Vairavimo apribojimai esant skirtingam akių aštrumui: išsamūs reikalavimai

Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, vairavimas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis gero regėjimo. Dėl šios priežasties vairuotojams ir kandidatams į vairuotojus taikomi griežti reikalavimai regėjimui, siekiant užtikrinti eismo saugumą. Nors apklausos rodo, kad beveik ketvirtadalis vairuotojų regėjimą tikrinosi prieš 4-5 metus, o beveik 8 proc. - prieš 6-10 metų ar dar seniau, gydytojai oftalmologai rekomenduoja regėjimą tikrintis kasmet.

Regėjimo problemų aktualumas ir pasekmės

Optikų tinklo „Vision Express“ užsakymu atlikta Lietuvos gyventojų apklausa atskleidė, kad didžiausia dalis respondentų teigia besitikrinantys akis kas 1-3 metus. Tačiau, pasak gydytojos oftalmologės Miglės Jarutienės, gydymo praktikoje dažnai pasitaiko situacijų, kai vairuotojai nenešioja akinių, nors žino apie savo regėjimo sutrikimus. Kai kurie netgi teigia, kad didelis vairavimo stažas leidžia jiems vairuoti „iš nuojautos“, nors jų regėjimas gali būti penkis kartus blogesnis nei turėtų būti.

Jungtinių Tautų saugaus eismo keliuose savaitės metu organizuota socialinė akcija parodė, kad apie 20 proc. dalyvių nematė automobilių numerių iš 20 metrų atstumo. Gydytoja oftalmologė perspėja, kad tokie vairuotojai daro nusikaltimą, rizikuodami ne tik sukelti avariją, bet ir sužaloti kitus eismo dalyvius: pėsčiuosius, vairuotojus ir keleivius.

Įstatymų spragos ir vairuotojų sąmoningumas

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, vairuotojai regėjimą turi tikrintis darydamiesi vairuotojo pažymėjimą ar keisdami jį nauju po dešimties metų. Daugiau jokių privalomų reglamentų dėl regėjimo tikrinimo nėra. Net ir įvykus eismo įvykiui, apie regėjimo patikrinimą dažnai nekalbama. Anot vairuotojų rengimo įstaigų asociacijos prezidento Valentino Masilionio, tai įstatymų spraga, kurią gali ištaisyti tik didesnis vairuotojų sąmoningumas. Kuo anksčiau pamatomos kliūtys, tuo daugiau laiko lieka priimti teisingus sprendimus kelyje. Svarbu informuoti žmones ir skatinti skirti daugiau dėmesio akių sveikatai.

Regėjimo silpnėjimas ir prevencija

Dėl įtempto gyvenimo būdo ir nuolatinio darbo kompiuteriu bei išmaniųjų telefonų naudojimo, regėjimas prastėja greičiau. Gydytojai vieningai sutaria, kad akių ligų prevencija turėtų būti sustiprinta. Kadangi regėjimas silpsta pamažu ir tai ne visada pastebima, labai svarbu nustatyti reguliaraus tikrinimosi intervalus. Optikų tinklo atstovė M. Jarutienė rekomenduoja tikrintis kas metus visiems be išimties. Anksčiau manyta, kad suaugusiems regėjimo problemos nustoja progresuoti, tačiau dabar ši taisyklė nebegalioja. Net pakeitus darbą į reikalaujantį intensyvaus darbo kompiuteriu, suaugusio žmogaus rega gali suprastėti. Taip pat gali išsivystyti tokios ligos kaip glaukoma, kurios vystosi lėtai ir sunkiai pastebimos. Vienintelė prevencinė priemonė - reguliarus lankymasis pas akių gydytoją.

Bendrieji reikalavimai regėjimui vairuojant

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. spalio 10 d. įsakymą Nr. V-973, nustatytos minimalios fizinio ir psichikos tinkamumo normos vairuotojams ir kandidatams į vairuotojus. Vairuotojo sveikatos pažyma išduodama tik įvertinus regos aštrumą ir akiplotį.

• Regėjimo aštrumas: Minimalus regėjimo aštrumas su korekcija (akiniais ar kontaktiniais lęšiais) ir be jos. Reikalavimai skiriasi priklausomai nuo vairuojamos transporto priemonės kategorijos. Jei akys nekoreguoja bent 0,5 (su akiniais ar lęšiais), vairuotojo pažymėjimas neišduodamas.
• Regos laukas: Reikalavimai regos lauko plotui, užtikrinančiam pakankamą periferinį matymą. Vairuotojo pažymėjimas neišduodamas ar neatnaujinamas, jei regėjimo horizontalus laukas mažesnis kaip 120º, išskyrus atskirus atvejus, pripažintus leistinais medikų ar praktinio egzamino metu.
• Binokulinis matymas: Gebėjimas matyti abiem akimis vienu metu, užtikrinant gylio suvokimą.
• Spalvų skyrimas: Gebėjimas atskirti pagrindines spalvas, ypač raudoną ir žalią, būtinas saugiam eismui.
• Regėjimas prieblandoje ir kontrastinis matymas: Tikrinami, jei yra įtarimų dėl prasto matymo tokiomis sąlygomis.

Specifiniai reikalavimai vairavimui su viena akimi

Asmenims, matantiems tik viena akimi (monokuliarinis regėjimas), taikomi griežtesni reikalavimai, siekiant kompensuoti sumažėjusį regėjimo lauką ir gylio suvokimą. Pagrindiniai aspektai:

• Regėjimo aštrumas: Pirmosios grupės vairuotojams (AM, A1, A, B1, B, BE) binokuliarinio regėjimo aštrumas (su korekcija) turi būti ne mažesnis kaip 0,5. Vairuotojams, nemėgstantiems viena akimi, regėjimo aštrumas privalo būti ne mažesnis kaip 0,6 (su korekcija).
• Adaptacija: Oftalmologas privalo patvirtinti, jog tokia monokuliarinio regėjimo būklė tęsiasi pakankamai ilgai, kad prie jos būtų galima prisitaikyti. Paprastai reikalaujama, kad praeitų bent 6 mėnesiai po regėjimo praradimo vienoje akyje.
• Regos lauko tyrimas: Atliekamas regos lauko tyrimas, siekiant įvertinti periferinį matymą.
• Gydytojo išvada: Būtina oftalmologo išvada, patvirtinanti, kad asmuo yra tinkamas vairuoti su viena akimi.
• Praktinis vairavimo egzaminas: Gali būti reikalaujama atlikti praktinį vairavimo egzaminą, siekiant įvertinti, kaip asmuo valdo transporto priemonę realiomis eismo sąlygomis su viena akimi.

Vairuotojų grupės ir tikrinimo periodiškumas

Visi vairuotojai skirstomi į dvi grupes:

1. Pirmoji grupė: AM (mopedų), A1, A, B1 (motociklų), B (automobilių masė ne didesnės nei 3500 kg) ir BE (B kategorijos automobilių su priekaba) vairuotojai.
2. Antroji grupė: C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE (automobilius, kurių masė didesnė kaip 3500 kg) ir T (troleibusai) kategorijų transporto priemones. Taip pat visi dirbantys vairuotojais pagal darbo sutartis (taksistai, greitosios pagalbos automobilių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai ir pan.).

Nuo 2009 metų sausio 1 d. pirmosios grupės vairuotojams iki 55 metų amžiaus sveikatą tikrintis reikia kartą per 10 metų, asmenims nuo 56 iki 69 metų - kartą per 5 metus, asmenims nuo 70 iki 79 metų - kartą per 2 metus, nuo 80 metų - kartą per metus. Antrosios grupės vairuotojams taikomi griežtesni reikalavimai.

Nuo 2025 m. sausio 1 d. vairuotojo pažymėjimo galiojimas susiejamas su sveikatos pažyma - vėluojant ją atnaujinti, pažyma netenka galios. Patikra privaloma prieš egzaminus „Regitroje“, pažymos keitimą ar mokymus.

Medicininiai apribojimai ir jų kodai

Medicininės priežastys, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai vairuojant, žymimos specifiniais kodais:

• 01 kodas (Regėjimas): 01.01 Akiniai, 01.02 Kontaktinis (-iai) lęšis (-iai), 01.03 Apsauginiai akiniai, 01.04 Tamsintas (matinis) lęšis, 01.05 Akių danga, 01.06 Akiniai arba kontaktiniai lęšiai.
• 02 kodas (Klausa): 02.01 Klausos (ir susikalbėjimo) pagalbinė priemonė vienai ausiai, 02.02 Klausos (ir susikalbėjimo) pagalbinė priemonė abiem ausims.
• 03 kodas (Galūnės): 03.01 Viršutinės galūnės protezas arba korekcijos įtaisas, 03.02 Apatinės galūnės protezas arba korekcijos įtaisas.
• 05 kodas (Ribotas naudojimas dėl medicininių priežasčių): 05.01 Leidžiama vairuoti tik dienos metu, 05.02 Leidžiama vairuoti tik tam tikru spinduliu, 05.03 Draudžiama vežti keleivius, 05.04 Draudžiama važiuoti didesniu nei nurodytu greičiu, 05.05 Leidžiama vairuoti tik lydint vairuotojo pažymėjimą turinčiam asmeniui, 05.06 Draudžiama važiuoti su priekaba, 05.07 Draudžiama važiuoti automagistralėmis ir greitkeliais, 05.08 Draudžiama vairuoti išgėrus alkoholio.
• 10-51 kodai (Transporto priemonės pritaikymas): Išvadas teikia protezinių ortopedijos gaminių ir techninių priemonių pritaikymo įstaigos.

Kitos medicininės kontraindikacijos vairavimui

Lietuvos teisės aktai numato konkrečias ligas ir būkles, kurios gali būti kliūtis vairavimui:

• Regėjimas:
  • Draudžiama vairuoti, jei regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,5 žiūrint abiem akimis arba sumažėjus akipločiui mažiau kaip 120º.
  • Glaukoma, nekompensuotas akispūdis.
  • Diplopija ir žvairumas.
  • Kai kurios tinklainės ir regimojo nervo ligos.
• Klausa: Visiškas kurtumas, kurčnebylumas (išimties tvarka gali būti leidžiama vairuoti AM, A1, A, B1, B, BE kategorijų transporto priemones be teisės dirbti pagal darbo sutartis vairuotoju).
• Judėjimo negalia: Dėl rankos, kojos, plaštakos, pėdos trūkumo, žymių deformacijų sprendžiama individualiai, dažnai taikant apribojimus tik individualiam transportui.
• Širdies ir kraujagyslių ligos: Sunkios aritmijos, nekontroliuojama hipertenzija, stenokardijos priepuoliai. Po miokardo infarkto ar su širdies stimuliatoriumi sprendžiama individualiai, su kardiologo išvada.
• Cukrinis diabetas: Gali būti leidžiama vairuoti individualiu sprendimu su endokrinologo išvada, bet su apribojimais (pvz., draudžiama važiuoti didesniu nei 100 km/h greičiu), jei nebūna sąmonės sutrikimų ir komos būsenų.
• Neurologinės ligos: Sunkios nervų ligos, epilepsija ar kiti staigūs sąmonės sutrikimai gali būti kliūtis. Po pirmo epilepsijos priepuolio ar diagnozavus epilepsiją taikomi vairavimo draudimai (6 mėnesiai - 10 metų priklausomai nuo kategorijos ir priepuolių dažnumo).
• Psichikos ir elgesio sutrikimai: Įvairios demencijos, psichoziniai sutrikimai, sunkios depresijos, bipolinis afektinis sutrikimas, priklausomybės nuo psichoaktyviųjų medžiagų (išskyrus tabaką) paprastai draudžia vairuoti. Sprendimai dėl leidimo vairuoti priimami individualiai, atsižvelgiant į remisijos trukmę ir Gydytojų konsultacinės komisijos (GKK) išvadas.

Procedūra norint gauti leidimą vairuoti

Norint gauti leidimą vairuoti Lietuvoje, reikia atlikti šiuos veiksmus:

1. Kreiptis į šeimos gydytoją, kuris išduos siuntimą pas specialistus.
2. Apsilankyti pas oftalmologą (ar kitus specialistus pagal poreikį), kuris atliks išsamų patikrinimą ir pateiks išvadą.
3. Su gydytojų išvadomis kreiptis į medicininę komisiją, kuri atliks bendrą medicininę apžiūrą ir įvertins bendrą sveikatos būklę. Sudėtingais ir konfliktiniais atvejais sprendžia Vairuotojų sveikatos tikrinimo komisija arba sveikatos priežiūros įstaigos Gydytojų konsultacinė komisija (GKK).
4. Jei reikia, atlikti praktinį vairavimo egzaminą, siekiant įvertinti, kaip asmuo valdo transporto priemonę realiomis eismo sąlygomis.
5. Kreiptis į „Regitrą“ dėl vairuotojo pažymėjimo gavimo. Pažymėjime bus nurodyti visi apribojimai ar sąlygos.

Atlikus profilaktinį tikrinimą, išduodama Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma (forma Nr. 083-1/a). Vairuotojų sveikatą tikrina šeimos gydytojas arba vidaus/vaikų ligų gydytojas. Jei nustatoma, kad asmuo dėl medicininių priežasčių negali vairuoti visų kategorijų transporto priemonių, tikrinimas nutraukiamas.

Svarbūs aspektai ir patarimai

Vairavimas su regėjimo apribojimais reikalauja didesnio atsargumo ir dėmesio:

• Būkite ypač atidūs, kompensuokite sumažėjusį regėjimo lauką dažniau stebėdami aplinką, žiūrėdami į veidrodėlius ir atlikdami „akląją zoną“ patikrinimus.
• Laikykitės didesnio atstumo nuo priekyje važiuojančių transporto priemonių.
• Venkite vairuoti tamsiu paros metu arba esant blogoms oro sąlygoms, jei įmanoma.
• Vairuokite tik būdami pailsėję ir susikaupę.
• Jei turite kokių nors abejonių ar klausimų dėl vairavimo su regėjimo apribojimais, pasitarkite su oftalmologu ir vairavimo instruktoriumi.

Akių patikra vairuotojams - tai ne bausmė, o dovana sau. Ji gelbsti gyvybes ir suteikia ramybę. Nuo jaunimo su motoroleriais iki senjorų - visi privalo reguliariai tikrintis regėjimą. Tai užtikrina, kad keliai Lietuvoje taptų saugesni visiems eismo dalyviams.

tags: #vairavimo #aprobojimai #esant #skirtingam #akiu #astrumui