu arba per „Epoliciją“.

Ką daryti, radus apgadintą automobilį?

Įrodymai ir deklaracijos pildymas

Advokatų profesinės bendrijos „Šuminas Remeikė legal“ advokatas Simas Šuminas, aptardamas atvejį, kai automobilis apgadinamas kito automobilio durelėmis, nurodė, kad reikėtų rašyti pareiškimą per „Epoliciją“. Jame nurodyti, kad automobiliui stovint užrakintam, kito automobilio vairuotojas jį apgadino savo automobilio durelėmis.

Taip pat reikėtų pridėti abiejų stovinčių automobilių nuotrauką, kurioje matyti, kaip arti pastatytas kito asmens automobilis, taip pat matomų apgadinimų nuotrauką. Jei automobilis buvo po poliravimo, reikėtų pridėti sąskaitą už poliravimą su data.

„Būtų gerai, kad kaltininko mašinos dažų matytųsi ant jūsų automobilio. Policija atsisakys pradėti administracinių nusižengimų teiseną, kadangi tai - turtinės žalos padarymas ne eismo įvykio metu, ir išaiškins, kad turite teisę žalą prisiteisti civilinio proceso tvarka. Tuomet gaukite serviso pasiūlymą remontui (detalės ruošimas dažymui, dažymas, darbai, poliravimas) ir pateikite kaltininkui civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Kaltininkas taip pat turės padengti ir jūsų advokato išlaidas“, - aiškino teisininkas.

Anot S. Šumino, net ir nesant vaizdo įrašų, daug ką pasako tai, jog kaltininkas paliko savo kontaktinius duomenis, nes tai reiškia, kad įvykio neneigė ir tik kitą dieną susigalvojo gynybinę versiją. Be to, gali būti ir liudytojų.

Svarbiausia nepasiduoti spaudimui susitarti be įvykio detalių. „Jokio ryto - pildai (deklaraciją) dabar arba kvieti policiją“, - rašė kaunietis.

Draudimas ir žalos atlyginimas

Automobilių savininkai dažnai susiduria su situacijomis, kai jų transporto priemonė yra apgadinta, tačiau kaltininko rasti nepavyksta. „Draudimas.lt“ vadovas Vytautas Janušauskas pabrėžė skirtumus tarp privalomojo civilinės atsakomybės draudimo (TPVCAD) ir savanoriško „Kasko“ draudimo.

• TPVCAD yra skirtas padengti žalą, kurią vairuotojas padaro kitiems asmenims ar jų turtui. Jei jūsų automobilis padaro žalą kitam automobiliui ar sužaloja žmogų, TPVCAD padengs šiuos nuostolius. Tačiau, jei jūsų automobilis yra apgadintas ir nėra nustatyto kaltininko, TPVCAD tokios žalos nepadengs, nepriklausomai nuo draudimo bendrovės.
• Kasko draudimas dengia automobilio nuostolius nepriklausomai nuo kaltininko nustatymo. Tai apima žalą, padarytą nežinomų asmenų, vandalizmo, vagystės ar gamtos stichijų (pvz., krušos ar audros). „Kasko“ taip pat gali padengti automobilio remontą, atsarginių dalių keitimą, vilkimo paslaugas ir kitas susijusias išlaidas.

„Lietuvos draudimo“ duomenimis, per 2021 metus bendrovė už tyčinius, piktavališkus apgadinimus klientams išmokėjo kiek daugiau kaip 48 tūkst. eurų, šiemet - per 16 tūkst.

Jei randate savo automobilį apgadintą stovėjimo aikštelėje ir šalia yra kitas automobilis, kurį įtariate apgadinimu, būtina surinkti kuo daugiau įrodymų: fotografijų, liudytojų parodymų, vaizdo įrašų, jei tokių yra. Jeigu vairuotojas pripažįsta savo kaltę, tuomet reikėtų užpildyti eismo įvykio deklaraciją nurodant, kad įvykis buvo sukeltas manevruojant automobilių aikštelėje. Tokiu atveju draudimas galios visa apimtimi ir atlygins nuostolius nukentėjusiajam.

Svarbu! Privalomasis vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas (TPVCA) sutartis sudaroma su transporto priemonės savininku. Draudėjas taip pat gali būti kitas asmuo, naudojantis transporto priemonę pagal lizingo sutartį. Jeigu transporto priemonė priklauso keliems asmenims, sutartis sudaroma su vienu iš jos savininkų.

TPVCA draudimo sutartis galioja visose šalyse, kurios yra nurodytos draudimo liudijime. Jeigu esate eismo įvykio kaltininkas, privalote pranešti apie įvykį savo draudimo bendrovei, nes šią pareigą reglamentuoja LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas.

Neapdraustas vairuotojas sukėlė eismo įvykį

Nors transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas Lietuvoje yra privalomas, apie 9 proc. kelių transporto priemonių registro duomenimis, keliuose važinėja net apie 140 tūkst. neapdraustų automobilių.

Eismo įvykį sukėlęs ir draudimo neturėjęs vairuotojas privalės atlyginti visą žalą iš savo lėšų. Jeigu avarija įvyksta užsienyje, žala dar labiau išauga.

Jeigu eismo įvykį sukėlė neapdraustos transporto priemonės vairuotojas, kuris neturi nei privalomojo draudimo, nei KASKO, nukentėjęs asmuo nepraras kompensacijos, o ją išmokės draudimo bendrovė.

Ką daryti:

• Neklausyti tokio vairuotojo pažadų susitarti vietoje.
• Nedelsiant kviesti policiją, užpildyti eismo įvykio deklaraciją ir pažymėti, kad kaltininko transporto priemonė buvo be draudimo.
• Vėliau per transporto priemonių draudikų biurą ši suma bus išieškota iš kaltininko.

Statistika rodo, kad vidutinė žala Lietuvoje siekia apie 950 eurų, tačiau praktikoje sumos gali būti daug didesnės. Neapdraustas vairuotojas dažnai bando įtikinti, kad problemą galima išspręsti be policijos, siūlydamas užpildyti deklaraciją vėliau, pakeisti eismo įvykio datą ar apsimesti, jog pamiršo dokumentus. Svarbu kviesti policiją, fiksuoti visas detales ir saugoti savo interesus.

Kaip apsaugoti savo turtą ir išvengti nemalonių situacijų?

Prevencinės priemonės

Policija ragina gyventojus patiems imtis papildomų patikimų apsaugos būdų, užtikrinant savo turto saugumą:

• Apšvieskite teritoriją.
• Įsirenkite vaizdo stebėjimo kamerą ir įsiregistruokite ją portale www.epolicija.lt. Taip kursite saugią aplinką, užtikrinsite savo ir kitų visuomenės narių saugumą. Padėsite policijai efektyviau ir greičiau ištirti nusikaltimus ar teisės pažeidimus.
• Kurkite „Saugios kaimynystės“ grupes. Įsigilinę ir supratę vieni kitų problemas ir poreikius bendruomenė, policija ir savivalda padeda ir dirba kartu mažindami nusikalstamumą.

Širvintų mieste yra 12 veikiančių vaizdo kamerų, užtikrinančių saugią aplinką, priklausančių Širvintų savivaldybei. Numatyta įrengti dar 1 vaizdo kamerą Širvintų miesto centre, Igno Šeiniaus gatvėje.

Patartina automobilio stovėjimo vieta

Siekiant išvengti netikėtų išlaidų, kai automobilis yra apgadinamas nežinomų asmenų, „Draudimas.lt“ vadovas rekomenduoja:

• Parkuoti automobilį saugiose vietose: rinkitės stovėjimo vietas, kuriose yra vaizdo kameros arba kurios yra gerai apšviestos ir matomos.
• Stengtis pasirinkti platesnes stovėjimo vietas ar parkuoti automobilį stovėjimo aikštelių gale, kur iš šonų nebus kitų automobilių. Draudiko teigimu, rekomenduotinas vienos stovėjimo vietos plotis automobilių stovėjimo aikštelėse - bent 3 metrai.
• Naudoti apsaugos sistemas: automobilių apsaugos sistemos su judesio jutikliais ar vaizdo registratoriais gali padėti užfiksuoti įvykius ir veikti kaip prevencinė priemonė.
• Rinkti įrodymus: jei atsiranda žala, kuo greičiau surinkite visus galimus įrodymus (fotografijas, liudytojų parodymus), kad būtų lengviau kreiptis į draudimo bendrovę ar policiją.
• Įsigyti „Kasko“ draudimą: tai efektyviausias būdas apsisaugoti nuo finansinių nuostolių, įskaitant nuostolius, sukeltus nenustatyto kaltininko.

Draudimo bendrovės atstovai atkreipia dėmesį, kad naujai įrengiamose automobilių stovėjimo aikštelėse stengiamasi padidinti transporto priemonėms skirtų vietų skaičių, todėl parkavimo vietas žyminčios linijos subraižomos minimaliais 2,4 m atstumais, bet iš tiesų tai nėra patogus ir pakankamas stovėjimo vietos plotis.

Nesutarimai dėl stovėjimo vietų

Specialistai ragina, vykstant kivirčui, draugiškai išsiaiškinti santykius. „Tačiau, jei kaimynai randa raštelį su prašymu tam tikroje vietoje nestatyti automobilio, patariame santykius aiškintis tiesiogiai su kaimynais, bendrija, laiptine ar pan. Visuomet geriau susitikti, pabendrauti ir taip rasti geriausią problemos sprendimo būdą.“

„Bendro naudojimo kiemų teritorijose stovėjimo vietų horizontalų ženklinimą gyventojai gali atlikti bendru sutarimu. Stovėjimo vietų horizontalus ženklinimas gali būti vykdomas tik pagal nustatyta tvarka parengtą reglamentą nurodytus stovėjimo vietų parametrus ir su Vilniaus miesto savivaldybe suderintą horizontalaus ženklinimo schemą.“

„Taip pat gyventojus raginame pasinaudoti kaimynijų programa, pagal kurią galima kiemą susitvarkyti pagal savo poreikius. Šią programą Savivaldybė remia ir lėšomis - nuo 10 iki 15 eurų už kvadratinį metrą neužstatyto kaimynijos ploto.“

„Nepaisant to, kad automobilių valdytojai savo automobilius neretai palieka neleistinoje arba draudžiamoje vietoje, o netinkamai pastatytas automobilis trukdo laisvam ir saugiam eismui. Suprantame, kad netinkamai pastatytas automobilis sukelia pyktį ar nepasitenkinimą, tačiau patariame neliesti ir negadinti pažeidėjų automobilių, nes dėl „pagąsdinančių“ veiksmų galite nukentėti finansiškai - uždėta plyta gali subraižyti automobilio dažų paviršių, užlenkdami valytuvus ar galinio vaizdo veidrodėlius juos galite sugadinti ir pan.“ Taigi, nerekomenduojame nepasitenkinimą ar pyktį dėl galimo KET pažeidimo išreikšti „prevenciniais“ valytuvo pakėlimais ar veidrodėlio užlenkimais, nes dėl to galite nukentėti finansiškai.

Darbuotojo atsakomybė prieš darbdavį

Darbo funkcijoms vykdyti transporto įmonės patiki darbuotojams (vairuotojams) valdyti brangias transporto priemones (vilkikus, puspriekabes). Darbo teisiniuose santykiuose galioja darbuotojo atsakomybė prieš darbdavį.

Darbuotojo prievolė atlyginti visą padarytą turtinę žalą yra ribojama jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžiu. Naujame Darbo kodekse (DK) numatyta, kad žalą padarius dėl darbuotojo didelio neatsargumo, atlygintinos žalos riba yra šeši vidutiniai darbo užmokesčiai. Didelis neatsargumas yra tuomet, kai asmuo nesilaiko paprasčiausių kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių, jas tiesiog ignoruoja.

Teritorinė, šakos kolektyvinė sutartis gali numatyti kitus atlyginamos turtinės žalos dydžius, kurie negali viršyti dvylikos darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių dydžio (DK 153 str.).

Kaip išimtys, įgalinančios darbdavį išsireikalauti iš vairuotojo visą žalą dėl transporto priemonės sužalojimo atlyginimą, naujajame Darbo kodekse vardijami atvejai:

• Darbuotojas žalą padarė tyčia.
• Žalą padarė darbuotojo veikla, turinti nusikaltimo požymių.
• Žalą padarė neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų vairuotojas.

Netyčinės žalos padarymo atveju darbo ginčą nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgti ir į vairuotojo finansines ir ekonomines galimybes. Didžiąją dalį pajamų dienpinigiais gaunantis vairuotojas gali būti pripažintas turįs menkas finansines ir ekonomines galimybes atlyginti darbdaviui visą padarytą žalą.

Naujovė nuo 2017-07-01 įsigaliojusiame Darbo kodekse - darbuotojo civilinės atsakomybės draudimas. Darbdavys arba nukentėjęs trečiasis asmuo turėtų kreiptis dėl draudimo atlyginimo išmokėjimo tiesiogiai į draudiką.

Apibendrinant, darbuotojui sugadinus jam patikėtą transporto priemonę, jo atsakomybės ribojimas liks numatytas vidutiniais darbo užmokesčiais, išskyrus įstatyme numatytas išimtis dėl visiško darbuotojo žalos atlyginimo.

Transporto priemonių draudimas ir draudėjo pareigos

Sudarydami draudimo sutartį, atkreipiame dėmesį į draudimo įmokos dydį, tačiau dažnai neįvertiname aplinkybių, kuriems asmenims suteiksime teisę vairuoti apdraustą transporto priemonę, o suteikus teisę tokiems asmenims vairuoti, papildomai nepranešame draudikui dėl draudimo rizikos pasikeitimo. Tuo pažeidžiamos draudimo sutarties šalių pareiga kuo glaudžiau bendradarbiauti ir kooperuotis sudarant ir vykdant draudimo sutartį.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (TPVCAPDĮ) yra atskirai įtvirtinta draudėjo pareiga pateikti visą draudiko prašomą informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti. Draudėjo pareiga draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.1010 str. 1 d.

Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja, draudėjas draudikui pareikalavus privalo sumokėti papildomą draudimo įmoką. Bendradarbiavimo pareigos nevykdymo pasekmė - neigiamų padarinių atsiradimas, suteikiantis draudikui teisę pateikti draudėjui atgręžtinį reikalavimą atlyginti dalį trečiajam asmeniui išmokėtų sumų. Ši draudiko teisė yra įtvirtinta ir TPVCAPDĮ 22 straipsnyje.

Kilus klausimams, siūlytume kreiptis į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnę Gintą Čepienę.

Statistika apie administracines teisenas dėl automobilių apgadinimo Širvintų rajone

Teismų praktika konfiskuojant automobilius

Už tam tikrus Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus automobilis gali būti konfiskuotas. Teismai ypač atidžiai ir įvairiapusiškai išnagrinėja automobilio, priklausančio kitam asmeniui, atsiradimo aplinkybes pas pažeidėją.

ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų bylose gali būti konfiskuotas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui. Jeigu nėra nė vienos ANK 29 straipsnio 4 dalyje reikalaujamos sąlygos transporto priemonės konfiskavimas nėra galimas.

Teismų praktikoje įtvirtinta, jog taikant Baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalies nuostatas turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Teismai vertina transporto priemonės savininko elgesį, aiškinamasi, ar yra savininko elgesio ryšys su transporto priemonės panaudojimu darant pažeidimą.

Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. vasario 14 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8-171/2017 konstatavo, kad transporto priemonės savininkas, perduodamas savo transporto priemonę naudoti pažeidėjui, kuris anksčiau buvo baustas už KET pažeidimus (tarp jų ir už vairavimą neblaiviam), neabejotinai suprato, jog naudodamasis ja pažeidėjas turi galimybę padaryti ne tik KET ar kitus administracinius pažeidimus, bet ir nusikalstamas veikas. Suvokdamas tai ir perduodamas savo transporto priemonę kitam asmeniui transporto priemonės savininkas neabejotinai prisiėmė daikto - transporto priemonės - atsitiktinio žuvimo riziką.

tags: #automobilio #sugadinimas #durimis