Kelių eismo įvykis, dėl kurio nukenčia žmonės, yra sudėtingas teisinis procesas, apimantis baudžiamąją atsakomybę ir civilinės žalos atlyginimą. Šiame straipsnyje apžvelgsime esminius aspektus, susijusius su eismo įvykių tyrimu, kaltės nustatymu, draudimo išmokomis ir galimomis teisinėmis pasekmėmis.
Baudžiamoji atsakomybė už eismo įvykius
Nusikalstamos veikos požymiai pagal BK 281 straipsnį
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 281 straipsnio 1 dalį, atsako tas, kas, vairuodamas kelių transporto priemonę, dėl neatsargumo pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Jeigu dėl eismo įvykio metu žuvo žmogus, bausmė siekia laisvės atėmimą iki aštuonerių metų.
Priežastinio ryšio nustatymo svarba
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje teismų praktikoje ne kartą nurodė, kad inkriminuojant asmeniui šią nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ne tik šio asmens padarytą atitinkamą Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimą ir jo padarinius, bet ir jų priežastinį ryšį. Priežastinio ryšio nustatymas tokiose baudžiamosiose bylose turi ypatingą svarbą, nes eismo įvykyje dažnai dalyvauja kelios transporto priemonės, pėstieji, dviratininkai ir kiti eismo dalyviai.
Teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių gali būti konstatuotas, kai veika buvo būtina padarinių kilimo sąlyga (be jos ši nebūtų kilusi), taip pat kai ji lėmė padarinių atsiradimą (buvo esminė ir veikianti padarinių kilimo priežastis). Išvada dėl priežastinio ryšio tarp padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių buvimo daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus, o kai pažeidimus padaro keli eismo dalyviai, - kurio eismo dalyvio pažeidimas buvo būtina eismo įvykio kilimo sąlyga ir esminė šio įvykio kilimo priežastis. Jei nustatoma, kad eismo įvykio būtina sąlyga ir esminė priežastis buvo dviejų ar daugiau eismo įvykio dalyvių pažeidimai, esant ir kitiems nusikaltimo sudėties požymiams, jie visi atsako pagal BK 281 straipsnį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35-895/2017).
Esant būtinumui, priežastiniam ryšiui nustatyti skiriama autotechninė ekspertizė arba atitinkamas specialisto tyrimas. Vis dėlto eksperto ar specialisto išvada yra techninio pobūdžio ir teismo turi būti vertinama tik kaip vienas iš įrodymų.
Kaltės formos: pasitikėjimas ir nerūpestingumas
Net ir nustačius KET pažeidimą ir jo priežastinį ryšį su eismo įvykiu bei padaryta žala kitam asmeniui, veikai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnį turi būti nustatyta ir eismo įvykį sukėlusio asmens neatsargi kaltė (pasitikėjimas arba nerūpestingumas).
- Nusikalstamas pasitikėjimas: būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti. Tai reiškia, kad toks asmuo netinkamai įvertino ar pervertino konkrečias objektyvias aplinkybes, kurios, jo manymu, turėjo užkirsti kelią padariniams.
- Nusikalstamas nerūpestingumas: būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Turėjimas numatyti padarinius išplaukia iš įstatymo nustatytos pareigos vairuotojams išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, mokėti eismo taisykles ir jų laikytis, imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai.
Eismo įvykio kvalifikavimas kaip nužudymas
Ilgą laiką avarijos, kuriose žūdavo žmonės, būdavo kvalifikuojamos kaip Kelių eismo saugumo ir transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, sukėlęs atitinkamas pasekmes. Tačiau prieš daugiau nei trejus metus, tragiška avarija Utenoje buvo kvalifikuota kaip nužudymas. Tai buvo pirmas kartas, kai vairuotojo veiksmai buvo pripažinti ir kvalifikuoti kaip nužudymas.
Aukščiausiojo teismo nutartis įpareigoja vadovautis daugeliu aplinkybių vertinant, ar tai nužudymas, ar tiesiog nelaimingai pasibaigusi avarija. Pavyzdžiui, Utenos gyventojas buvo nuteistas už trijų asmenų nužudymą, nes transporto priemonę vairavo ne tik būdamas neblaivus, bet ir viena iš centrinių miesto gatvių, esant intensyviam eismui, važiavo didesniu nei 100 km/val. greičiu, bėgo nuo policijos pareigūnų, ne kartą kirto sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui. Tokiu būdu jis padarė ne vieną, bet visą eilę KET pažeidimų.
Panašaus turinio nuosprendžių priimta nedaug, tačiau jų yra. Pavyzdžiui, 2017-aisiais buvo nuteistas asmuo, kuris neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas neblaivus, demonstruodamas šoninio slydimo įgūdžius Vilniuje perėjoje nužudė pėsčiąjį ir sužalojo kelis žmones. Dar viena garsi byla buvo nagrinėjama Kaune, kur teismas kaltu pripažino asmenį, kuris miesto centre, lėkdamas dideliu greičiu, susidūrė su kitu automobiliu, žuvo keleivė ir buvo sužalotas kitas žmogus.
Ši praktika, kai asmenys, pažeidę Kelių eismo saugumo ir transporto priemonių eksploatavimo taisykles, dėl ko žūsta žmogus ir jie yra pripažįstami kaltais dėl nužudymo, yra nauja ne tik mūsų šalyje, bet ir kitose Europos valstybėse.
Išsamus įrodymų vertinimas baudžiamosiose bylose
Situacijoje, kai iš esmės nėra eismo įvykio liudytojų, ypatingą reikšmę įgyja duomenys, surinkti įvykio vietos bei automobilio apžiūrų metu, taip pat teismo ekspertų, kurie analizuoja automobilyje buvusių žmonių patirtų sužalojimų pobūdį, sėdynių padėtį, plaukų, drabužių fragmentus ant sėdynių ir pan., išvados, kurios gali padėti teismui nustatyti, kas eismo įvykio metu sėdėjo prie vairo.
Ekspertų išvados gali būti tiek kategoriškos, tiek ir tikėtinos, o jų patikimumą lemia išvadų aiškumas, išsamumas, pagrindimas, taikytų tyrimo metodų patikimumas ir pan. Teismo daromos išvados gali būti grindžiamos ir tikėtinomis ekspertų išvadomis, jeigu šios išvados gali būti patvirtintos ir kitais byloje esančiais įrodymais.
Svarbu, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius ir baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia grįsti nuosprendžio, taip pat ir apkaltinamojo, netiesioginiais įrodymais. Tačiau įrodinėjimas ir sprendimas dėl įrodymų pakankamumo ir dėl jais grindžiamų išvadų tikrumo yra sudėtingesni ir reikalaujantys daugiau kruopštumo, nuoseklumo, tikslumo įtikinamai susiejant esamus įrodymus į loginę seką, jeigu teismo išvados iš esmės grindžiamos netiesioginiais įrodymais.
Civilinės atsakomybės draudimas ir žalos atlyginimas
Draudiko atgręžtinio reikalavimo galimybės
Draudikui išmokėjus žalą nukentėjusiajam, vėliau pinigai gali būti išskaičiuoti ir iš avariją sukėlusiojo. Tai gali nutikti tuomet, kai eismo įvykio kaltininkas būna neblaivus, pasišalina iš įvykio vietos, arba jei automobilį vairavo pagal vairuotojų civilės atsakomybės draudimo sąlygas to daryti negalintis vairuotojas (pvz., turintis trumpesnį vairavimo stažą, nei numatyta sutartyje). Nuostolius privaloma atlyginti ir tuo atveju, jei draudimo sutartis nėra perrašoma, o automobilio savininkas pasikeičia ir jis patenka į kitą rizikos kategoriją. Be to, žalą kaltininkui gali tekti atlyginti ir apsidraudus jau po eismo įvykio, suklastojant įvykio datą į vėlesnę, ar laiku nesumokėjus draudimo įmokos.
Vidutinė išreikalauta suma pernai už laiku nesumokėtas draudimo įmokas siekė virš 1,3 tūkst. eurų. Didžiausią žalą 2020-aisiais teko padengti eismo įvykius sukėlusiems neblaiviems vairuotojams - vidutiniškai po 3,2 tūkst. eurų.
Draudėjo pareigos ir draudimo rizikos pasikeitimas
Dažnai savo transporto priemonę duodame vairuoti vaikams, draugams ar kitiems asmenims net nesusimąstydami, kokios gali kilti pasekmės tuo atveju, jeigu toks asmuo padarys eismo įvykį. Sudarydami draudimo sutartį atkreipiame dėmesį į draudimo įmokos dydį, tačiau dažnai neįvertiname aplinkybių, kuriems asmenims suteiksime teisę vairuoti apdraustą transporto priemonę, o suteikus teisę tokiems asmenims vairuoti, papildomai nepranešame draudikui dėl draudimo rizikos pasikeitimo, tuo pažeisdami draudimo sutarties šalių pareigą kuo glaudžiau bendradarbiauti ir kooperuotis sudarant ir vykdant draudimo sutartį.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (TPVCAPDĮ) yra atskirai įtvirtina draudėjo pareiga pateikti visą draudiko prašomą informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, o draudikui nustato teisę, prieš sudarant sutartį, šią informaciją patikrinti, taip pat apžiūrėti transporto priemonę.
Draudėjo pareiga draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.1010 str. 1 d. Draudimo sąlygose dažniausiai būna nustatyta, kad jeigu draudimo rizika, numatyta draudimo sutartyje, padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką. Laikytina, kad rizika pasikeičia, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia kuri nors aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui sumažėjimu ar padidėjimu, ir jeigu draudikas draudimo sutartyje nurodo, kad tokia aplinkybė turi įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui.
Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, o visais kitais atvejais - tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką. Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja, draudėjas draudikui pareikalavus privalo sumokėti papildomą draudimo įmoką.
Bendradarbiavimo pareigos nevykdymo pasekmė - neigiamų padarinių atsiradimas, suteikiantis draudikui teisę pateikti draudėjui atgręžtinį reikalavimą atlyginti dalį trečiajam asmeniui išmokėtų sumų. Ši draudiko teisė yra įtvirtinta ir TPVCAPDĮ 22 straipsnyje, kuriame yra nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį.
Draudimo įmokos ir rizikos vertinimas
Draudimo riziką draudžiant civilinę atsakomybę sudaro draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybė ir jo sukeltų nuostolių tikėtinas dydis. Teisę nustatyti ir apskaičiuoti draudimo įmokos dydį turi draudikas, o draudimo įmoka turi būti nustatoma atsižvelgiant į draudiko suteikiamą draudimo apsaugą draudėjui (apdraustiesiems), taip pat draudimo įmoka turi būti proporcinga draudiko prisiimamiems įsipareigojimams pagal draudimo sutartį bei nepažeisti draudėjo (apdraustųjų) interesų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo kontekste, asmenų, neturinčių dvejų metų vairavimo patirties, vairavimas yra rizikingesnis, todėl draudikas turi teisę nustatyti, kad tokių asmenų mokama draudimo įmoka yra didesnė už vairavimo patirtį turinčių vairuotojų.
Nustatant, į kokio dydžio draudimo išmokos dalies grąžinimą pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį ir Taisyklių 62.2 punktą konkrečiu atveju įgijo teisę draudikas, turi būti atsižvelgiama į tai, kokia apimtimi draudikui neatskleistos aplinkybės nulėmė draudimo rizikos padidėjimą lyginant su rizika, nustatyta remiantis aplinkybėmis, kurias draudėjas atskleidė draudikui sudarant draudimo sutartį, ir ar šios aplinkybės yra susijusios su draudžiamuoju įvykiu. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse yra numatyta, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos.
Tačiau savaime negalima visais atvejais laikyti, kad jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas visais atvejais padidina draudimo riziką tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies pagal Taisyklių 62.2 punktą. Pavyzdžiui, byloje, kurioje transporto priemonės valdytojas eismo įvykio metu buvo 27 metų amžiaus ir turėjo 6 metų vairavimo stažą, o draudimo sutartis buvo sudaryta atsižvelgiant į draudimo riziką, apskaičiuotą remiantis tuo, kad transporto priemonę vairuos ne jaunesnis nei 30 metų amžiaus ir turintis ne mažesnį nei 7 metų vairavimo stažą asmuo, teismas nusprendė priteistiną sumą sumažinti iki 25 proc., nes draudimo rizikos pasikeitimas nebuvo žymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. civilinė byla Nr. e3K-3-380-969/2016).
Veiksmų seka įvykus eismo įvykiui
Privalomos pareigos eismo įvykio vietoje
Kiekvienam vairuotojui reikėtų prisiminti pagrindinius veiksmus patekus į eismo įvykį:
- Nedelsiant sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą KET nustatyta tvarka.
- Pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie jį pranešti policijai, išskyrus atvejus, kai to daryti nebūtina.
- Imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiesiems, jei jie buvo sužaloti eismo įvykio metu.
- Informuoti atsakingas institucijas bendruoju pagalbos numeriu 112, pranešant apie eismo įvykį, iškviesti medicinos pagalbą ir policiją.
- Po eismo įvykio nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų.
Jei eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, sugadinto turto savininkas privalo likti įvykio vietoje, kol visi dalyviai sutaria dėl įvykio aplinkybių bei kaltės. Tuo metu gali būti pildoma eismo įvykio deklaracija, o policija į eismo įvykio vietą nekviečiama. Kitais atvejais būtina kviesti policiją, pavyzdžiui, eismo įvykio metu sužalotas žmogus, kaltininkas neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos, įtariama, kad eismo įvykio dalyvis neblaivus ar apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų, kaltininkas teikia įtartiną informaciją dėl transporto priemonės registracijos, teisės valdyti transporto priemonę, atsisako pildyti eismo įvykio deklaraciją ir panašiais atvejais.
Eismo įvykio deklaracijos pildymas
Eismo įvykio vietoje popierinė eismo įvykio deklaracijos forma pildoma nubraižant eismo įvykio schemą, aprašant aplinkybes, užpildant kitus deklaracijos formos laukus, ir visiems eismo įvykio dalyviams pasirašant šią deklaraciją. Atkreiptinas dėmesys, kad popierinės eismo įvykio deklaracijos 14 laukelyje pasirašo tik eismo įvykio kaltininkas (pagrindinė klaida, kai šį laukelį pasirašo abu eismo įvykio dalyviai arba nepasirašo nei vienas).
Jei nei vienas eismo įvykio dalyvis neturi popierinės eismo įvykio deklaracijos formos ir nėra galimybės užpildyti elektroninės eismo įvykio deklaracijos formos, įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame taip pat nurodomi eismo įvykio dalyvių vardai, pavardės, gimimo datos (jeigu eismo įvykio dalyvis vairavo neregistruotą transporto priemonę, - asmens kodas) ar vairuotojų pažymėjimų numeriai, transporto priemonių markės, modeliai ir valstybiniai numerio ženklai, apgadintas turtas, eismo įvykio liudininkai (vardai, pavardės, asmens kodai).
Informacijos fiksavimas ir apsikeitimas duomenimis
Visi eismo įvykio dalyviai turi imtis jiems prieinamų, protingų priemonių galimai žalai sumažinti, pagal galimybes apsaugoti nukentėjusių asmenų turtą. Taip pat rekomenduojama nufotografuoti ar nufilmuoti eismo įvykio vietą, eismo įvykyje dalyvavusias transporto priemones ar kitą eismo įvykio metu sugadinta turtą. Jei fotografuojamos transporto priemonės, nuotraukose turėtų matytis tiek šių transporto priemonių sugadinimai, tiek valstybiniai registracijos numeriai (jei tokius turi).
Eismo įvykio dalyviai turi apsikeisti informacija, būtiną civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui nustatyti. Jei eismo įvykio kaltininkas draustas, dėl žalos atlyginimo nukentėjęs asmuo gali kreiptis į kaltininką apdraudusią draudimo bendrovę. Tuo atveju, jei kaltininkas nedraustas, tokia žala atlyginama LR transporto priemonių draudikų biuro vardu - nukentėjęs asmuo dėl žalos atlyginimo gali kreiptis į jį apdraudusią draudimo bendrovę ar kitą savo nuožiūra pasirinktą draudimo bendrovę, kuri žalas administruoja Biuro vardu.
Automobilio pašalinimas iš įvykio vietos ir sužalotų vairuotojų atsakomybė
Sugadinto automobilio transportavimu iš eismo įvykio vietos įprastai pasirūpina pats eismo įvykio dalyvis. Tačiau, jei dėl objektyvių priežasčių jis to negali padaryti (eismo įvykio metu buvo sužalotas, greitosios medicininės pagalbos buvo išgabentas į ligoninę, nebuvo artimo žmogaus, galinčio pasirūpinti sugadintos transporto priemonės pašalinimu iš eismo įvykio vietos, transportavimu), policija tokį automobilį išgabena į saugojimo aikštelę. Nukentėjęs asmuo, patyręs išlaidas dėl transporto priemonės transportavimo (taip pat saugojimo bei kitų su eismo įvykio metu patirta žala sietinų išlaidų), dėl šių išlaidų atlyginimo gali kreiptis į kaltininko draudimo bendrovę arba į Biurą, jei kaltininkas nedraustas.
Jei eismo įvykio metu sužalojamas eismo įvykio dalyvis, policija registruoja tokį įvykį ir eismo įvykio fiksavimo, protokolavimo veiksmus atlieka policijos pareigūnai.
Nedraustos transporto priemonės ir žalos atlyginimas
Geriausia būtų, kad eismo įvykio dalyviai būtų pasirūpinę galiojančia draudimo sutartimi. Jei nutinka, kad nukentėjęs asmuo eismo įvykio metu buvo nedraustas, jis vis tiek turi teisę kreiptis dėl patirtos žalos atlyginimo į kaltininką apdraudusią draudimo bendrovę ir nukentėjusio asmens patirta žala atlyginama. Tuo atveju, jei yra nedraustas tiek nukentėjęs asmuo, tiek kaltininkas, žala atlyginama Biuro vardu. Vėliau Biuras dėl išlaidų atlyginimo regreso tvarka kreipiasi į asmenį, atsakingą už žalos padarymą, ir į asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti draudimo sutartį. Nukentėjusio asmens eismo įvykio metu patirta žala atlyginama visais atvejais, tik atsižvelgiama į paties nukentėjusio asmens kaltės laipsnį dėl sukelto eismo įvykio, pateiktus įrodymus dėl patirtos žalos.
Draudikų pareigos ir žalos atlyginimo procesas
Kaltininko draudimo bendrovės pareiga - įvykus draudžiamajam įvykiui, atlyginti nukentėjusio asmens patirtą žalą. Kai žala padaryta automobiliui, nukentėjęs asmuo privalo išsaugoti sugadintą ar sunaikintą automobilį (ar kitą turtą) tokį, koks jis buvo po eismo įvykio, tol, kol jį apžiūrės atsakingos draudimo bendrovės specialistai ar kiti įgalioti asmenys. Apžiūros procedūra gali būti vykdoma ir nuotoliniu būdu pagal pateiktus automobilio sugadinimą ar sunaikinimą įrodančius dokumentus, nuotraukas, vaizdo įrašus.
Žalos atlyginimas apima:
- Jei sugadinto automobilio remontas yra ekonomiškais tikslingas (jei turto remonto išlaidos yra mažesnės nei 75 procentai turto rinkos vertės iki įvykio), žala už sugadintą automobilį atlyginama pagal sudarytą automobilio remonto sąmatą arba pagal pateiktą sąskaitą faktūrą.
- Pakaitinio automobilio nuomos išlaidos sugadinto automobilio remonto laikotarpiu.
- Transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos.
- Nukentėjusio asmens negautas pajamas, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų sugadintas ar sunaikintas jo automobilis, kai automobilis naudojamas pajamoms gauti.
- Sugadinto automobilio prekinės vertės netekimas. Toks netekimas apskaičiuojamas automobiliams ne senesniems kaip 60 mėn., skaičiuojant automobilio senumą nuo pirmos registracijos dienos iki eismo įvykio dienos.
Teisės aktų nustatyta tvarka kaltininko draudimo bendrovė privalo išmokėti išmoką per 30 dienų nuo nukentėjusio asmens pretenzijos dėl padarytos žalos pateikimo dienos. Tačiau, jei per 30 dienų terminą neįmanoma ištirti aplinkybių, būtinų draudžiamojo įvykio faktui ar žalos dydžiui nustatyti, išmoka mokama per 14 dienų, skaičiuojant nuo dienos, kai šias aplinkybes būtų įmanoma baigti tirti dedant reikiamas pastangas. Taip pat - ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pretenzijos dėl padarytos žalos pateikimo dienos.