Baudos žvejams už Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimus

Žvejyba Lietuvoje yra populiarus laisvalaikio užsiėmimas, tačiau svarbu nepamiršti, kad ji yra griežtai reguliuojama. Netinkamas taisyklių laikymasis gali užtraukti rimtas administracines ir finansines pasekmes. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius žvejybos taisyklių pažeidimus, numatytas baudas ir kitas sankcijas, su kuriomis gali susidurti pažeidėjai.

Lašišų ir šlakių apsauga neršto metu

Upių ruožuose, kur migruoja ir neršia lašišos bei šlakiai, iki spalio 15 d. privaloma sugavus šias žuvis paleisti į tą patį vandens telkinį. Nuo spalio 16 d. žvejams svarbu laikytis nustatytų žvejybos reikalavimų - draudimo gaudyti šias žuvis. Aplinkos apsaugos departamentas skatina visuomenę prisidėti prie lašišinių žuvų išsaugojimo, ypač akcijos „Saugom lašišą“ metu. Šios žuvys migracijos ir neršto laiku yra itin pažeidžiamos, todėl siekiama jas apsaugoti ir padėti sėkmingai išneršti.

Žvejojantiems lašišų ir šlakių migracijai svarbiose upėse leidžiama žvejyba turint žvejo mėgėjo bilietą. Tačiau norint pasiimti sugautą lašišą ar šlakį, privaloma įsigyti žvejo mėgėjo kortelę. Nuo sausio 1 d. iki balandžio 30 d. leidžiama sugauti vieną lašišą arba vieną šlakį (ne mažesnius kaip 65 cm). Šie pokyčiai yra susiję su žuvų neršto laikotarpiu, todėl itin svarbu jų laikytis, siekiant apsaugoti vandens ekosistemas. Aplinkos apsaugos departamento atstovai atkreipia dėmesį, kad taisyklių nepaisymas gali užtraukti atsakomybę, todėl ragina žvejus būti sąmoningus ir atsakingus.

Draudžiami žvejybos ruožai ir laikotarpiai

Žvejams aktualu žinoti upių ruožus, kuriuose mėgėjų žvejyba uždrausta nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. pagal Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 4 priedą. Draudimas galioja šiuose ruožuose:

• Neryje: nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje; nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto; nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių.
• Šventojoje: nuo žiočių iki Dagios žiočių ir nuo Kavarsko užtvankos iki Anykščių užtvankos, išskyrus Kavarsko tvenkinį.
• Siesartyje: nuo žiočių iki Želvos-Balninkų tilto.
• Širvintoje: nuo žiočių iki Liukonių tilto.
• Dubysoje: nuo žiočių iki Kražantės žiočių.
• Jūroje: nuo žiočių iki Balskų užtvankos.
• Minijoje: nuo Lankupių iki Salanto žiočių.
• Veivirže: nuo žiočių iki kelio Veiviržėnai-Švėkšna tilto.
• Šventojoje (pajūrio): nuo Kopų g. pėsčiųjų tilto iki Luknės žiočių.
• Akmenoje-Danėje: nuo Liepų gatvės tęsinio tilto iki Kretingos malūno patvankos.

Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo Žirmūnų tilto iki Valakupių tilto Vilniaus mieste šiuo laikotarpiu draudžiama žvejoti naudojant dirbtinius masalus ar žuvelę.

Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų upėtakių apsaugai skirtas draudimas žvejoti Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 2 priede nurodytose upėse. Kitose upėse, kuriose žvejoti nedraudžiama, sugautus marguosius upėtakius privaloma paleisti.

Neršto draudimai ir kiti ribojimai

Artėjant pavasariui, įsigalioja žuvų žvejybos draudimai, susiję su jų nerštavietėmis. Svarbiausi draudimai:

• Nuo kovo 1 d. iki gegužės 15 d. - kiršliai.
• Nuo kovo 1 d. iki gegužės 31 d. - sterkai.
• Nuo vasario 1 d. iki balandžio 30 d. - lydekos.
• Nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 1 d. - šamai.
• Nuo spalio 15 d. iki liepos 15 d. - siauražnypliai vėžiai. Invazinius (rainuotuosius ir žymėtuosius) vėžius leidžiama gaudyti ištisus metus, tačiau draudimo metu sugauti siauražnypliai vėžiai ir bet kuriuo metu sugauti plačiažnypliai vėžiai privalo būti nedelsiant paleisti į tą patį vandens telkinį.
• Visus metus - unguriai Kuršių mariose.
• Nuo balandžio 1 d. iki gegužės 15 d. - salačiai.
• Nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. - karšiai Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose (išskyrus karšių žvejybą polderiuose).
• Nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. - žvejyba 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose.

Nuo sausio 1 d. iki balandžio 30 d. vandens telkiniuose, kuriuose organizuojama limituota lašišų ir šlakių žvejyba, nakties metu ji yra draudžiama (praėjus daugiau kaip valandai po saulės laidos arba likus daugiau kaip valandai iki saulės patekėjimo). Nuo sausio 2 d. iki balandžio 30 d. draudžiama žvejoti masalui naudojant žuvelę (išskyrus žvejybą Kuršių mariose ir žvejybą žuvies gabalėliu).

Vėgėles žvejoti leidžiama nuo vasario 1 d. Taip pat nuo tos pačios dienos leidžiama tamsiuoju paros metu žvejoti Nemuno upėje nuo Gėgės upės žiočių iki Jurbarko tilto ir Nevėžio upėje nuo žiočių iki Babtų tilto.

Praėjusiais metais pakeitus Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles, nebeliko išlygos dėl žvejybos draudimo įsigaliojimo savaitgaliais ar per valstybines šventes. Dabar visi draudimai galioja tiek pirmąją, tiek paskutiniąją dieną (imtinai).

Kas yra brakonieriavimas ir kokie pažeidimai yra draudžiami?

Brakonieriavimas apima įvairius neteisėtus veiksmus, susijusius su žvejyba. Pagrindiniai pažeidimai, už kuriuos gali būti taikomos sankcijos, apima:

• Žvejyba draudžiamu metu: Nustatyti neršto periodai, kurių metu žvejyba tam tikroms žuvų rūšims yra draudžiama.
• Draudžiamų įrankių naudojimas: Mėgėjų žvejyboje draudžiama naudoti tokius įrankius kaip tinklai, žeberklai, elektros prietaisai ar kitus nelegalius būdus. Aplinkos apsaugos departamentas dažnai sulaukia informacijos dėl neteisėto ne mėgėjų žvejybos įrankių naudojimo. Nors mėgėjų žvejybos įrankiai yra aiškiai apibrėžti, dažnai naudojami ir ne mėgėjų žvejybos įrankiai - tinklai, gaudyklės, ūdos, didesni nei leistina bučiai, elektros žūklės įrankiai.
• Per didelis laimikis: Viršijus nustatytą leistiną pagautų žuvų kiekį.
• Žvejyba be leidimo ar bilieto: Kai kuriuose vandens telkiniuose būtina įsigyti specialų leidimą ar žvejo bilietą.
• Retų ar saugomų rūšių gaudymas: Tokios žuvys kaip lašišos ar šlakiai turi specialias apsaugos priemones.

Žvejybos įstatymai ir taisyklės Lietuvoje

Lietuvoje žvejybą reglamentuoja Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės, kurios nustato, kokiais įrankiais, kada ir kiek galima žvejoti. Svarbiausi punktai:

• Leidimas: Reikia įsigyti mėgėjų žvejybos leidimą arba žvejo bilietą, išskyrus atvejus, kai žvejojama nemokamuose telkiniuose.
• Laikas ir vieta: Yra nurodyti draudžiami laikotarpiai ir vietos, kuriose žvejyba ribojama.
• Įrankiai: Vienu metu galima naudoti ne daugiau kaip 5 bučiukus ar samtelius vėžiams gaudyti ir 4 kitus mėgėjų žvejybos įrankius, iš jų ne daugiau kaip 2 įrankius (netaikoma stintų žvejybai), kuriais žvejojama masalui naudojant žuvelę ar jos gabalėlį. Bendras vienu metu naudojamų kabliukų skaičius negali viršyti 6 vienetų, išskyrus stintų ir seliavų žvejybą, kur bendras kabliukų skaičius gali būti 12 vienetų. Leidžiama gaudyti masalui žuveles ir uodo trūklio lervas vienu tinkliniu samteliu masalui gaudyti, kurio skersmuo yra ne didesnis kaip 1 metras, tinklo akutės - ne didesnės kaip 10 mm. Uodo trūklio lervas leidžiama gaudyti ir kitokiu įrankiu, į kurį negali pakliūti žuvys ar vėžiai.
• Laimikio limitai:
  • Vienos žvejybos metu leidžiama sugauti 1 šamą, ne daugiau kaip 2 vienetus lydekų, sterkų, margųjų upėtakių, kiršlių, salačių, ūsorių, 3 vienetus vėgėlių, ungurių, ne daugiau kaip 5 vienetus šapalų, meknių (bendras šių žuvų kiekis negali viršyti 5 vienetų).
  • Ne daugiau kaip 50 vienetų siauražnyplių vėžių (išskyrus rainuotuosius ir žymėtuosius vėžius, kurių sugavimo kiekis ir dydis neribojamas).
  • Vienos žvejybos metu sugautų žuvų bendras svoris negali viršyti 5 kg, o Kuršių mariose - 7 kg, neskaitant stintų, kurių leidžiamas sugauti kiekis neribojamas, paskutinės sugautos žuvies svorio ir išskyrus atvejus, kai vienos žuvies svoris didesnis už šiame punkte nustatytą normą.
  • Žuvys, laikomos tinklelyje ar kitais būdais apribojant jų laisvą judėjimą vandens telkinyje, įskaitomos į laimikį.
  • Vienos žvejybos metu vienam žvejui leidžiama sugauti ne daugiau kaip 30 vienetų karosų, kuojų, ešerių ir kitų rūšių žuvų jauniklių, išskyrus plėšriąsias žuvis, Taisyklių 11.1, 11.2 papunkčiuose ir 111 punkte išvardytas žuvis, į globojamų žuvų ir vėžių rūšių sąrašą patvirtintas žuvis.
• Invazinės rūšys: Invazinių rūšių sąraše esančių rūšių žuvų žvejybai draudimo laikotarpis netaikomas, tačiau tokios žvejybos metu sugautos visos kitos žuvys turi būti nedelsiant paleistos į tą patį vandens telkinį.
• Saugomos rūšys: Draudžiama gaudyti žuvų rūšis, įrašytas į Saugomų gyvūnų sąrašą.
• Taisyklės taikomos tiek, kiek tai nurodyta limituotą žvejybą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

Baudos už žvejybos taisyklių pažeidimus

Brakonieriai ir kiti taisyklių pažeidėjai gali susidurti su rimtomis pasekmėmis. Priklausomai nuo pažeidimo sunkumo, taikomos skirtingos sankcijos:

• Žvejyba be leidimo ar žvejo bilieto: Bauda nuo 50 iki 200 eurų.
• Žvejyba draudžiamu metu: Bauda nuo 120 iki 300 eurų. Už kiekvieną draudžiamu metu sužvejotą lydeką teks atlyginti 240 eurų žalą žuvų ištekliams. Už kiekvieną neteisėtai sugautą kiršlį ar sterką, reikės sumokėti po 240 eurų.
• Draudžiamų įrankių naudojimas:
  • Naudojant tinklinius nemėgėjų žvejybos įrankius gresia administracinė atsakomybė - bauda iki 300 eurų, administracinio nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimas. Taip pat privalu atlyginti žalą, padarytą žuvų ištekliams.
  • Lašišų ir šlakių žvejyboje naudojant elektros ar ultragarso prietaisus, numatyta baudžiamoji atsakomybė - bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų.
  • Lašišų ir šlakių žvejyboje naudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamus būdus gresia bauda nuo 600 iki 1 500 eurų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu.
• Saugomų rūšių gaudymas: Už neteisėtai sugautą lašišą arba šlakį taikomas 970 eurų žalos apskaičiavimo bazinis įkainis. Padarytos žalos gamtinių rezervatų ar ichtiologinių draustinių vandens telkiniuose atlyginimo dydis skaičiuojamas taikant trigubą padarytos žalos žuvims apskaičiavimo bazinį įkainį.
• Limitų pažeidimas: Už limituotos lašišų, šlakių, margųjų upėtakių ir kiršlių žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų pažeidimą gali tekti sumokėti baudą nuo 250 iki 550 eurų. LR Administracinių nusižengimų kodekso 291 straipsnis numato, kad šį administracinį nusižengimą padarius pakartotinai, gresia bauda nuo 550 iki 1000 eurų.
• Verslinės žvejybos pažeidimai:
  • Paprasti tvarkos pažeidimai: Įspėjimas arba bauda iki 100-350 eurų.
  • Šiurkštūs pažeidimai: Bauda iki 1,75 tūkst. eurų.
  • Pakartotinis pažeidimas: Bauda iki 3,5 tūkst. eurų.
• Neteisėtas ne mėgėjų žvejybos įrankių įsigijimas: Bauda iki 580 eurų.
• Prekyba ne mėgėjų žvejybos įrankiais be leidimo: Bauda iki 1200 eurų.

Asmenys, pažeidę Taisykles, privalo atlyginti žalą žuvų ištekliams, apskaičiuotą vadovaujantis Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašu.

Baudų dydžiai už žvejybos pažeidimus

Sugriežtintos baudos už aplinkosaugos pažeidimus

Lietuvos Seimas patvirtino svarbias Administracinių nusižengimų kodekso ir Aplinkos apsaugos įstatymo pataisas, kurios keičia baudas už pažeidimus gyvosios gamtos srityje. Šios pataisos, įsigaliosiančios nuo 2024 m. liepos 2 d., siekia diferencijuoti baudas pagal pažeidimo mastą ir daromą neigiamą poveikį aplinkai, taip pat sugriežtinti atsakomybę fiziniams ir juridiniams asmenims.

Anksčiau netinkamo ar neteisėto gyvūno laikymo atveju fiziniams asmenims grėsusi simbolinė bauda nebuvo pakankamai atgrasi. Naujos pataisos numato žymiai didesnes baudas: apatinė riba padidinta 2,6 karto, o viršutinė - 6,6 karto, siekiant užtikrinti didesnę prevencinę galią.

Be to, iki šiol juridiniams asmenims nebuvo nustatyta atsakomybė už neteisėtą laukinių gyvūnų laikymą nelaisvėje. Dabar ši spraga užpildyta, numatant atsakomybę ir už invazinių rūšių naudojimą bei platinimą, arba netinkamą kovos su jomis priemonių taikymą. Juridiniams asmenims taip pat nustatyta atsakomybė už želdynų ir želdinių žalojimą bei neteisėtą šalinimą, kas ypač aktualu miestuose. Numatytos baudos ir už nelegalių požeminių vandens gręžinių laikymą.

Tikimasi, kad baudų peržiūrėjimas, atsakomybės nustatymas už anksčiau nebaudžiamas veikas ir galimybė konfiskuoti neteisėtai įgytą turtą bei įrankius, leis sumažinti nusižengimų skaičių.

Siūlymai keisti žvejybos taisykles

Nors naujoji tvarka daugiausia susijusi su administracinėmis baudomis, tarp žvejų mėgėjų vyksta diskusijos dėl siūlomų žuvų dydžių reguliavimo. Kai kurie žvejai siūlo keisti taisykles taip, kad būtų privaloma paleisti ne tik mažas (iki 50 cm), bet ir labai dideles lydekas (virš 80 cm). Panaši tvarka galėtųotų ir kitiems stambiems vandens gyventojams: starkiams (reikėtų paleisti nesiekiančius 50 cm ar viršijančius 65 cm), ešeriams (viršijančius 30 cm) bei visiems margiesiems upėtakiams.

Tokių siūlymų tikslas - pagerinti žuvų populiaciją ir jų dydžius. Didelės žuvys laikomos turinčiomis geresnius genus ir galinčiomis išnešioti daugiau ikrų. Pavyzdžiui, 8 kilogramų žuvis gali išnešioti iki šešių kartų daugiau ikrų nei 2 kilogramų žuvis. Žvejai mano, kad ilgainiui tai leistų ženkliai padauginti plėšrių žuvų ežeruose ir mariose, o nepopuliarios baltos žuvies kiekis sumažėtų. Žvejų klubo vadovas Aurimas Žurinskas teigia: „Kadangi mūsų visi vandens telkiniai Lietuvos yra ganėtinai nustekenti žuvų atžvilgiu, ir didelių žuvų atžvilgiu, tai teigiamai reaguojame į tai, kad negalima imti didesnių, tegul auga sau, o mes pasidžiaugsime tiesiog pagavę ir paleidę.“

Naujos pataisos, siūlančios drausti žvejams mėgėjams paimti tam tikrų rūšių ir dydžių žuvis, taip pat numato atsisakyti nuostatos dėl išimčių taikyti žvejybos draudimą valstybinių švenčių dienomis ir savaitgaliais. Nors Aplinkosaugos ministerija kol kas sprendimo dėl šio projekto nepriėmė, teigiamai vertina diskusijas visuomenėje.

Vyresnysis patarėjas Vilmantas Graičiūnas pažymi, kad toks pakeitimas nėra nei ministerijos, nei mokslininkų, nei mėgėjų žvejybos tarybos siūlymas, o žvejų grupės, kurie paleidžia visas žuvis, siūlymas. Ministerija pabrėžia, kad jeigu siūlomi pakeitimai būtų taikomi visiems vandens telkiniams, upėse tai gali turėti neigiamą poveikį lašišinių žuvų ištekliams. Todėl projektas labiau laikomas siūlymu ir paliktas visuomenės konsultacijoms.

Brakonieriavimo atvejų pavyzdžiai

Šių metų kovo mėnesį Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai, vykdydami akcijos „Saugom lydeką“ reidus, nustatė ne vieną brakonieriavimo atvejį:

• Zarasų rajone: Asmenys žvejojo su 10 statomųjų tinklų, sugavo didelį kiekį žuvų, tarp jų ir 8 lydekas. Žala žuvų ištekliams siekia 5 865 eurus.
• Jurbarko miesto Mituvos uoste: Kauno pareigūnai nustatė asmenį, žvejojusį 3 statomaisiais tinklais. Neteisėtos žvejybos metu jis sugavo lydeką, 4 šapalus, 41 žiobrį ir 30 kg kuojų. Asmuo turės atlyginti žuvų ištekliams padarytą žalą - 5 190 eurų. Po savaitės tas pats asmuo buvo pastebėtas dar kartą darantis pažeidimą su kitu asmeniu. Gaudydami žuvį 3 tinklais jie sugavo 4 lydekas, 3 sterkus, 5 lynus, 3 karšius, 10 žiobrių ir 26 kg kuojų, padarydami 3 870 eurų žalą žuvų ištekliams.
• Šilutės rajono Minijos upėje: Šilutės gyvosios gamtos apsaugos skyriaus pareigūnai nustatė asmenį, žvejojusį be žvejo mėgėjo kortelės lašišoms ir šlakiams. Jis sugavo ir paėmė du šlakius. Kadangi asmuo žvejojo Minijos ichtiologiniame draustinyje, kur taikomas trigubas žalos apskaičiavimo įkainis, jam teks atlyginti 5 820 eurų žalą žuvų ištekliams.
• Antalieptės hidroelektrinės tvenkinio Zarasų rajone: Du asmenys buvo sulaikyti po vidurnakčio, nustačius, kad jie buvo pastatę 10 statomų tinklų. Neteisėtai sugavo šamą, vėgėlę, lyną, 2 sykus, 3 eršketus, 8 lydekas, 11 karšių, 6 kg ešerių ir 1 kg kuojų, padarydami 5 865 eurų žalą žuvų ištekliams. Pažeidėjams surašyti administracinio nusižengimo protokolai, paimtos žuvys, medinė irklinė valtis ir tinklai.

Akcijos „Saugom lydeką“ reidai vykdomi ir toliau, jų tikslas užtikrinti šių žuvų apsaugą per nerštą. Draudimas gaudyti lydekas ir akcija trunka nuo vasario 1 d. Iki balandžio pabaigos draudžiama lydekas žvejoti visuose šalies vandens telkiniuose tiek žvejams mėgėjams, tiek verslininkams.

Kaip išvengti baudų ir pranešti apie pažeidimus

Norint išvengti baudų už žvejybos taisyklių pažeidimus, būtina laikytis tam tikrų atsargumo priemonių:

• Prieš žvejojant įsitikinkite, kad turite leidimą: Žvejybos leidimas yra privalomas dokumentas.
• Pasirinkite teisėtas žvejybos vietas: Patikrinkite, ar tai nėra draudžiama teritorija.
• Naudokite teisėtus žvejybos įrankius: Visada žvejokite su taisyklių atitinkančiais įrankiais.
• Būkite atsakingi ir laikykitės žvejybos taisyklių: Visada sekite vietines žvejybos taisykles ir laikykitės nustatytų žvejybos limitų.

Jei pastebėjote brakonieriavimo atvejį, nedelsiant praneškite apie tai specialiosioms tarnyboms, skambindami telefonu 112. Taip pat svarbu nufotografuoti ar nufilmuoti pažeidimą, t. y. - asmenis darančius pažeidimą, bei šią informaciją, nuotraukas ar vaizdo įrašą siųsti el. paštu (adresą galima rasti Aplinkos apsaugos departamento svetainėje). Vandens telkinyje pastebėjus nepažymėtus, draudžiamus žvejybos įrankius, neišimant jų iš vandens, reikia apie tai pranešti aplinkosaugininkams, skambinant skubios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112.

tags: #veryga #baudos #zvejams