Automobilio slydimas kelyje yra pavojinga situacija, apie kurią dauguma vairuotojų yra girdėję, o kai kurie net ir patyrę. Tačiau šių vairavimo aplinkybių pavojus žiemą vis dar nėra tinkamai įvertinamas. Keičiantis eismo sąlygoms kelyje vairuotojams atsiranda slydimo ir sumėtymo rizika.
Slydimo priežasčių analizė
Kai lyja, vyrauja drėgmė ir pradeda šalti, ima formuotis slidi kelio danga. Dieną temperatūra gali būti teigiama, o vakarop, pradėjus kristi oro temperatūrai, gatvės virsta čiuožykla. Pasak ekspertų, dažniausiai vairuotojai patiria eismo nelaimes išslydę iš posūkio. Mažiau pavojingas atvejis, kai transporto priemonė nuslysta į kelkraštį, o sudėtingesnes pasekmes atnešantis scenarijus, kai automobilis išslysta į priešpriešinę eismo juostą. Greitkeliuose „pagavus“ slidų kelio ruožą, automobilis gali apsisukti ir išskrieti į priešpriešinę eismo juostą. Miesto gatvėse dažniausi susidūrimai įvyksta nesilaikant saugaus atstumo nuo kitos transporto priemonės ir nespėjant laiku sustoti.
Anot specialistų, jei automobilis slysdamas atsitrenkia į kitą transporto priemonę ar objektą, padaryta žala gali siekti net ir pusę transporto priemonės vertės. Jei automobilis slysta nuo kelio neatsitrenkiant į kitą objektą, paprastai apgadinamos priekinės automobilio dalys: bamperiai, radiatoriai, slenksčiai, retesniais atvejais - transporto priemonės dugno apsaugos, variklio ar greičių dėžės detalės.
Šonaslydis (driftinimas) arba vadinamasis driftinimas yra automobilių sporto šaka, kuri praktikuojama tam skirtose uždarose aikštelėse. Tačiau svarbu atskirti sportinį šonaslydį nuo netyčinio slydimo kelyje.
Netyčinis slydimas kelyje
Kai kelio danga yra slidi, o vairuotojas, išsukdamas iš kiemo ar norėdamas apsisukti, labiau paspaudžia greičio pedalą (dėl ko jo automobilis gali pradėti slysti šonu), nebus baudžiamas. Taip pat yra atsižvelgiama ir į vairuotojo amžių, jo įgūdžius, automobilio modelį, kadangi galiniais ratais varomą automobilį suvaldyti sunkiau.
Eismo juostoje ar posūkyje į šonus pradėjusio slysti automobilio vairuotojas nėra baudžiamas. Manoma, kad tokiu metu pats vairuotojas patiria stresą ir kitą kartą pasirinks mažesnį greitį arba saugesnį kelią.
Ar tai būtų tyčinis slydimas šonu, ar ne, vairuotojas visada sakys, kad tai padarė netyčia, tačiau pareigūnai patys įvertina situaciją ir gali nustatyti, ar tai buvo specialiai atliktas manevras, ar ne.
Saugus vairavimas slidžiomis sąlygomis
Jei kelias slidus, reikėtų stengtis atsisakyti nereikalingų manevrų ir vengti staigių judesių. Patartina važiuoti stabiliu, pagal eismo sąlygas, saugiu greičiu ir nerizikuoti staigiai sukant, įsibėgėjant ar stabdant. Būtent staigus ir manevringas automobilio būsenos keitimas yra tiesioginis kelias į transporto priemonės slydimą.
Jei jaučiate, kad slydimo sustabdyti nepavyks, reikėtų kuo švelniau pasukti vairą į važiavimo trajektorijos pusę, stengiantis išlaikyti transporto priemonės padangų sukibimą su kelio danga. Jei ratus staigiai suksite arba stabdysite, automobilis slysite gerokai stipriau, todėl svarbu atsisakyti tokių manevrų.
Esant slidžiam miesto gatvėms, ypatingai svarbu iki automobilio priekyje pasilikti didesnį nei įprasta atstumą. Važiuojant lėtai tiesiu keliu transporto priemonės nesumėtys, jei nedarysite staigių vairo pasukimų ar kitų manevrų. O jei taip atsitiko, yra tam tikros taisyklės, kurių būtų pravartu laikytis kiekvienam vairuotojui: sukti į priešingą pusę negu slystate, stabdyti itin švelniai ir dozuotai.
Veiksmai praradus automobilio kontrolę
Didelės klaidos prie vairo daromos tuomet, kai važiuojamoji dalis vietomis yra švari, o vietomis - padengta ledu ar šlapiu sniegu. Tokiais atvejais vairuotojai nespėja pajusti skirtumo tarp nevienodos kelio dangos. Svarbu itin budriai stebėti aplinką ir atidžiai vertinti, kaip pavyksta valdyti vairuojamą automobilį.
Patartina ne tik transporto priemonę lengvai pastabdyti, bet ir pasukinėti jos vairą, kad būtų galima objektyviai įvertinti vairavimo sąlygas. Mintyse vairuotojas turi gebėti sukalkuliuoti, per kiek laiko transporto priemonė sustos stabdoma ir per kiek laiko pavyks apvažiuoti kliūtį, jei ji pasitaikys kelyje, esant slidžiai jo dangai.
Kai automobilis kelyje ima suktis arba važiuoti skersai, tai - vairuotojo neteisingi veiksmai, nes savaime automobilio sumėtyti negali. Pavyzdžiui, jei apvažiuojant duobelę ar kitą objektą veiksmai prie vairo atliekami ne itin tiksliai, tuomet reagavimas į pirmąjį žingsnį būna dar netikslesnis. Netiksliai arba pavėluotai atliekami vairuotojo veiksmai išprovokuoja vadinamąjį transporto priemonės sumėtymą kelyje.
Rizikingiausias scenarijus slidžiame kelyje - išvažiavimas į priešingos krypties eismo juostą. Esant tokioms aplinkybėms, transporto priemonės greitis dvigubinasi, o smūgio stiprumas didėja dešimteriopai. Visais atvejais vairuotojai turėtų stengtis išlikti dešinėje kelio pusėje ir netgi rinktis slydimą nuo kelio savoje eismo pusėje, nes pasekmės bus mažiau skaudžios nei išvažiavimas į priešpriešinį eismą.
Techninės automobilio būklės ir vairuotojo pasiruošimas
Prieš pradedant važiuoti kruopščiai patikrinkite transporto priemonės techninę būklę. Sėdint prie vairo rankos turi būti truputį sulenktos (100-120°) per alkūnes, kojos sulenktos per kelius 100-140° kampu, keliai būtų 3-5 cm atstumu nuo apatinio vairo krašto ir šiek tiek pasislinkę į priekį. Keliai neturi kliūti už vairo, kai pėdomis spaudžiami pedalai. Sėdint nugara turi remtis į atlošą. Jūs turite gerai matyti kelią prieš save.
Didelę įtaką vairuotojo nuovargiui, vairavimo judesių greičiui, tikslumui, kelio apžvelgiamumui turi sėdynės patogumas ir padėtis. Prieš pradedant važiuoti tinkamai sureguliuokite sėdynę.
Svarbiausi saugos aspektai
Saugos diržai dažnai išsaugo gyvybę vairuotojui ir keleiviams autoavarijų metu susiduriant transporto priemonėms arba atsitrenkiant į kliūtį.
Saugus greitis yra labai svarbus. Didelis greitis yra pavojingas. Didėjant greičiui, mažėja vairuotojo dėmesio koncentracijos laukas, trumpėja laikas, liekantis priimti sprendimus, didėja automobilio stabdymo kelias, mažėja ratų sukibimas su kelio danga, didėja pasipriešinimo riedėjimui koeficientas. Kuo didesnis greitis, tuo sunkesnės būna autoavarijų pasekmės.
Saugi distancija yra atstumas tarp paskui vienas kitą važiuojančių automobilių. Važiuojant 100 km/h greičiu, automobilis per sekundę nuvažiuoja apie 27 metrus. Greičiui padidėjus du kartus, stabdymo kelias pailgėja keturis kartus.
Akloji zona - tai per galinio ir šoninio vaizdo veidrodžius nematoma kelio dalis. Kai norite pasukti, įsilieti į eismo srautą, sustoti, persirikiuoti turite žvilgtelėti per petį. Vairuodami visada žinokite, kas darosi aplink jus.
Stabdymo kelias yra tiesiogiai proporcingas greičio padidėjimo kvadratui. Vairo mechanizmo sandara neturi įtakos stabdymo keliui.
Staiga sugedus darbo stabdžiams, reikalinga įjungti žemesnę pavarą ir stabdyti stovėjimo (rankiniu) stabdžiu. Jei stačioje nuokalnėje automobilis bus ilgai stabdomas, gali perkaisti ir sugesti stabdžiai.
Padangos ir apšvietimas
Esminis saugios kelionės garantas yra kokybiškos padangos, kurios atitinka saugumo reikalavimus. Žieminių padangų protektoriaus gylis turi būti ne mažesnis nei 3 mm. Tai padeda užtikrinti tinkamą sukibimą su sniegu ar ledu padengta kelio danga, todėl iki minimumo sumažinama eismo įvykio tikimybė. Padangų slėgis taip pat nemažiau svarbus, todėl reikia jį reguliariai tikrinti.
Jeigu slidžiame kelyje automobilio padangos nepakankamai sukimba su danga, galima pabandyti įjungti aukštesnę pavarą.
Kelių eismo taisyklėse (KET) nurodoma, jog įjungtomis šviesomis reikia važiuoti net ir dieną. Prieš pradedant kelionę patartina įsitikinti, kad priekiniai žibintai švarūs. Be to, reikėtų pasirūpinti ir galiniais žibintai bei posūkiais periodiškai juos nuvalant.
Vairavimas šaltuoju metų laiku
Kaskart užklupęs šaltis vairuotojams primena apie galimus pavojus kelyje. Esant prastoms kelių eismo sąlygoms, reikėtų įvertinti, ar kelionė būtina. Jeigu galima jos išvengti arba atidėti vėlesniam laikui, tuomet geriau nerizikuoti važiuojant slidžiu keliu bei kelti sau ir kitiems pavojų. Pagrindinis patarimas - neskubėti. Žiemą sudėtingos eismo sąlygos dažniausiai priverčia važiuoti lėčiau, todėl reikia atitinkamai planuoti kelionę, kad nereikėtų skubėti kelyje.
Prieš išvykstant svarbu tinkamai paruošti automobilį. Vairuojant sudėtingomis oro sąlygoms reikia būti ypač atsakingiems ir vengti staigių manevrų. Pajutus, kad kelias slidus, verta numatyti tolesnius veiksmus. Reikia nepamiršti artėjant prie sankryžų iš anksto sumažinti greitį.
Šaltuoju metų laiku stabdymo kelias pailgėja iki 2 kartų, ypač apledėjusiu keliu arba kai sninga. Saugumą kelyje gali užtikrinti 5-6 sekundžių atstumo išlaikymas iki artimiausios transporto priemonės priekyje.
Draudimo bendrovės duomenimis, net 65 proc. vairuotojų yra patyrę važiavimo plikledžiu situaciją, o 61 proc. apklausos dalyvių teigė, jog buvo avarinių atvejų.
Sankryžos ir lenkimas
Sankryžose, ypač esančiose gyvenvietėje, vairuotojas privalo vienu metu stebėti daug objektų ir greitai įvertinti situaciją. Kai kuriose sankryžose yra ribotas matomumas, todėl gali netikėtai pasirodyti naujos transporto priemonės. Pavojingiausios yra nereguliuojamos, ypač nelygiareikšmių kelių sankryžos. Čia dažnai klysta vairuotojai, privalantys duoti kelią. Draudžiama įvažiuoti į sankryžą, jei joje yra transporto priemonių ar pėsčiųjų.
Lenkimas yra vienos arba kelių transporto priemonių pralenkimas, išvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Lenkimui pasirinktas kelio ruožas turi būti gerai matomas. Per arti privažiavus prie lenkiamo automobilio šio ruožo matomumas bus ribotas. Kelių eismo taisyklės draudžia viršyti leistiną važiavimo greitį. Baigus lenkti negalima staiga grįžti į savo eismo juostą.
Saugokite save ir kitus slidžiais žiemos keliais
tags: #kasa #gali #automobilio #sonynio #slidimo #priezastymi