Vilkikų vairuotojų atsakomybė ir iššūkiai

Nors skelbimų apie ieškomus tolimųjų reisų vairuotojus netrūksta, transporto įmonių vadovai vis dar skundžiasi jų trūkumu. Situacija pasikeitė per kelerius metus: bankrutavo nemažai firmų, atlyginimai sumažėjo arba dažnai lieka nemokami, atsirado vairuotojų perteklius, o vairuotojus rengiančių mokyklų mokinių skaičius išaugo. Nepaisant to, darbdaviai teigia, kad vairuotojų trūkumo problema išlieka. Manoma, kad prie to prisideda gobšumas, lietuviškas mentalitetas ir nepagarba vieni kitiems.

Pagrindinės vairuotojų problemos ir iššūkiai

Darbo užmokesčio ir atskaitymų problematika

Viena iš priežasčių, kodėl situacija atrodo paradoksali, yra įstatymų spragų išnaudojimas: daugelyje įmonių vairuotojams mokami pinigai už nuvažiuotus kilometrus, iš kurių didelė dalis atskaitoma už kurą, padangas ir kitas išlaidas. Nors ne visada šie išskaičiavimai nepagrįsti, jie dažnai tampa darbdavio įrankiu nemokėti visų pinigų. Valdžia šios problemos kol kas vengia komentuoti.

Maži atlyginimai, didelė atsakomybė, nepagarba ir nesiskaitymas yra dažni reiškiniai transporto sektoriuje. Jauni vairuotojai, siekdami įgyti patirties, dirba už minimalų atlyginimą, kuo naudojasi tam tikri asmenys. Tokia situacija kelia apgailestavimą ir klausimus, kada viskas pasikeis į gera ir kas yra kaltas.

Nuovargis ir eismo įvykių rizika

Ilgo vairavimo metu nuovargis yra vienas didžiausių iššūkių. Ilgos valandos už vairo gali sumažinti reakcijos laiką ir padidinti avarijų riziką. Tinkamas poilsis yra būtinas, norint išvengti nelaimingų atsitikimų. Tragiškas eismo įvykis netoli Niupor Pagnelio, Beking Hamšyre, kuriame dalyvavo du vilkikai ir mikroautobusas, pareikalavo 8 žmonių gyvybių, dar keturi buvo sunkiai sužaloti. Dviem vilkikų vairuotojams pareikšti kaltinimai dėl neatsargaus vairavimo ir vairavimo apsvaigus nuo alkoholio.

Saugumas kelyje ir visuomenės požiūris

Bendrovės „Girteka“ užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad 39 proc. gyventojų jaučiasi nesaugiai šalia vilkikų, o dar 11 proc. - visiškai nesaugiai. Mindaugas Paulauskas, „Girteka Transport“ direktorius, mano, kad ilgalaikis ir nuoseklus požiūris gali pakeisti situaciją. Kita vertus, „Spinter tyrimų“ apklausa parodė, kad tik 37 proc. gyventojų gerai vertina savo žinias apie saugų eismą šalia vilkikų. Likę du trečdaliai jas vertina kaip vidutines arba prastas. Tai rodo, kad saugumas kelyje priklauso ne tik nuo profesionalių vairuotojų pasirengimo, bet ir nuo visų eismo dalyvių supratimo bei įpročių.

Profesionalių vilkiko vairuotojų rengimas ir atsakomybė

Mokymo programos ir kvalifikacijos kėlimas

Profesionalių vairuotojų rengimas apima ne tik pradinius mokymus, bet ir nuolatinį įgūdžių tobulinimą, prisitaikant prie technologinių ir reguliacinių pokyčių. „Girteka Transport“ Vairuotojų mokymų centras veikia kaip centrinis padalinys, kuriame vairuotojai ugdo vairavimo įgūdžius, mokosi dirbti su moderniomis sistemomis ir valdyti sudėtingas situacijas kelyje. Naujiems vairuotojams padedama greičiau įsilieti į darbą, supažindinant juos su krovinių tvarkymo principais, saugos reikalavimais, skaitmeniniais įrankiais ir darbo specifika skirtingose Europos šalyse.

Vairuotojams organizuojami kvalifikacijos atnaujinimo mokymai, apimantys naujas saugumo sistemas, telematikos sprendimus ar specifinius krovinių gabenimo reikalavimus, pavyzdžiui, temperatūros kontrolę. Didelis dėmesys skiriamas praktikai: situacijų analizei, saugaus ir ekonomiško vairavimo principams, rizikų numatymui. Tai leidžia vairuotojams ne tik laikytis taisyklių, bet ir veikti užtikrintai realiomis sąlygomis.

Vairuotojų mokymų centro turėjimas įmonės viduje leidžia operatyviai ir lanksčiai koreguoti mokymo programas, sutelkti dėmesį į problemines sritis ir užtikrinti vieningus standartus visuose regionuose. Tai strateginė investicija į žmones, didinanti saugumą, veiklos rezultatus, darbuotojų išlaikymą ir įmonės, kaip pageidaujamo darbdavio, reputaciją.

Vairavimo įpročiai ir saugumas

Svarbų vaidmenį saugumui kelyje turi ir kasdieniai vairavimo įpročiai. „Girteka“ įgyvendina vidinę mokymų programą „EKO lyga“, skatinančią vairuotojus laikytis saugaus ir ekonomiško vairavimo principų. Vairuotojai mokomi įvairių įgūdžių: nuo tolygaus važiavimo ir stabdymo iki degalų naudojimo ar saugumo rodiklių. Šios iniciatyvos padeda keisti požiūrį į vairavimą kaip į nuolatinį procesą, o ne vienkartinį įgūdį.

„Saugus vairavimas nėra tik taisyklių laikymasis - tai kasdieniai sprendimai, kuriuos priima pats vairuotojas. Nuosekliai dirbant su įpročiais, rezultatai atsispindi ir realiose situacijose kelyje“, - teigia M. Paulauskas. Jis pats yra išbandęs vilkiko vairuotojo darbą, kad geriau suprastų profesijos specifiką ir kasdienius iššūkius. Per 11 dienų jis su kolega įveikė beveik 7,6 tūkst. kilometrų maršrutą per Europą, patirdamas darbo realijas.

Saugumas eisme - visų atsakomybė

Saugumas kelyje negali priklausyti tik nuo dalies eismo dalyvių. Gyventojų žinios apie saugų eismą šalia vilkikų dažnai yra nepakankamos. Todėl svarbu kalbėti ne tik apie profesionalų pasirengimą, bet ir apie visuomenės švietimą. „Girteka“ pradėjo edukacinę kampaniją „Būk saugus kelyje. Pasitikėk taisyklėmis, o ne nuojauta“, kurios tikslas - paprastai ir aiškiai paaiškinti, kaip elgtis šalia didelių gabaritų transporto priemonių.

Svarbūs principai, tokie kaip saugaus atstumo laikymasis, staigių manevrų vengimas ar vilkiko matomumo ribų supratimas, gali reikšmingai sumažinti riziką kelyje.

Reguliavimai ir vairuotojų atsakomybė

Transporto sektoriuje galioja griežti reguliavimai, skirti užtikrinti saugumą ir išvengti vairuotojų pervargimo. Vienas iš svarbiausių aspektų yra darbo ir poilsio laiko režimas.

• Darbuotojai neturėtų dirbti daugiau kaip 6 valandas iš eilės be pertraukos.
• Jei darbo laikas svyruoja tarp 6-9 valandų, privaloma bent 30 minučių pertrauka.
• Jei darbo laikas viršija 9 valandas, pertrauka turi būti ne trumpesnė kaip 45 minutės.
• Pertrauka gali būti suskirstyta į dvi dalis: pirmąją - ne trumpesnę kaip 15 minučių, o antrąją - ne trumpesnę kaip 30 minučių.

Naktinio darbo apribojimai

Naktinis darbas, apibrėžiamas kaip bet koks darbas tarp 24 ir 7 valandos, turi papildomų apribojimų. Naktį dirbantiems darbuotojams negalima dirbti daugiau kaip 10 valandų per 24 valandų laikotarpį.

Paros ir savaitės poilsio laikas

Paros poilsio laikotarpis turėtų būti ne trumpesnis kaip 11 valandų iš eilės, tačiau jį galima sutrumpinti iki 9 valandų, jei per dvi savaites vairuotojas pasinaudoja bent dviem reguliariais paros poilsio laikotarpiais po 11 valandų.

Savaitės poilsio laikas yra itin svarbus. Paprastai jis turėtų būti ne trumpesnis kaip 45 valandos. Kas antrą savaitę šis poilsio laikotarpis gali būti sutrumpintas iki 24 valandų. Vairuotojai privalo pasinaudoti reguliariu savaitės poilsiu per dvi savaites. Jei vairuotojas dirba tolimuosius reisus, jis gali atidėti savaitės poilsio laiką, tačiau tai turi būti kompensuota papildomu poilsiu vėliau.

Darbdavys privalo organizuoti vairuotojo darbą ir poilsį taip, kad jis nebūtų išvykęs dirbti ilgiau kaip 4 savaites iš eilės. Vairuotojas gali pasirinkti savo grįžimo vietą, o darbdavys turi sudaryti sąlygas grįžti į savo gyvenamąją vietą arba įmonės veiklos centrą.

Tachografo naudojimas

Elektroninis tachografas yra privalomas įrenginys, fiksuojantis vairavimo laiką, poilsio pertraukas ir kitą svarbią informaciją. Tachografo įrašus vairuotojai ir darbdaviai privalo saugoti bent vienus metus, o valdžios institucijoms gali būti pateiktos kopijos. Šie įrašai yra svarbūs atliekant patikrinimus kelyje ir užtikrinant, kad būtų laikomasi darbo ir poilsio laiko režimo.

Vilkikų vairuotojų susidūrimai su migrantais

Iššūkiai Didžiosios Britanijos kryptimi

Vilkiko vairuotojai, gabenantys krovinius į Didžiąją Britaniją, susiduria su rimtomis problemomis, susijusiomis su nelegaliais migrantais. Šie asmenys dažnai bando nelegaliai patekti į šalį, slėpdamiesi vilkiko priekabose. Tai kelia pavojų ne tik vairuotojų saugumui, bet ir kroviniui.

Vairuotojai pasakoja apie situacijas, kai migrantai bando įsilaužti į priekabas, kartais panaudodami peilius ar kitus įrankius. Policija, nors ir reaguoja į incidentus, ne visada efektyviai sulaiko migrantus, o kartais netgi kritikuoja vairuotojus už bandymą juos nufotografuoti. Dėl šios priežasties vairuotojai dažnai jaučiasi nesaugiai ir priversti imtis papildomų atsargumo priemonių.

Migrantų taktikos ir poveikis eismui

Kalė uostamiestis ir jo apylinkės tapo pagrindiniu migrantų srautų centru, siekiančių patekti į Didžiąją Britaniją. Šie asmenys, dažniausiai jauni vyrai iš Afrikos ir Artimųjų Rytų, naudoja įvairias taktikas, kad pasiektų savo tikslą. Jie gali slėptis sunkvežimiuose eismo spūstyse, stabdyti transporto priemones, ardyti plombas ir netgi atjungti stabdžių žarnas, kad sustabdytų vilkikus. Tai sukelia chaosą keliuose ir kelia didelį pavojų.

Siekiant užkirsti kelią nelegaliam įvažiavimui, buvo pastatytos aukštos tvoros su spygliuota viela ir vaizdo kameromis. Tačiau migrantai prisitaiko ir keičia savo taktiką, puldami sunkvežimius įvairiose vietose.

Vairuotojų patirtys ir saugumo priemonės

Vairuotojai dalijasi savo patirtimis, kaip migrantai bando įsilaužti į priekabas ar netgi sėdi ant sunkvežimių stogų. Jie pasakoja apie situacijas, kai juos gelbėja policija, tačiau kartais net ir policijos įsikišimas ne visada garantuoja saugumą. Vairuotojai priversti nuolat būti budrūs, tikrinti savo transporto priemones ir imtis papildomų atsargumo priemonių, pavyzdžiui, plombuoti priekabų duris specialiais trosais.

Kalė uoste ir tunelyje, prieš įvažiuojant į keltą ar traukinį, sunkvežimiai yra kruopščiai tikrinami su šunimis, kurie gali užuosti migrantus. Nepaisant šių priemonių, rizika išlieka, ir vairuotojai dažnai jaučiasi pažeidžiami.

Profesionalaus vilkiko vairuotojo įgūdžiai ir atsakomybė

Praktiniai patarimai pradedantiesiems vairuotojams

Vilkiko vairavimas reikalauja išskirtinių įgūdžių ir didelės atsakomybės. Vairuotojai veža vertingus krovinius, o pristatymo laikas dažnai yra griežtai apskaičiuotas. Bet koks nesklandumas kelyje gali sutrikdyti kelionės planą ir lemti nemažus nuostolius. Tinkamai pasiruošus, net ir ilgos kelionės gali būti ne tokios varginančios ir saugesnės.

• Tinkamo kelio pasirinkimas: Vengti sunkiai pravažiuojamų kelių, ypač miestų centruose, jei įmanoma.
• Kelių rinkliavos: Žinoti apie kelių rinkliavas užsienio šalyse ir pasiruošti mokėjimams, kurie gali užtrukti.
• Poilsis: Skirti pakankamai laiko poilsiui, nes vairuotojų nuovargis yra viena dažniausių autoįvykių priežasčių. Kasdienė vairavimo trukmė neturėtų viršyti 9 valandų, o kas 4,5 valandos reikia daryti ne trumpesnes nei 45 minučių pertraukas. Kiekvieną parą privaloma ilsėtis mažiausiai 11 nepertraukiamų valandų.
• Mityba: Rinktis pilnavertį maistą, gausų baltymų, bet mažiau angliavandenių ir riebalų. Valgyti mažesniais kiekiais kas 3-4 valandas, 5 kartus per dieną.
• Techninės apžiūros: Laiku pastebėti galimus gedimus, atkreipiant dėmesį į skydelyje užsidegančias lemputes ar neįprastus garsus iš variklio. Prireikus naudotis techninės pagalbos kelyje paslaugomis.

Sunkvežimių stovėjimo aikštelių trūkumas ir saugumo problemos

Šiuo metu ES trūksta beveik 390 tūkst. saugių sunkvežimių stovėjimo vietų. Jei nebus imtasi veiksmų, iki 2040 m. šis skaičius gali išaugti iki daugiau nei 745 tūkst. „Jei vilkiko kelionė vakare šiek tiek užsitęsia, po 17 val. vairuotojams dažnai nebelieka pasirinkimo - tenka stovėti kelkraštyje. Tai reiškia, kad neretai miegama nesaugiose vietose be apšvietimo ar apsaugos. Nenuostabu, kad krovinių vagystės ir išpuoliai kasmet sukelia milijardinius nuostolius visos Europos mastu“, - tikino O. Tarasovas.

Europos kelio paslaugų ir mokėjimų platformos „DKV Mobility“ vadovas Baltijos šalyse Artūras Michejenka taip pat atkreipė dėmesį, kad stovėjimo aikštelės yra svarbesnė pervežimų grandinės dalis, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. „Baltijos regionas yra gana saugus, tačiau Europoje beveik visos neapsaugotos aikštelės yra pavojingos vairuotojams, kroviniams ar patiems sunkvežimiams. Nemažai klientų sutartyse reikalauja statyti vilkikus saugomose aikštelėse, priešingu atveju negalios krovinio draudimas ir, nutikus žalai, vežėjas turės ją atlyginti pats“, - pažymėjo A. Michejenka.

Susipažinę su realia situacija, EK atstovai ketina imtis veiksmų. Surinkti duomenys ir naudotojų įvertinimai padės kitiems vairuotojams matyti geriausiai įvertintas aikšteles ir išvengti nesaugių ar nepritaikytų kokybiškam poilsiui vietų. Tokiu būdu EK užpildys informacijos spragas rinkoje.

„Linavos“ viceprezidento O. Tarasovo teigimu, saugios poilsio vietos yra ne tik socialinis, bet ir ekonominis veiksnys. Vairuotojai, kurie jaučiasi saugiai, patiria mažiau streso, yra labiau motyvuoti. „Tai - vilkikų aikštelių tinklas šalia pagrindinių greitkelių. Planuojant maršrutą, DKV platformoje galima matyti pakeliui esančias stovėjimo aikšteles, jas rezervuoti ir apmokėti iš anksto. Jeigu rezervacija nedaroma, atvykus į vietą galima atsiskaityti degalų kortele, mobiliąja programėle ar kelių mokesčių aparatu, esančiu sunkvežimyje“, - aiškino A. Michejenka.

Vairuotojų trūkumas ir migracijos politika

Pasak logistikos įmonės „Girteka Transport“ direktoriaus Mindaugo Paulausko, vairuotojų trūkumą lemia keletas veiksnių. Pirmiausia, vairuotojo profesija ES šalyse tampa vis mažiau patraukli jaunesnei kartai. Daugelis patyrusių vairuotojų išeina į pensiją, o kiti renkasi stabilesnę veiklą su aiškiu darbo ir asmeninio gyvenimo balansu. Tinkamoms darbo sąlygoms taip pat trūksta reikiamos infrastruktūros.

„Girtekos“, valdančios 6 tūkst. vilkikų ir 7 tūkst. puspriekabių parką, didžioji dalis iš 10 tūkst. vairuotojų yra ne ES piliečiai. Tačiau politinės tendencijos juda link griežtesnių migracijos ir darbo taisyklių, ribojančių profesionalių vairuotojų iš trečiųjų šalių vizų išdavimų ir įdarbinimo tvarką.

Vilkikų vairuotojų sveikata ir jos užtikrinimas

Medikai sako, kad tolimųjų reisų vairuotojų darbas susijęs su specifinėmis rizikomis sveikatai, o įvairiomis problemomis skundžiasi daugelis šios profesijos atstovų. Medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje šeimos gydytoja Vida Uzelienė sako, kad vilkikų vairuotojų darbas apima net keletą rizikos veiksnių - sėdimą darbą, pamaininį darbo grafiką, rankinį transporto priemonės valdymą, socialinę izoliaciją, visaverčio poilsio stoką ir kt.

Sėdimo darbo pasekmės ir sprendimai

„Vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių dirbant tolimųjų reisų vairuotoju, be abejo, yra sėdimas darbas. Kitaip nei kitų sėdimą darbą dirbančių profesijų atstovai, vilkikų vairuotojai neturi galimybių pakankamai dažnai atsistoti, prasivaikščioti, pasimankštinti. Tai didina riziką susirgti širdies ligomis, diabetu, patirti insultą ar infarktą“, - sako V. Uzelienė. Dažnos sėdimo darbo pasekmės yra antsvoris, padidėjęs cholesterolio ir gliukozės kiekis kraujyje, kraujotakos sutrikimai.

„Dėl sėdimo darbo ir nuolatinės vibracijos vilkikų vairuotojai taip pat skundžiasi kaulų ir raumenų sistemos ligomis - nugaros, pečių, sprando ir sąnarių skausmais. Dėl ilgalaikės raumenų įtampos ir vibracijos taip pat gali atsirasti stuburo slankstelių struktūrinių pakitimų, vystosi išvaržos, sukeliančios skausmą ir apsunkinančios judėjimą, kartais net lemiančios ir neįgalumą. Ilgai sėdint sutrinka dubens organų kraujotaka. Tai gali turėti įtakos šlapimo pūslės, šlapimo takų, prostatos ir neretai inkstų onkologinių ligų išsivystymui“, - sako V. Uzelienė.

Bendrovės „Scania Lietuva“ vilkikų technikos ekspertas ir vairuotojų instruktorius Genadijus Čapurinas pripažįsta, kad vilkikų vairuotojų darbas susijęs su tam tikromis rizikomis sveikatai, tačiau pažymi, jog krovininio transporto gamintojai deda daug pastangų, kad jos būtų kiek įmanoma sumažintos. „Sėdimas darbas yra iššūkis sveikatai, tačiau pasitelkus tam tikrus techninius sprendimus galima gerokai sumažinti jo neigiamą poveikį. Pavyzdžiui, šiuolaikiniuose „Scania“ vilkikuose montuojamos sėdynės su orine pakaba ir reguliuojama nugaros apkrova. Tokios sėdynės turi specialias pagalvėles, kurias galima atitinkamai pripūsti tam, kad būtų sumažintos stuburo apkrovos - ypač apatinėje nugaros dalyje“, - sako G. Čapurinas. Maksimalų vairuotojų komfortą padeda užtikrinti ir sėdynėse įrengiama ventiliacijos sistema, leidžianti išvengti nugaros prakaitavimo. Ergonomiškos sėdynės taip pat turi reguliuojamas alkūnių atramas.

Mityba ir virškinimo sutrikimai

„Beveik visi besikreipiantys vilkikų vairuotojai skundžiasi virškinimo ir žarnyno veiklos sutrikimais. Vairuotojų mitybos racionas dažnai yra labai prastos kokybės ir priklauso nuo pakelėse esančių kavinių valgiaraščio. Maisto pasirinkimas dažnai spontaniškas, negalvojant apie sveikesnį valgį. Reikia pripažinti, kad kelyje nenukrypstant nuo maršruto ir laikantis numatyto grafiko maitintis sveikai gali būti išties nemenkas iššūkis“, - sako V. Uzelienė.

G. Čapurinas pažymi, kad maisto ruošimui kabinoje reikia tinkamos įrangos ir sąlygų. Vilkikų gamintojai šią problemą sprendžia kabinose integruodami pažangias mikrobangų krosneles, kuriose galima ne tik šildyti maistą, bet ir laikyti jį šiltai. Sunkiojo transporto technikos ekspertas sako, kad vilkikuose taip pat integruojami ir kavinukai. Be to, vairuotojai turi galimybę į kelionę pasiimti kokybiško maisto ir laikyti jį šaldytuve, o prireikus paprasčiausiai pašildyti.

Kvėpavimo sistemos ir psichologinės problemos

V. Uzelienė taip pat atkreipia dėmesį į grėsmes vilkikų vairuotojų plaučiams ir kvėpavimo sistemai. „Nemaža dalis vilkikų vairuotojų taip pat serga astma, lėtine obstrukcine plaučių liga. Pagrindinė to priežastis yra ta, kad ilgo vairavimo metu rūkymas vairuotojams dažnai tampa viena iš budrumo palaikymo priemonių. Ilgainiui toks žalingas įprotis lemia ženklius ir negrįžtamus plaučių audinio pakitimus. Su siekiu įveikti nuovargį ir išsklaidyti mieguistumą sietinas ir dažnas energinių gėrimų ar budrumą skatinančių medikamentų vartojimas. Dėl to taip pat gali kilti įvairių sveikatos problemų“, - sako V. Uzelienė.

Gydytojos teigimu, visi be išimties į ją besikreipiantys vilkikų vairuotojai skundžiasi ilgalaikiu nuovargiu, daugelis taip pat mini galvos skausmus. Ji pažymi, kad nuolatinė įtampa, izoliacija, buvimas toli nuo namų dažnai lemia psichologines vilkikų vairuotojų problemas - lengvo ar vidutinio sunkumo depresiją, nuotaikų svyravimą.

Tuo metu G. Čapurinas sako, kad gerai vairuotojų savijautai ir kokybiškam poilsiui labai svarbus tinkamo mikroklimato kabinoje užtikrinimas. Dėl to moderniausiuose vilkikuose autonominius šildytuvus su standartine oras-oras sistema vis dažniau pakeičia pažangesnė „šlapio“ šildymo įranga. „Tinkamas sąlygas kabinoje padeda užtikrinti ir modernūs kondicionieriai, kurie integruojami į bendrą oro tiekimo sistemą. Oro srautas paskirstomas po visą kabiną ir šitaip joje užtikrinamas geresnis mikroklimatas. G. Čapurino teigimu, gamintojai daug investuoja ne tik į vairuotojų komforto, bet ir į vilkikų saugumo kelyje didinimą, o tai leidžia sumažinti vairuotojų patiriamą įtampą ir nuovargį.

Darbuotojų saugos kultūra transporto sektoriuje

Pastaruoju metu nuskambėjęs incidentas, kai 45 tonas svėrusiam vilkikui iš Lietuvos buvo uždrausta tęsti reisą, viešojoje erdvėje vėl iškėlė fundamentalų klausimą: kas iš tiesų privalo prisiimti atsakomybę už grubius transporto taisyklių pažeidimus? Nors pirmoji reakcija dažnai nukreipta į vairuotoją, transporto sektoriaus realybė rodo, kad tokie atvejai yra ne pavienės klaidos, o giliai įsišaknijusios sisteminės problemos pasekmė.

Vairuotojų liudijimai atskleidžia nuoseklų spaudimo modelį: jie dažnai eliminuojami iš sprendimų priėmimo proceso, tačiau priversti susidurti su jų pasekmėmis. „Liepia ir važiuoji - pasirinkimo nėra. Nesutiksi, atleis, kitas važiuos,“ - teigia vienas iš vairuotojų. Kitas papildo: „Kas klausia vairuotojo? Pakrauna ir važiuok.“ Tokia praktika sukuria iškreiptą atsakomybės modelį, kurį profesinės sąjungos įvardija kaip itin pavojingą. „Lengviausia viską nurašyti ant vairuotojo. Jis vienas, be užnugario,“ - sako sektoriaus darbuotojas.

Transporto sektoriuje vis dar vyrauja ydinga „popierinio“ saugumo kultūra. Dokumentai rengiami kabinetuose, ignoruojant realų ekonominį spaudimą ir agresyvią konkurenciją. Vakarų Europos valstybių patirtis rodo, kad efektyvi prevencija įmanoma tik nukreipiant sankcijas į sprendimų grandį. „Vokietijoje sustoji ir praneši, kad buvai verčiamas važiuoti.“ Perkrauto vilkiko problema nėra individuali vairuotojo klaida - tai struktūrinio spaudimo ir nesubalansuotos atsakomybės rezultatas.

tags: #vilkiko #vairuotoju #atsakomybe