Vaiko dėmesio lavinimas: kodėl tai svarbu ir kaip tai ugdyti?

Gebėjimas sutelkti ir išlaikyti dėmesį yra vienas svarbiausių žmogaus įgūdžių gyvenime, padedantis ne tik mokytis, bet ir sėkmingai funkcionuoti kasdienybėje. Vaiko dėmesio lavinimas padeda susitelkti, pagerinti mokymosi rezultatus, rūpintis vidine bei išorine tvarka ir suvokti save bei supantį pasaulį plačiau, harmoningiau.

Dėmesio koncentracijos svarba ir iššūkiai

Kuo dėmesio lavinimas naudingas mokykloje?

Mokyklos aplinkoje vaikams tenka įveikti įvairius iššūkius. Dėmesio koncentracijos lavinimas ir atidos praktika gali padėti moksleiviams geriau susidoroti su šiais iššūkiais ir pagerinti jų gebėjimą sutelkti dėmesį. Vaiko dėmesio lavinimas yra procesas, kurio metu siekiama pagerinti vaiko gebėjimą sutelkti dėmesį, išlaikyti jį tam tikrai veiklai ir laikui. Šis gebėjimas yra svarbus vaiko mokymosi ir kasdienio gyvenimo sėkmei, nes padeda atlikti įvairias užduotis, sekti instrukcijas ir išvengti klaidų. Geras dėmesio sutelkimas teigiamai veikia akademinius pasiekimus, nes padeda vaikui geriau susikaupti mokymosi procese, atlikti užduotis ir išvengti klaidų.

Dėmesys yra sąmoninga arba nesąmoninga protinė veikla, skirta apdoroti vidiniams ar išoriniams stimulams. Gebėjimas išlaikyti dėmesį tam tikru savęs supratimo ir savikontrolės lygiu, veda į koncentraciją. Koncentruodami dėmesį į vidų, geriau suprantame savo jausmus ir geriau save valdome; į kitus - suvokiame, kaip jie jaučiasi ar kuo galime padėti; į aplinką - perprantame, kaip veikia gamtos, ekonomikos, technologijų ir kiti dėsniai.

Gebėjimas susikoncentruoti yra labai svarbus, tad jo trūkumas gali turėti rimtų padarinių ne tik vaiko akademiniams pasiekimams, bet ir savivertei bei bendravimui su bendraamžiais. Pedagogė Jurgita Žilionė pastebi, kad vis daugiau tėvų ieško būdų, kaip sustiprinti vaikų gebėjimą sutelkti dėmesį ir lavinti koncentraciją bei atmintį. Gebėjimas išlaikyti dėmesį yra būtinas mokantis visų dalykų, skaitant, stengiantis įsiminti naujus žodžius ar eilėraščius ir yra viena svarbiausių savybių, reikalingų gyvenime. Dėmesys itin svarbus siekiant sportinių laimėjimų, nes rungiantis reikalinga didelė koncentracija. Kai mintys nuolat nukrypsta, vaikai negali užbaigti pradėtų darbų ar dirbti efektyviai, o tai kelia susierzinimą, didina nerimą, ir blogina akademinius pasiekimus, o ateityje - ir darbo rezultatus.

Dėmesys svarbus ir bendraujant su bendraamžiais. Pernelyg išsiblaškę vaikai dažnai neišbūna žaidime, sutrikdo žaidimo eigą ar vystomą žaidimo temą ir susilaukia kitų vaikų pykčio ar atstūmimo.

Kas trukdo sutelkti dėmesį?

Mokslininkų atliekami tyrimai rodo, kaip technologijų, socialinių tinklų vartojimas keičia ir mūsų mąstymą, ir gebėjimą sukaupti dėmesį. Išmanieji telefonai didina išsiblaškymą, mažina atmintį, gebėjimą prisiminti, reguliuoti emocijas. Dažnas technologijų naudojimas ne tik silpnina mūsų kognityvinius gebėjimus. Dėl jų susilpnėja ir gebėjimas užjausti kitus žmones, todėl atidos ir vaiko dėmesio lavinimas tampa labai aktualus.

Psichologė Miglė Motiejūnaitė pastebi, jog sunkumai sukaupti dėmesį dažnai išryškėja vaikui pradėjus lankyti darželį ar mokyklą, kai reikia atlikti konkrečias užduotis. Ikimokykliniame amžiuje silpna dėmesio koncentracija pasireiškia tuo, kad vaikui sunku išbūti grupinėse veiklose, pavyzdžiui, prisitaikyti prie žaidimo taisyklių arba tyliai klausytis pasakos.

Pradiniame mokykliniame amžiuje vaikas jau turėtų gebėti sutelkti dėmesį bent 20 minučių. Nedėmesingumą mokytojai pastebi tada, kai vaikas negeba atlikti užduočių taip greitai kaip kiti vaikai, pamokos metu vaikšto po klasę ar kalbina bendraamžius. Taip pat gali būti, kad vaikui pavyksta sutelkti dėmesį pirmųjų pamokų metu, tačiau dienos pabaigoje jis pavargsta ir tampa ypatingai nedrausmingas. Psichologė-psichoterapeutė Kristina Pelakauskaitė pabrėžia, jog nedėmesingumą gali sąlygoti įvairūs veiksniai: miego trūkumas, alkis, nuovargis, triukšminga aplinka. Vaikai taip pat būna nedėmesingi, kai jiems liepiama atlikti per sunkias ar labai nuobodžias užduotis.

Dar vienas veiksnys, mažinantis vaikų dėmesį - nerimas. Psichoterapeutė dažnai susiduria su vaikais, kenčiančiais dėl koncentracijos stokos. Kartais po tuo slepiasi didesnės bėdos. Vaikai, patiriantys stresą ar didelį nerimą, dažnai negali sutelkti dėmesio, žaisti, mokytis, skaityti.

Gebėjimą susikaupti ir išlaikyti dėmesį reikia lavinti, jei norime padėti vaikui mokytis.

Dėmesio lavinimo metodikos ir pratimai

Kas yra Mindfulness?

Dėmesio koncentracijos lavinimas, dar vadinamas Mindfulness arba dėmesio lavinimu, yra praktika, kuri skatina sąmoningą aktyvų buvimą čia ir dabar, momente. Tai reiškia, kad vaikas stengiasi susitelkti į tai, kas vyksta šiuo metu. Mindfulness, arba kitaip dėmesingo įsisąmoninimo ir streso valdymo metodika, sukurta 1979 m. amerikiečio Jon Kabat-Zinn. Metodo esmė - išsiugdyti įgūdį sutelkti dėmesį, įsisąmoninti informaciją, neskubėti spręsti, o tiesiog išgyventi patirtį.

Dėmesio koncentracijos lavinamas vyksta per specialius pratimus ar atliekant paprastas užduotis, tokias kaip kvėpavimo stebėjimas ir pan. Visi pratimai atliekami pamokų metu yra žaismingi, dinamiški ir turintys daug vizualizacijos elementų, tinkami atlikti tiek namuose, tiek klasėje ar lauke.

Mindfulness praktikų metu mes stengiamės sutelkti savo dėmesį į vieną pasirinktą dalyką. Tai gali būti savo kvėpavimo, judesių, aplinkos garsų ar matomų daiktų stebėjimas ir analizavimas. Galime sutelkti dėmesį net į valgymą ar į kitą veiklą - piešimą, žaidimą, kalbėjimą, rašymą ar į bet ką kitą. Šių praktikų dėka mes išmokstame valdyti ir reguliuoti savo dėmesį. Galime sutelkti jį ten, kur norime, ir atitraukti nuo ten, kur nenorime.

Mindfulness nauda emocinei sveikatai

Vienas svarbiausių žmogaus įgūdžių gyvenime - išmokti atrasti viduje esančią ramybę, meilę, sąmoningumą ir su šiais įrankiais eiti į pasaulį. Vaiko dėmesio lavinimas padeda susitelkti, pagerinti mokymosi rezultatus, rūpintis vidine bei išorine tvarka ir suvokti save bei supantį pasaulį plačiau, harmoningiau. Vaiko dėmesio lavinimas padeda tapti stipresniais ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Galime tapti ramesni, draugiškesni, drąsesni ir labiau atsipalaidavę.

Mindfulness arba vaiko dėmesio lavinimas gali padėti įvairiose gyvenimo situacijose:

• Kai vaikui kyla stresas mokytojui pakvietus atsakinėti;
• Jei jaučiamas nerimas prieš atsiskaitymą;
• Kai vaikas jaučiasi sumišęs bandydamas išsiaiškinti naują sudėtingą temą;
• Kai suerzina klasės draugai;
• Kai sunku susikaupti pamokoje.

Praktikuodami dėmesingą įsisąmoninimą, mes mokomės, kaip priimti visus savo jausmus, net ir tuos, kurie būna nelabai malonūs. Išmokstame, kaip susidraugauti su jais lyg su mažais mumyse gyvenančiais „monstriukais“. Kartais jie būna kaip nekviesti svečiai ir aplanko mus visai ne laiku. Tuomet svarbu mokėti juos priimti ir nesipriešinti jiems, nes kai priešinamės, jie tik dar labiau stiprėja ir didėja.

Geriausia yra tai, kad šie įgūdžiai bus naudingi visą gyvenimą, ne tik mokykloje ar kai jaučiame stresą, bet ir studijuojant, dirbant, auginant savo vaikus. Pastebėta tendencija - dėmesio koncentracijos lavinimas yra puiki priemonė reguliuoti emocijas. Kuo vaikai geriau susitelkia, tuo lengviau išgyvena jausmų antplūdžius, atpažįsta savo jausmus ir pozityviau sprendžia sunkumus.

Todėl labai svarbu, kad mindfulness praktikuotų ir suaugę žmonės: tėvai ir mokytojai. Dėmesio koncentracijos lavinimas reikalingas ir suaugusiems, nes juos nuolat stebi vaikai, praktikuodami mindfulness iš karto tuos įgūdžius perduoda vaikams. Jei apėmus stipriai emocijai imsimės dėmesingumo praktikos, mūsų vaikams tai atrodys kaip natūralus procesas. Lygiai taip pat vaikams atrodys natūralu, jeigu mes savo pyktį reikšime daužydami daiktus arba nekalbėdami savaitę. Labai didelė tikimybė, kad vaikai šį elgesį kartos savo aplinkoje, reikšdami savo jausmus.

Mindfulness praktikos pavyzdžiai vaikams

Kauno centre veikiančios, o nuo rugsėjo Vilniuje ir Kauno Žaliakalnyje duris atversiančios ankstyvojo ugdymo mokyklos „Eureka“ vadovė Kristina Gadliauskienė, antrus metus diegianti Mindfulness metodiką mokykloje, pastebi teigiamų rezultatų. Ji pasakoja ankstyvojo ugdymo pedagogams, kaip galima kasdien lavinti 2-5 metų vaikų dėmesio koncentraciją ir taip ugdyti sąmoningą mažųjų įprotį būti „čia ir dabar“ bei tinkamai reaguoti į stresines situacijas. Ši metodika taip pat itin tinkama taikyti ir namuose, nes nereikalauja ypatingų priemonių.

Memelio mokykloje mindfulness - dėmesingo įsisąmoninimo programą sudaro daugiau negu 80 įvairių pratimų. Tai nesudėtingi kvėpavimo, atsipalaidavimo ir vizualizacijos pratimai, žaidimai ir t.t. Trys svarbiausi Mindfulness principai, kuriuos turėtume taikyti mokykloje ar namuose su 2-5 metų vaikais, yra:

• Žaismingumas
• Trumpumas
• Nuoseklumas

Paprastai, suformavus įprotį, užsiėmimas trunka iki 4-5 minučių. Tačiau pradedant klasėje ar namuose taikyti šią metodiką, veikla gali trukti ir trumpiau nei pusę minutės - tai yra visiškai normalu. Pradžioje vaikai sunkiai sutelkia dėmesį - jiems tai nauja ir neįprasta. Be to, ankstyvajame amžiuje (2-5 metai) tai yra normalu ir pagal vaiko amžiaus tarpsnio raidos ypatumus.

Štai keletas Mindfulness metodikos pavyzdžių:

Razinos metodas

Vaikai pakviečiami atsisėsti ratu. Mokytoja rato viduryje padeda lėkštutę su razinomis (tiek, kad užtektų visiems). Fone rekomenduojama, jog grotų rami, relaksacinė muzika. Mokytoja paima vieną raziną ir tą patį pasiūlo padaryti vaikams. Raziną laikome prieš save ant ištiesto delno ir tylint ją apžiūrinėjame iš visų pusių. Mintyse vaikams pasiūloma apsvarstyti - į ką ji panaši? Tuomet raziną pauostome - kuo ji kvepia? Pagalvojame arba savo mintis išsakome pašnibždomis, tyliai. Vėl ramiai primename vaikams, kad kol vienas vaikas kalba - kiti klauso. Tuomet raziną pridedame prie ausytės, įsiklausome - gal ji ką nors kalba? Vėliau įsidedame raziną į burnytę - bet dar nekramtome. Mokytoja pakviečia pajausti razinos skonį, palaikyti ją po liežuviu, ant liežuvio. Pasiūlo įsivaizduoti, kad tai - nuostabiausias skanumynas pasaulyje. Dabar jau galime atsargiai ir iš lėto ją perkąsti. Palengva, neskubant pajusti jos skonį. Pasiūlome vaikams raziną sukramtyti iš lėto ir pajausti, kaip ji nukeliauja į pilvuką.

Pirmą kartą atliekant veiklą tikėtina, kad vaikas raziną iš karto sukramtys ir nurys - tai normalu. Taip nutikus, vaikai, kurie suvalgė raziną, pakviečiami sėdėti ramiai ir stebėti savo klasiokus. Taip pat galima pasiūlyti jiems kitą raziną. Razinos metodą galima naudoti įvairiose situacijose klasėje dienos eigoje. Tam, kad vaikams nepasidarytų nuobodu, raziną galima keisti kitu, mažu, valgomu produktu, pavyzdžiui, persiku, obuoliu, džiovinta spanguole ar pan.

5 pojūčių žaidimas

Mokytoja paprašo vaikų klasėje surasti ir įvardinti:

• 5 daiktus, kuriuos jie mato,
• 4 daiktus, kuriuos girdi,
• 3 daiktus, kuriuos užuodžia,
• 2 daiktus, kuriuos gali paliesti,
• 1 valgomą daiktą/produktą.

Įvardinimo principas tinkamas lavinant jaunesniųjų klasių vaikus, kurių amžius yra 2-3 metai. Su mažyliais susėdama ratu ir kiekvienas įvardina po vieną daiktą. Vyresniesniųjų klasių vaikams (4-5 metų) užduotis šiek tiek pasunkinama - ji atliekama tyloje ir naudojant lipnius spalvotus lapelius. Mokiniai daiktus įsivardina mintyse ir tuomet prie jų nubėgus - pažymėti lipniu lapeliu. Fone rekomenduojama klausytis ramios, tyliai grojančios muzikos.

Istorijos vizualizacija

Mokytoja pakviečia vaikus atsigulti ant nugaros ir skambant ramiai muzikai, užsimerkti, pagalvoti apie malonius dalykus. Kita veikla - gulint ramiai ant nugaros, atsipalaidavus ir užsimerkus, mokytoja skaito trumpą istoriją, o vaikų prašoma įsivaizduoti, vizualizuoti šią istoriją ir matyti ją kaip filmą.

Gėlė ir žvakė

Sėdint drugeliu ištiesiame nugarytes, atpalaiduojame pečius. Mokytoja paprašo vaikų įsivaizduoti, kad kairėje rankoje jie laiko labai kvapnią gėlę, o dešinėje rankoje laiko žvakę. Mokytoja pasilenkia prie savo rankos, kurioje laiko gėlę ir paprašo tą patį atlikti vaikus. Visi įkvepia savo nuostabios gėlės aromato, tuomet pasilenkia prie kitos rankos ir iškvėpdami sulaikytą orą užpučia žvakę. Pratimą vėl paprašoma pakartoti - pasilenkiame prie gėlytės, įkvėpiame, o tada užpučiame žvakę. Pratimas moko vaikus taisyklingai ir giliai iš pilvuko apačios įkvėpti bei iškvėpti, skatina atsipalaiduoti ir sutelkti dėmesį. Po šių pratimų vaikai jaučiasi pailsėję, nurimę, susitelkę.

Arbata

Mokytoja pakviečia vaikus susėsti ratu, drugelio pozoje, ištiesti rankas į priekį, delniukus laikyti taip, tarsi laikytų dubenėlį su arbata. Mokytoja atkreipia dėmesį, jog šiame puodelyje - labai karšta ir kvepianti žolelių arbata. Tuomet mokytoja pasiūlo pūsti arbatą taip, kad ji atvėstų. Primena, kad įkvėpiame per nosį, arbatą pučiame burnyte. Kartojame pratimą ne daugiau kaip 5 kartus, kad vaikams nepradėtų svaigti galvytė. Tuomet patikriname - gal arbata jau atvėso? Metodą galima taikyti elgesio reguliacijai ir korekcijoms, kai vaikas jaučia pyktį, liūdesį, baimę, sumišimą - metodas padeda nukreipti dėmesį nuo jautrios situacijos ir sutelkti dėmesį į kitą veiklą.

Kneipo takelis

Rekomenduojama kiekvienoje klasėje kartu su vaikais susikurti savitą taką. Jis gali būti numegztas, pasiūtas, pagamintas iš kartoninių dėžučių, pripildytų gamtinių medžiagų. Vieną kartą per savaitę rekomenduojama pereiti šiuo taku basomis kojomis ar su kojnytėmis (atsižvelgiama į tai, ar takelyje naudojamas vanduo, ledukai ir pan.). Atliekant veiklą itin lavinasi vienas iš svarbiausių pojūčių - lytėjimas. Vaikui einant takeliu jis sutelkia dėmesį, susikaupia. Skirtingos takelio dalys (akmenukas, švelnus kailiukas, žirnis, vanduo, smėlis ar pan.) skatina pajusti kiekvieną pėdutės receptorių.

Dėmesio lavinimas per žaidimus ir kūrybines veiklas

Žaidimai lavinantys dėmesio koncentraciją

Vienas iš geriausių būdų skatinti vaiko dėmesio koncentraciją, tai leidžiant jam žaisti žaidimus, kurie ne tik įtraukia ir linksmina, bet ir lavina įvairius kognityvinius gebėjimus. Geriausia, jog žaidimai, skirti dėmesio lavinimui, yra ne tik naudingi, bet ir smagūs.

• Skirtumų ieškojimas: Tai žaidimai, kuriuose vaikas turi rasti skirtumus tarp dviejų panašių paveikslėlių. Tokie žaislai skatina dėmesio detalėms lavinimą, raginant vaikus sutelkti dėmesį į smulkias, bet svarbias detales. Sėkmingai įvykdžius šiuos žaidimus, vaikai jaučiasi pasitikintys savimi ir didžiuojasi savo gebėjimais.
• Dėlionės: Sudėliojimo procesas gali būti ilgas ir kartais sudėtingas, todėl vaikai turi išmokti būti kantrūs ir atkaklūs. Dauguma vaikų patiria jaudulį, kai nepavyksta iš karto surasti tinkamos detalės, tačiau kantrybė ir pastangos galiausiai atneša apčiuopiamą rezultatą - pilnai sudėliotą paveikslėlį. Dėlionė „Ką galiu padaryti aš?“ geriau tiks mažesniems vaikams ir ją bus nesunku techniškai sudėti.
• Stalo žaidimai: Stalo žaidimai yra ne tik smagi pramoga, bet ir puikus įrankis, padedantis lavinti vaikų dėmesio koncentraciją.
• Labirintai: Penki labirintai ne tik atsakys į įvairius klausimus, bet ir prisidės prie mąstymo, dėmesio koncentracijos, pastabumo, gebėjimo orientuotis erdvėje, smulkiosios motorikos lavinimo. Labirintus galima papildyti įvairiomis užduotimis: išnagrinėti perskaitytą sakinį kalbos ir sakinio dalimis, sukurti dovanų sąrašą, pasvarstyti, kokiu transportu patogiau važiuoti lyjant, sningant, pučiant vėjui ir pan.
• Skaičiavimas mintinai: Mintinio skaičiavimo mokyklos „MENAR akademija” mokytoja-pavaduotoja ugdymui Jurgita Žilionė pabrėžia, kad dėmesį lavinti galima skaičiuojant mintinai. Skaičiuojant mintinai reikalinga itin didelė koncentracija ir dėmesio sutelkimas. Pavyzdžiui, jei vaikui reikia ekrane stebėti greitai besikeičiančius skaičius ir mintinai juos sudėti ar atimti - dairytis po klasę nėra kada. Taip po truputį susiformuoja įgūdis dėmesį išlaikyti vis ilgesnį laiką, o šią savybę galima pritaikyti visur. Vaikai skaičiuoti mintinai mokosi skambant ritmingai muzikai, tad, norint sėkmingai atlikti užduotį, reikia susitelkti į skaičiavimą ir sąmoningai nuo jos atsiriboti.

Kūrybinės užduotys ir žaidimai

• Vandens pylimas: Vaiko užduotis šaukšteliu semti vandenį ir pilti jį į vidurinį indelį. Jei vandenį nudažėte maistiniais dažais, vaiką įtrauks ir „burtų“ efektas - bus smagu stebėti, kaip keičiasi vandens spalva.
• Pupelių perkėlimas: Pupas suberkite į didesnį indą, šalia pastatykite mažesnį indelį, vaikui duokite samtelį ar didesnį šaukštą.
• Figūrėlių lipdymas iš plastilino: lavina vaiko kūrybiškumą ir vaizduotę, o taip pat ir smulkiąją motoriką.
• Adatėlių smeigimas į putplastį: Ant storesnio popieriaus ar kartono lapo užrašykite skaičius ir nupieškite tokį pat skaičių apskritimų. Paįvairinkite užduotį ir apskritimus nupieškite skirtingomis spalvomis. Vaiko užduotis - į putplastį įsmeigti tiek adatėlių, kiek nurodo skaičius.
• „Lego“ bokštelių statyba: Ant popieriaus lapelių nupieškite bokštelius iš skirtingų spalvų „Lego“ kubelių, užrašykite skaičių, kiek kubelių reikės panaudoti. Vaiko užduotis - garsiai skaičiuoti, įvardinti spalvas ir sudėti bokštelį pagal piešinį.
• Piešimas ir spalvinimas: Piešimas ir spalvinimas padeda vaikui suvokti spalvas, lavina kūrybiškumą, o taip pat miklina pirštukus.
• Makaronų rūšiavimas ir dėliojimas: Makaronus galima rūšiuoti, dėlioti į įvairias formas ant popieriaus ar audinio, išdėlioti sekas, suverti (vamzdelio formos makaronai yra puikus smulkiosios motorikos lavinimo įrankis!).
• Piešimas pirštais: Džiugina vaikučius, nes jie ne tik kuria piešinį, mato skirtingas spalvas, bet ir jaučia dažų konsistenciją - jų temperatūrą, drėgnumą, klampumą. Vaikui bus dar įdomiau, jeigu parodysite, kad dažuose galima mirkyti ne tik pirštukus, bet ir sagutes, kaladėles, seną dantų šepetėlį, vyno butelio kamštį ir pan.
• Kalėdinė eglutė iš detalių: Piešti eglutę iš atskirų dalių, kurias išsirinkti padės žaidimų kauliukas. Kauliuko metimas visada sukelia smagų šurmulį, tad jis nulems, kokios eglutės papuoš klasę.
• Spalvotų apskritimų jungimas: Vyresnieji vaikai keliaus iš namų į mokyklą, o mažieji - į darželį. Mažieji žaidžia jungdami vienos spalvos apskritimus, kurių galima pripiešti daugiau, nei yra popieriaus lape. Jeigu pavyks, vaikai jungs juos skirtingomis linijomis pagal kortelėje esančius pavyzdžius. Jeigu rankutės dar nemoka vinguriuoti sudėtingų linijų, džiaugsmą teiks tiesios skirtingų spalvų linijos. Vyresnieji su pasimėgavimu kurs įmantrių linijų kelią, kurį vėliau papildys piešiniais.
• Laisvės gynėjų dienos užduotys: Užduočių rinkinukas tiks ir mažiems, ir didesniems, o pamokos mintis bus visiems vienoda - padėka už laisvę. Pilį reikia atsispausdinti ant vieno lapo iš abiejų pusių. Tada detales sukarpyti, kad vaikai galėtų sudėlioti vieną pilies pusę. Apverstą pilies dėlionę reikėtų suklijuoti, kad būtų patogiau spalvinti gėlę. Braukažodis padės prisiminti Sausio 13 dienos simbolio pavadinimą ir tuo pačiu praplės žodyną naujais gėlių pavadinimais.
• Užkoduotas laiškas: „UŽKODUOTAS LAIŠKAS NUO LIETUVOS“ gali būti skaitomas bet kuriuo metu. Laiško šifravimui reikalinga „Terapinė abėcėlė“. Iššifruoto laiško tekstą galima naudoti daugelyje pamokų: prisiminti laiško rašymo taisykles, mokyti kurti tekstą, rasti žemėlapyje tą mažą taškelį, aptarti laiško autoriaus siūlymą, parengti planetos saugojimo programą ar planą ir pan.
• Pasaka „Katino vardas“: Pasaka tinka įgyvendinant įtraukųjį ugdymą. Klausydami pasakos vaikai turi atlikti tris užduotis. Pirmoji - nupiešti katiną ir jį nuspalvinti. Antroji užduotis padės prisiminti medžius, kurių vaisiai - kankorėžiai. Paskutinė užduotis prašo sugalvoti katinui vardą. Tam pasitarnaus TinyTap programa sukurtas žaidimas „KATINO VARDAS“. Patiems vyriausiems skirta užduotis atlieka ir terapinį vaidmenį, kadangi katinų vardai užšifruoti terapinėje abėcėlėje, stiprinančioje dėmesio koncentraciją, lavinančioje atmintį, suvokimą, kalbą. Po įtemptų darbų mažieji galės atsipalaiduoti gamindami spalvingus katinėlius iš pagaliukų, popieriaus ir šenilo vielos strypelių.
• Velykinės užduotys: Trys velykinės užduotys ne tik lavins dėmesio koncentraciją, bet ir padės prisiminti šventės simbolius, skatins pastebėti pavasario grožį ir perkelti jį į kūrybinius darbelius. Nors VELYKINIS SUDOKU skirtas mažesniems vaikams, tačiau mokiniams šiek tiek tenka pasukti galvas. Žaidimas „MARGUČIAI“ taip pat skirtas žemesnių klasių mokiniams, tačiau gali būti pritaikytas ir mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų (yra du lygiai - pagrindinis ir lengvesnis). „VELYKINIS ŽODŽIŲ DEBESIS“ yra parengtas programa WordClouds - tai 15 nuotraukų rinkinys, skirtas rasti žodžius, susijusius su Velykomis. Vaikams siūloma žodžius surasti ir išbraukti, nuspalvinti, iškirpti ir įklijuoti, gražiai ir taisyklingai įrašyti į nuotraukos vidurį. Iš rastų žodžių galima kurti šventinį sveikinimą, rašyti laišką, pasakojimą, šventės aprašymą. Galima piešti, kurti trumpą komiksą.
• Spalvinimo programa HAPPY COLOR: Meno terapijos užsiėmimams, įvairioms pamokoms siūloma parsisiųsti į planšetes nemokamą spalvinimo programą HAPPY COLOR. Turtingoje bibliotekoje rasite paveikslėlių įvairiomis temomis. Tokia veikla lavins pastabumą, skatins išlaikyti dėmesį, mokys baigti pradėtą darbą. Kad piešinyje neliktų nepastebėta ir nenuspalvinta nei viena detalė, padės spalvų juosta. Lengvais lytėjimais užpildydami duotos arba pačių pasirinktos iliustracijos detales vaikai ir suaugusieji nusiramins, pajus kūrybinį džiaugsmą, kils noras rinktis sudėtingesnius, daugiau pastangų reikalaujančius paveikslėlius, kadangi programa HAPPY COLOR suteikia galimybę pasijusti menininkais net tuos, kurie neturi piešimo gebėjimų. Todėl darbas su šia programa tinka ir meno terapijos užsiėmimams.

Bendrieji dėmesio lavinimo principai

Kiekvieno vaiko poreikiai gali skirtis, tačiau rekomenduojama skirti bent 15-30 minučių per dieną dėmesio lavinimo veikloms. Pabandykite pasirinkti tas veiklas, kurios yra įdomios ir atitinka vaiko interesus. Pavyzdžiui, jei vaikas mėgsta gyvūnus, naudokite gyvūnų tematikos žaidimus. Dėmesio lavinimo veiklos gali būti labai naudingos vaikams su dėmesio sutrikimais, tačiau jas gali reikėti pritaikyti pagal individualius poreikius. Renkantis lavinamuosius žaislus svarbu pasirinkti tinkamus. Dėmesio sutelkimas yra glaudžiai susijęs su atminties lavinimu. Lengviau bus išrinkti vaikams žaislus, žinant, kokiame raidos etape šiuo metu jūsų vaikas yra.

Papildomi veiksniai, stiprinantys dėmesį:

• Kūno aktyvumas.
• Geras poilsis ir miegas.
• Maistas.
• Streso valdymas.
• Aplinkos trikdžių minimizavimas.
• Kantrybė ir atkaklumas.

Paprasti sprendimai kasdienybėje

Gali būti, kad vaikui nesiseka sutelkti dėmesį ir dėl to, kad jis neturi mokymosi įgūdžių. Tam, kad vaikas gebėtų atlikti įvairias užduotis, įsiminti informaciją, jis turi žinoti, kaip efektyviai tai padaryti. Išmokykite vaiką, kad vienu metu geriausia žaisti vieną žaidimą, jog reikia žiūrėti į žmogų, kuomet jis sako taisykles, o ruošiant pamokas geriau nesinaudoti telefonu. Strategijos padeda vaikui nuosekliai atlikti užduotis, todėl neapsunkina dėmesio.

tags: #vairuotoju #demesio #lavinimas