Avarinių šviesų naudojimas Kelių eismo taisyklėse

Draudikai primena, kad tai, kaip reikėtų įspėti kitus vairuotojus apie pavojų kelyje, yra aiškiai apibrėžta Kelių eismo taisyklėse (KET), ragina jas prisiminti ir būti atsargesniems.

Avarinių šviesų paskirtis ir privalomas naudojimas

Avarinės šviesos, dar vadinamos įspėjamaisiais signalais, yra saugos priemonė, skirta perspėti kitus eismo dalyvius apie pavojingą situaciją kelyje. Kelių eismo taisyklės (KET) aiškiai apibrėžia, kada šios šviesos turi būti naudojamos, siekiant užtikrinti eismo saugumą ir išvengti painiavos. Lietuvos transporto saugos administracijos Priežiūros departamento specialistas Vitalijus Šufinskas primena, kad avarinė šviesos signalizacija transporto priemonėje, jeigu tokia įrengta, privalo būti įjungta šiais atvejais:

• Priverstinai sustojus ten, kur tai daryti draudžiama. Pavyzdžiui, jei automobilis sugenda ir priverstas sustoti vietoje, kurioje sustoti arba stovėti draudžiama. Tokiu atveju vairuotojas privalo įjungti avarinę šviesos signalizaciją, jeigu tokia įrengta, ir (ar) pastatyti avarinio sustojimo ženklą ir kuo skubiau pašalinti transporto priemonę nuo kelio.
• Įvykus eismo įvykiui. Avarinės šviesos padeda įspėti kitus vairuotojus apie įvykį ir sumažinti galimų susidūrimų riziką.
• Tikrinančiam pareigūnui sustabdžius. Tai padeda pareigūnui lengviau pastebėti transporto priemonę ir užtikrinti saugumą tikrinimo metu.
• Sustojus neapšviestuose kelių ruožuose tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui. Tai padeda kitiems vairuotojams pastebėti stovinčią transporto priemonę ir išvengti susidūrimo.
• Važiuojant tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, jeigu nedega bent viena galinė gabaritinė šviesa. Avarinės šviesos kompensuoja nedegančią gabaritinę šviesą ir padeda užtikrinti transporto priemonės matomumą.
• Kai transporto priemonė yra velkama. Avarinės šviesos įspėja kitus eismo dalyvius, kad transporto priemonė yra velkama ir gali judėti lėčiau arba neįprastai.
• Kai vairuotojas akinamas. Jei vairuotojas yra akinamas kitų transporto priemonių šviesų, jis privalo įjungti avarinę šviesos signalizaciją ir nekeisdamas važiavimo krypties sulėtinti greitį, o prireikus ir sustoti.
• Kai norima perspėti kitus vairuotojus apie kliūtį ar pavojų. Avarinės šviesos gali būti naudojamos įspėti apie staigaus stabdymo poreikį, eismo įvykį priekyje ar kitą pavojų. Pagirtinas avarinės šviesos įjungimas yra įspėjant iš galo atvažiuojančius vairuotojus apie priekyje esančią kliūtį ar dėl kitų priežasčių būtinumą staigiai mažinti greitį. Apie pavojų kelyje, o kartu ir apie į kelią įžengusį žvėrį, kliūtį kelyje, eismo įvykį ir t. t., privaloma įspėti naudojant avarinę šviesos signalizaciją, tuomet tai tikrai puiki priemonė informuoti bei apsaugoti kitus eismo dalyvius nuo gresiančių kliūčių.
• Vaikų įlaipinimo (išlaipinimo) į (iš) transporto priemonę su vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais metu. Tai padeda užtikrinti vaikų saugumą įlaipinimo ir išlaipinimo metu.

Papildomi reikalavimai ir avarinio sustojimo ženklas

Jeigu avarinės šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, taip pat jeigu priverstinai sustojama ten, kur sustojusią transporto priemonę kiti eismo dalyviai pamatytų likus iki jos mažiau kaip 100 m, motorinės transporto priemonės (išskyrus mopedą, motociklą be priekabos), traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo nedelsdamas prieš transporto priemonių važiavimo kryptį toje važiuojamosios dalies pusėje pastatyti avarinio sustojimo ženklą. Gyvenvietėse - ne arčiau kaip 25 metrų atstumu, o ne gyvenvietėse - ne arčiau kaip 50 m atstumu nuo sustojusios transporto priemonės.

Avarinės šviesos signalizacijos nereikia jungti, kai automobilis priverstinai sustoja leidžiamoje vietoje (pvz., gatvėje, kur yra parkavimo vietos). Jeigu automobilis yra gerai matomas, dažniausia užtenka vien avarinės signalizacijos, tačiau jeigu automobilis yra blogai matomas (įkalnės, nuokalnės, posūkiai, apsunkintos meteorologinės sąlygos), tuomet būtina naudoti papildomą avarinio sustojimo ženklą.

Dažniausiai pasitaikantys netinkamo avarinių šviesų naudojimo atvejai

Nepaisant aiškių taisyklių, daugelis vairuotojų naudoja avarines šviesas netinkamai, dažnai dėl nežinojimo arba bandymo išvengti atsakomybės. Draudimo bendrovės „Ergo“ Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojas Rimvydas Pocius pabrėžia, kad noras padėti kitiems vairuotojams, atkreipti jų dėmesį į galimai pavojingą situaciją, yra sveikintinas, tačiau privalo nesukelti grėsmės eismo saugumui. Dažniausi netinkamo naudojimo pavyzdžiai:

• Padėka kitam vairuotojui. Nors mirktelėjimas avarinėmis šviesomis gali būti naudojamas norint padėkoti kitam vairuotojui už pagalbą ar mandagumą, KET to nenumato. Vietoje to, rekomenduojama padėkoti rankos gestu ar linktelėjimu galva. Nors tai yra nerašyta KET taisyklė, ji vertinama teigiamai, nes tikrai padeda išvengti ne vieno nesusipratimo ar net konflikto kelyje. Norint padėkoti, svarbu ir nesuklaidinti kitų eismo dalyvių - tiek laiku įjungti, tiek laiku ir išjungti avarinę šviesos signalizaciją.
• Pažymėjimas „draugo“ automobilio. Avarinių šviesų naudojimas siekiant pažymėti kitą automobilį, kuris priklauso tai pačiai grupei, nėra pateisinamas, nes tai nėra kliūtis ar pavojus kitiems eismo dalyviams.
• Parkavimo vietos paieška. Įjungus avarines šviesas ieškant parkavimo vietos, gali būti klaidinami kiti vairuotojai, kurie gali manyti, kad įvyko eismo įvykis ar kita pavojinga situacija. Vairavimo instruktorius Sigitas Pudžemis kasdien pastebi, kad daugelis vairuotojų arba iš nežinojimo, arba tikslingai netinkamai naudoja avarines šviesas: „Ypatingai dažnai vairuotojai šviesomis naudojasi, norėdami sustoti draudžiamose vietose. Daug kas įjungia avarinę šviesos signalizaciją parkuodamiesi, nors važiuodami atgal turi naudoti įspėjamuosius posūkio signalus“.
• „Ačiū“ už įspėjimą apie policiją. Perspėjimas apie patruliuojančius pareigūnus ar greičio matavimo prietaisus nėra pavojus, todėl avarinių šviesų naudojimas šiuo atveju yra netinkamas. Dėl to stengtis perspėti vieni kitus apie patruliuojančius pareigūnus ar stovintį trikojį greičio matavimo prietaisą mirksint šviesomis, vairuotojams nėra prasmės.
• Dėkojimas už pagalbą kelyje. Kaip ir padėkos atveju, rekomenduojama naudoti rankos gestą ar linktelėjimą galva.

Vilniaus apskr. VPK Kelių policijos valdybos viršininkas Dainius Šalomskas sako, kad jų praktikoje pasiteisinimai, sustojus draudžiamose vietose ir įjungus avarines šviesas, būna įprasti: „labai skubėjau“, „aš čia labai trumpam“, „man čia reikia“, „aš greitai“, „juk niekam netrukdau“.

Kodėl netinkamas naudojimas yra pavojingas?

Netinkamas avarinės šviesų naudojimas gali sukelti painiavą ir pavojų kitiems eismo dalyviams dėl kelių priežasčių:

• Sumažėja signalo reikšmė. Kai vairuotojai dažnai mato avarines šviesas be realios priežasties, jie pradeda ignoruoti tikrus pavojus.
• Klaidinantis signalas. Signalas gali suklaidinti kitus vairuotojus, kurie gali manyti, kad įvyko eismo įvykis ar kita pavojinga situacija, kai iš tikrųjų taip nėra.
• Atitraukia dėmesį. Netinkamas avarinių šviesų naudojimas gali atitraukti kitų vairuotojų dėmesį nuo kelio ir padidinti eismo įvykių riziką.

Baudos už KET pažeidimus

Pagal KET, už KET nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą gali būti skirta bauda nuo 30 iki 90 eurų. Pareigūnai primena, kad avarinės šviesos signalizacijos naudojimas neatleidžia nuo administracinės atsakomybės ir numatytų baudų, jei tyčia sustosite vietoje, kurioje tai daryti draudžiama ar pažeisite KET nustatytą įspėjamųjų signalų naudojimo tvarką.

Kiti įspėjamieji signalai ir jų tinkamas naudojimas

Be avarinių šviesų, vairuotojai naudoja ir kitus įspėjamuosius signalus, tokius kaip ilgųjų šviesų mirksėjimas ar rūko žibintai. Svarbu žinoti, kaip teisingai naudoti šiuos signalus, kad jie nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Ilgųjų šviesų mirksėjimas

Draudimo bendrovės „Ergo“ Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojas Rimvydas Pocius pabrėžia, kad noras padėti kitiems vairuotojams, atkreipti jų dėmesį į galimai pavojingą situaciją, yra sveikintinas, tačiau turi nesukelti grėsmės eismo saugumui. „Vieni iš dažniausiai naudojamų signalų yra mirksėjimas ilgosiomis šviesomis arba rūko žibintais. Taip vairuotojai elgiasi dėl įvairių priežasčių: sankryžoje signalizuoja, kad duoda kelią sukančiam iš šalutinio kelio ar išvažiavimo, bando įspėti priešpriešine eismo juosta važiuojantį vairuotoją, kad jo lempos šviečia per ryškiai, arba greitkelyje prisiviję lėčiau važiuojantį eismo dalyvį trumpu mirktelėjimu prašo atlaisvinti antrą eismo juostą greičiau judančioms transporto priemonėms. Taip pat vis rečiau, bet dar kartais bando mirktelint ilgosiomis šviesomis perspėti apie kelyje patruliuojantį policijos ekipažą“, - teigia R. Pocius.

Vis tik, anot eksperto, nors dažniausiai tokie gestai turi gerų intencijų, mirksėjimas ilgosiomis šviesomis ar rūko žibintais gali sukelti pavojų kitiems eismo dalyviams - apakinti priešinga eismo kryptimi važiuojančius vairuotojus, o taip pat, per galinio vaizdo veidrodėlį ir tuos, kurie važiuoja priešais. R. Pocius priduria, kad naudoti tolimąsias šviesas kaip įspėjamąjį signalą, jei tai gali akinti kitus vairuotojus, draudžia ir KET - toks pažeidimas gali užtraukti vairuotojui nuo 30 iki 90 eurų baudą.

„Kartais automobilio mirksėjimas ilgosiomis šviesomis gali būti traktuojamas ir kaip chuliganiškas vairavimas, pavyzdžiui, jei taip siekiama paskubinti priešais važiuojančią transporto priemonę. Ilgųjų šviesų paskirtis - ne skubinti vairuotoją atlikti manevrą, o geriau apšviesti kelią esant blogam matomumui“, - sako ERGO atstovas.

Reakcija į apakinimą

Susidūrus su akinimu kelyje nereikėtų atsakyti tuo pačiu, nes taip tik sukeliama dar pavojingesnė situacija. Vilniaus apskr. VPK Kelių policijos valdybos viršininkas Dainius Šalomskas sako, kad tuo pačiu atsakyti tikrai nevertėtų: „Nemanau, kad vairuotojai ilgas šviesas laiko įjungę tyčia. Įspėjus tikrai visi perjungia į artimas“. Akinamas vairuotojas privalo įjungti avarinę šviesos signalizaciją ir nekeisdamas važiavimo krypties sulėtinti greitį, o prireikus ir sustoti.

Mandagumo gestai kelyje

Pasak R. Pociaus, kitas vairuotojų dažnai naudojamas signalas - mirktelėjimas avarinėmis šviesomis. Taip gali būti išreiškiama intencija leisti kitam automobiliui įsirikiuoti į reikiamą eismo juostą spūstyje ar lenkti ketinančiai transporto priemonei parodomas ženklas, kad priešpriešinio eismo juosta yra laisva. „Nors Lietuvoje tai yra, atrodo, įprastas mandagių vairuotojų įprotis, bet Kelių eismo taisyklėse neminimas. Atvirkščiai, jose numatoma, kad avarinės šviesos dienos metu turi būti įjungiamos tik priverstinai sustojus ar norint įspėti vairuotojus apie kliūtį ar pavojų. Nors padėkoti ar atsiprašyti avarinių šviesų signalu iš esmės nėra draudžiama, tą daryti reikėtų tinkamai - avarinį signalą įjungti tik trumpam, nenaudoti tuomet, kai jis gali suklaidinti kitus eismo dalyvius. Vietoje avarinio signalo padėkoti ar atsiprašyti galima ir iškeliant ranką ar linktelint galva“, - pasakoja R. Pocius.

Vairuotojai dažnai naudoja neoficialius signalus, tokius kaip ilgųjų šviesų mirksėjimas ar avarinis signalas, norėdami padėkoti ar įspėti kitus eismo dalyvius. Taip vairuotojai elgiasi dėl įvairių priežasčių: sankryžoje signalizuoja, kad duoda kelią sukančiam iš šalutinio kelio ar išvažiavimo, bando įspėti priešpriešine eismo juosta važiuojantį vairuotoją, kad jo lempos šviečia per ryškiai, arba greitkelyje prisiviję lėčiau važiuojantį eismo dalyvį trumpu mirktelėjimu prašo atlaisvinti antrą eismo juostą greičiau judančioms transporto priemonėms.

Chuliganiškas vairavimas ir agresija kelyje

Nekultūringas vairavimas, nepadorūs gestai ar grasinimai gali sukelti eismo įvykius ir sužalojimus. Nors tokie veiksmai gali pasirodyti visai nekalti, netinkamas įspėjamųjų signalų naudojimas gali sukelti grėsmę eismo saugumui ir dėl to sulaukti policijos dėmesio ar net užtraukti baudą. Ilgųjų šviesų mirksėjimas siekiant paskubinti priešais važiuojančią transporto priemonę gali būti traktuojamas kaip chuliganiškas vairavimas, už kurį taip pat gali būti skiriamos baudos, nors konkretus baudos dydis gali skirtis priklausomai nuo aplinkybių.

„Tikrai pravartu prisiminti KET taisykles, net ir vairuotojams, kurių vairavimo stažas siekia dešimtmečius - kartais neoficiali kalba tarp vairuotojų tampa nerašytomis taisyklėmis. Svarbiausia kelyje elgtis saugiai ir nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams“, - pataria R. Pocius.

tags: #vaziavimas #su #avarinemis #sviesomis