Volvo V70 variklio „kalimas“: priežastys, simptomai ir prevencija

Variklio „užkalimas“ yra vienas rimčiausių ir brangiausių mechaninių gedimų, galinčių ištikti automobilį. Techniškai, tai yra būsena, kai dėl kritinės trinties ar smūginės apkrovos variklio judančios dalys nebegali laisvai judėti ir visiškai sustoja. Tokia situacija prilygsta variklio „užrakinimui“ arba „užšalimui“. Nors terminas „užkalimas“ yra plačiai paplitęs, inžinerine prasme jis apima sudėtingą procesą, kurio metu variklio komponentai patiria ekstremalią deformaciją, sulūžimą ar net suvirinimą, prarasdami gebėjimą atlikti pilną darbinį ciklą.

Svarbu atskirti variklio užkalimą nuo paprasto užgesimo. Paprastai užgesus varikliui dėl elektros, degalų tiekimo ar kitų smulkesnių problemų, jį vis dar galima prasukti starteriu ar rankiniu būdu. Užkaltas variklis, tuo tarpu, nejudės net esant didesnei jėgai, nes jo viduje įvyko negrįžtama mechaninė blokada. Šis katastrofinis gedimas retai kada įvyksta staiga ir be išankstinių įspėjimų. Variklio užkalimas dažniausiai yra laipsniško, progresuojančio gedimo rezultatas.

Proceso pradžioje nedideli sutrikimai, pavyzdžiui, menkas tepalo nuotėkis arba aušinimo sistemos efektyvumo sumažėjimas, sukuria nepalankias sąlygas. Šios pradinės problemos sukelia grandininę reakciją: nepakankamas tepimas lemia didelę trintį ir šilumos generavimą, o prastas aušinimas taip pat skatina nekontroliuojamą temperatūros kilimą. Ši šiluma ir trintis veikia sinergiškai, sukeldamos metalinių dalių plėtimąsi, deformaciją ir galiausiai jų užstrigimą. Be to, aukšta temperatūra gali „praskiesti“ variklio alyvą, sumažindama jos klampumą ir apsaugines savybes, taip sukurdama užburtą ir pagreitėjantį gedimo ratą. Šis procesas kulminuoja negrįžtama mechanine žala, dėl kurios variklis visiškai sustoja. Supratimas, kad net ir nedideli įspėjamieji ženklai yra kritiški, yra gyvybiškai svarbus, nes jie rodo šios destruktyvios grandinės pradžią.

Pagrindinės variklio „užkalimo“ priežastys ir mechanizmai

Variklio užkalimas yra kompleksinė problema, kurią gali sukelti gedimai trijose pagrindinėse sistemose: tepimo, aušinimo ir paskirstymo. Išsami šių sistemų funkcijų ir gedimų analizė leidžia nustatyti tikrąsias katastrofos priežastis.

Tepimo sistemos gedimai: trintis ir šiluma

Tepimo sistema yra variklio gyvybinė kraujotaka, o jos sutrikimas yra viena dažniausių ir greičiausiai lemiančių užkalimą priežasčių. Variklio alyva atlieka tris gyvybiškai svarbias funkcijas: mažina trintį tarp judančių dalių, apsaugo jas nuo nusidėvėjimo ir išsklaido šilumą. Trūkstant tepimo, metalinės dalys pradeda liestis tiesiogiai, kas generuoja ekstremalią šilumą ir spartų nusidėvėjimą, galintį sukelti variklio gedimą per kelias minutes ar net sekundes.

Pagrindinės tepimo sistemos problemos apima:

• Nepakankamas alyvos kiekis: Tai yra paprasčiausia, bet viena pavojingiausių priežasčių. Alyvos lygis gali sumažėti dėl natūralaus „sudegimo“ arba dėl nuotėkio, kuris pasireiškia tepalo balomis po automobiliu. Važiavimas užsidegus tepalo lygio lemputei kelia didelę variklio gedimo riziką.
• Sugedęs alyvos siurblys: Alyvos siurblys yra sistemos „širdis“, atsakinga už alyvos cirkuliaciją ir reikiamo slėgio palaikymą. Siurblys gali sugesti dėl susidėvėjimo ar gamyklinio broko, dėl ko slėgis krinta ir alyva nepasiekia visų komponentų.
• Užsikimšę filtrai arba kanalai: Nešvarumai, nuosėdos arba netinkamas sandarinimo medžiagų, pavyzdžiui, silikono, naudojimas gali užblokuoti alyvos filtrus ir kanalus, apribodami jos srautą. Tai sukelia alyvos „badą“ net ir esant pakankamam jos lygiui.
• Netinkamo klampumo alyva: Per mažai klampi (plona) alyva negali išlaikyti slėgio ir tinkamai tepti, ypač esant aukštai temperatūrai. Naudojant per tirštą alyvą, ji sunkiau patenka į smulkius kanalus, o tai taip pat gali sukelti nepakankamą tepimą.

Alyvos slėgis yra gyvybiškai svarbus variklio veikimo rodiklis. Jis yra daug tikslesnis ir skubesnis signalas nei paprastas lygio patikrinimas. Variklis gali turėti pakankamą alyvos lygį, tačiau dėl sugedusio siurblio ar užsikimšusių kanalų slėgis gali būti per mažas, kad užtikrintų tinkamą tepimą. Slėgio siurblys yra būtinas, kad alyva pasiektų net ir labiausiai nutolusius komponentus, tokius kaip turbokompresorius, kuris veikia itin ekstremaliomis sąlygomis. Užsidegusi alyvos slėgio įspėjamoji lemputė yra kritinis signalas, rodantis, kad varikliui gresia pavojus, ir jam gali prireikti vos kelių minučių iki visiško gedimo.

Aušinimo sistemos sutrikimai: nekontroliuojamas temperatūros kilimas

Aušinimo sistema palaiko variklio darbinę temperatūrą optimaliame lygyje, dažniausiai apie 90 °C. Per didelė temperatūra sukelia metalinių dalių plėtimąsi, deformacijas ir galiausiai jų užstrigimą. Pagrindinės aušinimo sistemos gedimų priežastys apima:

• Aušinimo skysčio trūkumas: Tai dažniausia perkaitimo priežastis, kurią gali sukelti nuotėkis per pažeistas žarneles, tarpines ar radiatorių.
• Sugedęs termostatas: Termostatas reguliuoja aušinimo skysčio srautą per radiatorius. Jam sugedus, skystis gali nebebūti cirkuliuojamas, sukeliant variklio perkaitimą.
• Aušinimo skysčio siurblio gedimai: Sugedęs siurblys, pavyzdžiui, sulūžusios sparnuotės, sustabdo skysčio cirkuliaciją, sukeldamas staigų temperatūros šuolį.
• Ventiliatoriaus gedimai: Neveikiantis elektrinis ventiliatorius neleidžia atvėsinti aušinimo skysčio radiatoriuje, ypač esant lėtam greičiui ar stovint spūstyje.
• Vidinis užteršimas: Nuosėdos ir purvas gali užkimšti aušinimo sistemos kanalus ir riboti skysčio srautą.

Aušinimo ir tepimo sistemos yra glaudžiai susijusios, nors atlieka skirtingas funkcijas. Variklio alyva veikia ir kaip aušinimo terpė. Esant nepakankamam aušinimui, variklio temperatūra pakyla, o tai tiesiogiai veikia alyvą. Alyva gali „išretėti“ arba prarasti klampumą, todėl ji nebeatlieka tinkamos tepimo funkcijos. Ši „išretėjusi“ alyva sukelia dar didesnę trintį, generuodama dar daugiau šilumos ir sukurdama teigiamą grįžtamąjį ryšį, kuris sparčiai veda link užkalimo. Šis ryšys paaiškina, kodėl variklio perkaitimas yra ne tik aušinimo problemų, bet ir potencialaus tepimo sistemos gedimo pranašas.

Paskirstymo mechanizmo gedimai: sinchronizacijos praradimas

Paskirstymo diržas arba grandinė yra kritiškai svarbūs variklio komponentai, koordinuojantys stūmoklių (variklio apačia) ir vožtuvų (variklio viršus) judėjimą. Nutrūkus diržui, ši sinchronizacija nutrūksta, dėl ko stūmokliai, judėdami aukštyn, susiduria su atvirais vožtuvais. Pagrindinės paskirstymo sistemos gedimų priežastys:

• Diržo nutrūkimas: Dažniausia priežastis yra diržo nusidėvėjimas dėl ridos ar laiko. Gamintojų nurodytų intervalų (paprastai kas 90 000-200 000 km arba 5-7 metai) nepaisymas yra didžiausia rizika.
• Sugedęs įtempėjas: Įtempėjas palaiko tinkamą diržo ar grandinės įtempimą. Jo gedimas gali sukelti diržo praslydimą, peršokimą arba nutrūkimą.
• Netinkamas montavimas: Nekokybiškai sumontuotas diržas gali greitai nusidėvėti ar sugesti, kartais jau per pirmus tūkstančius kilometrų.

Gedimas dėl paskirstymo diržo nutrūkimo skiriasi nuo tepimo ar aušinimo problemų. Pastarieji sukelia laipsnišką terminį ir frikcinį gedimą, o nutrūkęs diržas sukelia staigią, smūginę fizinę traumą variklio viduje. Nors galutinis rezultatas yra tas pats - užkaltas variklis - pažeidimų pobūdis yra skirtingas. Nutrūkus diržui, stūmokliai susiduria su vožtuvais, juos sulenkia, pažeidžia stūmoklius ir gali įtrūkti variklio galvutė. Ši skirtinga gedimo prigimtis lemia ir skirtingus diagnostikos požymius: nėra išankstinio perkaitimo ar tepalo slėgio kritimo, automobilis tiesiog staiga užgesta.

Įspėjamieji ženklai ir simptomai: kaip atpažinti artėjančią bėdą?

Atsakingas vairuotojas turėtų būti pasirengęs atpažinti įspėjamuosius ženklus, kurie gali signalizuoti apie artėjančią variklio katastrofą. Šie simptomai dažnai pasireiškia prieš patį gedimą, suteikdami šansą jam užkirsti kelią.

Akivaizdūs vizualiniai ir garsiniai požymiai

• Įspėjamųjų lempučių užsidegimas: Alyvos slėgio lemputė, temperatūros lemputė arba „Check Engine“ yra kritiškiausi signalai. Užsidegus vienai iš šių lempučių, ypač kartu su kitais simptomais, privaloma nedelsiant sustoti ir išjungti variklį.
• Nenormalūs garsai:
  • Metališkas barškėjimas ar „monetų skambėjimas“: dažnai siejamas su nepakankamu tepimu ar atsilaisvinusia paskirstymo grandine. Šis garsas gali būti ypač girdimas užvedus šaltą variklį ir atslūgti jam įkaitus.
  • Stuksenimas: Gali reikšti rimtą problemą su švaistiklio ar alkūninio veleno guoliais, kurie patiria didelę trintį dėl tepalo trūkumo.

Variklio veikimo pokyčiai ir galios praradimas

• Staigus galios sumažėjimas: Gali būti ankstyvas požymis, kad variklis dirba „bado“ režimu dėl tepimo, aušinimo trūkumo arba sutrikusio paskirstymo mechanizmo.
• Nelygus variklio darbas ir virpesiai: Gali reikšti sumažėjusią kompresiją viename iš cilindrų, kurią sukelia vožtuvų ar stūmoklio žiedų problemos.
• Dūmijimas: Balti ar melsvi dūmai iš išmetimo vamzdžio rodo, kad variklio degimo kameroje deginami skysčiai - aušinimo skystis (balti) ar variklio alyva (melsvi).

Galios sumažėjimą ar nelygų variklio darbą gali sukelti ir mažiau rimti gedimai, pavyzdžiui, užsikimšęs oro filtras, sugedęs EGR vožtuvas ar degalų siurblys. Tačiau jei šiuos simptomus lydi neįprasti metaliniai garsai ar užsidega alyvos slėgio įspėjamoji lemputė, tai rodo daug rimtesnę gedimų kombinaciją. Svarbu atpažinti ne atskirus simptomus, o jų kombinacijas. Pavyzdžiui, galios sumažėjimas, kartu su temperatūros pakilimu, rodo aušinimo problemą. Galios sumažėjimas su metaliniu barškėjimu ir tepalo slėgio kritimu indikuoja kritinę tepimo sistemos avariją. Siekiant padėti vizualiai atskirti šias situacijas, žemiau pateikiama simptomų ir priežasčių koreliacijos lentelė.

Variklio „užkalimo“ pasekmės ir pažeidimai

Užkalus varikliui, pažeidimai yra negrįžtami ir dažnai apima daugelį pagrindinių komponentų. Remontas tampa sudėtingu ir brangiu procesu, apimančiu ne vienos dalies, bet visos sistemos atstatymą.

Pagrindiniai fiziniai pažeidimai:

• Stūmokliai ir vožtuvai: Nutrūkus paskirstymo diržui, stūmokliai ir vožtuvai susiduria, todėl vožtuvai sulenkiami, o stūmokliai įskyla arba deformuojasi. Tuo tarpu dėl perkaitimo stūmokliai gali išsiplėsti ir įstrigti cilindruose, pažeidžiant tiek stūmoklius, tiek ir cilindrų sieneles.
• Variklio galvutė: Dėl ekstremalios temperatūros variklio galvutė, ypač pagaminta iš aliuminio, gali išsilenkti, deformuotis ar įtrūkti.
• Tarpinės ir sandarikliai: Perkaitus varikliui, tarpinės (ypač galvos tarpinė) gali sudegti, išsilydyti ar deformuotis, sukeldamos kompresijos praradimą ir vidinius skysčių nuotėkius.
• Variklio blokas: Ilgalaikis ar ekstremalus perkaitimas gali sukelti variklio bloko įtrūkimą.
• Alkūninio veleno ir švaistiklių guoliai: Dėl tepalo trūkumo ir ekstremalios trinties guoliai yra vieni pirmųjų komponentų, kurie išsilydo ar užstringa.

Variklio užkalimas sukelia tylią, bet destruktyvią grandininę reakciją. Guolių gedimas dėl alyvos trūkumo gali atrodyti kaip lokalizuota problema, tačiau šis pažeidimas sukuria laisvumą ir neįprastus judesius variklio viduje. Šis laisvumas lemia smūgines apkrovas kitiems komponentams, pavyzdžiui, alkūniniam velenui ir švaistikliui, galiausiai sukeldamas jų lūžimą ar deformaciją. Pažeistos dalys gali atskilti ir sukelti papildomus pažeidimus variklio viduje. Ši grandininė reakcija yra esminė, nes ji skiriasi nuo staigaus smūgio, sukelto nutrūkus diržui. Tai yra lėtas, laipsniškas sistemos irimo procesas, kurio požymiai - metaliniai garsai - yra paskutinis įspėjimas prieš katastrofą.

Prevencija ir rekomendacijos: kaip išvengti variklio „užkalimo“?

Variklio užkalimo galima išvengti tinkamai jį prižiūrint ir laiku reaguojant į įspėjamuosius signalus. Prevencija visada yra pigesnė ir paprastesnė nei remontas.

Reguliari techninė priežiūra

• Alyvos ir filtrų keitimas: Laikykitės gamintojo rekomendacijų dėl alyvos ir filtrų keitimo intervalų. Važinėjant sudėtingomis sąlygomis (miesto spūstyse, žvyrkeliais), rekomenduojama keisti alyvą dažniau, nei nurodoma.
• Paskirstymo diržo keitimas: Keiskite paskirstymo diržą pagal gamintojo nurodytus intervalus (nuo 90 000 iki 200 000 km arba kas 5-7 metus), net jei jis vizualiai atrodo geras. Rekomenduojama keisti visą komplektą kartu su įtempėjais ir vandens pompa, kadangi šie komponentai dėvisi panašiu greičiu.

Kasdienė kontrolė

• Alyvos lygio tikrinimas: Reguliariai tikrinkite alyvos lygį variklyje, naudodami matuoklį. Jei trūksta, nedelsiant papildykite.
• Aušinimo skysčio lygio tikrinimas: Periodiškai stebėkite aušinimo skysčio lygį ir nedelsiant reaguokite į bet kokius nuotėkio požymius.

Tinkama reakcija į įspėjimus

• Nedelsiant sustokite: Užsidegus alyvos slėgio ar variklio temperatūros lemputei, nedelsiant sustokite saugioje vietoje, išjunkite variklį ir kreipkitės pagalbos.

Prevencija yra ekonomiškai pagrįstas pasirinkimas. Paskirstymo diržo keitimas Lietuvoje kainuoja gerokai mažiau, nei remontas po jo nutrūkimo. Paskirstymo diržo gedimas dažnai sukelia remonto kaštus, siekiančius nuo 1500 iki 3500 eurų. Variklio kapitalinio remonto kaina gali svyruoti nuo 1000 iki 5000 eurų. Tuo tarpu savalaikė techninė priežiūra matuojama šimtais eurų. Tai patvirtina, kad laiku atlikto remonto kaina visada bus mažesnė nei išlaidų suma, reikalinga taisyti katastrofines pasekmes.

Remonto apimtys ir kaštai

Variklio užkalimas paprastai reikalauja kapitalinio variklio remonto arba jo keitimo. Kapitalinis remontas yra sudėtingas procesas, kurio metu variklis visiškai išardomas, diagnozuojamos ir keičiamos pažeistos dalys, o po to variklis surenkamas iš naujo. Variklio remonto kaina priklauso nuo pažeidimų masto. Alternatyva kapitaliniam remontui yra viso variklio keitimas kitu, dažniausiai išardytu ar restauruotu. Šis sprendimas kartais būna ekonomiškai naudingesnis, ypač jei kapitalinis remontas reikalauja keisti daug brangių komponentų.

Volvo V70 2.5 TDI 103 kW variklis: specifika ir problemos

Volvo V70 su 2.5 TDI 103 kW varikliu yra vienas iš tų modelių, kuris dažniausiai domina naudoto automobilių ieškančius vairuotojus, vertinančius patikimumą ir seną, bet gerai žinomą dyzelinę technologiją. Tai Volkswagen-Audi koncerno sukurta jėgainė - pažįstama daugeliui iš tokios technikos kaip Audi A6 ar VW Transporter T4. Norint suprasti, koks iš tiesų yra Volvo V70 2.5 TDI 103 kW variklis, būtina žinoti jo kilmę ir konstrukcines ypatybes. Ši jėgainė yra ne švedų, o vokiečių kūrinys - tai Volkswagen-Audi grupės (VAG) penkių cilindrų turbodyzelinis variklis, turintis savo šaknis dar aštuntajame dešimtmetyje. Šis variklis turi mechaninį kuro siurblį ir yra žinomas dėl savo ištvermingos konstrukcijos, tačiau kartu garsėja ir triukšmingu, kiek šiurkščiu darbu, ypač lyginant su modernesniais „common rail“ tipo varikliais. Ši versija dažniausiai buvo montuojama su mechanine 5 pavarų dėže, nors kai kuriuose modeliuose buvo derinama ir su automatine transmisija.

Volvo V70 su 2.5 TDI 103 kW varikliu laikomas vienu iš patikimiausių seno tipo dyzelinių modelių, tačiau, kaip ir kiekviena sena konstrukcija, jis turi aiškiai žinomas silpnas vietas. Kadangi tai yra penkių cilindrų VAG variklis, daug problemų sutampa su senesniais Audi ar VW modeliais, naudojusiais tą pačią jėgainę.

Pagrindinės bėdos, kurios pasitaiko šioje variklio versijoje:

• EGR sistema: senstant dažnai užsikemša, ypač jeigu automobilis ilgą laiką naudotas mieste ar važinėtas trumpais atstumais. Sprendimas: valymas arba visiškas atjungimas (jei techniškai leidžiama).
• Aušinimo skysčio nutekėjimas: Gana dažnas reiškinys pro plastikinio termostato korpusą, žarnas ar net radiatorius.
• Turbina: Originali turbina dažnai atlaiko 300-400 tūkst. km.
• Mechaninis kuro siurblys: Laiko ilgai, bet jo dėvėjimosi požymiai - sunkus užsivedimas šaltu oru, dyzeliškas barškėjimas, mažesnė trauka. Sprendimas: restauracija arba keitimas.
• Vakuuminės žarnelės: Jungtys sensta, trūkinėja, atsiranda nesklandumų stabdžiuose ar turbinos darbe.

Volvo V70 su 2.5 TDI 103 kW varikliu dažniausiai renkasi vairuotojai, kuriems svarbu patikimumas ir prieinama priežiūra. Kuro sąnaudos labai priklauso nuo pavarų dėžės, vairavimo stiliaus, padangų bei apkrovos. Šis variklis buvo vertinamas už gebėjimą „važiuoti ilgai ir toli“ - tai viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl šis modelis vis dar dažnai matomas keliuose.

Šio modelio vienas didžiausių privalumų - mechaninis paprastumas. Variklis neturi sudėtingų elektroninių valdiklių, todėl daugumą darbų galima atlikti be diagnostikos įrangos. Nors pats variklis laikomas ilgaamžiu, jo konstrukcija - masyvi, triukšminga, o galios atiduoda ne taip tolygiai, kaip modernesni dyzeliai. Kita bėda - senėjanti elektronika (nors ji nėra pati sudėtingiausia), salono plastikas ir klimato įrangos elementai. Volvo V70 modelis buvo siūlomas su įvairiomis dyzelinėmis jėgainėmis, o 2.5 TDI 103 kW yra viena iš retesnių, bet įdomių alternatyvų. Kaip matyti, 2.5 TDI išsiskiria savo paprasta ir remontuojama konstrukcija, tačiau nusileidžia komforto ir emisijų standartų srityje. Volvo V70 su 2.5 TDI 103 kW varikliu nėra skirtas kiekvienam - tačiau jis turi aiškią tikslinę auditoriją. Tai automobilis tiems, kurie vertina mechaninį paprastumą, tvirtą konstrukciją ir gebėjimą nuvažiuoti didelius atstumus be ypatingos elektroninės intervencijos.

Vartotojų atsiliepimai apie Volvo V70 variklius ir susijusias problemas

Bendri atsiliepimai apie variklį ir eksploataciją

Daugelis vartotojų pabrėžia Volvo V70 variklių patikimumą. Vienas savininkas su 2004 m. V70 su triptronik dėže teigia, kad variklis yra „neužmušamas“, nors ir susiduria su pavarų dėžės problemomis - automatika ima mėtyti bėgius sustojus. Kitas, turintis 2003 m. 2.4 dyzelinį D5 variklį (163 AG) su automatine pavarų dėže, per 30 000 km pakeitė tik stabilizatoriaus traukes, variklio pagalvę ir vairo stiprintuvo diržą, patvirtindamas variklio ilgaamžiškumą. Vartotojai taip pat pažymi, kad D5 varikliai yra labai tylūs, ekonomiški ir galingi, nors šiek tiek ilgiau šyla iki darbinės temperatūros. Originalios dalys yra ilgaamžės, bet brangios, nors yra ir neoriginalių alternatyvų.

Kuro sąnaudos vertinamos kaip geros, atsižvelgiant į automobilio dydį ir masę. Pavyzdžiui, 120 kW variklis su „chipu“ (145 kW) sunaudoja apie 5-5,5 l/100 km, o 2.4 benzininis automatas greitkelyje sunaudoja apie 8 l/100 km, mieste - 12-13 l/100 km. Volvo V70 su dujų įranga (2.4 benzinas be turbinos) mieste sunaudoja apie 12-13 l dujų, užmiestyje 7-8 l.

Specifinės problemos ir gedimai

• Pavarų dėžės problemos: Vienas vartotojas su 2004 m. V70 su triptronik dėže mini, kad dėžė „nei iš šio, nei iš to“ pradeda mėtyti bėgius, o diagnostika nieko nerodo. Net pakeitus dėžę, problema išlieka.
• Dujų sistemos problemos (bifuel modeliai):
  • Vairuotojas, turintis 2001 m. 103 kW benzininį variklį su itališkomis dujomis, susidūrė su variklio „traškėjimu“ ir „krebždėjimu“ duodant gazą, ypač įkalnėse. Taip pat pastebėtas benzino dingimas važiuojant dujomis. Paaiškėjo, kad dujų kompiuterio laidas, atsakingas už apsukų daviklį, nebuvo prijungtas, todėl į cilindrus buvo įpurškiamas benzinas ir dujos vienu metu, sukeldamas „kalimą“ ir benzino sąnaudas.
  • Dujininkai kartais neprijungia būtino laido, kuris sinchronizuoja dujų ir benzino įpurškimą, nes mano, kad jis nebūtinas. Tai gali sukelti variklio „kalenimą“ ir padidintas kuro sąnaudas.
  • Dujos: Volvo sudėtingiausiai iš visų automobilių priima dujas. Tačiau tinkamai sureguliavus (pataikius į 3% kuro padavimo kampą), dujų sąnaudos padidėja tik 1 litru daugiau nei benzino.
• Elektronika: Kai kurie vartotojai mini, kad elektronika gali „durniuoti“ - klimatronikas, laisvų rankų sistema, spidometras. Taip pat nurodoma, kad Volvo turi sudėtingą kompiuterinę sistemą, ir net paprastų dalių, pavyzdžiui, langų pakėliklių, pakeitimui reikia „pririšimo“ Volvo centre.
• Oro sklendės: Senesnių modelių oro sklendės buvo „nevykusios“, nors po 2002 m. jos buvo patobulintos, vis tiek gali užgesti laisvomis apsukomis.
• Vairo stiprintuvo pompa: Dažnai sugenda, o nauja yra brangi, o naudota - loterija.
• Rankinio stabdžio kaladėlės: Rekomenduojama keisti prie 70-80 tūkst. km ridos, nes jos gali atšokti ir sugadinti ABS daviklius.

Kiti pastebėjimai

• Važiuoklė: Kai kurie mano, kad pakaba yra silpna, ypač priekinė, ir nelabai sugeria nelygumus, ypač bifuel modeliuose dėl dujų bako. Kiti teigia, kad pakaba yra patikima ir paprasta, o eksploatacinės detalės pigios.
• Klirensas: Bifuel modeliuose dujų bakas atsikišęs po bagažine, todėl klirensas yra labai mažas.
• Manėvringumas: Didelis apsisukimo spindulys, todėl mieste sunku parkuotis ir apsisukti.
• Interjero medžiagos: Nors sėdynės patogios ir kokybiškos, kai kurios salono plastmasės gali braškėti (durų rankenos, porankiai, mago mygtukai).
• Korozija: Mašina visiškai nerūdija.
• Dinamika: 2.4 benzinas/dujos (103 kW) be turbinos nėra itin dinamiškas mieste, tačiau užmiestyje su pakelta galia gali būti labai smagus. Juntamas turbo lagas važiuojant iš vietos.

tags: #volvo #v70 #kala #variklis