Aušinimo skysčio lygio reguliarus tikrinimas bakelyje yra labai svarbus, nors dažnai pamirštamas dalykas. Daugelis automobilių turi indikaciją prietaisų skydelyje, jei aušinimo skysčio trūksta, tačiau ji ne visada gali suveikti. Aušinimo skysčio nutekėjimas, nors ir gali atrodyti nedidelė problema, gali sukelti rimtą pavojų varikliui. Be tinkamo antifrizo kiekio variklis gali perkaisti arba užšalti žiemos metu. Kadangi aušinimo skystis atlieka labai svarbų vaidmenį, jį privaloma reguliariai tikrinti.
Aušinimo skysčio nutekėjimo požymiai ir priežastys
Kaip atpažinti nuotėkį?
Akivaizdžiausias aušinimo skysčio nutekėjimo simptomas yra pastebėta antifrizo bala po automobiliu. Kadangi tai nėra vienintelis skystis, kuris gali nutekėti iš variklio, svarbu žinoti, ko ieškoti, kad būtų galima nustatyti skysčio tipą. Aušinimo skystis paprastai būna ryškiai žalios, oranžinės arba rausvos spalvos, o jo kvapas gali būti „saldokas“. Jei pastebėjote aušinimo skysčio nutekėjimą, visada jį greitai išvalykite, jei tai įmanoma, nes jis yra labai toksiškas tiek žmonėms, tiek naminiams gyvūnams ir gamtai.
Kitas gana paprastas būdas pastebėti aušinimo skysčio trūkumą - stebėti variklio temperatūros daviklį. Norėdami sužinoti, ar variklyje trūksta aušinimo skysčio, tiesiog patikrinkite išsiplėtimo bako aušinimo skysčio lygį ir užpildykite jį, tada stebėkite lygį, kad sužinotumėte, ar skystis mažėja.
Pagrindinės nuotėkio priežastys
Dauguma variklio dalių patiria didelę trintį ir ekstremalią temperatūrą, o to pasekmė - tam tikri su laiku atsirandantys gedimai:
- Radiatoriaus korozija: Korozija radiatoriuje yra viena iš pagrindinių aušinimo skysčio nutekėjimo priežasčių. Vamzdžiams senstant ir prarandant atsparumą, viduje gali atsirasti nuosėdų, kurios sukelia nuotėkį.
- Pažeistos žarnos: Žarnos, sujungtos su radiatoriumi, taip pat gali būti gedimo priežastis, nes laikui bėgant jos tampa kietos ir „trapios“, praranda elastines savybes, atsiranda įtrūkimų dėl variklio vibracijų ir pan.
- Radiatoriaus dangtelio defektai: Radiatoriaus dangtelis atrodo nereikšmingas, tačiau atlieka svarbų darbą. Pačiame radiatoriuje darbo metu susidaro labai didelis slėgis, o dangtelis yra atsakingas už sistemos sandarumą, kuris palaiko vienodą slėgį visoje aušinimo sistemoje. Tačiau laikui bėgant jo tarpinė gali susidėvėti arba spyruoklė gali prarasti reikalingą amortizaciją, o tai gali leisti aušinimo skysčiui po truputį ištekėti.
- Variklio galvos tarpinės gedimas: Kai pradeda leisti variklio galvos tarpinė, galite to irgi nepastebėti ilgą laiką. Tarpinė turi atlaikyti platų variklio temperatūrų diapazoną, taip pat ypač aukštus ir labai žemus variklio slėgius. Kai tai atsitinka, tarpinė nebegali laikyti variklio alyvos ir aušinimo skysčio atskirai, o tai yra labai pavojinga ir dažnai sukelia rimtus gedimus.
- Vandens siurblio gedimas: Vandens siurblys vaidina svarbų vaidmenį užtikrinant, kad aušinimo skystis būtų tinkamai cirkuliuojamas visoje aušinimo sistemoje. Paprastai jis varomas diržu ir yra apatinėje variklio dalyje. Siurblio gedimas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, dažniausiai tai natūralus susidėvėjimas.
- Išsiplėtimo bako pažeidimai: Automobilio aušinimo sistemoje yra išsiplėtimo bakas (plastikinis bakelis šalia variklio, į kurį pilamas aušinimo skystis). Laikui bėgant ir veikiant temperatūros pokyčiams, tas plastikas gali susilpnėti, taip pat ir jį jungiančios dalys. Bakelis gali įtrūkti arba atsirasti bakelio dangtelio nesandarumas, leidžiantis išbėgti aušinimo skysčiui.
- EGR aušintuvo nuotėkis: Jei EGR aušinimo sistemoje atsiranda nuotėkis, skystis gali patekti į recirkuliuojančias išmetamąsias dujas, praeiti pro variklį ir sudegti išmetimo vamzdyje. Tokiu atveju simptomų gali būti nedaug, išskyrus nuolatinį aušinimo skysčio praradimą, kurio priežastį gali būti sunku diagnozuoti.
Papildomi patarimai
Stebėkite išmetamų dūmų spalvą: jeigu jie balti, galite turėti problemų su aušinimo sistema. Reguliariai tikrinkite variklio alyvą: jeigu jos kiekis didėja, tikėtina, kad antifrizas patenka į alyvą ir kelia jos lygį.
Aušinimo skysčio keitimas ir pasirinkimas
Kada keisti antifrizą?
Vairuotojai neretai nustemba, kai pasiūloma keisti aušinimo skystį, galvodami, kad tai skystis, kurio keisti nereikia. Tačiau techniškai žiūrint, tai darbinis skystis, kuris laikui bėgant praranda savo technines savybes. Per laiką nekeistas antifrizas tampa rūgštinis ir pradeda ardyti vidines dalis, praranda savo tepimo savybes, ko pasekoje prastai tepama vandens pompa. Taip pat atsiranda korozija.
Koks aušinimo skystis tinkamas?
Koks aušinimo skystis ir kaip dažnai jį reikia keisti, geriausiai nurodo automobilio gamintojas. Taip pat reikia paminėti, kad negalima pilti bet kokio pasitaikiusio aušinimo skysčio. Antifrizas, kaip ir tepalas, konkrečiam varikliui tinka tam tikrų parametrų. Jeigu nežinote, kokį pilti, nepilkite pirmo pasitaikiusio, pirma išsiaiškinkite, koks tinkamas (dažnai būna parašyta ant paties aušinimo skysčio bakelio). Jeigu nežinote, koks antifrizas buvo supiltas anksčiau, vertėtų pasikeisti jį pilnai naujai.