Kinijai priklausanti Švedijos automobilių gamintoja „Volvo Cars“ pastaraisiais metais susidūrė su keletu masinių automobilių atšaukimų. Šie atšaukimai apėmė įvairias problemas, pradedant saugos diržais ir oro pagalvėmis, baigiant potencialiu variklio užsidegimo pavojumi. Ši situacija sutampa su platesne „Volvo“ strategija - visiškai atsisakyti dyzelinių variklių ir pereiti prie elektrifikacijos.
Saugumo atšaukimų priežastys ir eiga
Kompanijoje „Volvo Cars“ saugumas yra pagrindas viso, ką darome. Mes siekiame ne tik gaminti automobilius, kurie Jums leidžia keliauti ten, kur norite, bet ir kurti juos kiek įmanoma saugesnius. Nepaisant nuodugnių bandymų ir tęstinių stebėjimų, gali pasitaikyti problemų, susijusių su automobilio gamyba, surinkimu ar komponentais.
Saugos diržų atšaukimo kampanija
2020 m. liepos 1 d. „Volvo Cars“ pranešė, kad visame pasaulyje atšauks beveik 2,2 mln. automobilių dėl nepakankamo saugos diržų efektyvumo. Problema susijusi su plieniniu lynu, sujungtu su priekinių sėdynių saugos diržais, kuris tam tikromis sąlygomis, „bėgant laikui, susidėvi“, ilgainiui sugadina lyną, „o tai susilpnina saugos diržų sulaikymo funkciją“. „Volvo Cars“ teigė negavusi pranešimų apie su šia problema susijusius sužalojimus. Atšaukiami automobiliai yra ankstesniosios kartos „S60“, „S60 Cross Country“, „V60“, „V60 Cross Country“, „XC60“, „V70“, „XC70“ ir „S80“ modeliai, pagaminti nuo 2007 iki 2020 metų.
„Volvo Cars“ atliktų tyrimų metu nustatyta galima priekinių sėdynių saugos diržų tvirtinimo sagčių, sumontuotų išorinėje sėdynių pusėje, problema. Priekinių sėdynių saugos diržų tvirtinimo lynas, esant tam tikroms sąlygoms, ilgainiui gali susidėvėti ir prarasti tvirtumą. Iki atšaukimo kampanijos remonto darbų atlikimo, rekomenduojama užtikrinti, kad vairuotojo ir priekinės keleivio sėdynės saugos diržų tvirtinimo sagtys yra vertikalioje pozicijoje, lygiagrečiai sėdynės atlošo, kad sėdantis į sėdynę ji nebūtų nulenkiama virš sėdynės sėdimosios dalies. Taip sumažinama saugos diržų tvirtinimo jungties pažeidimo rizika.
Oro pagalvių atšaukimo kampanija
2001-2003 metais pagaminti „Volvo“ automobiliai gali būti mirtinai pavojingi dėl oro pagalvių defektų. Vienas vyras JAV mirė po to, kai iššovusi jo „Volvo“ oro pagalvė išmetė metalinių atplaišų. Problema yra akivaizdi - oro pagalvė ne tik neapsaugojo žmogaus, o dar ir jį pražudė. Kol institucijos tiria nelaimę, 54 tūkstančių automobilių savininkai yra kviečiami į techninio aptarnavimo centrus, kur jiems nemokamai bus keičiamos oro pagalvės.
Panašios problemos anksčiau kamavo „Honda“ automobilius su „Takata“ oro pagalvėmis. Paaiškėjo, kad taip nutinka dėl senstančio amonio nitrato užtaiso, kuris vietoj to, kad pripūstų pagalvę dujomis, susprogdina metalinį cilindrą, ištaškydamas aštrias nuolaužas. „Volvo“ automobiliai naudoja ZF/TRW oro pagalves - šis gamintojas teigia, kad jų pagalvėse amonio nitrato nėra, tačiau mirtis užfiksuota. „Volvo“ teigia, kad taip kol kas nutiko tik vienam seno „Volvo“ vairuotojui.
Dyzelinių variklių užsidegimo rizika
Kinijos kapitalo valdoma Švedijos lengvųjų automobilių gamintoja „Volvo Cars“ pranešė apie masinį automobilių atšaukimą dėl potencialaus variklio užsidegimo pavojaus. Iš viso atšaukiama apie pusę milijono automobilių su dyzeliniais varikliais. Problemos priežastis - variklio įsiurbimo kolektorius, pagamintas iš plastiko, kuris retais atvejais gali tirpti ir deformuotis dėl temperatūros pokyčių, sukeldamas variklio užsidegimą. Kompanijos atstovas sakė, kad iki šiol yra užsidegę tik keletas automobilių, tačiau incidentų metu žmonės nebuvo sužaloti.
Atšaukiami S60, S80, S90, V40, V60, V70, V90, XC60 ir XC90 modelių automobiliai su dviejų litrų, keturių cilindrų dyzeliniais varikliais, pagaminti tarp 2014 ir 2019 metų. Iš viso pasaulyje atšaukiama apie 462 tūkstančiai automobilių. Automobilių savininkams buvo išsiųsti laiškai, pranešantys apie defektą. Vairuotojai informuoti, kad automobiliais naudotis yra saugu, tačiau reiktų žinoti apie potencialią problemą ir gedimo „simptomus“, įskaitant galingumo trūkumą, taip pat reiktų atkreipti dėmesį, jeigu apie variklį įspėjanti lemputė yra užsidegusi. „Volvo“ ketina susisiekti su automobilių savininkais tada, kai atsiras problemos sprendimas.
„Volvo“ strategija: atsisveikinimas su dyzeliniais varikliais
Šis masinis atšaukimas sutampa su platesne „Volvo“ strategija - gamintojas atsisako dyzelinių variklių. Šis sprendimas patvirtina „Volvo“ planą iki 2030-ųjų pereiti prie prekybos tik visiškai elektriniais automobiliais, o iki 2040 metų siekiama tapti klimatui neutralia įmone.
Dyzelinių variklių gamybos nutraukimas
„Volvo“ iki 2024 metų pradžios nutrauks visų dyzeliniais varikliais varomų „Volvo“ automobilių gamybą. Šis svarbus postūmis įgyvendintas po „Volvo“ praėjusių metų sprendimo nutraukti naujų vidaus degimo variklių kūrimą. 2022 m. lapkritį „Volvo“ pardavė bendros įmonės „Aurobay“, kurioje buvo sutelkti likę vidaus degimo variklių aktyvai, akcijų paketą. Taigi, bendrovė nebeskirs nė kronos savo tyrimų ir plėtros biudžeto naujiems vidaus degimo varikliams kurti.
„Elektrinės pavaros sistemos yra mūsų ateitis, jos pranašesnės už vidaus degimo variklius: mažiau triukšmo, mažiau vibracijų, mažesnės techninės priežiūros išlaidos mūsų klientams ir nulinis išmetamųjų teršalų kiekis“, - sako Jimas Rowanas, „Volvo“ generalinis direktorius. „Esame pasiryžę visapusiškam elektrifikavimui, nes tai yra teisingas žingsnis.“
Pardavimų tendencijos ir rinkos pokyčiai
Nuo 2019 metų „Volvo“ gamoje liko tik elektrinės ir hibridinės jėgainės. Nors dyzeliniai varikliai ilgą laiką buvo „Volvo“ patikimumo ir efektyvumo sinonimas, pastaraisiais metais jų paklausa drastiškai sumažėjo. Tam įtakos turėjo sugriežtintos ekologijos normos, didėjančios dyzelinių variklių gamybos sąnaudos ir auganti klientų paklausa aplinkai draugiškesnėms transporto priemonėms. Jei 2019 metais dyzelinių automobilių dalis sudarė mažiau nei pusę naujų „Volvo“ pardavimų Europoje, tai 2022 m. tik 9% pirkėjų rinkosi šias versijas. Didžiąją dalį „Volvo“ pardavimų Europoje dabar sudaro elektrifikuoti automobiliai: visiškai elektriniai arba turintys įkraunamas hibridines pavaros sistemas.
2022-aisiais „Volvo Cars“ realizavo 615,1 tūkst. automobilių, iš jų tik 8 proc. sudarė dyzelinu varomi, o hibridinių automobilių ir elektromobilių dalis pasiekė 33 procentus. „Nuo to laiko gerokai išaugo įkraunamų automobilių pardavimai. Mūsų sprendimas iki 2024-ųjų pradžios visiškai atsisakyti dyzelinių variklių atspindi sparčius pokyčius, darančius įtaką automobilių pramonei ir vartotojų paklausai“, - pabrėžė bendrovė.
Investicijos į elektrinę ateitį
„Volvo“ šiuos siekius ir veiksmus įgyvendina skirdama dideles investicijas į naujas technologijas ir gamybos pajėgumus. Investuodami į savo veiklą Europoje, Kinijoje ir JAV, „Volvo“ aktyviai ruošia savo gamybos tinklą elektrinei ateičiai, taip pat didina klimatui neutralios energijos naudojimą pasaulinėje veikloje nuo maždaug 66 proc. Slovakijoje planuojama statyti naują automobilių gamyklą, kurioje bus gaminami tik elektromobiliai, taip pat nemažai investuota į esamas gamyklas, kad jose būtų galima gaminti visiškai elektrinius automobilius.
Istorinis dyzelinių variklių kelias „Volvo“ istorijoje
„Volvo“ dyzelinių automobilių istorija prasidėjo 1979 m. su modeliu „Volvo 244 GL D6“. 2001 m. gamintojas pristatė pirmąjį savo sukurtą penkių cilindrų dyzelinį variklį, kuris sulaukė didelės sėkmės. 2008 m. pasirodė efektyvūs 1,6 litro „Drive-E“ dyzeliniai varikliai, o 2012 m. - pirmasis pasaulyje įkraunamas dyzelinis hibridas „Volvo V60 D6“. 2013 m. „Volvo“ pristatė visiškai pačių sukonstruotą dyzelinių variklių šeimą „Volvo Engine Architecture“ (VEA), kuri pasižymėjo didesniu įpurškimo slėgiu ir unikalia i-ART technologija.
Kiti atšaukimai ir iššūkiai
Galinio vaizdo kameros gedimai
Dėl galinio vaizdo kameros gedimo Jungtinėse Valstijose atšaukiama daugiau nei 413 000 „Volvo“ automobilių. Šis atšaukimas vyksta po ankstesnio atšaukimo, paskelbto 2025 m. gegužės mėn. tiems patiems modeliams ir rinkai. „Volvo“ išspręs šią problemą nemokamai atnaujindama programinę įrangą. Šis atšaukimas taikomas Jungtinėse Amerikos Valstijose. Net ir prekių ženklai, žinomi dėl saugumo, gali susidurti su pasikartojančiomis problemomis, kai transporto priemonės labai priklauso nuo programinės įrangos.