Keliaujant sausuma, automobilių vairuotojai vadovaujasi kelių eismo taisyklėmis, kurios užtikrina sistemingą eismą ir saugų kelionės tikslą. Panašiai ir vandenyje galioja tam tikros taisyklės, kurių privaloma laikytis. Neatsakingai valdomos vandens transporto priemonės gali sukelti skaudžias avarijas. Nors gali atrodyti, kad valdyti laivą atviroje jūroje yra paprasta, iš tiesų taip nėra. Vandenyje egzistuoja daug nekontroliuojamų faktorių: greitai besikeičiančios oro sąlygos, vėjas, srovės, bangos ir povandeninės kliūtys, kurių negalima ignoruoti.
Tarptautinės ir Europos vandens transporto taisyklės
Pagrindiniai tarptautiniai vandens transporto saugos dokumentai yra:
- COLREGs-72 (Tarptautinės taisyklės laivų susidūrimui išvengti): priimtos 1972 metais, šios taisyklės yra pagrįstos dar burlaivių epochoje galiojusiomis prasilenkimo taisyklėmis, kurios 1889 metais buvo apibendrintos ir įgijo tarptautinio dokumento statusą. COLREGs-72 galioja jūroje.
- CEVNI (Europos vidaus vandenų taisyklės): šios taisyklės yra visų Europos Sąjungos šalių vidaus vandenų laivybos pagrindas. Nors CEVNI taisyklės yra detalesnės nei COLREGs-72, kai kurios jų nuostatos dubliuojasi.
Pasirinkimas, kuriomis taisyklėmis vadovautis, priklauso nuo navigacijos vietos: COLREGs-72 taikomos jūroje, o CEVNI - vidaus vandenyse.
Europos Sąjungos reglamentai vidaus vandenų transporto skatinimui
Europos Sąjunga siekia skatinti tvarią ir konkurencingą vidaus vandenų transporto plėtrą. Šiam tikslui pasiekti buvo priimti keli svarbūs reglamentai:
Reglamentas (EB) Nr. 718/1999 dėl ES laivyno pajėgumo politikos
Šis reglamentas taikomas laivams, gabenantiems krovinius komerciniais tikslais, su tam tikromis išimtimis (pvz., Dunojumi plaukiojantys laivai, laivai, naudojami tik prekių saugojimui ar dugno gilinimui). ES šalys, turinčios didesnį nei 100 000 tonų laivyno tonažą ir jungiančios savo vandens kelius su kitomis ES šalimis, yra skatinamos įsteigti Vidaus vandenų fondą. Šios lėšos, administruojamos nacionalinių valdžios institucijų, gali būti naudojamos esant "dideliems rinkos sutrikimams" vidaus vandenų transporto rinkoje arba vieningai paprašius transporto organizacijoms.
Iš pradžių reglamentas numatė taisyklę "sena už nauja", reikalaujančią pašalinti seną laivą iš apyvartos arba sumokėti kompensaciją įtraukiant į laivyną naują. Ši taisyklė nustojo galioti pagal vėlesnius reglamentus, tačiau gali būti atnaujinta tam tikromis sąlygomis.
Reglamentas (EB) Nr. 181/2008
Šis reglamentas nustato konkrečias priemones, skirtas įgyvendinti Reglamentą (EB) Nr. 718/1999. Jame apibrėžiamas specialiųjų įmokų dydis, taisyklės "sena už nauja" santykiai ir praktinės priemonės Bendrijos laivyno pajėgumų politikai įgyvendinti.
Reglamentas (ES) Nr. 546/2014
Šis reglamentas papildė ankstesnius priemones, įtraukdamas:
- Pagalbos teikimą darbuotojams, paliekantiems vidaus vandenų transporto sektorių (pensijos, perkvalifikavimas).
- Profesinio mokymo ar perkvalifikavimo planus įgulos nariams, išeinantiems iš pramonės.
- Vidaus vandenų laivybos ir logistikos žinių tobulinimą.
- Profesinių asociacijų stiprinimą ir atstovavimo ES lygmeniu organizacijų palaikymą.
- Laivų atnaujinimo skatinimą siekiant pagerinti darbo sąlygas ir saugą.
- Inovacijų laivuose skatinimą aplinkosaugos rezultatams gerinti.
- Rezervinių fondų panaudojimo skatinimą kartu su kitomis finansinėmis priemonėmis.
Šie reglamentai taikomi nuo:
- Reglamentas (EB) Nr. 718/1999 - nuo 1999 m. balandžio 29 d.
- Reglamentas (EB) Nr. 181/2008 - nuo 2008 m. kovo 20 d.
- Reglamentas (ES) Nr. 546/2014 - nuo 2014 m. birželio 18 d.
Vidaus vandenų transporto priemonės Lietuvoje
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas ir kiti teisės aktai reglamentuoja vidaus vandenų transporto priemonių eksploataciją šalyje.
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registras
Tai valstybės registras, kurio valdytoja yra Susisiekimo ministerija. Jame tvarkomi duomenys apie vidaus vandenų laivus.
Neregistruojamos vidaus vandenų transporto priemonės:
- Kitose šalyse registruotos vidaus vandenų transporto priemonės (išskyrus atvejus, kai jos eksploatuojamos komercinės veiklos vykdymui).
- Sportiniai laivai.
- Žmogaus raumenų jėgos arba pakabinamųjų variklių (iki 19 kW / 25 AG) varomi pramoginiai laivai.
- Buriinės jachtos, kurių ilgis mažesnis nei 6 metrai.
Pasikeitus vidaus vandenų transporto priemonės savininkui, pavadinimui, tipui, eksploatacijos paskirčiai ar techniniams duomenims po rekonstrukcijos, savininkas privalo per 15 darbo dienų pranešti Vidaus vandenų laivų registro tvarkytojui ir pateikti atitinkamus dokumentus.
Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse gali būti eksploatuojamos tik Vidaus vandenų laivų registre įregistruotos, užsienio šalyje registruotos arba šiame straipsnyje nurodytos neregistruojamos vidaus vandenų transporto priemonės. Jei vidaus vandenų transporto priemonė įregistruota užsienyje, eksploatacijos metu privaloma turėti tai patvirtinančius dokumentus.
Krovinių gabenimas vandeniu
Krovinių gabenimas vandeniu yra pigiausias transportavimo būdas, leidžiantis gabenti didelius krovinių kiekius ir sumažinti transportavimo išlaidas. Jis ypač populiarus gabenant prekes į JAV, Azijos bei Europos šalis ir yra idealus sprendimas nuolatiniams pervežimams į regionus, kuriuos sunku ar brangu pasiekti kitais būdais. Pagrindinis šio transportavimo būdo trūkumas - ilgesnis trukmė.
Kroviniai vandeniu gali būti gabenami sudėtinio arba komplektinio konteinerio sudėtyje. Įmonės, užsiimančios krovinių gabenimu vandeniu, dažnai siūlo paslaugas "nuo durų iki durų", organizuodamos krovinių pristatymą į laivą ir iš jo į gavėjo sandėlį.
Vaikų transporto priemonės – sausumos, vandens ir oro transportas (edukacinis vaizdo įrašas vaikams)
tags: #vandens #transporto #priemones #is #europos