Vairavimo kultūra Lietuvoje: Tendencijos ir iššūkiai

Pastarųjų penkerių metų duomenys atskleidžia ryškius vairavimo kultūros pokyčius Lietuvoje. Nors automobilių skaičius šalyje toliau auga, avaringumas demonstruoja nuosaikią mažėjimo tendenciją. Ekspertai įžvelgia dėsningumą - keičiasi ne tik technologijos, bet ir vairuotojų požiūris į eismo saugumą, atsakomybę ir vairavimo etiką.

Statistika ir bendrosios tendencijos

Lietuvos kelių policijos departamento duomenimis, per pastaruosius penkerius metus eismo įvykių skaičius sumažėjo 17,3%, nors registruotų transporto priemonių skaičius išaugo beveik 9%. „Šie skaičiai nėra atsitiktinumas,“ - teigia Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto docentas dr. Andrius Paulauskas. Policijos atstovai patvirtina - daugeliu atvejų avarijas sukelia ne patirties trūkumas, o sąmoningas rizikavimas.

Vis dėlto, pastaraisiais metais vairuotojai tapo žymiai atsargesni. Lietuvos kelių policijos duomenys rodo, kad 2011-2021 m. šalies keliuose žuvusiųjų skaičius 1 mln. gyventojų sumažėjo perpus, o pernai jis susilygino su pastarųjų metų Europos Sąjungos (ES) vidurkiu (43 žuvusieji 1 mln. šalies gyventojų).

Nepaisant gerėjančių tendencijų, Lietuvos vairuotojams dar yra kur tobulėti. Prieš porą metų „Spinter“ atliktas tyrimas rodo, kad Lietuvos gyventojai vairavimo kultūrą šalyje vertina tik kiek daugiau nei patenkinamai - 6,3 balo iš 10-ies.

Vairavimo kultūrai įtakos turintys veiksniai

Modernėjantis vairavimo mokymas

Reikšmingą įtaką gerėjantiems statistiniams rodikliams daro ir modernėjantis vairavimo mokymas. „Šiandien mokymas vyksta visai kitaip nei prieš dešimtmetį,“ - pasakoja Saugaus eismo asociacijos prezidentė Raminta Balčiūnienė. Simuliatoriai, virtualios realybės programos, išmaniosios programėlės - visa tai leidžia būsimiems vairuotojams įgyti patirties ekstremaliose situacijose, nesukeliant realaus pavojaus. Transporto specialistai pastebi, kad moderni vairavimo mokykla šiandien daugiau dėmesio skiria ne tik techniniam vairavimui, bet ir sprendimų priėmimo procesui, psichologiniam pasirengimui bei atsakomybės ugdymui.

Vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas atkreipia dėmesį, kad kultūros vystymąsi stabdo visuomenėje vis dar vyraujantis įsitikinimas, jog taisyklės privalomos tik „Regitros“ vairavimo egzamino metu. „Dažnai girdžiu žmones sakant, kad pradžiai reikia išmokti vairuoti taip, kaip reikia „Regitrai“, o po to jau galima vairuoti, kaip nori. Tokį požiūrį besimokantieji vairuoti įgauna dar iki ateidami į vairavimo mokyklą ir mums, vairavimo instruktoriams, pakeisti mokinių mąstyseną jau būna labai sunku. Dėl to reikėtų teisingą požiūrį į vairavimą diegti dar šeimoje“, - sako A. Pakėnas.

Demografiniai pokyčiai

Demografiniai pokyčiai vairuotojų bendruomenėje taip pat keičia bendrą vaizdą. „Jaunoji karta demonstruoja prieštaringus elgesio modelius,“ - pastebi psichologė dr. Jurgita Vasiliauskienė, tyrinėjanti vairuotojų elgsenos ypatumus. Viena vertus, jie mažiau tapatina save su automobiliu kaip statuso simboliu, dažniau renkasi dalijimosi ekonomikos sprendimus, pavyzdžiui, automobilių dalijimosi paslaugas. Statistika patvirtina šiuos pastebėjimus - 18-25 metų vairuotojai rečiau pažeidžia greičio apribojimus nei ankstesnės kartos tame pačiame amžiuje, tačiau dažniau patenka į avarijas dėl dėmesio stokos.

Transporto elektrifikacija

Transporto elektrifikacija taip pat prisideda prie vairavimo kultūros pokyčių. „Elektromobilio vairavimas reikalauja kitokių įgūdžių ir supratimo,“ - aiškina automobilių ekspertas Tomas Rinkevičius. Čia svarbūs tokie aspektai kaip regeneracinis stabdymas, energijos vartojimo optimizavimas, įkrovimo planavimas. Įdomu tai, kad elektromobilių vairuotojai, remiantis draudimo bendrovių statistika, patenka į 23% mažiau avarijų nei vidaus degimo varikliais varomų automobilių vairuotojai.

Miestų infrastruktūros įtaka

Lietuvos miestų infrastruktūra taip pat prisideda prie vairavimo kultūros pokyčių. „Anksčiau daug vairuotojų priešinosi žiedinėms sankryžoms, dabar jie mato jų naudą,“ - pasakoja Vilniaus miesto savivaldybės Transporto skyriaus vadovė Lina Karsokienė. Ypač ryškus pokytis matomas santykiuose su pėsčiaisiais ir dviratininkais. Vilniuje atlikta apklausa parodė, kad 68% vairuotojų dabar visada sustoja prieš pėsčiųjų perėjas, palyginti su 42% prieš dešimtmetį.

Šiuolaikinės technologijos automobiliuose

Šiuolaikiniai automobiliai aprūpinti daugybe pagalbinių sistemų - nuo aklųjų zonų stebėjimo iki automatinio stabdymo. „Vairuotojai vis labiau pasikliauja technologijomis ir mažiau savo įgūdžiais,“ - perspėja saugaus vairavimo instruktorius Marius Petrauskas. „Matome atvejų, kai vairuotojai visiškai pasitiki parkavimo sistemomis ir nebemoka patys stovėti.“ Susiklosčius šioms aplinkybėms, vairavimo mokymo kokybė tampa ypač svarbi. „Dabar suprantame, kad svarbiau ne pamokų skaičius, o jų kokybė,“ - teigia Kelių transporto inspekcijos specialistas Mindaugas Janušauskas.

Vairavimo stiliai ir psichologiniai aspektai

Kelių eismo taisyklių pažeidimų mastą Lietuvos keliuose atskleidžianti statistika patvirtina, kad mūsų šalyje vis dar plačiai paplitęs nesaugus vairavimas. Tyrėjai sąmoningai daromus tyčinius kelių eismo taisyklių pažeidimus siūlo analizuoti kaip vairavimo turinio komponentus, o kalbėdami apie vairavimo formą, mokslininkai naudoja vairavimo stiliaus terminą.

Vairavimo stilių tipai

Literatūroje yra išskiriami keturi vairavimo stiliai:

• Nerūpestingas vairavimo stilius: apibūdina vairuotojus, kurie vairavimo metu siekia patirti jaudulį, malonumą, rizikingų veiksmų vairuojant atlikimas būtent ir sukelia šiuos potyrius.
• Priešiškas vairavimo stilius: apibūdina dažnai už vairo pykstančius, susierzinusius vairuotojus, kurie dažnai konkuruoja su kitais vairuotojais, jaučiasi pranašesni nei dauguma vairuojančių. Šiuo vairavimo stiliumi pasižymintys vairuotojai dažnai atlieka pavojingus veiksmus vairuojant, siekiant įrodyti savo pranašumą tarsi „nugalint“ kitus vairuotojus.
• Nerimastingas vairavimo stilius: būdingas vairuotojams, turintiems daug su vairavimu susijusių baimių, itin atsargiu elgesiu kelyje siekiantiems nuo pavojų apsaugoti save ir kitus eismo dalyvius. Nerimastingi vairuotojai kelyje elgiasi pakankamai saugiai, tačiau jie itin sunkiai ir gana lėtai priima sprendimus, kas avarinėse situacijose yra pavojinga.
• Saugus vairavimo stilius: būdingas dėmesingiems, empatiškiems, saugumu tikintiems, kelių eismo taisyklėmis neabejojantiems dėl to jų besilaikantiems, apie savo ir kitų eismo dalyvių elgesį bei pasekmes galvojantiems, sąžiningiems vairuotojams.

Tyrimai atskleidžia tendenciją, kad jauno amžiaus, tik teisę vairuoti įgijusiems vairuotojams būdingas labiau nerūpestingas ar/ir nerimastingas vairavimo stilius nei likusieji. Apibendrinus atskirus mokslinius tyrimus galima pastebėti, kad kuo daugiau vairavimo patirties ir kompetencijų vairuotojai turi, tuo automobilio ir vairavimo situacijų valdymas tampa lengvesnis, bet tai formuoja pranašumo prieš kitus iliuziją, kuri paskatina formuotis nesaugų vairavimo stilių.

Manoma, kad profesionalūs vairuotojai turi didesnę tikimybę darbo metu patekti į eismo įvykius ar padaryti daugiau kelių eismo taisyklių pažeidimų būtent dėl individualaus jų vairavimo stiliaus, o ne vairavimo kompetencijos stokos.

Moksliniai tyrimai Lietuvoje

Vairavimo stilių analizė Lietuvoje tyrinėta menkai. Didžiausią įdirbį šioje srityje turi Izraelio mokslininkai, bet net ir šioje šalyje stinga tyrimų būtent apie profesionalių ir neprofesionalių vairuotojų vairavimo stilių ypatumus. Todėl, atsiradus galimybei VDU Psichologijos katedroje 2021 m. liepos mėn. buvo pradėtas vykdyti po doktorantūros mokslinis tyrimas „Profesionalių ir neprofesionalių vairuotojų rizikos suvokimo, pavojaus numatymo ir vairavimo stiliaus sąveikų modeliavimas: psichologinė perspektyva“. Tyrimą finansuoja Lietuvos mokslų taryba.

Sunkiojo transporto įtaka ir specifika

Važiuojant šalia sunkiasvorių transporto priemonių svarbu elgtis kiek kitaip nei įprasta. „Pagrindinė taisyklė - laikytis kelių eismo taisyklių“, - pokalbį pradeda „Girteka“ mokymų centro vadovas Singaras Čepaitis. Pasak jo, svarbiausia - saugus atstumas ir pavojingų manevrų vengimas. Reikia vengti neleistino lenkimo, lenkimo iš dešinės ar staigaus stabdymo po aplenkimo. Be to, itin svarbu pasirinkti saugų greitį - tokį, kai vairuotojas valdo transporto priemonę, o ne ji vairuotoją.

Svarbiausi aspektai važiuojant šalia vilkikų

Vairavimo instruktorė Olga Židovlenkova antrina, kad važiuojant šalia autobusų, troleibusų, vilkikų ir kitų sunkiasvorių transporto priemonių kone svarbiausia taisyklė yra būti jų matymo zonoje.

• Aklosios zonos: Kuomet sėdime aukščiau, turime daugiau aklųjų zonų. Geriau laikytis padidinto atstumo, tikrai ne tokio, kokio esame pratę laikytis nuo lengvųjų automobilių.
• Pavojingas krovinys: Jei sunkioji transporto priemonė veža birų krovinį (žvyrą, skaldą ar pan.), neretai tokių dalelių gali būti įstrigę ratuose, kas važiuojant iš paskos jau būtų pavojus lengvajam automobiliui.
• Techniniai nesklandumai: Yra didesnė tikimybė, kad vilkikui sprogs padanga, o tai - labai pavojinga lengvajam automobiliui važiuojant tiek iš šono, tiek iš paskos, nes padangos dalys didžiuliu greičiu skrenda į automobilio pusę.
• Lenkimo specifika: Lenkiant didesnę transporto priemonę, situacija sudėtingesnė nei lenkiant lengvąjį automobilį visų pirma dėl vilkiko ilgio (su puspriekabe jis gali būti 16-18 metrų), todėl manevrui reikia daugiau laiko ir vietos. Antra, ribotas matomumas - važiuodamas už tokios transporto priemonės dažnai nematai, kas vyksta priekyje. Trečia, aklosios zonos - vilkiko vairuotojas gali tiesiog nepastebėti, kad šalia jo jau pradėjote lenkti.
• Stabdymo kelias: Lengvasis automobilis, važiuodamas 90 km/val., sustoja maždaug per 40-50 metrų. Vilkikui su kroviniu gali prireikti 80-100 metrų ar net daugiau. Todėl įsiterpti prieš vilkiką per arti - labai pavojinga.
• Trajektorijos posūkyje: Įvertinti vilkiko su puspriekabe trajektorijos pasikeitimą posūkyje. Puspriekabė neseka tiksliai vilkiko linija - ji pasislenka į posūkio centro pusę. Todėl būtina laikytis atokiau, o esant galimybei - praleisti sunkiasvorę transporto priemonę, ypač sankryžose ar posūkiuose.

S. Čepaičio teigimu, po lenkimo reikia palikti didesnį atstumą priekyje. Ir, žinoma, stebėti posūkių signalus - jei vilkikas rodo kairį posūkį, jis gali pats ruoštis lenkti arba įspėti, jog lenkti nesaugu.

Saugaus atstumo taisyklės

Važiuojant paskui sunkiasvorę transporto priemonę, pasak S. Čepaičio, kuo atstumas didesnis - tuo vairuoti saugiau, o pats vairuotojas jaučiasi ramesnis, mažiau pavargsta. Važiuojant per arti organizmas įsitempia, reakcijos laikas ilgėja, ir tai didina avarijos tikimybę. Europoje plačiai taikoma penkių sekundžių taisyklė. Lietuvoje rekomenduojamas ne mažesnis nei dviejų sekundžių atstumas arba pusė spidometro rodmens metrais. Pavyzdžiui, važiuojant 70 km/val. - apie 35 metrai. Svarbu, kad atstumo užtektų sustoti, jei priekyje esantis automobilis staiga sustotų. Dar vienas paprastas principas - jei matote sunkvežimio veidrodžius, vadinasi, vairuotojas mato jus. Jei nematote - esate aklojoje zonoje.

Vairuotojų etika ir mandagumas

Lietuvos vairuotojai vis dažniau perima Vakarų šalyse įprastus mandagumo keliuose įpročius, pasakoja vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas. „Žmonės daugiau keliauja, mato geruosius pavyzdžius kitose šalyse, tad pokyčių Lietuvos keliuose tikrai yra.“

Mandagumo taisyklės kelyje

Eglė Kučinskaitė, Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) komunikacijos vadovė, pastebi, kad vairuotojai vis dažniau laikosi ir „nerašytų“ mandagumo keliuose taisyklių. Jau tapo įprasta, kad praleidus įsilieti į eismą norintį vairuotoją, šis padėkoja šviesos signalais. To nėra kelių eismo taisyklėse, bet tai tapo savotiška etiško vairuotojo norma.

E. Kučinskaitė pabrėžia, kad saugiam ir kultūringam vairavimui svarbi savitvarda, geranoriškumas ir pagarba kitam eismo dalyviui. „Dėl to raginame vairuotojus išlikti ramiais, vairuojant klausytis atpalaiduojančios muzikos. Ramus vairuotojas visada laimi daugiau.“

Eglė Kučinskaitė taip pat teigia, kad etiketo esmė yra ne kurti kuo daugiau formalių taisyklių, o palengvinti tarpusavio bendravimą ir bendradarbiavimą. „Reikia neskubėti vertinti ir klijuoti etikečių, nes kelyje visko nutinka: vieni skubame, kiti manevruojame, dar kiti tik mokomės vairuoti. Jei kas nors kelyje suklydo ar vairuoja netobulai, nereikėtų reaguoti agresyviai, o kaip tik reikėtų reaguoti rodant pagarbą. Juk mes nežinome, kas iš tikrųjų sėdi prie vairo - garbaus amžiaus žmogus, galbūt mama su mažamečiais vaikais, galbūt žmogus, išgyvenantis tam tikrą sudėtingą gyvenimo laikotarpį.“

Egoizmas ir agresija

Vairavimo instruktorė Olga Židovlenkova sako, kad žvelgiant į eismą šiomis dienomis - tiek lengvuosius, tiek sunkiasvorius automobilius - vairuotojų kultūra pamažu grįžta į gūdžius 2000-uosius. „Į Lietuvą atvykę minios kitataučių. Daugybės jų vairavimo kultūra išties yra tragiška, o kol jie pripranta prie lietuviškų vairavimo įpročių - lietuviai jau darosi irzlūs, nepakantūs ir pamiršta apie tam tikrus kultūros kelyje momentus.“

„Pas mus labai dabar įsivyravo egoistinis požiūris: man nepatinka, man nereikia, aš nenoriu. Pamirštame, kad eismas yra socialinis, bendruomeniškas reiškinys ir mes jo lygį galime vertinti tik pagal savo vaidmenį būtent toje socialinėje terpėje, ne savo asmenybėje. Vis tik reikia suprasti, kad mes kelyje ne vieni ir eismas Lietuvoje, remiantis Kelių eismo taisyklių 4 punktu, yra paremtas tarpusavio pagarba. Tos tarpusavio pagarbos ir trūksta“, - teigia A. Pakėnas.

Penktadalis Lietuvos vairuotojų kultūrą šalies keliuose vertina blogai, 60 proc. teigia, kad ji galėtų būti daug geresnė. Vairuotojams labiausiai nuotaiką gadina kitų eismo dalyvių agresyvus elgesys kelyje, eismo taisyklių nesilaikymas ir greitis.

Pėsčiųjų ir dviratininkų elgesys

Pėsčiųjų ir dviratininkų elgesys taip pat yra svarbi eismo kultūros dalis. Vairavimo instruktorė Olga Židovlenkova įsitikinusi, kad budrumo reikia ne tik vairuotojams, bet ir pėstiesiems. Būtent jie turi suvokti, kaip stipriai skiriasi stabdymo kelio ilgis, kuomet kalbame apie sunkiasvores transporto priemones.

„Dabar pažiūrėkime, kiek kartų esame girdėję iš kai kurių eismo dalyvių grupių - iš pėsčiųjų, iš dviratininkų, kad kelių eismo taisyklės ne mums, o automobilių vairuotojams. Jie visiškai savęs netapatina su eismo dalyviais - jie galvoja, kad juos turi praleisti ir pamatyti. Jie leidžia sau nežinodami Kelių eismo taisyklių dalyvauti eisme. „Reikia tarpusavio pagarbos daugiau, ką ir sako Kelių eismo taisyklės. Tiesiog reikia bent jau žinoti, kas yra dabar taisyklėse parašyta, jomis vadovautis ir viskas bus gerai“, - pažymi A. Pakėnas.

Galiausiai, į pėsčiųjų perėją pagal kelių eismo taisykles privaloma įžengti stačiu kampu, o ne puslankiu ir dar pasikinkius paspirtuką ar dviratį, nors būtent tokie vaizdai neretai matomi mūsų gatvėse.

Iššūkiai ir ateities perspektyvos

„Vairavimo kultūra nėra statiška - ji atspindi visuomenės vertybes, technologinę pažangą ir socialines normas,“ - apibendrina sociologė prof. Aistė Misiūnienė. Nepaisant akivaizdžiai gerėjančių tendencijų, ekspertai įspėja, kad pažanga nėra garantuota. „Svarbu neprarasti budrumo,“ - perspėja Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovas Darius Aleknavičius. „Vairavimo kultūra kuriama kasdien, kiekvieno vairuotojo sprendimais.“

Ekspertai sutaria, kad teigiamų tendencijų išlaikymas priklausys nuo subalansuoto požiūrio - derinant šiuolaikines technologijas, kokybišką mokymą ir nuolatinę edukacinę veiklą. „Vairavimas yra kaip darbas, kurio įgūdžius privalu vis atšviežinti. Juk gydytojai, pavyzdžiui, nuolat domisi savo srities pakeitimais, atnaujina žinias, tačiau vairuotojai to kažkodėl nedaro. Jie kartą išmoko vairuoti ir galvoja, kad moka visam gyvenimui“, - sako A. Pakėnas.

tags: #vairavimo #kultura #lietuvoje #pristatymas