Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose galima rasti nemažai diskusijų, susijusių su leidimu naudotis mobiliuoju telefonu vairuojant. Daugeliui kyla klausimų, kada galima naudotis mobiliuoju telefonu? Diskusijos apie mobiliojo telefono naudojimą vairuojant vis dar neslūgsta, ypač dėl mobiliųjų telefonų naudojimo spūsties metu arba laukiant žalio šviesoforo signalo. Mobiliojo ryšio telefono naudojimas vairuojant išlieka viena dažniausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų priežasčių. Lietuvos kelių policijos tarnyba pernai fiksavo daugiau nei 42 tūkst. tokių pažeidimų, kas rodo, kad ši problema išlieka aktuali.
Teisinis reguliavimas ir išimtys
Kelių eismo taisyklės ir Administracinių nusižengimų kodeksas
Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 20 punkte rašoma: "Motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas." Iš šio punkto suprantame, kad mobiliuoju telefonu galima naudotis tik tada, kai stovinčios transporto priemonės (pavyzdžiui, parkavimo vietoje) variklis yra išjungtas.
Nuo 2023 metų gegužės mėnesio transporto priemones vairuojantiems asmenims draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis dalyvaujant viešajame eisme. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 417 str. formulavimas nuo 2023 m. gegužės mėnesio yra gerokai aiškesnis, dar labiau apibrėžiantis mobiliųjų telefonų naudojimo transporto priemonėje supratimą. Pagal naują apibrėžimą, judant ar dalyvaujant eisme bet kokiu atveju negalima naudotis telefonu, nesvarbu, variklis išjungtas ar ne.
Kada galima naudotis telefonu?
Naujajame pakeitime vienintelė išimtis, kad mobiliuoju ryšio priemonėmis galima naudotis, bus tik tada, kai mobiliojo ryšio priemonės valdymas vyks naudojant laisvų rankų įrangą. Pagal galiojančius įstatymus, vairuotojas gali naudotis telefonu tik keliais atvejais:
- Kai transporto priemonė stovi ir nedalyvauja viešajame eisme.
- Kai naudojama laisvų rankų įranga.
- Kai telefonas yra specialiame laikiklyje ir valdomas transporto priemonės (laisvų rankų) įranga, įmontuota ant vairo, multimedijoje ar kitais būdais.
Tačiau net ir šiais atvejais rekomenduojama apsvarstyti, ar tikrai būtina skirti dėmesį telefonui, o ne keliui. Policija pabrėžia, kad net ir minimalus dėmesio atitraukimas gali sukelti skaudžias pasekmes.
Situacijos, kuriose draudžiama naudotis telefonu
- Stovėjimas spūstyje: Stovėjimas spūstyje nėra prilyginamas stovėjimui KET prasme, kadangi tokia transporto priemonė nepertraukiamai dalyvauja eisme. Net jei šviesoforo ciklas ilgas, automobilis stovi, variklis išjungtas automatiškai (pvz., su automatine „Start/Stop“ sistema), transporto priemonė vis tiek laikoma dalyvaujančia viešajame eisme.
- Stovėjimas prie šviesoforo: Stovint prie šviesoforo, mobiliuoju telefonu naudotis yra draudžiama.
- Pėsčiųjų praleidimas: Sustojus praleisti pėsčiuosius, taip pat draudžiama pasiimti į rankas mobilųjį telefoną ir juo naudotis.
Net jei stovite spūstyje ar prie šviesoforo su iš tiesų išjungtu varikliu, tokia situacija vis tiek neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ir Kelių eismo taisyklių sąlygų, būtinų norint naudotis telefonu automobilyje.
Pavojus ir pasekmės
Dėmesio blaškymas ir eismo įvykiai
Naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis blaško vairuotojų dėmesį. Nesusikoncentravę jie kelia pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Pats svarbiausias dalykas vairuojant yra dėmesio sutelkimas, kad vairuotojas neprarastų budrumo, stebėtų kelią, aplinką ir nesiblaškytų vairuodamas, pabrėžia Lietuvos policijos viešosios tvarkos biuro vadovas Vytautas Grašys.
Eismo įvykiai ir žmonių patiriami sužalojimai įrodo, kad bet kokie pašaliniai veiksmai, atidumo praradimas ar dėmesio stoka neleidžia tinkamai įvertinti dinamiškos eismo situacijos kelyje. Vairuotojo dėmesys turi būti sutelktas tik į vairavimą, eismo aplinkos stebėjimą, o ne į naršymą po savo elektroninį paštą, dienos naujienas ar socialinius tinklus. Naudojimasis telefonu vairuojant trukdo tinkamai reaguoti į staigius kelio pokyčius ir didina avarijų tikimybę. Kuo ilgiau vairuotojas žiūri į ekraną, tuo didesnė tikimybė nepastebėti kliūties ar kito eismo dalyvio.
Kad būtų lengviau įsivaizduoti pavojų, paskaičiuokime: jei važiuojate gyvenvietėje leistinu 50 km/val. greičiu, per 2 sekundes, praleistas telefone, jūs nuvažiuosite net 27 metrus! Ar tokį atstumą rizikuotumėte važiuoti visiškai užsimerkę? Net ir trumpalaikis dėmesio nukreipimas gali sukelti eismo įvykį, todėl būtina laikytis įstatymų ir atsakingai elgtis kelyje, rašoma Elektronikos platintojų asociacijos pranešime žiniasklaidai.
Administracinė atsakomybė ir baudos
Už draudimo naudotis mobiliuoju telefonu nepaisymą vairuotojams gresia bauda nuo 30 iki 90 eurų. Jeigu vairuodami netinkamai naudojotės mobiliuoju telefonu, Jums gresia bauda nuo 60 iki 90 eurų. Už pakartotinį pažeidimą gali būti taikomas net ir teisės vairuoti atėmimas laikotarpiui nuo 1 iki 3 mėnesių. Už šio straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki trijų mėnesių. Už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki šešių mėnesių.
Statistika ir kontrolė
Nors 2023 m. gegužės 1 d. buvo sugriežtinta draudimo naudotis mobiliuoju telefonu rankomis formuluotė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse, per metus vis dar nustatoma per 50 tūkst. tokių pažeidėjų. Tai rodo, kad dalis vairuotojų vis dar nesuvokia, kokį pavojų kelia telefonas vairuojant. Lietuvos kelių policijos tarnyba primena, kad už draudimo naudotis mobiliuoju telefonu nepaisymą bauda yra gana didelė, o įkliuvus antrą kartą gresia teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas.
Statistika rodo, kad per pastaruosius metus pažeidimų skaičius išlieka itin didelis: 2024 m. užfiksuota 44 760 pažeidimų, 2023 m. - 46 026, o 2022 m. - 51 362. Prieš trejus metus per metus būdavo išaiškinama apie 20 tūkst. tokių pažeidimų. 2022 m. už naudojimąsi mobiliaisiais telefonais nubausta per 50 tūkst. vairuotojų. 329 atvejais buvo skirta bauda ir teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas.
Šiuo metu Lietuvoje pažeidimai fiksuojami policinių prevencinių priemonių metu, tačiau technologinės priemonės, tokios kaip kameros ar dirbtinis intelektas, dar nėra plačiai taikomos šiems pažeidimams nustatyti. Nepaisant to, policija aktyviai vykdo prevencines akcijas ir reidus, siekdama mažinti vairuotojų dėmesio nukreipimą nuo kelio dėl neteisėto telefono naudojimo. Vairuotojų veiklos, nesusijusios su vairavimu, kontrolė, t. y. naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis neturint laisvų rankų įrangos visoje šalyje vyksta kiekvieną mėnesį. Per šių metų pirmuosius mėnesius užfiksuota per 13 tūkst. tokių pažeidimų. Iš jų 1 tūkst. pažeidimų padarė užsienio šalių piliečiai. Gegužės 1-4 dienomis šalies keliuose vykdoma prevencinė priemonė, tačiau policijos pareigūnai vairuotojus drausmina ne tik per tikslinius reidus. Vykdydami kitas prevencines priemones jie nuolat stebi vairuotojus, darančius šį nusižengimą, mažinantį jų atidumą kelyje.
DINGĘS – kovos su blaškančiu vairavimu kampanija
Rekomendacijos ir sąmoningumas
Gyvybė svarbiau už pranešimą telefone
Jokia bauda neprilygsta tai žalai, kuri gali ištikti asmenį. Nepaisydami Kelių eismo taisyklių - šiuo atveju, naudodamiesi mobiliuoju telefonu, kai negalima to daryti, - žmonės labai rizikuoja pačiu didžiausiu turtu - sveikata ir gyvybe, ir ne tik savo, bet ir kitų. Siekiant išvengti pagundos naudotis telefonu vairuojant, rekomenduojama išjungti garsinius pranešimus arba padėti telefoną nepasiekiamoje vietoje. Vytautas Grašys akcentuoja: „Jokiu būdu nesinaudokite mobiliuoju telefonu ne dėl to, kad bus paskirta bauda, bet tam, kad išsaugotumėte savo ir kitų gyvybę". Vairuotojai turi suprasti, kad telefonas gali palaukti, tačiau gyvybė - ne. Atsakingas elgesys kelyje padės sumažinti eismo įvykių skaičių ir užtikrinti visų eismo dalyvių saugumą. Vairuotojai turi mokytis pažaboti savo įpročius ir priklausomybes, kad kelyje visiems būtų saugu.
Laisvų rankų įranga - ne panacėja
Nors laisvų rankų įrangos naudojimas tampa vis populiaresnis, vis dar fiksuojama daug pažeidimų dėl neteisingo mobiliųjų telefonų naudojimo. Telefonas, naudojamas stovint ar sustojus, taip pat blaško vairuotojo dėmesį. Skambučiai, SMS žinutės, gaunami laiškai, nuotraukos ar socialinių tinklų turinys gali atitraukti vairuotojo dėmesį nuo kelio, didindami avarijų riziką.
Mobilioji manija ir atsakingas vartojimas
„Priklausomybė nuo telefonų kelyje ir daiktų kaupimo yra ne tik neatsakinga, bet ir parodo, kaip daiktai mus valdo“, - teigia Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) vadovas Linas Ivanauskas. - Turime rasti balansą tarp technologijų naudojimo ir atsakingo vartojimo. Vis dažniau tenka matyti vairuotojus, įnikusius į telefonus, tarsi jie kelią pažinotų mintinai ir net nesusimąstytų apie netikėtas kliūtis. Toks elgesys didina pavojų eismo saugumui ir dar kartą patvirtina, kaip stipriai esame priklausomi nuo technologijų.
Šiuolaikinė visuomenė vis labiau priklausoma nuo mobiliųjų telefonų ir kompiuterių, o naujų prietaisų įsigijimas dažnai skatina senų kaupimą. Nors technologijos nuolat tobulėja ir gamintojai kasmet pristato naujus modelius, senesni įrenginiai lieka namuose nenaudojami. L. Ivanauskas pabrėžia, kad technologijų perteklius ir per didelis jų vartojimas turi neigiamą poveikį ne tik aplinkai, bet ir žmonių psichologinei gerovei. Todėl būtina skatinti sąmoningesnį vartojimą ir atsakingą požiūrį į elektronikos atliekų tvarkymą.
EPA inicijuoti tyrimai atskleidžia nerimą keliančią tendenciją - Lietuvos gyventojai ir toliau linkę kaupti senus elektronikos prietaisus, nepaisant edukacinių kampanijų ir patogios atliekų surinkimo infrastruktūros. Naujausias 2024 m. liepos tyrimas atskleidė, jog net 74 proc. respondentų turi bent vieną nenaudojamą telefoną, o 15 proc. jų namuose yra net keturi ar daugiau tokių įrenginių.
Elektronikos atliekų perdirbimas
Elektronikos atliekų surinkimo rodikliai vis dar per maži, o senų įrenginių kaupimas stabdo žiedinės ekonomikos vystymąsi. Kadangi nenaudojami prietaisai neretai guli stalčiuose ar spintose, jie praranda vertingas medžiagas, kurias būtų galima panaudoti naujiems produktams gaminti. Perdirbimui neskiriamas pakankamas dėmesys, nors šiuolaikiniai išmanieji įrenginiai turi retųjų metalų, kuriuos galima pakartotinai panaudoti. ES duomenys rodo, kad mobiliųjų telefonų surenkama mažiau nei 5 proc., o likę milijonai įrenginių lieka nenaudojami arba išmetami netinkamai. Vien tik ES šalyse gyventojų namuose laikoma apie 700 mln. nebenaudojamų telefonų - beveik po du kiekvienam gyventojui.
„Siekiant sumažinti elektronikos atliekų kaupimą, būtinos papildomos paskatos vartotojams - nuo finansinių kompensacijų už perdirbtus prietaisus iki patogesnių surinkimo sistemų“, - teigia Linas Ivanauskas. EPA nuolat vykdo projektus, skatinančius senų įrenginių perdirbimą, tačiau visuomenės įpročiai keičiasi lėtai. Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) vadovas taip pat primena, kad didesniam tvarumui pasiekti Lietuvoje yra išvystytas elektronikos atliekų surinkimo tinklas, per kurį elektronikos atliekos nukreipiamos įgaliotiems tvarkytojams ir perdirbėjams. Smulkiosios elektronikos atliekas galima patogiai išmesti į specialiuosius konteinerius prekybos centruose, bibliotekose ar kitose įstaigose. Dėl didelių elektronikos atliekų surinkimo galima kreiptis telefonu +370 695 55111 arba registruotis svetainėje.
tags: #vairuojant #motocikla #leidziama #naudotis #mobiliuoju #telefonu