Važiavimas dviračiu gatvėmis: saugumas, nauda ir taisyklės

Dviračių populiarumas Lietuvoje nuolat auga, tiek kaip kasdienė transporto priemonė, tiek kaip laisvalaikio praleidimo būdas. Vis daugiau gyventojų renkasi tvarias transporto priemones, o Vilniuje, pavyzdžiui, keliauti dviračiais tampa vis greičiau ir patogiau dėl gerėjančios dviračių takų infrastruktūros. Kaip teigia JUDU (SĮ „Susisiekimo paslaugos“) Judumo transformacijos vadovas Jonas Damidavičius, darnaus judumo idėja užkrečia vis daugiau vilniečių.

Dviratis: nauda fizinei ir psichinei sveikatai

Dviratis, kad ir kokiam tikslui būtų naudojamas - susisiekimui, laisvalaikiui ar treniruotėms, naudingas ne tik fizinei, bet ir psichinei sveikatai. J. Damidavičius pabrėžia, kad važiuojant dviračiu į darbą, greičiau atsibundama, pasikraunama energijos ir geros nuotaikos visai dienai, o jai pasibaigus - atsipalaiduojama ir „pravėdinama galva“. Be to, dviratis prisideda prie aplinkosaugos, triukšmo ir spūsčių mažinimo bei turi finansinį aspektą.

Fizinės sveikatos stiprinimas

Kineziterapeutė Emilė Vėbraitė teigia, kad važiavimas dviračiu tinka kiekvienam, norinčiam pagerinti savo sveikatos būklę. Ypač tai rekomenduotina turintiems antsvorį, kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių sistemos ligų ar sutrikimų. Tačiau sergantiems sunkia astma ar turintiems rimtų širdies problemų, tokių kaip patirtas miokardo infarktas ar krūtinės angina, pirmiausiai reikėtų pasitarti su gydytoju.

• Dviračio minimas yra naudingas ir saugus kelio sąnariams, nes sąnarys gauna pakankamai nedidelę apkrovą, todėl gali būti puiki ir saugi mankšta turintiems, pavyzdžiui, kelio sąnario artrozę.
• Minimas yra ir puiki aerobinė treniruotė, kuri lavina mūsų širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemas, gerina bendrą organizmo ištvermę.
• Mažina lėtinių ligų, tokių kaip cukrinis diabetas, vainikinių širdies arterijų liga ar nutukimas, išsivystymo riziką.
• Dviratis taip pat padeda stiprinti kojų raumenų ištvermę, pačius raumenis, stabilizuojančius kelio sąnarį, palaiko judesių amplitudę.
• Ilgesnis dviračio mynimas gryname ore - puiki galimybė priversti dirbti plaučius, net ir tuo atveju, jei važiuojate lėtai.
• Deguonimi aprūpinamas kraujas, tuomet aktyviai maitinasi smegenų ląstelės, taip pat kepenys, širdis ir kiti organai.
• Tie, kurie renkasi dviratį kaip fizinius pratimus, 50 proc. sumažina riziką „užsidirbti“ infarktą.
• Važiavimas „geležiniu arkliuku“ susijęs su kontrastais: kojų raumenys tai įsitempia, tai atsipalaiduoja, o tai turi įtakos gražių raumenų formavimuisi.
• Padeda numesti svorio: važiavimas dviračiu „sudegina“ daugiau riebalų, ypač šlaunų srityje. Jau po pirmų 25 minučių organizmas ima „deginti“ riebalus. Vidutiniškai per valandą galima „sudeginti“ 400-500 kalorijų.
• Reguliariai minant pedalus gryname ore, organizmas apdovanoja jus stipriu imunitetu ir leidžia lengvai išgyventi peršalimo sezoną.

Jei jaučiamas kelio sąnario skausmas, reikėtų atkreipti dėmesį, kada jis paaštrėja: ar minant dviratį, ar po to. Jei skauda po krūvio, galimai yra per didelis krūvis kelio sąnariui, reiktų kuriam laikui jį sumažinti ir stiprinti raumenis. Jei skausmas jaučiamas minant dviratį, galimai netinkama kojos padėtis arba technika, galbūt reikėtų pareguliuoti sėdynės aukštį. Svarbu į skausmą nenumoti ranka ir išsiaiškinti jo priežastį.

Psichoemocinės sveikatos gerinimas

E. Vėbraitė sako, kad važiavimas dviračiu yra naudingas ne tik kūnui, bet ir mūsų psichoemocinei sveikatai. Šios veiklos metu išsiskiria hormonai: endorfinas, serotoninas, dopaminas, kurie leidžia pajusti pasitenkinimo, laimės jausmą, mažina stresą, nuskausmina, pagerina nuotaiką bei miego kokybę. Todėl pasivažinėjimas dviračiu gali būti puiki meditacija, pabėgimas nuo darbų, minčių ir laikas sau.

Dviratis - ištikimas draugas, jei norite ramybės ir atgauti pusiausvyrą. Važinėdami dviračiu, atsisveikinsite su savo problemomis, buitiniais nesutarimais ir net patys nepastebėsite, kai nuotaika pagerės, įgausite daug optimizmo ir jėgų.

Kvėpavimo technikos svarba

Kineziterapeutė Emilė Vėbraitė, dalindamasi asmenine patirtimi, pasakoja, kad prieš metus pradėjusi naudoti dviratį kaip transporto priemonę, susidūrė su sunkumais važiuojant į Tauro kalną Vilniuje. Tačiau po dviejų savaičių šis maršrutas nekėlė jokių sunkumų, kai pradėjo visą dėmesį kreipti į kvėpavimą, kvėpavo apatine šonkaulių dalimi, pilvu, iškvėpimą darė ilgesnį už įkvėpimą ir stengėsi kvėpuoti tik nosimi. Ji pabrėžia, kad mūsų kūnas visada gali daugiau nei mes galvojame.

Važiuojant dviračiu, kaip ir bet kokios kitos fizinės veikos metu, labai svarbus yra taisyklingas kvėpavimas. Važiuojant itin svarbu yra nesusikūprinti, nes tuomet negalime giliai ir efektyviai kvėpuoti. Kvėpavimo metu reiktų stengtis kvėpuoti labiau pilvu ir apatiniu šonkaulių lanku, o ne susitelkti į krūtinę ir pečius.

Kelių eismo taisyklės (KET) dviratininkams

J. Damidavičius pataria besimėgaujantiems dviračio teikiamais privalumais nepamiršti, kad dviratininkai, kaip ir automobilių vairuotojai bei pėstieji, yra visaverčiai eismo dalyviai, kuriems galioja atitinkamos Kelių eismo taisyklės. Svarbiausia - nepakankamas kelių eismo taisyklių įvertinimas arba ignoravimas yra viena iš dažniausių miesto dviratininkų klaidų.

Amžiaus apribojimai ir teisės važiuoti dviračiu

Lietuvos kelių eismo taisyklės (KET) nustato amžiaus apribojimus, nuo kada vaikai gali savarankiškai važiuoti dviračiais viešaisiais keliais:

• Nuo 14 metų: Vaikai, sulaukę 14 metų, gali savarankiškai važiuoti dviračiais viešaisiais keliais be suaugusiųjų priežiūros.
• 12-13 metų: 12-13 metų vaikai gali važiuoti viešaisiais keliais, jei turi specialų mokymo pažymėjimą, patvirtinantį, kad jie išklausė eismo saugumo kursą ir išlaikė egzaminą.
• Nuo 8 metų: Vaikams nuo 8 metų leidžiama važiuoti važiuojamąja kelio dalimi prižiūrint suaugusiesiems. Svarbu, kad suaugusysis užtikrintų vaiko saugumą ir gebėjimą suvaldyti dviratį eisme.
• Iki 14 metų: Vaikams iki 14 metų (išskyrus 12-mečius, turinčius dviratininkų pažymėjimus) gatvėse ir keliuose su dviračiu apskritai neturėtų būti - jie gali važinėtis tik kieme, stadione, miško takuose, gyvenamosios zonos teritorijose, dviračių takuose.

Svarbu pabrėžti, kad net ir atitinkant amžiaus reikalavimus, vaiko branda ir patirtis yra labai svarbūs, nes vaikai yra labiausiai pažeidžiami eismo dalyviai.

Saugos reikalavimai ir įranga

Dviračio vairuotojui būtina pasirūpinti tiek asmeniniu saugumu, tiek techniškai tvarkingu dviračiu. Pagal KET, dviratis turi atitikti šiuos reikalavimus:

• Stabdžiai ir garsinis signalas: Dviratis turi būti su tvarkingais stabdžiais ir garsiniu signalu, kuriuo dviratininkas perspėtų kitus eismo dalyvius.
• Atšvaitai ir žibintai: Dviračio gale turi būti raudonas atšvaitas arba raudonos šviesos žibintas, iš abiejų šonų - oranžiniai atšvaitai, pritvirtinti prie ratų stipinų.
• Žibintai tamsiu paros metu: Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o dviračio gale - raudonos šviesos žibintas.
• Ryškiaspalvė liemenė: Važiuodamas važiuojamąja dalimi, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale - raudonos šviesos žibintas. Jei dėvėti liemenės nenorite, galite įjungti žibintus dviračio priekyje ir gale. Arba atvirkščiai: galite dėvėti liemenę, tačiau nejungti žibintų. Šie reikalavimai galioja tik važiuojant keliu.
• Dviratininko šalmas: Dviračio vairuotojui ar keleiviui, kuriam nėra 18 metų, dėvėti užsegtą šalmą kelyje būtina. Vyresniam dviratininkui šalmas yra rekomenduojamas, bet nebūtinas. Renkantis šalmą, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad jis būtų tinkamo dydžio: nespaustų galvos, ausų ir kaklo arterijos.

Neapsaugoti rankenų galai, apsaugomis neuždengta grandinė, aštrūs ar netinkamai pritvirtinti aksesuarai - tai padidinto pavojaus šaltiniai, galintys tapti sunkių ar net mirtinų traumų priežastimi.

Kur galima važiuoti dviračiu ir kaip elgtis kelyje

KET nustato, kur galima važiuoti dviračiu ir kaip elgtis kelyje:

• Dviračių takai ir juostos: Dviračiu privaloma važiuoti jiems skirta infrastruktūra: dviračių takais, dviračių gatvėmis, dviračių juostomis arba bendrais pėsčiųjų ir dviračių takais. Kur jų nėra - tam tinkamu kelkraščiu (su asfalto arba betono danga), bet tik tuo atveju, jei gatvėje greitis yra ne didesnis nei 50 km/val.
• Važiuojamoji dalis ir šaligatvis: Nesant galimybei važiuoti dviračių taku, pėsčiųjų ir dviračių taku arba tuo atveju, kai dešinėje kelio pusėje nėra dviračių juostos arba kelkraščio, dviračiams leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta ir kuo arčiau jos dešiniojo krašto.
• Eismo kryptis: Važiuodami automobilių keliu, dviratininkai privalo judėti ta pačia kryptimi, kaip ir automobiliai.
• Du dviratininkai: Dviratis negali užimti visos eismo juostos, kaip ir du dviratininkai negali keliu važiuoti vienas greta kito - jie turi važiuoti vienas kitam iš paskos. Išimtis - kai reikia važiuoti tiesiai ir to negalima daryti iš pirmos eismo juostos.
• Pėsčiųjų praleidimas: Važiuojant šaligatviu pro pėsčiąjį - privaloma važiuoti tokiu greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3-7 km/val.), paliekant saugų atstumą iš šono. Dviračio vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems.
• Draudimai: Dviračių vairuotojams draudžiama važiuoti važiuojamąja dalimi, jeigu šalia įrengti dviračių takai. Taip pat draudžiama važiuoti automagistralėmis ir greitkeliais. Vilniaus, Pilies ir Savičiaus gatvėse pėstieji turi pirmenybę - čia galioja ženklai, draudžiantys dviračių eismą.
• Sankryžos ir perėjos: Važiuodami per sankryžas, dviračių vairuotojai turi jas kirsti ta pačia tvarka, kaip ir lengvųjų automobilių vairuotojai (stebėti šviesoforo signalus, pirmumo ženklus, laikytis dešinės pusės taisyklės). Kirsti važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėjomis galima tik nulipus nuo transporto priemonės, o važiuoti - kai perėjoje yra įrengta dviračiams pervaža (dvi lygiagrečios linijos, sudarytos iš kvadratų), žyminti vietą, kur dviračių takas, dviračių juosta kerta važiuojamąją dalį.
• Signalų rodymas: Sukdami kelyje, privalote rodyti posūkių signalus ranka. Posūkio į kairę signalą atitinka į šoną ištiesta kairė arba į šoną ištiesta ir per alkūnę statmenai į viršų sulenkta dešinė ranka.

Dviračių gatvėse, pavyzdžiui, P. Vileišio, M. K. Čiurlionio g. ir aplinkinėse: Z. Sierakausko, P. Klimo, Jovaro, Raseinių g. Vilniuje, galioja specifinė eismo organizavimo tvarka. Tai gatvės, kuriose dviratininkai ir automobiliai juda kartu. P. Vileišio gatvė yra pirmoji pilnai įgyvendinta dviračių gatvė Vilniuje, įrengta 2024 m.

Elektrinių ir motorinių dviračių reglamentavimas

• Jei elektrinio dviračio ar motorinio dviračio greitis yra iki 25 kilometrų per valandą, o variklio galia neviršija 1 kW, jis priskiriamas dviračiams ir jokių papildomų dokumentų jam nereikia. Juo galima važiuoti tiek dviračių takais, tiek šaligatviais, tiek automobilių keliais.
• Elektrine mikrojudumo priemone leidžiama važiuoti dviračių takais, dviračių juostomis, kelkraščiu, važiuojamąja dalimi, gyvenamojoje zonoje ne jaunesniems kaip 16 metų asmenims, o ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims - tik išklausiusiems Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatytą mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą.
• Jei elektrinis dviratis, mopedas, paspirtukas arba vadinamasis čioperis išvysto didesnį nei 25 km/val. (iki 45 km/val.) greitį, jam jau reikalingas AM arba bet kurios kitos kategorijos vairuotojo pažymėjimas, valstybinis numeris ir registracija, techninė apžiūra bei civilinis draudimas.

Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti

Miesto dviratininkams supratimas apie dažniausiai pasitaikančias klaidas ir išmokimas jų išvengti yra raktas į saugesnį ir malonesnį važiavimą. Šių klaidų vengimas gali padėti išvengti nelaimingų atsitikimų, sumažinti stresą ir leisti visapusiškai išnaudoti laisvę, kurią suteikia važiavimas dviračiu mieste.

1. Kelių eismo taisyklių nepakankamas įvertinimas arba ignoravimas

Viena iš dažniausių miesto dviratininkų klaidų yra kelių eismo taisyklių nepakankamas įvertinimas arba ignoravimas. Lengva manyti, kad dviračiai yra pakankamai maži ir vikrūs, kad „apeitų taisykles“, tačiau iš tikrųjų dviratis teisiškai laikomas transporto priemone. Tai reiškia, kad dviratininkai privalo laikytis tų pačių taisyklių kaip ir automobiliai, autobusai bei motociklai.

• Gerbkite šviesoforus: Niekada nevažiuokite degant raudonam šviesoforo signalui. Sankryžos yra dažniausios dviratininkų ir motorinių transporto priemonių susidūrimų vietos.
• Duokite kelią: Artėjant prie STOP ženklo, žiedinės sankryžos ar įvažiuojant į judrią gatvę, visada patikrinkite, kas turi pirmenybę. Nedavimas kelio yra pagrindinė dviratininkų avarijų priežastis miesto teritorijose.
• Naudokite rankų signalus: Rankų signalai skirti ne tik puošti, jie perteikia jūsų ketinimus kitiems eismo dalyviams. Signalas, rodantis posūkį į kairę arba į dešinę, lėtinant greitį ar sustojant, leidžia vairuotojams, pėstiesiems ir kitiems dviratininkams numatyti jūsų judesius.

2. Nepakankamas matomumas

Matomumas yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių saugų važiavimą dviračiu mieste. Daug avarijų įvyksta tiesiog dėl to, kad vairuotojai, pėstieji ar kiti dviratininkai laiku nepastebi dviračio, ypač esant prastam apšvietimui, pavyzdžiui, ankstyvą rytą, vakare, lietingą orą ar rūką.

• Naudokite priekinius ir galinius žibintus: Šviesos yra būtinos ne tik dėl atitikimo teisės aktams (daugelyje miestų dviratininkai privalo jas turėti naktį), bet ir dėl praktinio saugumo.
• Dėvėkite gerai matomus drabužius: Ryškiaspalvės liemenės, liemenės ar net ryškiaspalviai šalmai gali labai padėti kitiems eismo dalyviams jus pastebėti. Fluorescencinės spalvos, tokios kaip neoninė geltona, oranžinė arba žalia, ypač veiksmingos dieną, o šviesą atspindinčios juostelės naktį šviečia automobilių priekiniuose žibintuose.
• Pridėkite atšvaitus prie savo dviračio: Atšvaitai ant ratų, pedalų ir rėmo pagerina šoninį matomumą, o tai ypač svarbu kertant sankryžas arba transporto priemonėms sukant.

3. Nepakankamas dėmesio sutelkimas į aplinką

Viena dažniausių ir pavojingiausių miesto dviratininkų klaidų yra nepakankamas dėmesio sutelkimas į aplinką. Miesto gatvės yra dinamiškos ir dažnai nenuspėjamos.

• Venkite technologinių trukdžių: Išmanieji telefonai yra pagrindinis blaškymo šaltinis. Rašyti žinutes, tikrinti pranešimus ar atsiliepti į skambučius važiuojant dviračiu yra itin rizikinga.
• Neišsiskirkite nuo muzikos: Klausantis muzikos dideliu garsu, galite atsiriboti nuo aplinkos. Važiuojant dviračiu mieste, reikia girdėti eismo signalus, tokius kaip automobilio signalai, sirenos, dviračių skambučiai ar net pėsčiųjų žingsniai.
• Numatykite kitų žmonių judesius: Stebėdami kelią į priekį, išlaikydami saugų atstumą ir numatydami galimus pavojus, suteikiate sau laiko saugiai reaguoti.

4. Kelio dangos pavojai

Miesto keliuose gausu galimų pavojų: duobių, nelygaus asfalto, iškilių šulinių, žvyro, tramvajaus ar traukinio bėgių, statybų zonų ir net slidžių vietų, atsiradusių dėl lietaus ar išsiliejusios alyvos.

• Nuolat tikrinkite kelio dangą: Svarbu nuolat stebėti kelią priešais jus, o ne tik eismą aplink jus.
• Būkite atsargūs šalia tramvajaus ir traukinių bėgių: Bėgiai kelia ypatingą pavojų, nes siauros dviračio padangos gali lengvai į juos įslysti ir sukelti pavojingą kritimą. Visada kirskite bėgus kuo arčiau 90 laipsnių kampo, kad ratai neužstrigtų.
• Venkite važiuoti šaligatviais ar ne tam skirtose vietose: Šaligatviai skirti pėstiesiems, ne dviratininkams, o staigūs susidūrimai su žmonėmis gali sukelti avarijas.
• Pritaikykite greitį prie sąlygų: Šlapia danga, birus žvyras ar nelygios plytos gali sumažinti sukibimą ir pailginti stabdymo kelią.

5. Dviračio vagystės

Dviračių vagystės yra plačiai paplitusios daugelyje miestų ir dažnai tai nutinka ne dėl to, kad vagys yra ypač ryžtingi, o dėl to, kad dviračiai paliekami netinkamai pritvirtinti.

• Naudokite aukštos kokybės U formos spyną: Tvirta U formos (arba D formos) spyna, pagaminta iš grūdinto plieno, yra viena geriausių apsaugos nuo vagysčių priemonių.
• Prirakinkite dviratį prie fiksuotų, stabilių konstrukcijų: Venkite netvirtų stulpų, medinių tvorų ar bet ko, kas nėra tvirtai pritvirtinta prie žemės.
• Pritvirtinkite rėmą, ne tik ratą: Užraktas visada turėtų eiti per dviračio rėmą ir, idealiu atveju, užfiksuoti ir vieną ratą.
• Išmintingai rinkitės savo parkavimo vietą: Statykite dviratį judriose, gerai apšviestose vietose, kur vagys mažiau linkę nepastebėti.

Saugus važiavimas dviračiu miesto gatvėmis: patarimai

Kaip teigia Susisiekimo ministerijos kelių ir oro transporto politikos grupės vyresnysis patarėjas Vidmantas Pumputis, nors dviratis padeda puikiai jaustis, daug žmonių bijo važiuoti dviračiais gatvėmis. Automobilių fotografas Algirdas Venskus pabrėžia, kad bet kuris dviratininkas bendrojo naudojimo keliu turi važiuoti išplėtęs akis ir įtempęs klausą, nuolat galvodamas apie galimus pavojus. Tai reikalauja didžiulės koncentracijos.

Patarimai dviratininkams

• Maršruto planavimas: Jei vaikas jau gali važiuoti gatve vienas, kartu su juo pravažiuokite ir įvertinkite maršruto saugumą, o jei reikia - parinkite tegul ir tolimesnį, bet saugesnį maršrutą.
• Atsargumas: Važiuodami per nereguliuojamas pėsčiųjų perėjas, reikia nulipti nuo dviračio ir jį persivesti.
• Greitis: Reikia neatsargiai vairuoti, nepervertinti savo galimybių. Vaikas neįvertina kelio dangos (žvyro, šlapių paviršių), netikėtų kliūčių. Prisideda ir vairavimo įgūdžių stoka.
• Išvažiavimas į kelią: Neįsitikinus saugumu neįvažiuoti į kelią iš šalia esančių teritorijų, pavyzdžiui, kiemo.
• Bendravimas su kitais eismo dalyviais: Gatvėje itin svarbi eismo dalyvių komunikacija. Dviratininkams rekomenduojama pasistengti su automobilių vairuotojais užmegzti akių kontaktą.
• Apranga: Važiuojant ilgesnį maršrutą žiemą reikėtų didesnį dėmesį skirti aprangai. Drabužius svarbu sluoksniuoti, o galvą - apsaugoti šalmu.
• Oro sąlygos: Kiekvieną kartą sėdant ant dviračio žiemos metu patariama patikrinti oro temperatūrą. Esant slidžiai kelio dangai, rekomenduojama atidžiai įvertinti stabdymo kelią ir posūkių rizikas.
• Smūgis į pravertas automobilio dureles: Vienas dažniausių eismo įvykių, į kuriuos pakliūva dviratininkai - kai jie nepastebi sustojusio ir atsitrenkia į staiga atidarytas dureles.
• Kliūties lenkimas: Jei važiuojant dviračiu, priešakyje staigiai išniro kliūtis, jokiu būdu staigiai neapvažiuokite jos iš kairės. Taip jus gali nutrenkti automobilis. Tai darykite tik apsižvalgę ir įsitikinę, kad jus praleidžia.
• Sustojimas nematomoje zonoje: Dviratininkai dažnai sustoja prie perėjos šalia automobilių ir taip jų vairuotojams yra sunkiai matomi ir tampa avarinių situacijų aukomis.
• Nevažiuoti apsvaigus: Dviračiu draudžiama važiuoti apsvaigus nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų.
• Galinio vaizdo veidrodėlis: Planuojant važiuoti keliais, prie dviračio rekomenduojama pritaisyti galinio vaizdo veidrodėlį, taip geriau matysite, kas vyksta už jūsų.
• Po veiklos: Važinėjantiems dviračiu intensyviau, dažniau ar ilgesnius atstumus rekomenduojama po veiklos atlikti kojų ir rankų raumenų tempimo pratimus, taip pat įtraukti pratimų su masažiniu voleliu.
• Kelių padėtis: Minant dviratį keliai neturi linkti į vidų. Reikia stengtis išlaikyti kelio sąnario lygiavimą su pėdos pirštais - kelį labiau stumti į išorę.

Klaipėdos pavyzdys rodo, kad plečiant dviračių takų infrastruktūrą, dviratininkai gali mėgautis saugesnėmis kelionėmis. Tačiau, jei tenka važiuoti bendrojo naudojimo keliais, A. Venskus pataria pratintis prie automobilių srauto tiek psichologiškai, tiek fiziškai, išmokti pajusti jo pulsą, susilieti, prisitaikyti. Automobilių vairuotojams taip pat reikia atsargiai apvažiuoti dviratininkus, maždaug 1,5 metro atstumu nuo jų.

Dviračių infrastruktūra Vilniuje

Vilniuje nuolat plečiamas dviračių takų tinklas, siekiant, kad ne mažiau kaip 90 proc. vilniečių gyventų ne toliau kaip vieno kilometro atstumu nuo magistralinės dviračių trasos, patogiai sujungiančios net atokiausius rajonus su centru ir kitomis miesto traukos vietomis. Šiuo metu Vilniuje dviračių takų tinklas siekia 111,6 km, tačiau planuojama, kad per artimiausią penkmetį dviračių takų tinklas sostinėje bus išplėstas beveik dvigubai - iki 219 km.

Populiarūs dviračių maršrutai Vilniuje:

• Iš Saulėtekio ir Antakalnio centrą galima pasiekti važiuojant Antakalnio gatve. Alternatyva - nuo Saulėtekio alėjos pro Pragiedrulių gatvę link Žolyno gatvės, nuo jos - dar žemyn link Šilo gatvės. Pro Antakalnio kapines pasieksite L. Sapiegos gatvę, o tada, priklausomai nuo poreikio, galėsite minti arba pro Šv. Petro ir Povilo bažnyčią M. K.
• Jei vykstate iš Lazdynų ar Karoliniškių, tuomet važiuokite Karoliniškių draustiniu, iš kurio atsidursite T. Nabuto gatvėje.
• Saugi ir smagi šeimos kelionė lauks minančių Žaliųjų ežerų ar Valakupių dviračių maršrutais.

Važiavimas dviračiu žiemą

Pastarųjų žiemų klimato pokyčiai keičia mūsų šalies dviratininkų elgesį: Lietuvoje dviratis tampa nebe sezonine, o ištisus metus naudojama transporto priemone. Pasak Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininko Pauliaus Bakučio, pastaruosius septynerius metus žiemos Lietuvoje yra pakankamai šiltos, todėl gerėja eismo sąlygos važinėti dviračiu ištisus metus. Tačiau svarbu atsižvelgti į oro sąlygas ir pasiruošti tinkamai:

• Padangos: Kai dviračiu važinėjate kasdien, nesirinkdami oro sąlygų, reikėtų sumontuoti dygliuotas padangas. Jos suteikia galimybę važiuoti saugiau ir slidžia kelio danga.
• Priežiūra: Grįžus iš pasivažinėjimo, ypač kai keliai yra pabarstyti druska, reikėtų vandens srove nupurkšti dviratį, palikti jį nudžiūti, o vėliau - sutepti.
• Apranga: Reikėtų rinktis aprangą, kuri turi gerą pralaidumą dviratininkų išgarinamam prakaitui. Toks pasirinkimas leis nesukaisti minant šią transporto priemonę žiemos mėnesiais.
• Oro sąlygos: Kiekvieną kartą sėdant ant dviračio žiemos metu patariama patikrinti oro temperatūrą. Esant slidžiai kelio dangai, rekomenduojama atidžiai įvertinti stabdymo kelią ir posūkių rizikas. Vairą sukti ir transporto priemonę stabdyti reikėtų nestipriai, be staigių judesių.

tags: #vaziavimas #dviraciu #gatvemis