Krovinių vežimo keliais transportu tarptautiniais maršrutais sutartis, reglamentuojama Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR konvencija), nustato, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento (CMR konvencijos 17 str. 1 p.). Panašus reglamentavimas yra numatytas ir krovinių vežimą Lietuvos valstybės teritorijos ribose reguliuojančiuose teisės aktuose.
Krovinių vežimas laikomas laiku, per kurį krovinys ar bagažas buvo vežėjo žinioje neatsižvelgiant į tai, ar jis buvo kelių transporto priemonėje, stotyje, saugykloje ar kitoje vietoje. Tuo tarpu LR Kelių transporto kodekso 45 str. 2 d. nustato, kad vežimu yra laikomas laikas, per kurį krovinys ar bagažas buvo vežėjo žinioje neatsižvelgiant į tai, ar jis buvo kelių transporto priemonėje, stotyje, saugykloje ar kitoje vietoje. Pagal LR Kelių transporto kodeksą, sprendžiant dėl vežėjo atsakomybės ribų, turi būti vadovaujamasi CMR konvencijos normomis, nustatančiomis maksimalią nuostolių atlyginimo ribą, t. y. 8,33 SDR už 1 kg krovinio bruto svorio (LR Kelių transporto kodekso 46 str. 5 d., CMR konvencijos 23 str. 3 p.).
CMR konvencijos taikymas ir vežėjo atsakomybės pradžia
Sprendžiant vežėjo atsakomybės dėl tarptautiniu maršrutu gabenamo krovinio praradimo ar sugadinimo klausimą, CMR konvencijos teisės normos šalių santykiams būtų taikomos tik nuo to momento, kai vežėjas priima krovinį su tikslu jį vežti. Kaip vienoje iš nagrinėtų bylų yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: „Jei vežėjas, be pervežimo dar yra įpareigotas įpakuoti, saugoti ar dalyvauti krovinio pakrovimo procese ar jį stebėti, vežėjas laikomas priėmusiu pervežti krovinį tik šioms operacijoms pasibaigus įrašu.“ Tokiu atveju iki krovinio priėmimo vežti susiklostę santykiai turi būti kvalifikuojami autonomiškai, CMR konvencijai tokių santykių nereglamentuojant, turi būti sprendžiama dėl taikytinos nacionalinės teisės bei tų santykių dalyvių tarpusavio prievolių.
Kitaip tariant, jei krovinio siuntėjas pateikia krovinį į vežėjo sandėlius su tikslu, kad krovinys vežėjo ar jo agento būtų paruoštas gabenimui (pvz., tinkamai įpakuotas), sandėliuojamas iki jo faktinio pakrovimo vežimui, grupuojamas su kitais kroviniais (pvz., dalinių krovinių pervežimo atveju), kraunamas į transporto priemonę ar iš jos iškraunamas ir pan., papildomų operacijų metu (iki krovinio priėmimo vežti) krovinį sugadinęs vežėjas atsakytų pagal bendrąsias nacionalinės teisės normas.
Krovinio priėmimo momentas pagal važtaraštį
Tiek pagal CMR konvenciją, tiek pagal LR Kelių transporto kodeksą krovinio priėmimo vežti momentas (nuo kurio vežėjas laikomas atsakingu už krovinį) yra siejamas su krovinio priėmimu vežti pagal važtaraštį. LR Kelių transporto kodekso 31 str. 4 d. numato, jog krovinys laikomas priimtu, kai vežėjas priima krovinį ir pasirašo važtaraštyje. Tuo tarpu CMR konvencijos 9 str. 1 p. yra numatyta taisyklė, jog važtaraštis yra
Pavyzdys iš teismų praktikos: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. išnagrinėjo bylą, kurioje vežėjas buvo įsipareigojęs pervežti batų ir galanterijos krovinį iš Italijos į Lietuvą. Priimdamas iš sandėlio į puspriekabę kraunamą krovinį vežėjo vairuotojas suskaičiavo mažiau dėžių nei nurodyta dokumentuose ir atsisakė priimti CMR važtaraštį. Kitą dieną, siuntėjui atsisakius iškrauti ir perskaičiuoti krovinį, puspriekabė buvo užplombuota, o vežėjas CMR važtaraštyje padarė įrašą, kad „dėl intensyvaus krovimo negalėjo suskaičiuoti.“ Krovinį pristačius, nustatyta, kad trūksta prekių. Teismas, atsižvelgdamas į šalių susirašinėjimą dėl krovinio perkrovimo ir perskaičiavimo, laikė, jog krovinio siuntėjas įrodė, kad krovinys vežėjui buvo perduotas anksčiau nei buvo pasirašytas CMR važtaraštis bei uždėta plomba. Vežėjas buvo pripažintas atsakingu už krovinio praradimą.
Vežėjo pareigos krovinio pakrovimo metu
Advokatų kontora „Ellex Valiunas“, atstovaudama draudimo bendrovei „Achmea“, pasiekė pergalę Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, įrodydama, kad vežėjo vairuotojo dalyvavimas krovinio pakrovime neperkelia atsakomybės vežėjui už tinkamą krovinio pakrovimą. Krovinio siuntėjas ir toliau lieka atsakingas už tinkamą krovinio pakrovimą (CMR Konvencijos 17.4(m) str.).
Vežėjams svarbu žinoti, kad vežėjas privalo patikrinti, ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaraštyje. Vežėjas taip pat turi patikrinti krovinio ir pakuotės išorinę būklę, ar nėra akivaizdžių pakuotės pažeidimų. Tačiau vežėjas nėra atsakingas už tai, kad krovinys, atsižvelgiant į jo specifiką, būtų tinkamai pritvirtintas. Todėl, jeigu vežimo metu krovinys apgadinamas dėl to, kad nebuvo tinkamai pritvirtintas ir tai įvyksta, esant įprastai transporto rizikai (pvz., staigus stabdymas ar manevravimas kelkraštyje), už tai atsakingas yra krovinio siuntėjas.
Užsakovas turi užtikrinti, kad krovinio pakrovimo metu krovinys bus tinkamai ir saugiai supakuotas transportavimui, o krovinio pakuotė atitiks galiojančius krovinių vežimo standartus konkrečiam krovinio tipui. Jei krovinio svoris viršija 30 kg arba pakrovimo darbams reikalinga papildoma ar speciali technika, Užsakovas įsipareigoja savo jėgomis ir lėšomis pasirūpinti, kad pakrovimo vietoje būtų sudarytos sąlygos pakrauti tokį krovinį Vežėjui.
Krovinio pakrovimo metu vežėjo vairuotojui turi būti sudaryta galimybė apžiūrėti krovinį ir įsitikinti, kad nėra pakuočių pažeidimų/trūkumo. Jei nustatomi pažeidimai/trūkumas, vežėjo vairuotojas ir Užsakovas privalo sudaryti krovinio pažeidimų/trūkumų aktą ir įrašyti pažeidimus/trūkumą krovinio dokumentuose, arba Užsakovas turi pateikti kitus krovinio sugadinimą liudijančius dokumentus.
- Vežėjas turi teisę atsisakyti vežti krovinį, jei jo pervežti su užsakovo užsakyta transporto priemonės tipu nepavyks.
- Vežėjas pasilieka teisę nepriimti krovinio transportavimui, jeigu jis neatitinka užsakyme nurodyto svorio, kiekio, tūrio, matmenų ir kitų parametrų arba nėra galimybių patikrinti važtaraštyje nurodytų duomenų ar kroviniui vežti nustatytų reikalavimų, taip pat, kai krovinys priėmimo metu yra pažeistas ir Užsakovas atsisako pasirašyti krovinio pažeidimų aktą.
Vežėjo atsakomybės pabaiga ir krovinio perdavimas
Krovinio perdavimo momentas, nuo kurio pasibaigia vežėjo atsakomybė už krovinį, laikytinas procesu, kai vežėjas perduoda gavėjui rūpinimąsi pagal sutartį vežamu kroviniu ir suteikia pastarajam galimybę faktiškai kontroliuoti krovinį.
Tiek CMR konvencija, tiek LR Kelių transporto kodeksas vežėjo civilinės atsakomybės pabaigą sieja su krovinio perdavimo gavėjui momentu. Aiškinant krovinio perdavimo sąvoką, teismai remiasi CMR konvencijos 13 str. 1 p. bei LR Kelių transporto kodekso 35 str., kuriuose krovinio perdavimas yra siejamas su dviejų sąlygų įgyvendinimu - krovinio pristatymu į paskirties vietą ir jo perdavimu tinkamam gavėjui.
Krovinio perdavimas, taip pat kaip ir krovinio priėmimas, yra dviejų šalių valios išraiška, kurią geriausiai atspindi krovinio gavėjo pasirašymas važtaraštyje. Todėl tiek CMR konvencijoje, tiek LR Kelių transporto kodekse yra numatyta, jog krovinio perdavimo momentas yra fiksuojamas gavėjo parašu važtaraštyje. Tačiau, jeigu Šalys savo valią perduoti-priimti krovinio valdymą aiškiai išreikštų kitais veiksmais, tokios aplinkybės galėtų būti įrodinėjamos atskirai ir krovinio perdavimo prezumpcija pagal įrašą važtaraštyje galėtų būti nuginčyta.
Pristatyto krovinio perdavimo negalima tapatinti su krovinio iškrovimu ir ne visada iškrovimo momentas yra vežėjo pareigos rūpintis kroviniu pasibaigimo momentas. Chrestomatiniu tokios nuostatos pavyzdžiu galėtų būti laikoma dar 2001 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėta byla, kurioje vežėjui pristačius grybų krovinį, krovinys buvo apžiūrėtas, bet liko vežėjo puspriekabėje. Gavėjas CMR važtaraštyje pasirašė tik kitą dieną, konstatavęs dalies krovinio priėmimą ir atsisakęs priimti kitą dalį. Teismas sprendė, kad faktinis krovinio iškrovimo ir perkrovimo į kitą automobilį momentas nebuvo laikomas krovinio perdavimo momentu, nes gavėjas nebuvo pasirašęs važtaraštyje ir nebuvo išreiškęs aiškios valios priimti visą krovinį.
Krovinys perduodamas gavėjui pateikus asmens tapatybės dokumentą (galiojantis pasas, vairuotojo pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė) ir pasirašius ant važtaraščio. Priimdamas krovinį gavėjas privalo kartu su vežėjo vairuotoju patikrinti krovinio būklę. Jeigu krovinio pakuotė apgadinta ar jos trūksta, krovinio priėmimo metu privaloma tai pažymėti važtaraštyje.
Jei gavėjas nesutinka priimti krovinio, vežėjas turi teisę, prieš tai informavęs Užsakovą ir gavęs jo leidimą arba per protingą terminą nesulaukęs Užsakovo atsakymo, krovinį iškrauti į trečiųjų asmenų sandėlius.
Atsakomybė už krovinio perdavimą netinkamam gavėjui
Krovinio tinkamu perdavimu, kada vežėjo atsakomybė pasibaigia, laikomas krovinio perdavimas tinkamam gavėjui. Jeigu vežėjas, priešingai savo sutartiniams įsipareigojimams, perduoda krovinį ne siuntėjo nurodytam gavėjui (jo įgaliotam asmeniui), tai prilyginama krovinio praradimui, o vežėjo veiksmai tokiu atveju gali būti traktuojami kaip didelis neatsargumas, prilygintinas CMR konvencijos 29 str. aptartiems tyčiniams veiksmams (t. y. tokiu atveju eliminuojama galimybė remtis CMR konvencijoje vežėjo atsakomybę ribojančiomis normomis). Nors toks reglamentavimas, atrodo, yra savaime suprantamas, kilus ginčui dėl to, ar krovinys buvo pristatytas tinkamam gavėjui, pareiga įrodyti, kad krovinys buvo perduotas tinkamam asmeniui, tenka vežėjui.
Pateikti pavyzdžiai puikiai iliustruoja, kad vežimo sutarties šalys dažnai skirtingai suvokia savo pareigas ir atsakomybę tiek vežimo sutarties pradiniame, tiek galutiniame etapuose. Kai kuriais atvejais tokių nesusipratimų būtų galima išvengti krovinio perdavimo procesą aiškiau aptarus sutartyse, kai kuriais atvejais galimiems nuostoliams užkirsti kelią galėtų paprasčiausias darbuotojų švietimas ir žinojimas.
Vežėjo atleidimas nuo atsakomybės
CMR konvencijos 18 straipsnio antra dalis numato pareigą vežėjui įrodyti, jog krovinys prarastas dėl vienos ar kelių aplinkybių pagal CMR konvencijos 17 straipsnio ketvirtą dalį. Vertinant tarptautinę teismų praktiką nėra galimybės prieiti prie vieningos nuomonės. Šiuo klausimu vertinant Lietuvos teismų praktiką taikant CMR konvenciją, patvirtinama konvencijos nuostata, jog vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jeigu tai įvyko „dėl aplinkybių, kurių vežėjas negalėjo išvengti, o pasekmėms dėl šių aplinkybių negalėjo užkirsti kelio.“
Lietuvos teismų praktikoje krovinio praradimo neišvengiama aplinkybe pripažįstamas ginkluotas ar kitoks užpuolimas, panaudojant prievartą. Pažymėtina, kad vežamo keliais krovinio nepraradimo dėl tokio užpuolimo absoliučiai negali užtikrinti ir papildomos krovinio apsaugos priemonės. Ginkluotas užpuolimas naudojant prievartą yra ypatingas atvejis ir pats tokio užpuolimo faktas patvirtina, kad krovinys nebuvo paliktas be priežiūros. Krovinio vežėjas, veždamas krovinį, privalo elgtis apdairiai, rūpestingai ir padaryti viską, kad būtų galima išvengti krovinio praradimo, tačiau negalima suabsoliutinti vežėjui taikomų krovinio vežimo reikalavimų ir nustatyti jam pareigą užtikrinti visišką krovinio saugumą. Teisės aktai, reglamentuojantys krovinių vežimą keliais, nenustato reikalavimų dėl krovinius vežančių vairuotojų pareigos pasipriešinti ginkluotam užpuolimui, nes pasipriešinimas ginkluotam užpuolimui yra susijęs su tokio pasipriešinimo pasekmėmis.
Pavyzdys iš teismų praktikos: civilinėje byloje dėl mobiliųjų telefonų krovinio vagystės Vokietijoje. Užsakovas teigė, kad vežėjas nesiėmė visų reikiamų saugumo priemonių ir nepadarė visko, ką galėtų padaryti sąžiningas ir pareigingas vežėjas. Teismas įvertino, kad Vokietija nėra laikoma krovinių pagrobimo dėl ginkluoto užpuolio padidintos rizikos valstybe, todėl automobilio su kroviniu sustojimo laikas bei stovėjimo vieta atitiko reikalavimus, kurių turėtų laikytis sąžiningas ir pareigingas vežėjas. Teismas sprendė, kad ginkluotas užpuolimas yra aplinkybė, atleidžianti vežėją nuo atsakomybės, ir atmetė užsakovo ieškinį.
Nuostolių atlyginimas ir atsakomybės ribos
Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.
Vadovaujantis originalia CMR konvencijos redakcija, numatoma, jog už prarastą ar sugadintą krovinį ar jo dalį vežėjas atsako iki 25 frankų ribos už kiekvieną trūkstamą krovinio kilogramą bruto svorio (CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalis). Tačiau keičiantis monetarinės ir fiskalinės politikos poreikiams CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalis 1978 m. Pabrėžtina, jog konvencijoje nustatytas vežėjo atsakomybės ribojimas nėra savaime taikomas įpareigojimas, o tėra aukščiausia riba, kurios pagrindu nustatomas maksimalus galimas kompensuotinas nuostolių dydis pagal bendrą taisyklę, kurį krovinio savininkas privalomai turi įrodyti ir tinkamai pagrįsti.
Dalinio praradimo, sugadinimo ar prekinės vertės netekimo atveju krovinio savininkas nuostolius gali įrodyti pokyčiu tarp krovinio kiekio, kokybės arba būklės prisiimant krovinį vežti ir šį pristačius. Nustatant krovinio vertės sumažėjimą vienu iš įrodymų gali būti eksperto išvada.
Tuo atveju praradus ar apgadinus krovinį vežėjas atsako deklaruota krovinio verte, tačiau vis dar vadovaujantis taisykle dėl krovinio vertės nustatymo priėmimo vežti vietoje ir momentu. Aptartos deklaracijos negalima tapatinti su galimybe už užmokestį nustatyti papildomą krovinio vertę pagal CMR konvencijos 26 straipsnio nuostatas, kuriai netaikomi jokie ribojimai pagal 23, 24 ir 25 konvencijos straipsnius. Tokia nuostata įtvirtinama galimybė reikalauti atlyginti ne tik įrodytinus tiesioginius, bet ir netiesioginius patirtus nuostolius - prarastą pelną ar negautą naudą. Šie nuostoliai įrodinėjami remiantis nacionalinę nuostolį patyrusios šalies teise. Taip pat, į krovinio vertės skaičiavimus, vadovaujantis CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalimi neįtraukiami sumokėti muitai, transportavimo išlaidos bei kiti mokesčiai.
Pagal Lietuvos teismų praktiką kalbant apie papildomų nuostolių kompensavimą numatoma, jog „Krovinio vertės sumažėjimo atveju vežėjas turi kompensuoti krovinio vertės sumažėjimo sumą (CMR konvencijos 25 straipsnis) bei kitas su krovinio vertės sumažėjimu susijusias išlaidas (pvz., mokestis ekspertams už vertės nustatymą ir kt.)“. Taigi praktikoje papildomos išlaidos gali būti užmokestis ekspertams už nuostolių įvertinimą, sugadinto krovinio sandėliavimas protingą laiką, rūšiavimas, perpakavimas, sugadinto krovinio utilizavimas, teisinės išlaidos ir pan.
Pabrėžtina, jog pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalį, numatoma, jog pavėluotai pristačius krovinį pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo turi pareigą įrodyti nuostolius ir, kad dėl to padaryta žala, vežėjas privalo kompensuoti nuostolius, tačiau šie nuostoliai yra riboti ir negali būti didesni kaip užmokestis už visą vežimą. Tačiau vadovaujantis Lietuvos Aukščiausio teismo senato nutarimu pristatymo terminas gali būti nurodytas tiek važtaraštyje, tiek ir kituose dokumentuose, nurodančiuose, tai, kad pristatymo terminas buvo šalių suderintas.
Už transporto priemonės dėl pavėluoto pakrovimo ar iškrovimo, ar dėl dokumentų, susijusių su vežimu, neįforminimo ar nepateikimo nustatytu laiku ir kitų pažeidimų, dėl kurių įvyko prastova, Užsakovas Vežėjui moka po 15 EUR baudą už kiekvieną prastovos valandą.
Sutartinės sąlygos ir atsakomybės apibrėžimas
Vežėjo kaip šalies atsakomybės prielaidos kyla iš pačios krovinio vežimo sutarties, kuria susitariančios šalys nustato subjektų teisių ir pareigų apimtį. Vežimo santykių civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindus sukelia krovinių vežimo sutarties šalių prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymas arba netinkamas įvykdymas.
CMR važtaraštis ir Instrukcijos
- CMR važtaraštis - Siuntėjo arba Užsakymo vykdytojo užpildytas CMR važtaraštis, pagal kurį Siuntėjas Krovinį perduoda Užsakymo vykdytojui, pagal kurį vykdomas Krovinio Pervežimas ir pagal kurį Krovinys perduodamas Gavėjui.
- Instrukcijos - Užsakovo Užsakymo vykdytojui ir (ar) Faktiniam vykdytojui raštu, el. paštu, faksu pateikti nurodymai.
Užsakovas turi teisę disponuoti Kroviniu, t. y. duoti Užsakymo vykdytojui Instrukcijas, įskaitant, bet neapsiribojant, nurodymus nutraukti Krovinio Vežimą, pakeisti Krovinio Paskirties vietą arba atiduoti Krovinį kitam Gavėjui, negu nurodyta CMR važtaraštyje ir/ar Ekspediciniame užsakyme, iki CMR važtaraščio perdavimo Gavėjui momento, o Užsakymo vykdytojas privalo paklusti Užsakovo nurodymams.
Užsakovas įsipareigoja pateikti Užsakymo vykdytojui informaciją apie Krovinį, jo Pervežimo sąlygas, Krovinį lydinčius dokumentus ir turimą informaciją, reikalingą muitinės bei kitiems formalumams atlikti. Užsakovas gali nurodyti vietą, kur Užsakymo vykdytojas privalo pats paimti Krovinį lydinčius dokumentus, ir/ar nurodyti Užsakymo vykdytojui, kokius papildomus veiksmus reikia atlikti su Krovinį lydinčiais dokumentais.
Krovinio vertė
Krovinio vertė - Krovinio vertė, šių Sąlygų numatyta tvarka apskaičiuota toje vietoje ir tuo laiku, kai Krovinys buvo priimtas vežti, pridėjus valstybinių institucijų už Krovinį mokamas subsidijas ir/ar dotacijas (kurios gali būti nenurodytos Krovinio sąskaitoje). Krovinio vertė visų pirma nustatoma pagal visus įmanomus dokumentus, jų nesant - pagal biržos kainas, o jeigu tokių nėra - pagal rinkos kainas, o jei ir tokių nėra - pagal to paties tipo/rūšies, asortimento ir kokybės prekių vertę.
Prastovos
Prastovos - išimtinai dėl Užsakovo, Siuntėjo ar Gavėjo kaltės Krovinio Pakrovimo bei Iškrovimo vietose viršytas Krovinio pakrovimui/iškrovimui skirtas laikas, skaičiuojamas su sąlyga, kad Užsakymo vykdytojas Ekspediciniame užsakyme nurodytu laiku pateikė tinkamą transporto priemonę pakrovimui, laiku atvyko į Paskirties vietą, Krovinys pristatytas be pažeidimų ir trūkumo, pristatyti visi Užsakymo vykdytojui perduoti Krovinį lydintys dokumentai bei laikytasi visų kitų Sutarties sąlygų.
Užsakovas įsipareigoja užtikrinti, kad Krovinys bus pakrautas ir/ar iškrautas per 1 (vieną) darbo dieną nuo transporto priemonės atvykimo į Pakrovimo/Iškrovimo vietą momento ES valstybėse ir per 2 (dvi) darbo dienas nuo transporto priemonės atvykimo į Pakrovimo/Iškrovimo vietą momento už ES ribų, jei Ekspediciniame užsakyme nenurodyta kitaip. Ar atitinkama diena yra laikoma darbo diena, nustatoma pagal valstybės, kurioje vykdomas Krovinio pakrovimas/iškrovimas, teisės aktus.
Transporto priemonės reikalavimai
Užsakymo vykdytojas įsipareigoja laiku pateikti sutartą, tinkamą, techniškai tvarkingą, švarią, sandarią, neskleidžiančią pašalinių kvapų, aprūpintą Krovinių tvirtinimo ir ADR (jei reikalinga) įranga, atitinkančią Ekspediciniame užsakyme nurodytus reikalavimus, aprūpintą Krovinio Vežimui būtinais galiojančiais dokumentais ir tinkančią konkrečiam Kroviniui pervežti transporto priemonę. Užsakymo vykdytojas neturi teisės būti atleistas nuo atsakomybės, kylančios vykdant Sutartį, dėl pateiktos Transporto priemonės trūkumų, įskaitant ir paslėptus trūkumus, dėl Transporto priemonės gedimo ir pan.
tags: #vairuotojo #atsakomybe #uz #krovini