Informacija apie Pinigų Priėmimo Kvitus Vairuotojams ir Kitais Atvejais

Pinigų priėmimo kvitas yra esminis dokumentas, patvirtinantis finansinę operaciją, ypač svarbus transporto sektoriuje ir kitose veiklos srityse. Šis dokumentas garantuoja atsiskaitymo skaidrumą ir apsaugą tiek paslaugos teikėjui, tiek ir gavėjui.

Tematinė iliustracija su pinigų kvitu ir vairuotojo pažymėjimu

Vairuotojų pareigos ir atsakomybė

Lietuvos Respublikos įstatymai griežtai reglamentuoja vairuotojų pareigas ir atsakomybę, siekiant užtikrinti saugų eismą ir tvarkingas finansines operacijas. Vairuotojams draudžiama vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną neturintiems teisės, esant neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, ar nepasinaudojus teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu.

Techninė transporto priemonės būklė ir saugumas

Draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę. Prieš pradedant važiuoti, motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga, ar joje yra pirmosios pagalbos, priešgaisrinės, avarinio sustojimo vietos ženklinimo ir kitos atitinkamai transporto priemonės rūšiai privalomos priemonės. Taip pat kelionės metu privaloma stebėti transporto priemonės techninę būklę. Vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti.

Infografika apie vairuotojo patikros punktus prieš kelionę

Vairuotojo pažymėjimų galiojimas Lietuvoje

Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus.

1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju - ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo.

Šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jeigu jų turėtojai nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jeigu vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie teisės pažeidimo, už kurį atimta teisė vairuoti transporto priemones, padarymo metu būdami nuolatiniais Lietuvos Respublikos gyventojais ar turėdami leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šio įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemonę po to, kai ji buvo atimta.

Savivaldžių automobilių bandymai

Savivaldžių automobilių bandymus viešajame eisme privalo atlikti asmenys, kurie bet kuriuo metu tiesiogiai ar nuotoliniu būdu gali perimti savivaldžių automobilių valdymą.

Pinigų priėmimo ir išmokėjimo kvitai

Pinigų priėmimo ir išmokėjimo kvitai naudojami klientams atsiskaitant arba perkant iš asmenų prekes ir atsiskaitant su jais grynaisiais pinigais tik nustatytais atvejais, kai neprivaloma naudoti kasos aparatų. Kvitai nepakeičia kasos pajamų ar kasos išlaidų orderių ir negali būti išrašomi įnešant pinigus į ūkio subjekto kasą ar juos šioje kasoje išmokant.

Kasos aparatų ir grynųjų pinigų priėmimo dokumentų naudojimas

Naudojami kasos aparatai turi būti įrengti tose vietose, kuriose asmenys už jiems parduodamas prekes arba suteikiamas paslaugas sumoka grynaisiais ir (arba) negrynaisiais pinigais, kai yra naudojamasi mokėjimo priemone, arba kuriose asmenims už superkamas iš jų prekes sumokama grynaisiais pinigais. Kiekvienas kasos aparatas turi būti įregistruotas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje Kasos aparatų ir tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalų naudojimo taisyklių nustatyta tvarka Išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos Išmaniųjų elektroninių kasos aparatų posistemyje.

Atvejai, kai nereikalaujama naudoti kasos aparatų, tačiau bilietas, pinigų priėmimo kvitas (pinigų išmokėjimo kvitas) arba mokėjimo operacijos patvirtinimo dokumentas, pinigų apskaitos ar kitas apskaitos dokumentas turi būti pateikiami privalomai arba asmenims pareikalavus, įtvirtinti Atsiskaitymų už prekes ir paslaugas duomenų fiksavimo tvarkos aprašo IV skyriuje „Atvejai, kai nereikalaujama naudoti kasos aparatų“.

Kvitų įsigijimas ir parengimas

Tais atvejais, kai kasos aparato naudoti yra neprivaloma, o atsiskaitant grynaisiais pinigais naudojami pinigų priėmimo kvitai ir pinigų išmokėjimo kvitai (toliau kartu - kvitai), bilietai, ūkio subjektas kvitų, bilietų blankus gali įsigyti iš spaustuvės, dokumentų blankais prekiaujančio ūkio subjekto arba pasigaminti pats. VMI prie FM kvitų, bilietų ūkio subjektams neišduoda, o tik nustato jų reglamentavimą (naudojimo, parengimo ir apskaitos ypatumus), kurio ūkio subjektai turi laikytis naudodami kvitus, bilietus savo veikloje. Tačiau išlieka prievolė apskričių valstybinėse mokesčių inspekcijose registruoti bingo, totalizatoriaus arba lažybų korteles.

Kvitų naudojimas ir parengimas reglamentuojamas Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2019 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. VA-39.

Kvitų taisyklėse nustatyta, kad ūkio subjekto, naudojančio kvitus, vadovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymu (toliau - FAĮ), pats nustato kvitų naudojimo vidaus kontrolės priemones bei užtikrina jų taikymą, o jei ūkio subjekte naudojami kvitai išduodami atskaitingiems asmenims, ūkio subjekto vadovas nustato ir tokių kvitų įsigijimo, išdavimo atskaitingiems asmenims ir jų sunaudojimo bei grąžinimo tvarką, taip pat šių naudojamų kvitų blankų kontrolės priemones, užtikrinančias šių blankų kiekinę apskaitos kontrolę.

Kvitų rūšys ir naudojimas

Kvitai parengiami ūkinės operacijos metu arba tuoj pat, jai pasibaigus. Jie gali būti elektroniniai arba popieriniai.

Elektroniniai kvitai

Elektroninis kvitas - tai FAĮ nustatytus reikalavimus atitinkantis elektroninis apskaitos dokumentas, suprantamas kaip apskaitos dokumentas, parengtas, perduotas ir gautas tokiu elektroniniu formatu, kuris sudaro galimybę jį apdoroti automatiniu ir elektroniniu būdu. Elektroninis kvitas, atitinkantis FAĮ nustatytus reikalavimus, gali būti teikiamas, kai yra išankstinis pinigus sumokėjusio ar prekę pristačiusio (paslaugą suteikusio) asmens sutikimas gauti elektroninį kvitą.

Popieriniai kvitai

Popierinis kvitas užpildomas dviem egzemplioriais taip, kad abiejų egzempliorių duomenys būtų vienodi ir aiškiai įskaitomi. Vienas popierinio kvito egzempliorius lieka kvitą išrašiusiam asmeniui, o kitas atiduodamas pinigus sumokėjusiam ar prekę pristačiusiam (paslaugą suteikusiam) asmeniui.

Privalomi kvitų rekvizitai

Kvite turi būti nurodyti tokie privalomi rekvizitai:

  • dokumento pavadinimas;
  • ūkio subjekto, išrašiusio (parengusio) kvitą, pavadinimas ar individualią veiklą vykdančio asmens vardas, pavardė;
  • ūkio subjekto, išrašiusio (parengusio) kvitą, kodas, individualios veiklos pažymos ar verslo liudijimo numeris;
  • kvito parengimo data;
  • parduodamų ar perkamų prekių (paslaugų) pavadinimai, kiekiai, matavimo vienetai, vieneto kaina. Šie duomenys nenurodomi, kai prekių (paslaugų) pardavėjas pardavimo operaciją įformina sąskaita faktūra, PVM sąskaita faktūra, draudimo liudijimu (polisu) arba kitu teisės aktuose nurodytu apskaitos dokumentu, kuriame šie duomenys jau yra, bei kai už numatomas įsigyti prekes ar paslaugas priimamos išankstinės (avansinės) įmokos. Tokiu atveju kvito eilutėje „Sumokėti už“ („Išmokėta už“) rašomas žodis „Sumokėta“, nurodomas pardavimo dokumento pavadinimas, serija ir numeris. Jei už prekes ar paslaugas priimamos išankstinės (avansinės) įmokos, sumokamas nario mokestis ar priimami įnašai, tai Pinigų priėmimo kvito eilutėje „Sumokėta už“ rašomi žodžiai „Išankstinė įmoka už“ ir nurodomas parduodamų prekių (ar paslaugų) pavadinimas arba „Nario mokestis“, „Įnašas už“ ir nurodoma, už ką sumokamas įnašas;
  • sumokėta (išmokėta) suma eurais žodžiu bei centai skaičiais ir visa suma skaičiais;
  • kvitą parengusio prekių (paslaugų) pardavėjo ar supirkėjo (paslaugų gavėjo) pareigų pavadinimas, parašas, vardas ir pavardė;
  • pirkėjo (įskaitant išankstines (avansines) įmokas, nario mokestį ar įnašą sumokėjusį asmenį) parašas, vardas, pavardė, mokesčio mokėtojo kodas, gyvenamoji vieta (šie duomenys nurodomi pirkėjo pageidavimu);
  • prekes pristačiusio ar paslaugas suteikusio asmens parašas, vardas ir pavardė, o šio asmens pageidavimu - jo mokesčio mokėtojo kodas, gyvenamoji vieta.

Kvitų serija ir numeris

Visuose kvituose turi būti nurodyti jų serija ir eilės numeris. Kvito serija ir numeris turi būti sudaromi taip:

  • numeris sudaromas didėjančia seka;
  • numeris turi būti paremtas viena ar daugiau serijų, kuri (kurios) ūkio subjektų pasirinkimu gali būti sudaroma (-os) iš raidinių simbolių arba skaitmenų;
  • ūkio subjektai privalo užtikrinti kvito numerio, paremto serija (serijomis), unikalumą, t. y. skirtinguose kvituose negali būti nurodomas tas pats numeris (paremtas ta pačia serija).

Kvitas pasirašomas FAĮ 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Taisyti įrašus kvite draudžiama. Jeigu kvite yra padaroma klaida, parengiamas naujas kvitas. Kvitas, kuriame padaryta klaida, laikomas negaliojančiu ir saugomas kartu su kitais kvitais ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymu.

Bilietų naudojimas ir apskaita

Bilietas, atitinkantis Bilietų taisyklėse nustatytus reikalavimus, yra pinigų priėmimo dokumentas, kuris po jo pardavimo suteikia jį įsigijusiam asmeniui teisę pasinaudoti biliete nurodyta paslauga ir įrodo paslaugos pardavimo ūkinės operacijos įvykdymą.

Privalomi bilietų rekvizitai

Biliete turi būti nurodyti tokie privalomi rekvizitai:

  • kiekviename biliete turi būti nurodyta bilieto serija, eilės numeris ir bilieto, t. y. paslaugos, už kurią atsiskaitoma pagal bilietus, kaina;
  • biliete ir jo šaknelėje turi būti nurodyta vienoda serija, numeris bei kaina ir pažymėta kontrolei skirta vieta.

Bilietų serija ir numeris

Bilieto serija ir numeris turi būti sudaromi taip:

  • numeris turi būti sudaromas didėjančia seka;
  • numeris turi būti paremtas viena ar daugiau serijų, kuri (kurios) ūkio subjektų pasirinkimu gali būti sudaroma (-os) iš raidinių simbolių arba skaitmenų;
  • ūkio subjektai privalo užtikrinti bilieto numerio, paremto serija (serijomis), unikalumą, t. y. skirtinguose bilietuose negali būti nurodomas tas pats numeris (paremtas ta pačia serija).

Sugadintus, klientų grąžintus ar nepanaudotus bilietus ūkio subjektas saugo, laikydamasis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų, reglamentuojančių dokumentų saugojimą, nustatytos tvarkos.

Teisės aktai, reglamentuojantys kasos aparatų ir grynųjų pinigų priėmimo dokumentų naudojimą

Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys šias sritis, yra:

  • Atsiskaitymų už prekes ir paslaugas duomenų fiksavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283.
  • Kasos aparatų ir tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalų naudojimo taisyklės, patvirtintos VMI prie FM viršininko 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. V-255.
  • Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklės, patvirtintos VMI prie FM viršininko 2019 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. VA-39.
  • Bilietų naudojimo ir apskaitos taisyklės, patvirtintos VMI prie FM viršininko 2019 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. VA-39.
  • Bingo, totalizatoriaus ir lažybų kortelių registravimo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje taisyklės, patvirtintos VMI prie FM viršininko 2005 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. VA-66.

Prekių ir paslaugų pirkimo-pardavimo kvitas

Prekių paslaugų pirkimo-pardavimo kvitas yra oficialus dokumentas, kuris patvirtina prekių ar paslaugų pirkimo-pardavimo faktą tarp dviejų šalių - pardavėjo ir pirkėjo. Lietuvoje šio dokumento forma ir pildymo taisyklės yra reglamentuotos teisės aktų (išrašyto kvito tvarką reglamentuoja: FR0508 forma patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 379).

Kam skirtas kvitas?

Kvitas yra skirtas tiek prekės arba paslaugos priėmėjui, tiek tiekėjui.

Pirkėjui

  • Patvirtinimas apie įvykdytą pirkimą.
  • Galima panaudoti garantijos atvejais.
  • Reikalingas norint grąžinti prekę ar paslaugą.

Pardavėjui

  • Apskaitos dokumentas.
  • Įrodymas apie pajamas.
  • Gali būti reikalingas mokesčių deklaravimui.

Kvitas išrašomas kiekvieną kartą, kai vyksta prekių ar paslaugų pardavimas.

Kvitų išrašymo tvarka gyventojams su verslo liudijimu

Gyventojams, įsigijusiems verslo liudijimus, pirkėjams arba paslaugų gavėjams - galima išrašyti prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitus, o asmenys veikloje naudojantys kasos aparatus - privalo išduoti kasos aparato kvitus.

Tuo atveju, kai už perduotas prekes ar atliktas paslaugas atsiskaitoma vėliau, gyventojai visada gali išrašyti sąskaitą faktūrą prekių perdavimo ar paslaugų atlikimo momentu, o atsiskaičius vėliau - pinigų gavimo momentu išrašyti prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą. Šie veiksmai turi atitikti mokesčių reguliavimo reikalavimus.

Prekių paslaugų pirkimo-pardavimo kvito šablonas

Prekių paslaugų pirkimo-pardavimo kvito šablonas turi būti oficialiai patvirtintas. Šablonas turi būti sudarytas iš dviejų dalių: užsakymo dalies ir užsakymo atlikimo dalies.

  • Užsakymo dalis apima pirkėjo informaciją, užsakymo datos ir užsakymo sąrašą.
  • Užsakymo atlikimo dalis apima užsakymo atlikimo datos, užsakymo atlikimo sąrašą ir užsakymo atlikimo rezultatą.
Pavyzdys: prekių ir paslaugų pirkimo-pardavimo kvito šablonas

Privaloma informacija pirkimo-pardavimo kvite

Pirkimo-pardavimo kvite privalo būti nurodyta:

  • Kvito pavadinimas;
  • Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, vardas (-ai) arba vardo (-ų) pirmoji raidė ir pavardė;
  • Asmens kodas (nurodoma pirkėjo, paslaugos gavėjo pageidavimu);
  • Verslo liudijimo numeris;
  • Kvito surašymo data;
  • Prekės (paslaugos) pavadinimas;
  • Prekės (paslaugos) kiekis, kaina ir suma;
  • Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, parašas;
  • Prekių ir paslaugų pirkėjo pavadinimas ir kodas arba vardas, pavardė ir asmens (jeigu pirkėjas - fizinis asmuo) kodas (nurodoma pirkėjo, paslaugos gavėjo pageidavimu).

Dažniausiai užduodami klausimai

Kokius apskaitos dokumentus reikia išrašyti vykdant veiklą su verslo liudijimu?

Privalote naudoti tokius apskaitos dokumentus:

  • prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą (FR0508);
  • sąskaitą faktūrą;
  • PVM sąskaitą faktūrą;
  • kasos aparato kvitą (jeigu pajamos apskaitomos kasos aparatu).

Jeigu atsiskaitymas sutampa su paslaugos atlikimu arba prekės perdavimu - tokiu atveju klientui paprašius pinigų gavimo momentu turite išrašyti prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą (forma - FR0508).

Kada kvitas yra būtinas?

Kvitas yra būtinas kiekvieną kartą, kai vyksta prekių ar paslaugų pirkimo-pardavimo sandoris. Jis patvirtina, kad sandoris įvyko, ir apsaugo tiek pirkėją, tiek pardavėją nuo nesusipratimų.

Ar elektroninis kvitas yra toks pat galiojantis kaip ir popierinis?

Taip, elektroninis kvitas turi tokią pat teisinę galią kaip ir popierinis. Svarbu, kad jame būtų visa būtina informacija ir būtų saugomas tiek pirkėjo, tiek pardavėjo.

Kiek laiko reikia saugoti kvitą?

Kvitą rekomenduojama saugoti tol, kol galioja prekių garantija arba kol pasibaigia galiojimo laikas, per kurį galima pareikalauti kokybės garantijos.

Ką daryti, jei kvite yra klaida?

Jei pastebėjote klaidą kvite - nedelsdami kreipkitės į pardavėją. Pardavėjas turėtų ištaisyti klaidą ir išrašyti naują kvitą.

tags: #vairuotojui #duokite #apmokejimo #kvita