Kodėl nesunokusi braškė atrodo žalios spalvos?

Nors straipsnio tema iškelia klausimą apie žalios spalvos braškes, didžioji dalis pateikto teksto yra skirta braškių auginimui, priežiūrai, ligoms ir kenkėjams, taip pat jų skonio savybėms. Vis tik, pačiame tekste yra užuomina, kodėl braškės mums gali atrodyti žalios spalvos arba kokios priežastys lemia prastą jų spalvą.

Braškių spalvos suvokimas ir moksliniai paaiškinimai

Žmonių smegenys kartais gali "klaidinti" mus dėl spalvų suvokimo. Psichologijos specialistė Akiyoshi Kitaoka atliko tyrimą, kuriame mėlynais atspalviais pakoreguota braškių dubenėlio nuotrauka daugeliui internautų vis tiek atrodė raudona. Tačiau šioje fotografijoje nebuvo nė vieno raudonų atspalvių pikselio.

Psichologė aiškina, kad žmonių atmintyje ryškiai išliekanti spalva jiems signalizuoja apie jos pasirinkimą ir taip neleidžia matyti realaus vaizdo. Tai reiškia, kad mes esame linkę matyti braškes raudonas, net jei techniškai paveikslėlyje raudonos spalvos nėra.

Braškių vaisių spalva dažniausiai būna raudona, o auginamų rūšių spalva paprastai svyruoja nuo rožinės iki tamsiai raudonos. Tačiau pasitaiko atvejų, kai braškių spalva yra prasta, nėra ryškiai raudona ir permatoma. Tam yra kelios priežastys.

Prastos braškių spalvos priežastys ir prevencija

Vaisiams visiškai padidėjus, jų spalva yra glaudžiai susijusi su maistinių medžiagų tiekimu. Per daug azoto ir kalio bei boro trūkumas gali lemti prastą vaisių spalvą. Mineraliniai elementai, tokie kaip kalcis, molibdenas ir boras, tam tikru mastu skatina vaisių spalvą.

Didžiausio vaisiaus augimo laikotarpiu vandens trūkumas taip pat blogai nuspalvins žievelę. Taip pat, jei vaisiai ilgą laiką liečiasi su mulčiu arba patalyne, tai gali paveikti jų spalvą. Vaisių spalvai paprastai didelę įtaką daro temperatūra, šviesa ir dirvožemio sąlygos. Tinkamiausia temperatūra antocianininiams pigmentams susidaryti yra 20-25 laipsniai; per aukšta arba per žema temperatūra nėra palanki jų sintezei. Vaisių spalva taip pat susijusi su endogeniniais hormonais.

Prevencinės priemonės geresnei braškių spalvai

• Temperatūros ir apšvietimo kontrolė: Kontroliuokite temperatūrą ir kiek įmanoma pagerinkite apšvietimo sąlygas pastogėje.
• Tinkamas sodinimas ir tręšimas: Sodinant naudokite pakankamai biologinių trąšų kaip pagrindines trąšas, atitinkamai padidinkite atstumą tarp augalų ir sumažinkite šešėlį tarp augalų.
• Šiltnamio plėvelės priežiūra: Laikykite šiltnamio plėvelę švarią, kad vandens lašeliai ir dulkės nepriliptų prie plėvelės paviršiaus. Ant žemės padėkite sidabriškai pilką plėvelę arba aliuminio foliją arba atspindinčias užuolaidas, kad padidintumėte šviesos intensyvumą tarp augalų.
• Mikroelementų papildymas: Dažymo laikotarpiu naudokite fulvo rūgšties trąšas ir kalio, kalcio, molibdeno bei boro trąšas. Tai pagerins vaisių spalvą ir veiksmingai užkirs kelią ankstyvam apatinių lapų senėjimui bei pailgins derliaus nuėmimo laikotarpį.
• Lapų šalinimas: Vaisių plėtimosi laikotarpiu laiku pašalinkite lapus, turinčius įtakos vaisių spalvai, kad padidėtų spalva ir vaisinės šakos nesutaptų, nesusispaustų, nenusvirtų ir nesiliestų su žeme.
• Azoto trąšų kontrolė: Per didelis azoto trąšų įterpimas trukdys susidaryti antocianinams ir turės įtakos vaisių spalvai, todėl vėlesniuose vaisiaus vystymosi etapuose nedera tręšti daug azoto trąšų. Per didelis hormonų naudojimas taip pat trukdys susidaryti antocianinams, todėl jo negalima naudoti vėlesniuose vystymosi etapuose.
• Drėkinimo kontrolė: Vėlesniuose vaisiaus vystymosi etapuose, likus 10-15 dienų iki derliaus nuėmimo, tinkamai išdžiovinus dirvą naudinga vaisių spalvai, todėl drėkinimo kiekis turi būti tinkamai kontroliuojamas prieš brandinimo laikotarpį.
• Derliaus nuėmimo laikas: Derlius turi būti nuimtas tinkamu laiku.

Braškių auginimas ir priežiūra

Braškės - vieni mėgstamiausių vaisių soduose ir vasarnamiuose, stabiliai užimantys lyderių pozicijas dėl savo spalvos, aromato ir subtilaus saldaus skonio su nedideliu rūgštumu. Tačiau kartais pasitaiko situacijų, kai rūgštumo per daug, arba kyla kitų auginimo problemų.

Braškių veislės ir sodinimas

Braškės priklauso erškėtinių (Rosaceae) šeimai, braškių (žemuogių) (Fragaria) genčiai. Europos miškuose dažniausiai auga diploidinė paprastoji žemuogė (Fragaria vesca L.) ir heksoploidinė miškinė žemuogė (Fragaria moschata Weston). Būtent šios rūšys ir davė pradžią braškių veislėms, augusioms Europoje nuo XIV a. Daugiausia kultūrinių braškių veislių kilusios iš sodo žemuogės rūšies (Fragaria grandiflora Ehrh., sin. Fragaria x ananassa Duch.).

Renkantis braškių veisles savo sodui, svarbiausia atkreipti dėmesį į jų skonį ir atsparumą ligoms bei šalčiui, kadangi jos vartojamos iš karto nuskintos ir be cheminių apsaugos priemonių. Šias uogas galima sodinti ir kaip dekoratyvius augalus kartu su vasarinėmis gėlėmis lauko vazonuose, loveliuose, augalų bokštuose, net sodo gėlynuose.

Dažniausiai braškės sodinamos vasarai baigiantis (nuo rugpjūčio iki rugsėjo vidurio), o lysvės ruošiamos jau pavasarį. Jei yra daigų, braškes galima sodinti ir liepą. Anksčiau pasodinus galima tikėtis didesnio derliaus pirmaisiais metais. Vėlai pasodintas braškes prieš žiemą reikia gerai apdengti. Galima sodinti ir anksti pavasarį, kai tik pakankamai pradžiūsta žemė.

Dirvožemis ir tręšimas

Braškes galima auginti įvairiame dirvožemyje, tačiau geriausiai joms tinka silpnai rūgštūs (5-6 pH) priesmėliai ir lengvi bei vidutinio sunkumo priemoliai. Jos puikiai auga pakeltose lysvėse, kompostinėje žemėje. Pakeltas lysves reikėtų įrengti neaukštas - iki 20 cm, apie 1 m pločio.

1 kv. m braškyno patręšti reikia 6-8 kg organinių trąšų (perpuvusio mėšlo, komposto) arba granuliuoto mėšlo (pagal nurodytas rekomendacijas). Jei neturite pakankamai komposto ar mėšlo, naudokite kompleksines organines arba mineralines trąšas, skirtas uogoms, laikydamiesi gamintojo rekomendacijų. Trąšas paskleidus, dirva perkasama 30 cm gyliu. Paskui, iki braškių sodinimo, dirva purenama dar keletą kartų.

Svarbu sodinti sveikus daigus. Geriausia jų įsigyti iš specialių braškynų, kurie augina tik daigus. Kitais metais jų galima pasidauginti patiems.

Laistymas ir mulčiavimas

Sausra braškės - sausrai itin jautrūs augalai. Normaliam braškių derliui per metus reikalingas 680-725 mm kritulių kiekis, taigi sausros metu šioms uogoms reikalingas papildomas drėkinimas. Uogų nokimo metu braškėms drėgmės dažnai trūksta. Priklausomai nuo dirvos drėgmės, vidutiniškai sausais metais, braškes turėtumėte laistyti bent po 1-2 kartus prieš žydėjimą, po 2-3 kartus augant ir nokstant uogoms bei po 1-2 kartus jau nuėmus derlių. Vienam augalui pakanka 20-30 mm vandens, o po kiekvieno laistymo dirva turėtų būti supurenama - taip taupysite drėgmę, o šaknis pasieks visos reikalingos medžiagos. Žydinčias ar uogas nokinančias braškes laistykite vakare arba naktį, kad per dieną augalai apdžiūtų ir išvengtų puvinio.

Šiuo metu atsiranda vis daugiau augintojų, kurie mulčiuoja žemę aplink braškes ne tik tam, kad apsisaugotų nuo piktžolių, bet ir tam, kad išsaugotų kuo daugiau drėgmės augalams. Jei ketinate įrengti lašelinę laistymo sistemą, lysvę galite uždengti 120 cm pločio polietilenine, braškynams skirta juoda plėvele. Laistymo sistema montuojama po plėvele. Jeigu ji nenumatyta, piktžolių kontrolei galima naudoti juodą daržo dangą, kuri praleidžia vandenį, tačiau neleidžia sudygti piktžolėms.

Kodėl braškės nežydi ir kaip išvengti „permylėtų“ braškių

Po pasodinimo laukiame raudonų uogų, bet kartais braškyne būna vienas kitas žiedelis, o daug lapų. Nors vyresnės moterys kartais pataria, kad braškės turi „vyriškus“ ir „moteriškus“ daigus, tai yra mitas. Braškės yra savidulkės ir neturi jokių lytinių daigų. Vėlyvesnės veislės yra kryžmadulkės. Svarbu atkreipti dėmesį į veislių derėjimo ankstyvumą (vėlyvumą).

Braškės nežydi ir dėl "didelės meilės ir priežiūros". Jų daigus sodinkite į pailsėjusią žemę, kurioje nebuvo augintos bulvės, pomidorai, senos braškės ir žemuogės. Ir tikrai pirmamečių sodinukų netręškite! Jokio mėšlo, jokių dilgėlių raugų, jokių pirktinių trąšų. Permylėtos braškės jums tikrai neatsidėkos uogomis.

Kokybiški daigai būna tik pirmamečių braškių. Jos dar nebūna paveiktos nei ligų, nei kenkėjų, nebūna nualintos žiemos. Kuo senesnis braškynas, tuo prastesni daigai.

Pakartotinai derančios braškės (remontantinės)

Klasikinės braškių veislės dera trumpai - dažniausiai 3-4 savaites birželį. Tiems, kurie norėtų mėgautis šviežiais vaisiais gerokai ilgiau, puikus sprendimas yra pakartotinai derančios braškės, dar vadinamos remontantinėmis arba neutraliomis dienos ilgio atžvilgiu. Tai veislės, kurios formuoja žiedinius pumpurus nepriklausomai nuo dienos trukmės, todėl dera kelis kartus per sezoną, vadinamosiomis bangomis.

Prie populiarių šio tipo veislių priskiriamos, be kita ko, 'Albion', 'San Andreas', 'Selva', 'Ostara', 'Mara des Bois'. Kad braškės galėtų derėti ilgą laiką, jos turi augti tinkamomis sąlygomis. Svarbiausias veiksnys yra saulėtumas - mažiausiai 6-8 valandos saulės per dieną. Prieš sodinimą verta pagerinti substratą kompostu arba gerai perpuvusiu mėšlu.

Viena dažniausių klaidų auginant pakartotinai derančias braškes yra ūsų palikimas. Taip pat verta šalinti senus, sergančius lapus ir nužydėjusius žiedynus. Pakartotinai derančios braškės puikiai tinka auginti vazonuose, balkonų dėžėse ir pakabinamuose induose. Dar geresni rezultatai pasiekiami auginant plėveliniame tunelyje arba šiltnamyje.

Ilgas derėjimas įmanomas tik tada, kai augalai yra sveiki. Geras sprendimas - natūralūs purškimai, pavyzdžiui, iš dilgėlių, asiūklių ar česnakų. Nors vėlesnių derlių vaisiai kartais būna šiek tiek smulkesni, o augalai reikalauja daugiau dėmesio ir reguliarios priežiūros, pakartotinai derančios braškės - puikus pasirinkimas norintiems maksimaliai pailginti derliaus sezoną.

Braškių ligos ir kenkėjai

Braškės, kaip ir dauguma augalų, neišvengia ligų ir kenkėjų. Jų ligų sąrašas gana ilgas, todėl svarbu žinoti, kaip apsisaugoti nuo dažniausiai pasitaikančių.

Grybelinės ligos

• Pilkasis kekeras (braškių kekerinis puvinys): Labiausiai paplitusi braškių uogų liga, galinti sunaikinti nuo 20 iki 100 proc. derliaus. Liga užsikrečiama dar žydėjimo metu. Palankios sąlygos - drėgni, lietingi ir vėsūs orai, per tankus sodinimas, prasta ventiliacija ir didelė drėgmė. Kovai su puviniu rekomenduojama reguliariai purkšti fungicidais, o pažeistas uogas kuo greičiau pašalinti ir sunaikinti.
• Braškių antraknozė: Labai pavojinga liga, galinti sunaikinti net 60-75 proc. derliaus. Problema, kad sukėlėjų yra ne vienas, jie atsparūs, o daigai dažnai užsikrečia dar medelynuose, bet liga pasireiškia tik persodinus. Sporoms atgyti reikalinga šiluma ir drėgmė. Apsisaugoti gana sudėtinga.
• Odiškasis uogų puvinys ir braškių kerelio vytulys: Sukelia tas pats grybas polifagas. Odiškasis puvinys rečiau pastebimas, bet vytulys yra kur kas pavojingesnis, kadangi užkrėsti krūmeliai žūsta. Sukėlėjas gyvena dirvoje.
• Verticiliozė: Šaknų liga, kurios padariniai - augalo žūtis, o fungicidų nuo ligos kol kas nėra išrasta. Liga augalai užsikrečia dar braškyne, todėl dažniausiai jau įsigyjami sergantys daigai. Pažeisti krūmeliai vysta, džiūsta, brandina smulkias, rūgščias uogas. Pavasarį reikia nurinkti ir sunaikinti senus, ligotus kerus.
• Braškių maras: Pažeisti augalai atrodo taip, lyg pažeisti verticiliozės, tačiau skersai perpjovus šaknį pamatytumėte paraudusią centrinę dalį. Norint apsaugoti nuo maro sveikus krūmus, reikėtų sergančius kerelius išrauti ir sudeginti, žemę dezinfekuoti. Specialistai pataria į užkrėstą dirvą nesodinti braškių net 6-8 metus.
• Juodasis braškių šaknų puvinys: Sukelia patogeninių grybų kompleksas, esantis dirvoje, bei kenkėjiški nematodai. Galima įtarti, kai braškyne atsiranda atkarpos su užskurdusiais augalais. Ligai progresuojant, braškė žūsta.
• Braškių miltligė: Dažniausiai užklumpa šiltnamiuose arba po priedanga auginamas braškes. Lauke auginamos nukenčia rečiau, tačiau sausomis ir karštomis vasaromis gali užsikrėsti ir jos.
• Braškių rudoji dėmėtligė: Grybinė lapų liga, pasireiškianti pirmoje vasaros pusėje, tačiau menkai pastebima iki pat vasaros pabaigos. Rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais pažeidžia apie 90 proc. lapų, labiausiai nukenčia senesni lapai. Derliui didelio nuostolio paprastai nepadaro. Plinta šiltame ir drėgname klimate. Patariama neskinti šlapių uogų, nedirbti braškyne lyjant lietui.
• Šviesmargė: Labiausiai paplitusi braškių lapų liga. Ligą sukelia grybo sporos, kurios gyvena dirvoje. Prieš sodinant braškes, būtina gerai dezinfekuoti dirvožemį. Liga įveikiama fungicidais, kuriuos galima naudoti neribojant kartų, nes grybas neįgyja jiems atsparumo.

Kenkėjai

• Grambuoliai: Jei braškynas smarkiai vysta, uogų augimas atsilieka arba visai nudžiūsta, ypač, kai nukenčia ne visi, o tik dalis krūmelių ar pavieniai daigai, iškasus džiūstantį augalą greičiausiai bus rasta grambuolio lerva. Braškių ir žemuogių šaknys yra skaniausias grambuolių lervų maistas. Ekologiškiausias būdas - rinkti lervas rankomis. Galima išbandyti natūralius dirvos priedus. Nepamirškite, kad grambuolių lervos - mėgstamas kurmių ir ežių maistas.
  • Profilaktinės priemonės:
  • Braškių lysvėse padarykite 30-40 cm gylio vageles ir prisotinkite jas 75 proc. karbofoso tirpalu.
  • Paliekite braškes amoniako tirpalu (1/2 šaukšto 10 l vandens).
  • Rudenį perkasdami dirvą paliekite ją chloro turinčiu skysčiu.
  • Grambuoliai mėgsta rūgštesnes dirvas - bandykite jas kalkinti.
  • Šalia pasėkite grikių arba lubinų - grambuoliai jų vengia.
• Žemuoginė erkė: Plika akimi nepastebimos. Drėgnoje aplinkoje dauginasi greitai. Veikia jaunų lapelių zoną, stiebų apatinę dalį, todėl kerelis pagelsta, raukšlėjasi, skursta, džiūsta. Lapai ir žiedai išsikraipo, susigarbanoja, lapkočiai būna trumpi. Būtina šalinti užkrėstus augalus, stropiai ravėti piktžoles. Prevenciškai galima naudoti preparatus su grobuoniškomis erkėmis Amblyseius cucumeris.

Visos braškių ligos pirmiausia puola silpnus augalus bei tada, kai nesilaikoma higienos reikalavimų.

Braškių skonis ir kaip jį pagerinti

Ryški braškių spalva rodo, kad šiose uogose gausu flavonoidų, be to, pasižymi stipriu antioksidantiniu poveikiu. Antioksidantai yra vieni iš svarbiausių maistinių medžiagų, galinčių apsaugoti nuo laisvųjų radikalų žalos ir organizmui sukeliamo oksidacinio streso. Žmonėms, kenčiantiems nuo aukšto kraujospūdžio, rekomenduojama valgyti braškes, nes jose daug kalio.

Braškės mėgstamos dėl savo aromato ir subtilaus saldaus skonio su nedideliu rūgštumu. Tačiau kartais pasitaiko situacijų, kai rūgštumo per daug. Priežasčių, kodėl uogos auga ne saldžios, o rūgštokos, yra daug.

Priežastys, kodėl braškės gali būti rūgščios:

1. Netinkama veislė: Persodindamas krūmus, sodininkas gali supainioti skirtingų rūšių augalus. Svarbu pasirašyti sodinukus.
2. Per ilgas augimo laikas ir natūralus krūmo senėjimas: Braškes reikia atnaujinti kas 4-5 metus; jei vienoje vietoje auga ilgiau, uogos susitraukia ir praranda saldumą.
3. Perteklinis laistymas: Dėl perteklinio laistymo uogos tampa vandeningos ir visiškai beskonės. Lietingą vasarą reikia dažniau purenti žemę.
4. Dirvožemio savybės: Braškės mėgsta derlingas ir gerai nusausintas, šiek tiek parūgštėjusias žemes. Jei braškės parūgštėjo, pavasarį pamaitinkite žemę kompostu arba perpuvusiu mėšlu, sumaišytu su upės smėliu.
5. Braškių sodinimo aukštis: Nelygioje žemėje su nuolydžiais dažnai susidaro drėgmės sąstingis, kuris pablogina uogų skonį. Tokiu atveju verta įrengti paaukštintas lysves.
6. Neteisingai išdėstytos lysvės saulės spindulių atžvilgiu: Braškės mėgsta erdvę ir turi gauti daug saulės.
7. Didelis sodinimo tankis: Kuo daugiau krūmų pasodinama vienoje lysvėje, tuo didesnė maistinių medžiagų trūkumo rizika. Braškės mėgsta erdvę. Geriausias variantas - kvadratinis lizdas, kai atstumas tarp krūmų toje pačioje lysvėje yra 30-40 cm, o tarp eilių - apie 50 cm.
8. Kultūrinė liga: Pirkdami krūmus, atidžiai apžiūrėkite - ant lapų ir ūglių neturėtų būti puvinio, pelėsio ir dėmių žymių. Grybelinės infekcijos sukelia augalų išsekimą, dėl to prarandamos vaisiaus skonio savybės.
9. Neteisinga sodinimo data: Sodinines braškes patartina sodinti rugpjūtį. Nesitikėkite gausaus ir saldaus derliaus pirmaisiais metais - tegul augalai įgauna jėgų.
10. Šienavimas sezono pabaigoje: Sodininkai sezono pabaigoje imasi šienavimo, kad pašalintų visas lapų plokšteles. Dažniausiai dėl tokių veiksmų pažeidžiamas augimo taškas, tai išprovokuoja deformacijas, dėl kurių sumažėja braškių saldumas.

Kaip pagerinti braškių skonį:

• Suteikite augalui šviesos: Aromatiniai junginiai, suteikiantys braškėms savitą skonį, yra labai glaudžiai susiję su augalo gaunamos šviesos kiekiu.
• Naudokite raudoną mulčią: Raudonuoju pluoštu mulčiuoti augalai užaugina 20 % didesnius vaisius, kurie yra daug saldesni ir kvapnesni.
• Suteikite braškėms kalio: Rūgščioje dirvoje, kurioje daug kalio, auginami augalai yra daug saldesnio skonio.
• Sodinkite teisingai: Tinkamas sodinimas, atstumo tarp sodinukų laikymasis, reguliarus žemės purenimas ir piktžolių šalinimas.
• Naudokite comfrey ir aspiriną: Tyrimai parodė, kad specifinį uogų skonį lemia ant lapų gyvenančios bakterijos Methylobacterium extorquens. Jų kiekis smarkiai išauga, jei augalas purškiamas paprastojo eglutės, liaudyje vadinamos Adomo žole, antpilu.
• Rinkitės tik prinokusias uogas: Uogas reikia skinti tik prinokusias, geriausia saulėtu oru ir po pietų, kai cukraus lygis yra padidėjęs, o vandeningumas - minimalus.
• Naudokite ekologinio ūkininkavimo mechanizmą: Ekologiškai auginamose braškėse yra daugiau antioksidantų ir naudingų vitaminų.

Braškių lapų paraudimas: priežastys ir sprendimai

Braškės, kaip ir daugelis augalų, patiria sezoninius pokyčius. Artėjant rudeniui, jų lapai gali įgauti rausvą atspalvį. Tai yra normalus procesas. Sodo braškių lapai gyvena apie 1,5-3 mėnesius, po to pradeda mirti. Šiuo laikotarpiu augalas sumažina chlorofilo, pigmento, atsakingo už žalią spalvą, gamybą, o lapuose kaupiasi antocianai. Šios medžiagos apsaugo audinius nuo šalčio ir ultravioletinių spindulių, suteikdamos jiems raudonus atspalvius. Toks paraudimas paprastai prasideda nuo apatinių, senesnių lapų, esančių krūmo kraštuose, o jauni lapai centre lieka žali. Jei tai įvyksta vasaros pabaigoje ar rudenį, nerimauti nėra priežasčių - braškės ruošiasi žiemos ramybei. Tačiau jei lapai raudonuoja sezono viduryje, verta susirūpinti ir ieškoti priežasties.

Priežastys, kodėl lapai raudonuoja sezono viduryje:

1. Netinkamas dirvožemio rūgštingumas: Braškės mėgsta šiek tiek rūgštų dirvožemį, kurio pH yra 5,5-6,5. Jei dirvožemis yra per rūgštus arba, atvirkščiai, šarminis, augalo šaknys nustoja veiksmingai įsisavinti maistines medžiagas. Tai sutrikdo medžiagų apykaitos procesus, dėl to lapai praranda žalią spalvą ir įgyja rausvą atspalvį.
   • Sprendimas: Išmatuokite dirvožemio rūgštingumą. Norint sumažinti per didelį rūgštingumą, įterpiama medžio pelenų arba dolomito miltų. Šarminę dirvą parūgštinama viršutiniu durpiu arba silpnu citrinos rūgšties tirpalu.
2. Maistinių medžiagų trūkumas: Lapų paraudimas dažnai susijęs su pagrindinių elementų, ypač azoto, trūkumu. Azotas yra atsakingas už chlorofilo sintezę, o jo trūkumas lemia, kad lapai iš pradžių išblunka, o vėliau įgyja rausvą arba gelsvą atspalvį. Paprastai pokyčiai prasideda nuo apatinių lapų. Fosforo trūkumas taip pat gali sukelti rausvą atspalvį, ypač senų lapų kraštuose, silpnindamas augalą ir mažindamas uogų kokybę.
   • Sprendimas: Pirmoje sezono pusėje į dirvą įmaišykite azoto turinčių trąšų (amonio nitrato arba karbamido). Ekologiškų trąšų mėgėjai gali pasigaminti dilgėlių arba paukščių išmatų užpilą. Jei trūksta ir kitų elementų, naudokite kompleksines trąšas uoginiams augalams. Norint greito efekto nuo fosforo trūkumo, dirvožemį pabarstykite medžio pelenais, o sezono pabaigoje įmaišykite superfosfato.
3. Grybelinės infekcijos: Lapų paraudimas kartais signalizuoja apie grybelines ligas, tokias kaip rudos arba baltos dėmės. Šios ligos klesti esant dideliai drėgmei, tankiems sodinimams ir prastai vėdinamoms lysvėms.
   • Sprendimas: Pažeistus lapus reikia pašalinti ir sudeginti. Po derliaus nuėmimo krūmus purkškite bordo mišiniu arba fungicidais. Profilaktika apima pavasarį valyti augalų liekanas, laikytis atstumo tarp krūmų ir rinktis saulėtas, gerai vėdinamas vietas.
4. Oro sąlygų įtaka: Staigus atšalimas, ilgos liūtys ar sausra sukelia braškėms stresą. Šaltu oru šaknys blogiau įsisavina fosforą, o tai pasireiškia raudonai violetiniais lapų atspalviais. Sausra arba per didelis drėgnumas taip pat sutrikdo augalų mitybą, silpnina juos.
   • Sprendimas: Atšalus orui, lysves uždenkite agrofibru. Karštyje reguliariai laistykite (apie 10-15 litrų vandens kvadratiniam metrui kas 3-4 dienas). Jei lietūs užsitęsia, dirvą tarp eilių purenkite. Nešakinis tręšimas fosforo turinčiais preparatais padeda augalams įveikti laikinas maistinių medžiagų trūkumas.

Augalų stiprinimas

Norint apsaugoti braškes, ypač jei lapai pradėjo raudonuoti, naudinga naudoti gintaro rūgštį. Tirpalas (2 tabletės 10 litrų vandens) purškimui stiprina imunitetą, pagreitina maistinių medžiagų įsisavinimą ir stimuliuoja augimą.

tags: #kodel #nesunokusi #braske #atrodo #mums #zalios