Eismo įvykiai ir jų pasekmės Lietuvoje

Lietuvos keliuose nuolat fiksuojami eismo įvykiai, kurių metu nukenčia žmonės ir apgadinamos transporto priemonės. Avarijos gali turėti tragiškų pasekmių, todėl svarbu žinoti, kaip elgtis įvykus nelaimei ir kokie faktoriai prisideda prie eismo saugumo pažeidimų.

Eismo įvykiai Kaune ir Kauno rajone

Įvykis Kauno rajone: susidūrė penkios transporto priemonės

Šiandien 16.46 val. Bendrajame pagalbos centre (BPC) skubios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112 gautas pranešimas apie eismo įvykį Kauno r. Pirminiais duomenimis, iš viso buvo sužaloti 4 žmonės, visi jie važiavo tame pačiame automobilyje. Iš pradžių buvo skelbta apie 6 susidūrusius automobilius, tačiau vėliau patikslinta, jog įvykyje dalyvavo 5 transporto priemonės. Du sužalotuosius iš sudaužyto automobilio vadavo ugniagesiai gelbėtojai. 19.05 val. eismas buvo atidarytas.

Patikslinus pirmines aplinkybes, nustatyta, kad įvykyje dalyvavo šie automobiliai:

• Volvo (vairuotojas gim. 2006 m. ir trys jame važiavę keleiviai pristatyti į medicinos įstaigą);
• Toyota (vairuotojas gim. 2002 m.);
• VW (vairuotojas gim. 1978 m.);
• BMW (vairuotoja gim. 1996 m.);
• Chrysler (vairuotojas gim. 1958 m.).

Nelaimės vietoje dirbo policijos pareigūnai.

Tragiška avarija Islandijos plente Kaune

Vasario 18 d. apie 22.35 val. Kaune, Islandijos plente, susidūrus trims automobiliams žuvo du žmonės. Policijos departamentas informavo, jog susidūrė automobiliai „Mercedes-Benz“, vairuojamas vyro (g. 1980 m.), „BMW“, vairuojamas vyro (g. 1961 m.) ir „Škoda“, vairuojamas vyro (g. 1992 m.). Automobilių „Mercedes-Benz“ ir „BMW“ vairuotojai eismo įvykio metu žuvo. „Škoda“ vairuotojas ir keleivė (g. 1994 m.) dėl sužalojimų pristatyti į gydymo įstaigą.

Kauniečiai pranešė, jog „Mercedes-Benz“ automobilis atvažiavo nuo Savanorių prospekto, užkilo į A1 kelią ir dideliu greičiu važiavo prieš eismą Klaipėdos kryptimi. Vienas automobilis po susidūrimo degė atvira liepsna. Eismas nuo Klaipėdos link Vilniaus buvo nukreipiamas į Jonavos gatvę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281 str. 5 d.

Kiti eismo įvykiai Kaune

• Trečiadienio vakarą Kaune įvyko avarija, formuojasi didelės spūstys, skelbia „Kas vyksta Kaune“. Raudondvario plente, apvažiavime link „Megos“ susidūrė sunkvežimis ir „Peugeot“. Avarija įvyko apie 16 val., apie sužeistuosius nepranešama.
• Kaune susidūrė paspirtukas ir automobilis - paspirtuku važiavusi moteris nukrito ant žemės. Kaip pranešė policija, avarija įvyko penktadienio pavakare, apie 16 val., Veiverių gatvėje. Vyras (gim. 1980 m.) vairuodamas automobilį „Ford“, išvažiuodamas iš teritorijos į pagrindinį kelią, nepastebėjo dviračių taku atvažiuojančio paspirtuko.
• Šeštadienį apie vidurdienį Kaune į kioską rėžėsi BMW. Kaip skelbia delfi, avarija įvyko Jonavos gatvėje. Automobilis rėžėsi į spaudos kioską, vairuotojas blaivus.
• Kauno rajone antradienio vakarą neblaivus vyras vairavo automobilį ir sukėlė avariją, pranešė policija. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, apie 20.20 val. Kauno rajone, Biruliškių kaime, automobilis „Opel“, vairuojamas neblaivaus vyro (gim. 1983 m.) rėžėsi į medį. Vairuotojui nustatytas sunkus girtumo laipsnis - 2,97 prom. alkoholio.

Eismo įvykiai kituose Lietuvos miestuose

Panevėžys

• Panevėžyje maršrutinis autobusas stotelėje mirtinai sužalojo garbaus amžiaus senjorę. Pervažiuota moteris žuvo iškart. Pirminiais duomenimis, autobuso laukusi senolė nukrito po ratais vos transporto priemonei įvažiavus į stotelę.
• Trečiadienį Panevėžyje automobilis nuvažiavo nuo kelio ir trenkėsi į medį. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, apie 14 val. 13 min. Panevėžyje, ties Pramonės-Lėkiškio g. sankryža automobilis „Nissan Almera Tino“, pirminiais duomenimis, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medį. Prispaustą vairuotoją (gim. 1958 m.) išlaisvino PGT, sužalotas vyras išvežtas į ligoninę.

Klaipėda

• Klaipėdoje antradienio rytą kario vairuojamas automobilis partrenkė pėsčiųjų perėja ėjusią moterį, informavo policija. Policijos departamento duomenimis, apie 7.45 val. Klaipėdoje, Debreceno gatvėje, nuosavas automobilis „Seat Alhambra“, vairuojamas ne tarnybos metu neuniformuoto blaivaus Lietuvos kariuomenės kario (gim. 1994 m.), partrenkė ir sužalojo pėsčiųjų perėja ėjusią moterį (gim. 1983 m.).

Raseinių rajonas

• Raseinių rajone pirmadienį nuo kelio nuvažiavo ir apsivertė automobilis, nukentėjo du žmonės, informavo policija. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, 11.25 val. Raseinių rajone, Lotyniškės kaime, neblaivus (2,99 prom.) vyras (gim. 1995 m.) nesuvaldė automobilio. Eismo įvykio metu nukentėjo vairuotojas ir neblaivus (2,98 prom.) keleivis (gim. 1995 m.).

Molėtų rajonas

• Molėtų rajone per avariją žuvo keturračio motociklo vairuotojas. Kaip pranešė Policijos departamentas, avarija įvyko penktadienio vakarą, apie 21.16 val., Kaniūkų kaime. Vyras (duomenys nustatomi) vairuodamas keturratį motociklą, jo nesuvaldė ir apsivertė.

Tragiškos avarijos ir eismo saugumo iššūkiai

Avarija - tai nelaimingas įvykis eisme ar darbe, sukėlęs pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei arba padaręs žalą aplinkai ir turtui. Panevėžyje įvykusi tragiška avarija dar kartą priminė, kaip greitai kelionė gali baigtis nelaime. Neblaivūs vairuotojai Vilniuje ir aplinkiniuose rajonuose vėl tapo rimtu eismo saugumo iššūkiu.

Lietuvos kelių direkcijos Eismo saugumo skyriaus vedėjas Nemunas Abukauskas neslėpė, kad visada eismo įvykis įvyksta dėl ne vienos priežasties, bet greitis dažnai yra viena jų. „Net labai nežymus greičio sumažinimas keliuose duoda didelį efektą. Įrodyta, kad vos 1 kilometru per valandą sulėtinus eismą, visuose keliuose žūčių sumažėtų net 5 procentais“, - aiškino pašnekovas.

Avarijų pasekmės ir sužalojimai

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasdien visame pasaulyje žūsta po 3,4 tūkst. žmonių, o avarijų metu patirti sužalojimai yra trečia pagal dažnumą neįgalumo priežastis. Per praėjusius metus Lietuvos keliuose žuvo 258 žmonės ir dar 4040 buvo sužalota. Dažniausiai pasitaikančios avarijų traumos - plyšę jungiamieji audiniai, sumušta galva ir nugara, sukrėstos smegenys, lūžęs stuburas ar kaklas, sužaloti vidaus organai, sumušti keliai.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių transporto katedros docentas, eismo įvykių tyrimų ekspertas Edgaras Sokolovskis neslėpė, kad per avarijas nutinka neįtikimiausių dalykų. Kartais žmogus žūsta palyginti nedideliu greičiu atsitrenkusiame automobilyje, o kartais po baisaus smūgio atsiperka tiktai menkais sužeidimais. Pasekmes lemia daugybė dalykų: automobilio būklė, saugumo sistemos, oro pagalvės, ar žmonės važiavo prisisegę saugos diržais ir kita, tačiau greičio įtaka yra didžiulė.

Pasak eksperto, atsitrenkus į kliūtį apie 20 km/val. greičiu paprastai jokių esminių sužalojimų vairuotojas ir keleiviai nepatiria, tačiau greičiui didėjant tikimybė susižeisti staiga ima augti. Jau esant 50 km/val. greičiui yra didelė tikimybė, kad automobilyje važiuojantys žmonės bus sužaloti, ypač jeigu važiuojama be saugos diržų, o mašinoje nėra oro pagalvių. Užtat artėjant prie 90 km/val. įmanoma net žūti.

Smūgio vieta ir diržų svarba

Smūgio vieta itin svarbi. „Mieste važiuojant leistinu greičiu ir atsitrenkus automobilio priekiu žmonės gali patirti sužalojimų. Jei bus prisisegę saugos diržais, tokia tikimybė mažesnė. Tačiau smūgis į šoną daug pavojingesnis“, - tvirtino E. Sokolovskis. Pasak eksperto, jeigu automobilyje nėra šoninių oro pagalvių, tai labai pavojinga. Durelėse yra sustiprinimai, kurie sušvelnina smūgį, tačiau nėra smūgio gesinimo taškų. Savo ruožtu priekinė automobilio dalis turi deformacinių zonų ir geriau užgesina smūgį. Be to, šoninio smūgio metu mažiau apsaugo ir saugos diržai. Jie laiko žmogaus liemenį, tačiau viršutinė kūno dalis laisvai juda į šalis, tad nuo trenksmo dažnai stipriai sužalojama galva, rankos bei pečiai.

Verčiantis automobiliui gelbėja diržai. Tokiais atvejais neprisisegę vairuotojai ir keleiviai nukenčia itin stipriai, nes virstant automobiliui atsitrenkia į jo salono vidaus elementus arba būna išsviedžiami iš automobilio ir susižaloja galvą. Būna, kad transporto priemonė užrieda ant iškritusio žmogaus ir mirtinai jį prispaudžia.

Specialisto teigimu, pavojingiausios avarijos įvyksta, kai transporto priemonės susiduria kaktomuša, nes abiejų automobilių greitis smūgio metu iš esmės sumuojamas. Pavyzdžiui, 70 km/val. greitis atrodo nedidelis. Bet jei susiduria du tokiu greičiu važiuojantys automobiliai, smūgis prilygsta trenksmui 140 km/val. greičiu į stovinčią kliūtį. Tuomet tikimybė, kad avarija baigsis mirtimi, labai didelė.

Avarijų pasekmes lemia ir paskutiniai vairuotojo veiksmai - ar jis stipriai stabdo, ar smūgis tenka tiesiai į tą vietą, kurioje sėdi žmonės, o gal prieš susidūrimą automobilis ima slysti. „Greitis mažėja ir slystant, ir stabdant. Slystant smūgis mažiau pavojingas, tačiau po jo paprastai mašina nuvažiuoja nuo kelio, trenkiasi dar kartą arba apvirsta“, - pasakojo E. Sokolovskis. Dėl tokių priežasčių žmonės gali patirti daugiau, tačiau lengvesnių sužalojimų nei po tiesioginio smūgio.

Tiriant avarijas pasitelkiami ir kompiuteriai. Eismo įvykių aplinkybes tiriantis E. Sokolovskis neslėpė, kad po avarijos įmanoma gana tiksliai apskaičiuoti, kokiu greičiu važiavo susidūrę automobiliai, net jei įvykio niekas nematė. Skaičiavimai atliekami kompiuterinėmis programomis, kurios įvertina slydimo bei stabdymo žymes, automobilių sugadinimą, jų padėtį ir daugybę kitokių aplinkybių.

Veiksmai po autoįvykio

Paskutinių metų statistika rodo, kad Lietuvos keliuose per 2023 metus įvyko 2954 eismo įvykiai, kuriuose žuvo 160 žmonių. Tuo tarpu 2022 metais per įvykusius 2854 eismo įvykius, mirtinai sužaloti buvo 122 žmonės. Nepaisant to, kad avarijų ir sužalotų žmonių bėgant metams mažėja, niekada negalime žinoti, kada nelaimė atsitiks mums, arba mūsų panosėje.

Pirmieji veiksmai įvykus avarijai

1. Įspėkite tarnybas: Vienas pirmųjų dalykų, ką turite padaryti - įspėti tarnybas apie įvykusį eismo įvykį. Priklausomai nuo situacijos, tai gali būti policija, greitoji medicinos pagalba, gaisrinė ar net visi kartu.
2. Apsaugokite įvykio vietą: Nieko nelaukdami pastatykite savo automobilį kelkraštyje ir įjunkite avarinius žibintus. Ši vieta itin svarbi, jei avarija įvyko tamsiu paros metu, intensyviai sningant, lyjant ar esant rūkui. Jei turite žibintuvėlį, atšvaitą ar specialią liemenę - tai gali būti elementai, kurie padės atkreipti kitų eismo dalyvių dėmesį.
3. Patikrinkite transporto priemones: Jei yra galimybė - patikrinkite avarijoje dalyvavusias transporto priemones. Jei varikliai kūrenasi - išjunkite degimą. Jei yra nestabilūs - užtraukite rankinį stabdį, arba pakiškite ką nors po ratais.

Pagalba sužeistiesiems

Kai eismo įvykio vieta apsaugota, patikrinkite sužeistuosius. Visų pirma bandykite su jais pasikalbėti, paklausti, kur jaučia skausmą ir kuri vieta yra sužeista. Gal nuskambės ne itin maloniai, tačiau visų pirma eikite prie tų, kurie neskleidžia jokio garso. Jei žmogus rėkia ar verkia - vadinasi jis kvėpuoja.

Jei eismo įvykis buvo didelis, apžiūrėkite aplinką. Jei nesate gydytojas ir nesugebate patikrinti, kas nutiko sužeistajam - visuomet galvokite, kad žmogus gali būti patyręs galvos, kaklo ar stuburo traumą, kurios yra tiesiog nematomos. Tad bandymas žmogų pajudinti gali jam kainuoti galimybę vaikščioti. O gal ir dar brangiau. Jei tenka žmogų judinti, prilaikykite kaklą ir galvą.

Gaivinimas ir kraujavimo stabdymas

Jei radote nukentėjusiųjų, kurie yra be sąmonės ir nejuda - įsitikinkite, ar jie kvėpuoja. Jei kvėpavimas lėtas - patikrinkite, ar burnoje nėra nieko, kas galėtų trukdyti kvėpavimui. Įsitikinkite, kad nukentėjusysis yra tokioje padėtyje, kurioje kvėpavimo takai yra atviri. Jei kvėpavimo nėra - perkelkite žmogų į tokią padėtį, kad būtų galima atlikti dirbtinį kvėpavimą.

Jei tektų gaivinti be sąmonės esantį žmogų, atsiminkite: 2 įpūtimai ir 30 paspaudimų suaugusiam, ir 2 įpūtimai bei 15 paspaudimų vaikui. Būtent paspaudimai yra svarbiausi. Jie pompuoja širdį bei varinėja kraujotaką, kuri ir yra svarbiausia smegenims. Viską kartoti reikia iki tos akimirkos, kol šalia jūsų atsidurs greitosios medicinos pagalbos medikai ir perims darbą. Krūtinę spausti reikia viso kūno svoriu, iki maždaug 3-5 cm gylio. Vieta, kurią reikia spausti - maždaug 2 pirštai nuo krūtinkaulio apačios. Pūsti į burną, būtinai užkimšus nosį, kad oras neišeitų per ją.

Jei sužeistieji stipriai kraujuoja, būtinai užspauskite žaizdas. Jei turite po ranka vaistinėlę - apvyniokite švariu bintu ir stipriai užspauskite.

Jei pirmoji pagalba suteikta ir gyvybei pavojaus nėra - pabendraukite su nukentėjusiais. Kalbėkite ramiai, stenkitės nuraminti eismo įvykio dalyvius ir nekelti panikos. Avarijose dalyvavusius žmones dažnai apima šokas ir jie esamuoju metu nejaučia skausmo, todėl juda, nusiima striukes, batus ar kitus rūbus. Stenkitės neleisti jiems to daryti. Nuimtas batas kartais gali lemti paskutinių, koją vis dar prie kūno laikančių, sausgyslių plyšimą. Jei bendrauti pavyksta - galite paklausti apie eismo įvykio eigą.

Taip pat labai svarbu pagalvoti ir apie tai, kad greitoji medicinos pagalba atvykusi turės pasiekti sužeistuosius. Jei įmanoma - padarykite jiems vietos. Atvykus - parodykite, kur patogus ir saugus privažiavimas. Priėjus medikams pasitraukite ir leiskite jiems patogiai dirbti. Nebent, žinoma, iš medikų gausite kitokius nurodymus: laikyti prispaudus žaizdą ar padėti panešti.

Tai - pagrindiniai veiksmai, kuriuos būtina atlikti, siekiant padėti eismo įvykio metu nukentėjusiems žmonėms. Tačiau stipriai rekomenduojame pasigilinti į tai, kaip atlikti kai kuriuos iš aprašytų veiksmų. Ypač - dirbtinį kvėpavimą. Galbūt šių įgūdžių jums niekada ir neprireiks. O gal prireiks vos 1 kartą. Tačiau ir viena išgelbėta gyvybė to verta.

Automobilių remontas po avarijos

Po autoįvykio daugelis vairuotojų susiduria su svarbiu klausimu - ar verta remontuoti automobilį, ar ieškoti kitos transporto priemonės? Kėbulinis remontas dažniausiai tampa būtinas, kai transporto priemonė patiria apgadinimų dėl smūgių, avarijų ar stichinių nelaimių. Tokiais atvejais labai svarbu įvertinti ne tik išorinius pažeidimus, bet ir vidinius kėbulo konstrukcijos defektus.

Kėbulo remontas būtinas, kai pastebimi įlenkimai, įbrėžimai, pažeisti sparnai, bamperiai, durelės ar deformuotas rėmas. Net nedidelis smūgis gali sukelti automobilio geometrijos pakitimus, todėl geometrijos atstatymas tampa vienu svarbiausių darbų, norint atkurti transporto priemonės saugumą ir stabilumą kelyje. Profesionaliai atlikti kėbuliniai darbai leidžia atstatyti automobilį į buvusią techninę ir estetinę būklę. Jeigu avarijos metu buvo apsidrausta KASKO ar kaltininkas nustatytas, galima pa... Tikėtis, kad draudimas padengs visas automobilio remonto išlaidas. Vis dėlto praktikoje daliai žmonių tenka primokėti ir iš savo kišenės - net jei dėl eismo įvykio jie nėra kalti. Dažniausiai tokios situacijos kyla tuomet, kai draudikai pritaiko vadinamąją nusidėvėjimo išskaitą naujoms detalėms.

tags: #balta #ir #zalia #masinos #avarija