Stabdžių sistema yra viena svarbiausių sistemų, padedančių užtikrinti saugumą kelyje. Stabdžiai - tai mechaninis įtaisas, slopinantis judesį. Visi norime laiku sustoti ir laiku pajudėti iš vietos. Deja, kartais mechanizmai paveda, jie susidėvi. Nė vienas nenorime atsidurti situacijoje, kai prireikus staigiai stabdyti, reikia net keletą kartų spausti pedalą, kad stabdžiai pradėtų veikti. Kiekvieną kartą paspaudus, stabdžių pedalas tampa kietesnis, o stabdymas prasideda tik iki pačio galo nuspaudus pedalą. Tokia situacija gali kilti dėl oro stabdžių sistemoje, todėl svarbu žinoti, kaip tinkamai atlikti stabdžių nuorinimą, ypač po stabdžių sistemos remonto, pavyzdžiui, restauravus suportus ar pakeitus stabdžių diskus ir kaladėles.
Kodėl stabdžių pedalas sminga giliai po remonto?
Atrestauravus stabdžius, pakeitus stabdžių skystį, galinius diskus ir kaladėles, gali tekti susidurti su situacija, kai stabdžių pedalas sminga giliai, o stabdymas prasideda tik įspaudus daugiau nei pusę pedalo eigos. Tai dažniausiai rodo, kad sistemoje yra oro. Pavyzdžiui, po nuorinimo procedūros, kai kiekvienas suportas buvo apeitas bent po 5 kartus, pedalas vis tiek gali smigti giliai.
Taip pat pasitaiko atvejų, kad po nuorinimo (pedalo spaudymo iki dugno) „nueina“ pagrindinio cilindro manžetai, dėl to pedalas pradeda smigti. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad neužvestoje mašinoje pedalas turėtų būti kietas. Jei stabdžių diskai gale nauji, kartu su kaladėlėmis, svarbu stebėti, kaip kinta skysčio lygis bakelyje - ar užpumpavus vis dar normos ribose.
Bendrosios rekomendacijos prieš pradedant nuorinimą
Būtinos priemonės stabdžių sistemos nuorinimui
Stabdžių sistemai nuorinti, būtina turėti specialią talpą ar rezervuarą, kur turėtų sutekėti skystis. Reikia skaidrios žarnos, kurios diametras sutaptų su stabdžių nuorinimo varžtu, ir įvairių įrankių varžtams atsukti. Jei sunku atsukti užrūdijusius varžtus, tinka juos nupurkšti varžtų atlaisvintoju, kuris padės atsukti užstrigusius tvirtinimo elementus ir jungtis. Būtina turėti kryžminį raktą ir domkratą, jeigu prireiktų nuimti ratus, kad galėtumėte pasiekti ratų cilindrus (stabdžių apkabas). Gali prireikti ratų atramų.
Galbūt jums teks stabiliai pritvirtinti savo automobilį, nes kai kuriems modeliams nuorinimo metu nerekomenduojama įjungti stovėjimo stabdžio.
Oro pašalinimo seka ir sistemos tipai
Oro pašalinimo iš stabdžių linijų seka priklauso nuo transporto priemonės gamintojo ir modelio. Ją taip pat lemia stabdžių sistemos struktūra bei papildomi mechanizmai ir sistemos. Transporto priemonėse naudojamos įvairios stabdžių pavaros: mechaninės, hidraulinės, pneumatinės, elektrinės bei kombinuotosios. Tolimiausias suportas skaičiuojamas nuo pagrindinio stabdžių cilindriuko.
Stabdžių sistemos defektai ir jų priežastys
Drėgmė ir užteršimas
Dėl lietaus, tirpstančio sniego ir ledo ant stabdžių sistemos dalių arba stabdžių skystyje gali susidaryti drėgmė. Drėgmės perteklius stabdžių skystyje sumažina stabdžių skysčio virimo temperatūrą ir gali sukelti vidinę stabdžių sistemos dalių koroziją. Taip pat stabdžių skystis gali pradėti virti nuo papildomai išsiskyrusios šilumos, atsirandančios dėl padidėjusios trinties tarp stabdžių, dėl to susilpnės stabdžių efektyvumas ir padidės stabdymo kelias.
Kai stabdžių sistemos viduje atsiranda nedidelis oro kiekis, tai gali sumažinti stabdžių sistemos efektyvumą. Oras stabdžių sistemoje gali atsirasti dėl nepakankamo skysčių kiekio, kai nėra galimybės laiku pakeisti stabdžių skysčio. Žarnos, pro kurias šis skystis praeina, yra korėtos struktūros. Tai reiškia, kad per jas, nors ir nedideliais kiekiais, į sistemą patenka vanduo. Šis susimaišo su stabdžių skysčiu, kas lemia sumažėjusią pastarojo virimo temperatūrą. Dažno stabdymo metu, pavyzdžiui, žvyrkelyje ar nelygiame kelyje, skystis gali užvirti.
Susidėvėję komponentai
Susidėvėję guminiai komponentai, tokie kaip ratų cilindrų (arba stabdžių apkabos) sandarikliai, veikiami drėgmės, kelių chemikalų ir nešvarumų, praranda savo elastingumą, ko pasekoje atsiranda nuotėkiai. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių transporto priemonių stabdžių sistemos defektų yra stabdžių disko įtrūkimai, darbinių paviršių oksidacija ar griovelių atsiradimas.
Stabdžių kaladėlės ir diskai yra bene dažniausios techninės priežiūros reikalaujančios stabdžių dalys. Trintis tarp kelio ir padangų, stabdžių kaladėlių ir diskų sukelia šilumos išsiskyrimą. Jūsų stabdžių trinkelėse yra darbinės trinties medžiagos, kurios laikui bėgant nusidėvi ir teks jas pakeisti. Stabdžių kaladėlės ir stabdžių diskai veikia kartu, todėl keičiant stabdžių diskus, reikia pakeisti ir stabdžių trinkeles. Naujos, ką tik pakeistos stabdžių trinkelės bei stabdžių diskai neužtikrina optimalaus stabdymo efekto, kol „neįsidirba“ (kelis šimtus kilometrų). Sumažėjusį stabdymo efektą kompensuosite smarkiau spausdami stabdžių pedalą.
Svarba stabdžių skysčiui
Nuolat patartina patikrinti automobilio skysčius ir juos papildyti. Stabdžių skystis nėra išimtis. Stabdžių skystis yra higroskopiškas, o tai reiškia, kad gali absorbcijos būdu pritraukti vandens molekules, kurios sumažina jo virimo temperatūrą ir gali sukelti vidinę stabdžių sistemos dalių koroziją. Laikui bėgant bei didėjant automobilio ridai, vandens gali prisirinkti gana daug, o tai mažina ir stabdymo efektyvumą. Spalvos pasikeitimas taip pat gali reikšti, kad stabdžių skystis buvo veikiamas drėgmės ir jį reikia kuo greičiau pakeisti. Jei stabdžių sistemoje paliekamas užterštas stabdžių skystis, galite sugadinti kitas stabdžių sistemos dalis ir tai gali brangiai kainuoti.
Stabdžių suporto strigimas: dėl ko tai įvyksta ir kaip to išvengti | AUTODOC patarimai
Oro patekimo į stabdžių sistemą priežastys ir pavojai
Oras, esantis stabdžiuose - tai potencialus pavojus saugumui, galintis pasibaigti tragedija įvykus avarijai. Oras gali patekti į stabdžių sistemą per verdančius pasenusio stabdžių skysčio garus (didelė vandens koncentracija), sugadintus stabdžių elementus arba per hidraulikos elementų keitimą. Nepriklausomi tyrimai parodė, kad septynios iš dešimties transporto priemonių, dalyvaujančių eisme, naudoja pasenusį stabdžių skystį. Tai rodo aukštą rizikos laipsnį, kadangi stabdžių skystis turi savybę surinkti drėgmę iš aplinkos, o praėjus tam tikram laikui tai lemia virimo temperatūros sumažėjimą. Tuo tarpu, įkaitus stabdžių sistemos elementams, garai gali pakliūti į hidraulikos sistemą. Tai gali nulemti sumažėjusį stabdžių efektyvumą ir blogiausiu atveju - stabdžių praradimą. Be to, stabdžių skysčiai, praėjus tam tikram laikui, netenka savo antikorozinių savybių, o tai veda prie hidraulikos elementų gedimų.
Stabdžių skysčio keitimas ir nuorinimas
Paruošiamieji darbai
Daugeliui servisų stabdžių skysčių keitimas yra rutininis sezoninis priežiūros darbas. Continental Teves siūlo praktiškus ir patogius įrankius, tokius kaip ištraukiklį arba siurbliuką. Seno skysčio nusiurbimas garantuoja, kad nesusimaišys senas stabdžių skystis su nauju. Ištuštinus stabdžių skysčių rezervuarą (bakelį) reikia išvalyti jį nuo nuosėdų ir teršalų. Išvalant bus išvengta teršalų patekimo į stabdžių sistemos vidų, kai bus atliekami nuorinimo darbai. Jeigu rezervuaras (bakelis) labai užterštas, reikia jį demontuoti, kad galima būtų pilnai išvalyti. Išvalius, rezervuaras yra vėl sumontuojamas. Po pasiruošimų reikia sureguliuoti spaudimą pagal gamintojo instrukcijas. Paprastai nustatomas 1 baras.
Stabdžių skysčio keitimo eiga
Stabdžių skystis keičiamas visiems keturiems ratams nuspaudus stabdžius. Žinoma, jog reikia remtis automobilio gamintojo instrukcijomis. Keisti pradedama nuo automobilio priekinės kairės pusės. Tuomet keičiamas skystis priekyje dešinėje pusėje, paskui gale dešinėje pusėje ir galiausiai kairėje. Norint pakeisti skystį, reikia surinkimo indą prijungti prie nuorinimo vožtuvo, esančio prie rato ir jį atidaryti. Jei labai užrūdiję arba labai purvini nuorintojai, juos būtina nuvalyti metaliniu šepečiu ir nupurkšti rūdžių valikliu. Stabdžių skystį nuleidinėti iki tol, kol bus švarus ir be oro burbuliukų.
Automobiliuose su hidrauline sankaba ir bendru rezervuaru reikia hidraulinę sistemą praskalauti nauju skysčiu. Tokiu būdu bus užtikrinta, kad senas skystis nepaklius iš sankabos sistemos į stabdžių sistemą ir sumažins naujo stabdžių skysčio virimo temperatūrą. Norint praskalauti sankabos sistemą, reikia prijungti surinkimo buteliuką prie išleidimo vožtuvų jungties. Atidarius blokavimo vožtuvą įrenginyje, skirtame oro išleidimui, atsidaro oro išleidimo vožtuvas ir stabdžių skystis turi tekėti tol, kol bus tuščia ir be oro burbuliukų.
Pakeitus stabdžių skystį užsidaro įrenginio blokavimo vožtuvas, sistema neturi spaudimo ir atjungiama papildymo žarna. Rezervuare (bakelyje) reikia nustatyti skysčio lygį ties ženklu MAX. Specialistas, pabaigęs keisti stabdžių skystį, pabando važiuoti ir patikrina stabdžių sistemos veikimą.
Nuorinimas po hidraulikos elementų keitimo (su ABS/ESP)
Nuorinimo būdai priklauso nuo remonto tipo ir stabdžių sistemos, todėl reikia nustatyti stabdžių sistemos tipą, sumontuotą automobilyje. Jeigu buvo keisti hidraulikos elementai, kurių ABS skysčio keitimo blokas yra aprašytas aukščiau. Continental Teves rekomenduoja visas sistemas prieš montuojant naują pagrindinį cilindrą nuorinti ir užpildyti skysčiu. Tuo užtikrinama, kad į ABS bloko hidraulinę sistemą nepateks oras.
ATE ABS MK II nuorinimas
ATE ABS MK II atveju pirmiausiai nuoriname priekinę ašį. Tai atliekama išjungus degimą. Pajungus nuorinimo įrenginį prie rezervuaro (bakelio) su skysčiu, atsidaro blokavimo vožtuvas ir nustatomas 1 baro slėgis. Skysčio surinkimo indas prijungiamas prie nuorinimo vožtuvo ir atidaromas nuorinimo vožtuvas, įminamas stabdžių pedalas, uždaromas nuorinimo vožtuvas ir atleidžiamas stabdžių pedalas. Šis procesas kartojamas, kol skystis tampa švariu ir be oro burbuliukų.
Prieš nuorinant galinę ašį, pirmiausia reikia dvidešimt kartų nuspausti stabdžių pedalą išjungus degimą, siekiant sumažinti slėgį. Tada paimama surinkimo indo žarna ir uždedama ant nuorinimo vožtuvo ir jis atidaromas. Tuomet nuspaudžiamas ir laikomas stabdžių pedalas. Įjungiamas degimas. Nuorinimo vožtuvas paliekamas atidarytas, kol įtekantis skystis bus švarus ir be oro burbuliukų. Tuomet uždaromas nuorinimo vožtuvas, išspaudžiama tarpinė, kuri apsaugos nuo dulkių ir atleidžiamas stabdžių pedalas. Uždarius nuorinimo įrenginio blokuojantį vožtuvą laukiama, kol atsijungs ABS siurbliukas. Siurbliukas gali dirbti ilgiausiai 2 min, tada turi atvėsti apie 10 min.
Nuorinimas po hidraulinio ABS bloko elementų pakeitimo
Nuorinimo įrenginyje nustatomas 2 barų slėgis. Keičiant skystį įspaudžiamas ir atleidžiamas stabdžių pedalas (kas 3 sekundes). Procedūra kartojama 5-10 kartų. Transporto priemonėse su ATE ESP pagrindiniame cilindre įmontuoti slėgio davikliai (1 arba 2).
Stabdžių sistemos priežiūra ir saugumas
Visi mes norime būti saugūs keliuose, kur nuolat didėja transporto srautai. O tai būtų visiškai neįmanoma be tobulai veikiančios stabdžių sistemos. Norint išvengti defektų, yra būtina stabdžių sistemos priežiūra. Vienas svarbiausių veiksnių yra laiku pasikeisti stabdžių diskus bei kaladėles, tačiau tai toli gražu neišsprendžia visų problemų, todėl nebijokite konsultuotis su profesionalais.
„Volvo“ rekomenduoja naudoti tik „Volvo“ patvirtintus stabdžių įdėklus. Reguliariai tikrinkite stabdžių sistemos komponentus, ar nesusidėvėjo. Siekdami, kad automobilis būtų kuo saugesnis ir patikimesnis, laikykitės „Volvo“ aptarnavimo intervalų, nurodytų aptarnavimo ir garantijos knygelėje. Svarbu reguliariai tikrinti stabdžių sistemos komponentų nusidėvėjimo lygį. Susisiekite su autoservisu, kur gausite informacijos apie procedūrą arba paprašykite autoserviso specialistų atlikti patikrą.
tags: #volvo #s #60 #stabdziu #nuorinimas