Kiekvienais metais, artėjant žiemai, vairuotojai susiduria su svarbiu klausimu: kokias padangas pasirinkti, kad kelionės būtų saugios ir nepriekaištingos? Ypač daug diskusijų ir neaiškumų kyla dėl dygliuotų padangų naudojimo. Nors jos suteikia puikų sukibimą ant ledo ir suspausto sniego, daugelyje Europos šalių jų naudojimas yra ribojamas arba visiškai draudžiamas. Šiame straipsnyje aptarsime teisės aktus, reglamentuojančius dygliuotų padangų naudojimą įvairiose Europos šalyse, atkreipsime dėmesį į techninius reikalavimus ir galimas pasekmes nesilaikant taisyklių.
Dygliuotų padangų naudojimo taisyklės Lietuvoje
Lietuvoje dygliuotos padangos yra leidžiamos tik žiemos sezonu, nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 10 d. (kituose šaltiniuose - iki balandžio 9 d. arba iki kovo 31 d., nuo lapkričio 10 d. iki balandžio 1 d. arba nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d.). Šis laikotarpis nustatytas siekiant apsaugoti kelio dangą nuo pažeidimų, kuriuos sukelia metaliniai dygliai, taip pat siekiant užkirsti kelią galimiems pavojams kitoms transporto priemonėms, kuriems dygliai gali iškristi.
Važiuojant su dygliuotomis padangomis, privaloma ant automobilio galo pritvirtinti specialų skiriamąjį ženklą - baltą lygiakraštį trikampį su raudonu apvadu ir padangos dyglio simboliu viduryje. Šis ženklas informuoja kitus eismo dalyvius apie specifines automobilio su dygliuotomis padangomis valdymo ypatybes, ypač ant slidžios dangos. Jeigu transporto priemonė neeksploatuojama su dygliuotomis padangomis, lipduką būtina nuimti, kad nebūtų klaidžiojami kiti vairuotojai.
Nesilaikant šių reikalavimų - naudojant dygliuotas padangas ne sezono metu ar nepažymėjus automobilio atitinkamu lipduku - gali būti skiriamos baudos nuo 50 iki 100 eurų. Be to, sukėlus eismo įvykį, gali negalioti privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo apsauga. Minimalus padangų protektoriaus gylis - 3 milimetrai.
Nuo lapkričio 10-osios visi viešajame eisme dalyvaujantys automobiliai, kurių bendroji masė mažesnė nei 3,5 tonos, privalo vasarines padangas pakeisti į žiemines. Šis reikalavimas negalioja motociklams - jie ištisus metus į techninę apžiūrą gali būti pristatyti su įprastinėmis padangomis.
Dygliuotų padangų naudojimo apribojimai ir draudimai kitose Europos šalyse
Kelionės automobiliu po Europą žiemos metu reikalauja atidumo ir žinių apie vietinius kelių eismo taisyklių ypatumus. Daugelyje šalių dygliuotos padangos yra arba visiškai draudžiamos, arba jų naudojimas yra griežtai ribojamas tam tikrais laikotarpiais ar konkrečiose vietovėse.
Šalys, kuriose dygliuotos padangos draudžiamos
Šiose šalyse, net ir esant itin slidžiam keliui, dygliuotos padangos nėra leidžiamos. Tai dažnai siejama su siekiu apsaugoti kelių dangas, sumažinti triukšmo taršą ir užtikrinti vienodas sąlygas visiems eismo dalyviams:
- Vokietija
- Nyderlandai
- Belgija
- Čekija
- Vengrija
- Lenkija
- Kroatija
- Rumunija
- Bulgarija
- Portugalija
Taip pat verta paminėti, kad JAV regionuose, pavyzdžiui, Minesotoje ir Viskonsine, žiemos būna baltos ir šaltos, bet dygliuotas padangas ten nešioja tik specialusis transportas (pavyzdžiui, pašto furgonai) ir tų valstijų svečiai.
Šalys, kuriose dygliuotos padangos leidžiamos su apribojimais
- Austrija: Dygliuotos padangos leidžiamos nuo spalio 1 d. iki gegužės 31 d. Vairuojant su jomis, taikomi greičio apribojimai (iki 100 km/val greitkelyje ir 80 km/val kituose keliuose), privaloma prie automobilio pritvirtinti ženklą „Dygliuotos padangos“. Žieminės padangos privalomos nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 15 d., jei kelio danga yra apsnigta arba apledėjusi.
- Šveicarija: Dygliuotos padangos leidžiamos nuo spalio 1 d. iki balandžio 15 d. Nors įstatymas tiesiogiai neprivalo montuoti žieminių padangų, vairuotojas atsako už tinkamą transporto priemonės paruošimą pagal oro sąlygas.
- Italija: Dygliuotos padangos draudžiamos nuo gegužės 1 d. Tačiau kai kuriuose regionuose, pvz., Pietų Tirolio provincijoje (A22, Brenner - Affi ruožas), jų naudojimas gali būti ribojamas ar draudžiamas tam tikru laikotarpiu. Žieminės padangos arba sniego grandinės privalomos keliose šalies vietovėse, greitkelių atkarpose ir keliuose, pažymėtuose ženklais "Obbligo di pneumatici invernali o catene a bordo", paprastai nuo lapkričio 15 d. iki balandžio 15 d. Val d'Aosta ir Brennerio greitkelyje, Pietų Tirolio regione (A22, Brenner - Affi ruožas), žieminių padangų naudojimas yra privalomas nuo spalio 15 d. iki balandžio 15 d.
- Prancūzija: Dygliuotos padangos leidžiamos tik tam tikrais laikotarpiais ir dažnai reikalauja specialaus ženklinimo. Nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. 34 departamentuose, esančiuose kalnuotuose regionuose, privaloma naudoti žiemines padangas su 3PMSF ženklu arba sniego grandines.
- Estija: Dygliuotas padangas galima naudoti nuo spalio 15 d. iki kovo 31 d. Išimties tvarka - iki balandžio 30 d., esant žiemos sąlygoms. Žieminės padangos privalomos nuo gruodžio 1 d. iki kovo 1 d.
- Latvija: Dygliuotas padangas leidžiama naudoti nuo spalio 1 d. iki gegužės 1 d. Žieminės padangos privalomos nuo gruodžio 1 d. iki kovo 1 d. Transporto priemonėms, sveriančioms mažiau nei 3,5 tonos, minimalus protektoriaus gylis - 4 mm.
- Suomija: Dygliuotas padangas galima naudoti nuo lapkričio 1 d. iki Velykų. Žieminės padangos privalomos nuo gruodžio 1 d. iki kovo 31 d.
- Norvegija: Nuo lapkričio 1 d. (šiaurėje - nuo spalio 15 d.) iki Velykų leidžiama vairuoti su dygliuotomis padangomis, tačiau didžiuosiuose miestuose (Osle, Bergeno regione) taikomas papildomas aplinkosaugos mokestis. Pietų ir centrinėje Norvegijoje draudžiama važiuoti dygliuotomis padangomis nuo pirmojo pirmadienio po antros Velykų dienos iki spalio 31 d. Nordlando, Tromso ir Finmarko regionuose dygliuotų padangų naudojimas draudžiamas nuo kovo 1 iki spalio 15 d.
- Švedija: Dygliuotos padangos leidžiamos nuo spalio 1 d. iki kovo 31 d. Tačiau kai kuriose gatvėse jos nėra laukiamos, o tam tikrais atvejais gali būti taikomi greičio apribojimai.
Svarbu paminėti, kad net ir šalyse, kur dygliuotos padangos yra leidžiamos, gali būti taikomi papildomi reikalavimai, pavyzdžiui, greičio apribojimai, privalomas specialaus lipduko klijavimas ant automobilio ar draudimas važiuoti tam tikromis gatvėmis (pvz., išklotomis trinkelėmis).
Techniniai reikalavimai ir ženklinimas
Nepriklausomai nuo šalies, visiems automobiliams, naudojantiems žiemines padangas, keliami tam tikri techniniai reikalavimai. Visų pirma, svarbus yra protektoriaus gylis. Nors minimalus leistinas gylis Lietuvoje yra 3 mm, specialistai rekomenduoja jį tikrinti reguliariai ir atsižvelgti į oro sąlygas, nes per didelis nusidėvėjimas ženkliai sumažina sukibimą su kelio danga.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į padangų ženklinimą. Padangos, pažymėtos M+S (Mud+Snow) simboliu, yra skirtos važiuoti purvo ir sniego sąlygomis. Tačiau nuo 2024 m. daugelyje šalių, įskaitant Vokietiją ir Latviją, šis ženklinimas nebelaikomas pakankamu žiemos sąlygoms. Reikalaujama, kad padangos turėtų ir 3PMSF (Three Peak Mountain Snowflake) simbolį - kalno su snaige atvaizdą. Šis simbolis garantuoja, kad padanga atitinka griežtesnius žiemos eksploatacijos standartus. Nuo 2024 m. spalio mėn. Latvijoje draudžiama žiemos metu važinėti demisezoninėmis padangomis, kurios pažymėtos tik M+S simboliu. Estijoje nuo 2022 metų gruodžio taip pat nebegalima naudoti demisezoninių padangų žiemą, nebent jos yra pažymėtos kalno ir snaigės simboliu.
Vairuotojai, planuojantys keliones į užsienį, turėtų iš anksto pasidomėti konkrečios šalies reikalavimais, kad išvengtų baudų ir užtikrintų saugią kelionę.
Galimos problemos ir atsakomybė
Nesilaikant taisyklių dėl padangų naudojimo, gali kilti ne tik administracinės sankcijos (baudos), bet ir rimtesnių problemų. Įvykus eismo įvykiui, jeigu nustatoma, kad transporto priemonė buvo su netinkamomis padangomis (pvz., vasarinėmis žiemą, arba dygliuotomis ne sezono metu), draudimo bendrovės gali sumažinti arba visiškai atsisakyti išmokėti draudimo išmoką. Tai ypač aktualu, jei netinkamos padangos prisidėjo prie nelaimės.
Be to, automobilis, naudojantis dygliuotas padangas, privalo būti pažymėtas atitinkamu lipduku. Šio lipduko nebuvimas gali sukelti ne tik baudą, bet ir nepatogumų įvykus eismo įvykiui, kuomet gali kilti klausimas dėl atsakomybės pasiskirstymo tarp eismo dalyvių.
Alternatyvos dygliuotoms padangoms
Nors dygliuotos padangos yra efektyvios ant ledo, jos kelia triukšmą, greičiau dyla ant sauso asfalto ir yra draudžiamos daugelyje šalių. Alternatyva joms - kokybiškos, tinkamai pažymėtos (3PMSF simboliu) nedygliuotos žieminės padangos. Tokios padangos, pagamintos iš minkštesnio gumos mišinio ir turinčios gilių lamelių, užtikrina gerą sukibimą su sniegu ir šlapia danga, o taip pat yra tylesnės ir mažiau kenkia keliui. Minkšto gumos mišinio nedygliuotos padangos, turinčios daugybę lamelių, leidžia saugiai keliauti apsnigtais keliais, tačiau važiuojant švariu asfaltu dėl mažesnio bendro protektoriaus tvirtumo išcentrinių jėgų veikiamas automobilis pradeda „plaukioti“, o stabdymo kelias ilgėja. Be to, minkšto gumos mišinio padangos kiek greičiau nusidėvi: siekiant, kad tokios padangos nestingtų šaltyje, naudojami itin minkšti gumos mišiniai, todėl vienas protektoriaus milimetras nudyla maždaug du - tris kartus greičiau, nei dygliuotos ar standesnės nedygliuotos žieminės padangos. Kieto gumos mišinio žieminės padangos rekomenduojamos vairuotojams, gyvenantiems didžiuosiuose miestuose, daugiausia keliaujantiems gerai prižiūrimais magistraliniais keliais ar nuolat vykstančiais į pietines Europos valstybes. Jų sukibimas geriausias su sausa ar drėgna kelio danga, tačiau prastesnis, kai važiuojama ant ledo ar sniego.
Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, rekomenduojama naudoti ir vadinamuosius „sniego kojines“ - tekstilės gaminius, apgaubiančius padangas, siekiant pagerinti sukibimą ant sniego ir ledo.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į universalias padangas (M+S ženklinimu), kurios gali būti naudojamos tiek vasarą, tiek žiemą, tačiau tik tuo atveju, jei jos atitinka ir 3PMSF reikalavimus. Tačiau, kaip minėta, kai kuriose šalyse toks ženklinimas jau nebėra pakankamas žiemos sezonui.
Dygliuotų padangų daroma žala kelio dangai
Dygliuotos padangos gadina asfalto ir betono dangas. Jų daroma žala yra matoma plikomis akimis ir būtent dėl to daugybė valstybių jas uždraudė. Padangos dyglį įprastai sudaro dvi medžiagos - labai kieta šerdis dažnai yra pagaminta iš volframo karbido, o ją supa minkštesnis metalas. Volframo karbido dygliai ne šiaip braižo asfaltą, o jį kapoja mažais, bet labai greitais ir dažnais kirčiais. Tarsi koks labai mažas smūginis grąžtas. Galite įsivaizduoti, kad dygliai - tai tarsi maži kaltai, kurių kietumui asfaltas negali prilygti.
Vienoje padangoje dyglių yra labai daug ir automobiliui riedant jie dideliu greičiu daužo asfaltą. Su laiku milijonai tokių smūgių išjudina ir pakankamai dideles asfalto dangos daleles, kurios tuomet pradeda judėti ir dilti su kiekvienu pravažiuojančiu automobiliu. Prasidėjęs procesas tęsiasi ir tada, kai keliu važiuoja automobilis su nedygliuotomis padangomis - išklibintas dangos daleles toliau judina ir trina visos transporto priemonės. Be to, atsivėrusias duobeles užpildo vanduo, kuris tuomet suledėja ir dar labiau plėšo asfaltą, gilindamas jo žaizdas.
Vienas-kitas automobilis su dygliuotomis padangomis didelės žalos kelio dangai nepadaro, ypač jei asfaltas yra kokybiškas, tačiau šimtai ar tūkstančiai automobilių sukelia žymią asfalto eroziją. Juk visi tie dyglių kirčiai koncentruojami į dvi vėžias, kurios dėvisi labai sparčiai - viršutinis dangos sluoksnis, vaizdžiai tariant, yra sušaudomas, o tada sudyla į dulkes. Ir taip, kadangi asfaltą sudaro nemažos dalelės, dygliuotų padangų sukeltos erozijos gylis yra daug didesnis nei vidutinis dyglio ilgis. Dygliuotų padangų sukeliamą eroziją galima pamatyti jau po kelių žiemų, ypač jei asfaltas ilgesnį laiką būna nepasidengęs ledu. Kietų dyglių kirčiai suformuoja į išgraužas panašias duobeles, kurios jungiasi į ilgus mikro-kanjonus. Kai tik dyglių sukelta asfalto erozija pažengia toliau ir tos duobės tiek šiek išsiplečia, jų kraštus ima trupinti ir paprastos visos padangos.
Negana to, dygliuotų padangų priešininkai turi ir kitų argumentų. Tas mechaninis asfalto žalojimas kelia dulkes, kurios potencialiai gali būti žalingos žmogaus sveikatai. Be to, dygliuotos padangos kelia daugiau triukšmo.
Taigi, šalys, kuriose keliai ledu pasidengia retai ir kurios turi gerą infrastruktūrą su tuo tvarkytis, draudžia dygliuotų padangų naudojimą, taip tausodamos savo asfaltą. Nes dygliuotos padangos prieš nedygliuotas žiemines padangas yra pranašesnės tik ant kieto ledo, o visais kitais atvejais spartina kelio dangos susidėvėjimą.
tags: #valstybes #kuriose #negalimos #dygliuotos #padangos