Automobilių sporto magija užburia ne tik gerbėjus, bet ir kino pasaulio atstovus. Bolidų greitis, variklių griausmas, lenktynininkų drąsa ir aerodinaminių sprendimų grožis sukuria įtampos kupiną reginį, prilygstantį net ir labiausiai įtempto siužeto trileriui. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip automobiliai ir lenktynės atgyja kino ekranuose, nuo dokumentinių pasakojimų apie automobilizmo istoriją iki kvapą gniaužiančių veiksmo scenų su daugybe sudaužytų automobilių.
Dokumentinis filmas „Sidabrinių strėlių legenda“
Vokiečių režisierės S. Weisheit dešimties serijų dokumentinis filmas „Sidabrinių strėlių legenda“ pasakoja automobilizmo istoriją, daugiausia dėmesio sutelkiant į tarpukarį, „Grand Prix“ automobilių lenktynes ir Vokietijos lenktynininkus. Pagrindinis televizinio projekto herojus - legendinis „Don Alfredo“ - Alfredas Neubaueris, laikomas pirmuoju profesionaliu komandos lenktynių vadovu automobilių sporto istorijoje. Jis daugiau nei 30 metų vadovavo „Daimler Benz“ lenktynių komandai, išugdė keliolika pasaulinio garso lenktynininkų ir daug prisidėjo prie „Mercedes Benz“ markės automobilių įvaizdžio kūrimo.
Filmavimo ypatumai Lietuvoje
Dalis filmo „Sidabrinių strėlių legenda“ scenų buvo filmuojamos Lietuvoje. Visi filmo interjerai nufilmuoti Vokietijoje esančiame muziejuje, o lauko scenos - Lietuvoje. Vilniuje filmuojamas Italijos miestas Trinapolis, veiksmas vyksta 1925 metais, kuomet vyko „Tripoli Grand Prix“ varžybos.
Kaunas antrą kartą tapo kūrėjų pasirinkimu dėl savo unikalumo ir architektūroje bei interjeruose išsaugotos tarpukario dvasios. Kūrybinė grupė filmavimui Kaune pasirinko keturias vietas:
- Kauno įgulos karininkų ramovės salę
- „Metropolio“ viešbučio fojė
- Buvusios „Mercedes“ markės automobilių atstovybės Kęstučio gatvėje patalpas
- Kauno marių prieplauką
Bendrovės „Baltijos filmų paslaugos“ prodiuserė Lineta Mišeikytė prisiminė, kad režisierei buvo sunku išsirinkti vietas filmavimui, nes Kaune gausu autentiškų vietų, pulsuojančių tarpukario dvasia. Buvusios „Mercedes“ atstovybės pastatas Kęstučio gatvėje idealiai tiko filmavimui, nes išliko nepasikeitęs iki šių dienų. Vokiečius taip pat sužavėjo „Metropolio“ viešbučio fojė interjeras ir tarpukarį menančios lauko durys.
Vokiečių kūrybinę grupę nustebino ir Kauno kompaktiškumas, leidęs pirmą kartą iš viešbučio į darbą ateiti pėsčiomis. Beveik visos filmavimo vietos yra miesto centre, o prireikus vykti toliau, kūrėjų grupei nė sykio neteko įstrigti automobilių spūstyje.
Filmavimo Kaune metu Karininkų ramovės salėje buvo filmuojamos restorano scenos, o prie Kauno marių - scena, atvaizduojanti Argentiną. „Sidabrinių strėlių legendos“ filmavime dirba 40 lietuvių komanda, o filmavimą organizuoja lietuviška kompanija „Baltic Film Services“.
Lietuvių indėlis ir finansavimas
Naujoji Lietuvos kino industrija ir kaip išlikti psichologiškai atspariems? | Delfi diena
Į Lietuvą atvykusi vokiečių kūrybinė grupė darbo pasiūlė maždaug šimtui kino srities specialistų ir aktorių. Šiame filme vaidmenis atlieka 10 lietuvių aktorių. Režisierė S. Weisheit vertina jų profesionalumą, tačiau dokumentiniame filme, kuriame yra ilgų dialogų, lietuviams sunkiau įveikti kalbos barjerą. Trumpesnius dialogus, režisierės nuomone, jie atlieka puikiai. Televiziniame projekte dirba ir daugiau lietuvių: grimo dailininkė, kostiumų dailininkė, techniniai darbuotojai, siuvėjai, daiktų gamintojai. Operatoriaus padėjėju dirba taip pat lietuvis.
L. Mišeikytė akcentavo, kad užsieniečiai, atvykę filmuoti į Lietuvą, sukuria papildomų darbo vietų ir sudaro galimybę kino specialistams įgyti daugiau patirties ir tobulėti, nes lietuviškas kinas gauna menką finansavimą. S. Weisheit Vilniuje jau filmavo dokumentines dramas „Bavarijos misija“ ir „Sibiro žemė“. Kitos savaitės planuose - atkuriamosios dokumentikos filmas „Tyli naktis Stalingrade“, kurio scenos apie Stalingrado miesto tunelius bus filmuojamos Vilniaus apylinkėse. Abiejų filmų biudžetas siekia 160 tūkst. eurų.
Vilniaus kino biuro reikšmė
Vilniaus meras Artūras Zuokas filmavimo aikštelėje susitiko su režisiere ir pasveikino prodiuserius, besirenkančius Lietuvos sostinę savo filmavimams. Pasak mero, įsteigus Vilniaus kino biurą, vis daugiau filmų filmuojama sostinėje. Jame dirba užsienio kino kūrėjų ypač vertinami profesionalai, o kartą filmavę režisieriai ir prodiuseriai kitiems savo filmams renkasi būtent Vilnių. Vilniaus meras išreiškė viltį, kad kino investicijos mieste tik augs. Įkurtas Vilniaus kino biuras siekia pritraukti investicijas į kino pramonę mieste. Pavyzdžiui, 2011 metais tarptautiniai kino kūrėjai - italų režisierius Gabriele Salvatores ir vokiečių televizijos kompanija „Spiegel TV“ - filmuodami Sibiro vaizdus savo filmui „Sibirietiškas auklėjimas“ sostinėje investavo 5,5 mln. Lt.
Sostinės vadovas filmavimo aikštelėje taip pat susitiko su prodiuseriu iš Kanados kompanijos „Mind‘s eye“ David Cormican, atvykusiu susipažinti su Vilniumi ir čia esančiomis vietomis būsimiems filmams. Lietuvių kompanijos „ArtBox“ prodiuseris Kęstas Drazdauskas pakvietė D. Cormican apžiūrėti Vilnių, kadangi Kanados kino kūrėjas renkasi iš kelių Rytų Europos miestų.
Kultiniai filmai automobilių mėgėjams
Automobilių sporto magija užburia ir kino pasaulio atstovus. Natūralu, kad kino kūrėjai stengiasi perteikti bolidų greitį, variklių griausmą, lenktynininkų drąsą ir aerodinaminių sprendimų grožį, kurie sukuria įtampos kupiną reginį, prilygstantį net ir labiausiai įtempto siužeto trileriui. Štai dešimtukas filmų, kuriuos rekomenduoja „Route 67“ komanda, surikiuotų pagal sukūrimo metus:
1. „Didysis prizas“ (Grand Prix), 1966 m.
Režisierius Johnas Frankenheimeris, filmuodamas šią juostą, kartu su aktoriais įnertinai gilinosi į lenktynininkų darbo ypatybes, įrengė kameras boliduose ir panaudojo kadrus iš 1966 metų „Formulės-1“ čempionato. Filmas tapo kultiniu tarp automobilių sporto gerbėjų, nes režisierius sugebėjo kone tobulai perteikti „Formulės-1“ aukso amžių ir sukurti nepaprastai įtikinamus lenktynininkų portretus.
2. „Pergalė“ (Winning), 1969 m.
Jameso Goldstone‘o juostoje charizmatiškas „Indy 500“ lenktynininkas iš visų jėgų stengiasi suderinti aistrą automobilių sportui ir meilę šeimai. Paulas Newmanas, kaip ir Steve‘as McQueenas, garsėjo savo aistra automobilių sportui, kurią pajuto po to, kai pačiam teko atlikti piloto vaidmenį.
3. „Le Manas“ (Le Mans), 1971 m.
Steve‘as McQueenas, garsėjęs ne tik kaip aktorius, bet ir kaip lenktynininkas, praktiškai pats režisavo šį filmą. Pirmą pusvalandį jo herojus neištaria nė žodžio, tačiau vis tiek neįmanoma atsitraukti nuo ekrano.
4. „Bobis Dirfildas“ (Bobby Deerfield), 1977 m.
Šis Sydney Pollacko bandymas subtiliai į didžiuosius ekranus perkelti nusivylimu bei depresija persmeigtą E. M. Remarque‘o romaną „Gyvenimas skolon“ sulaukė prieštaringų reakcijų, tačiau kai kurie žiūrovai žavėjosi režisieriaus sugebėjimu priversti žiūrovą pastebėti net menkiausias detales.
5. „Senna“ (Senna), 2010 m.
Dokumentinis filmas apie legendinį lenktynininką Ayrtoną Senną, kuris yra sakęs: „Lenktynės, varžybos - visa tai dalis manęs, dalis mano gyvenimo. Aš neklausinėju žmonių, kaip jie kvėpuoja - man tai taip pat natūralu“.
6. „Ratai“ (Cars), 2006 m.
Animacinio filmo žanras suteikė kino kūrėjams daugiau laisvės, ir Johnui Lasseteriui bei Joe Ranftui puikiai pavyko animacinėmis priemonėmis parodyti lenktyninius epizodus, kaip kuriama lenktynių strategija, iš ko susideda komandos funkcijos, pilotų vadybininkų darbo specifiką bei daugelį kitų dalykų.
7. „Lenktynės“ (Rush), 2013 m.
Šis filmas, pasirodęs kino teatruose, buvo žiūrovų numylėtinis - ypač todėl, kad sugebėjo itin lengvu stiliumi pateikti nepaprastai gerų įžvalgų apie „Formulę 1“ ir itin jaudinantį šio sporto laikmetį. Profesionalios aštuntojo dešimtmečio lenktynės būdavo nepaprastai pavojingos, o automobilių katastrofos gana dažnas reiškinys.
Filmai su išskirtinėmis automobilių gaudynėmis ir sudaužytais automobiliais
Daugelis veiksmo filmų gerbėjų neįsivaizduoja scenos, kurioje nebūtų įtemptų automobilių gaudynių. Visgi, norint sukurti iš ties įspūdingą, veiksmo kupiną ir įsimintiną sceną, kurioje pagrindinį vaidmenį atlieka įvairios transporto priemonės, tam reikia atitinkamų įgūdžių ir žinoma - biudžeto. Štai filmai, kurie išsiskiria dideliu sudaužytų automobilių skaičiumi:
„Ronin“
Filmas „Ronin“ yra žinomas dėl tikroviškų gaudynių scenų. Filmo režisierius, Johnas Frankenheimeris kadaise pats dalyvavo mėgėjiškose automobilių sporto varžybose, todėl gaudynių scenoms norėjo įnešti kuo daugiau tikroviškumo. Iš viso filme buvo sudaužyti 78 automobiliai.
„Bullitt“
Daugelis šį filmą įvardija kaip sunkiai pranokstamą Holivudo klasiką. Nors šių dienų standartais jis nėra kažkuo ypatingas, tačiau veiksmo scenos visuomet sukels susižavėjimą. Filmavimo metu buvo sudaužyti 83 automobiliai.
„Gone In 60 Seconds“
Nors daugelis iškart pagalvoja apie filmą, kuriame Nicolas Cage'as ir jo bičiuliai bando realizuoti automobilių pagrobimo planą, rekomenduojama pažiūrėti originalų 1974 metų „Gone in 60 seconds“. Filmavimo metu buvo sudaužyti 94 automobiliai.
„Blues Brothers“
Savo laiku „Blues Brothers“ visame pasaulyje išgarsėjo kaip daugiausiai automobilių sudaužęs filmas - 1980 metais pastatytas filmas sudaužė 103 automobilius, tuo tarpu 2000 metais pasirodęs perdirbinys anapilin išsiuntė 104 automobilius.
„G.I. Joe“
„G.I. Joe“ filmo kūrėjai nepatingėjo sukurti įspūdingų veiksmo scenų, kuriose buvo sudaužyta 112 automobilių.
„A Good Day To Die Hard“
Vėlesnės „Die Hard“ franšizės dalys buvo įvertintos vidutiniškai, tačiau Rusijoje nufilmuotos veiksmo scenos metu buvo sudaužyti 132 automobiliai.
„The Junkman“
Tai vienas iš tų filmų, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas ne filmo siužetui, bet automobilių daužymui. Jų čia buvo sudaužyta daug, labai daug.
„Fast & Furious 5“
Naujausios „Greitų ir įsiutusių“ franšizės dalys dažniau primena fantazijos žanro filmą, o ne kino juostą, kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas automobiliams ir juos juosiančiai kultūrai. Vis dėlto, įspūdingų veiksmo scenų šiuose filmuose netrūksta - penktos filmo dalies metu buvo sudaužyti 260 automobilių.
„Matrix Reloaded“
Mokslinės fantastikos filmas savo laiku sulaukė gausybės apdovanojimų ir dar daugiau gerų atsiliepimų. Naujo tūkstantmečio pradžioje pasirodę „Matricos“ filmai stebino įspūdingų efektų ir veiksmo scenų gausa. Šio filmo pagalba buvo peržengta 300 sudaužytų automobilių riba.
„Transformers 3“
Tai kino industrijos rekordininkas. Trečioje „Transformerių“ filmo dalyje buvo sudaužyti 532 automobiliai. Verta paminėti, jog „Cobra 11“ serialo kūrėjai iki šių dienų sudaužė daugiau kaip 5000 automobilių.
tags: #filmu #apie #automobiliu #kurimas